- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-406-803/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03862-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- K. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1315-892/2024 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui R. D. dėl patirtų materialinių išlaidų pilnamečio sūnaus išlaikymui kompensavimo, trečiasis asmuo byloje – K. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 755,13 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsakovas įsipareigojo teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur. Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti vaikui po 300 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Vaikui (duomenys neskelbtini) sulaukus pilnametystės, atsakovas nustojo teikti jam išlaikymą. Tuo metu šalių sūnus, trečiasis asmuo, dar mokėsi mokykloje, todėl ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. liepos 31 d. teikė išlaikymą vaikui ir už atsakovą. Atsakovas trečiajam asmeniui tarp jų vykusiame mediacijos procese patvirtino, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio teiks jam po 250 Eur išlaikymą. Dėl to atsakovas turi atlyginti ieškovei patirtas 3 755,13 Eur vaiko išlaikymo išlaidas, kurias turėjo teikti pats atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. L. ieškinį atsakovui R. D. dėl patirtų materialinių išlaidų pilnamečio sūnaus išlaikymui kompensavimo.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį teismui, nepateikė duomenų, kad prieš kreipdamasi į teismą pasinaudojo privalomąja mediacija – privaloma tokių ginčų ikiteisminio sprendimo tvarka. Teismas pripažino, kad ieškovės ir atsakovo ginčas yra šeimos ginčas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka. Dėl to teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teismas išaiškino ieškovei, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu bus pašalintos arba išnyks aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė A. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Mediacijos įstatymo 20 straipsnyje nustatyti privalomosios mediacijos atvejai, t. y. privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Prie šeimos teisinių santykių priskirtini santykiai, atsirandantys iš santuokos, motinystės ir tėvystės, įvaikinimo ir kitų su tuo susijusių juridinių faktų. Kokios bylos laikytinos šeimos bylomis, iš dalies atskleidžia CPK XIX skyriaus struktūra, pagal kurią išskiriamos šios šeimos bylų rūšys: 1) dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) (CPK XIX skyriaus II skirsnis); 2) dėl tėvystės (motinystės) nustatymo (CPK XIX skyriaus III skirsnis); 3) dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo (CPK XIX skyriaus IV skirsnis); 4) dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK XIX skyriaus V skirsnis).
4.2. Prie šeimos ginčų, kurie spręstini ginčo teisena, priskirtinos bylos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, ginčai, susiję su vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo bei kiti ginčai, kurie yra sprendžiami pagal CPK XIX skyriuje nustatytas taisykles. Ieškovė reiškia regresinį reikalavimą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Ši skola atsirado dėl to, kad ieškovė vykdė pareigą išlaikyti sūnų už atsakovą. Įstatymai nenumato kreditoriams privalomosios mediacijos, prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo iš skolininko. Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė pirmiausia turėjo inicijuoti mediacijos procesą.
4.3. Teismas nenurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai būtų nagrinėjami pagal CPK XIX skyriuje nustatytas proceso taisykles. Teismas išvados, kad byloje kilęs ginčas priskirtinas šeimos bylų kategorijai, nemotyvavo. Ieškovė reiškia atgręžtinį reikalavimą atsakovui dėl įvykdytos už jį vaiko išlaikymo prievolės (CK 6.50 straipsnio 3 dalis), nes laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. liepos 26 d. atsakovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų pilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – pilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Ieškovės reikalavimas kildinimas ne iš šeimos ginčo teisinių santykių, o iš prievolinių teisinių santykių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, nes ji nesilaikė šeimos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos – privalomosios mediacijos. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
6. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
7. Pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos civilinius ginčus: 1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje; 2) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos privalomumo, be kita ko, yra konstatavęs, kad nustatant, ar suinteresuotam asmeniui buvo privaloma laikytis tokios išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pirmiausia yra reikalinga kvalifikuoti teisinius santykius, identifikuoti ginčo dalyką, taip pat atsižvelgti ir į šalių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).
9. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, o atsakovas buvo įsipareigojęs teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą. Šalių vaikas (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, todėl atsakovas nustojo teikti jam išlaikymą. Kadangi tuo metu vaikas dar mokėsi vidurinėje mokykloje, ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. liepos 31 d. teikė išlaikymą vaikui ir už atsakovą. Mediacijos tarp pilnamečio vaiko ir atsakovo procese atsakovas patvirtino, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio teiks vaikui po 250 Eur išlaikymą. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 3 755,13 Eur pilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas.
10. Prie šeimos ginčų, kurie spręstini ginčo teisena priskirtinos bylos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, ginčai, susiję su vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo bei kiti ginčai, kurie yra sprendžiami pagal CPK XIX skyriuje nustatytas taisykles. Pagal CPK 375 straipsnio 1 dalį CPK XIX skyriuje numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, teismas taip pat vadovaujasi Civiliniame kodekse numatytomis procesinėmis teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis).
11. Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas šio kodekso nustatyta tvarka teismai nagrinėja civilines bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių. Tam tikras procedūrinio pobūdžio taisykles šios kategorijos bylose nustato ir CK, kurio 3.1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.
12. Sistemiškai aiškinant CPK 375 straipsnio ir CK 3.1 straipsnių nuostatas, darytina išvada, kad prie šeimos ginčų priskirtini visi dėl CK trečiojoje knygoje apibrėžtų teisės normų taikymų kylantys šalių ginčai, jeigu jų išsprendimui nėra numatyta speciali ypatingosios teisenos tvarka. Paramos pilnamečiui vaikui teikimo subjektai, sąlygos ir tvarka yra apibrėžti CK 3.192¹ straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai, t. y. straipsniai reglamentuojantys tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Dėl to pripažintina, kad pilnamečių vaikų ir jų tėvų ginčai dėl jiems teiktinos paramos yra šeimos ginčai, dėl kurių būtina pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
13. Aplinkybė, kad pilnametystės sulaukęs vaikas įgyja visišką veiksnumą ir turi teisę pats kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, nepaneigia jo tėvų teisės susitarti dėl vaiko išlaikymo gera valia ir per tą laikotarpį, kai vaikas jau sulaukęs pilnametystės; toks susitarimas savaime nėra neteisėtas ir gali būti tvirtinamas teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020).
14. Ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad ieškinyje ji reiškianti atgręžtinį reikalavimą pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį dėl už atsakovą įvykdytos jo prievolės teikti paramą pilnamečiui vaikui, todėl jos reikalavimas kyla ne iš šeimos, o iš prievolinių teisinių santykių, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal CK trečios knygos nuostatas šeimos narių, tėvų ir vaikų tarpusavio teisinius santykius taip pat sudaro turtinės ir neturtinės prievolės. Tinkamam iš šeimos santykių kylančių turtinių prievolių kvalifikavimui ir ginčų tarp šalių išsprendimui taip pat yra taikomos ir bendrosios CK šeštos knygos, reglamentuojančios prievolių teisę, nuostatos Pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi ieškovė pagal jos pareikšta ieškinį yra perėmusi jos pilnamečio vaiko teises, apibrėžtas CK 3.192¹ straipsnyje, kuriame suformuluotos taisyklės ir bus taikomos, vertinant ieškovės ieškinio pagrįstumą.
15. Pripažintina, kad pagal ieškovės pareikštą ieškinį atsakovui šalių ginče dominuoja šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Dėl to ieškovės ieškinys pripažintinas šeimos ginču, dėl kurio ji, prieš kreipdamasi į teismą, turėjo pasinaudoti privalomąja mediacija.
16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti ieškovės A. L. atskirojo skundo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.