Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Lauretos Ulbienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Inga Šaranovai, Beatai Rutkauskaitei, Erikai Jasmontaitei, Aistei Bareikei,

nukentėjusiųjų E. Ž., E. Ž., M. K., I. D., T. D., S. P., D. P., J. K., V. K., O. K., A. J., J. J., V. A., R. A., R. J., O. Š., A. Š., Ž. L., R. L., S. M., A. M. atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus (toliau – ir nuteistojo gynėjas) ir nukentėjusiųjų E. Ž., E. Ž., M. K., I. D., T. D., S. P., D. P., J. K., V. K., O. K., A. J., J. J., V. A., R. A., R. J., O. Š., A. Š., Ž. L., R. L., S. M., A. M. atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus (toliau – ir nukentėjusiųjų atstovas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių;

V. M. pripažintas kaltu padariusius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 100 MGL (3 766 Eur) bauda;

Civilinių ieškovų I. D., T. D., E. Ž., E. Ž., S. P., D. P., A. J., J. J., A. Š., O. Š., V. K., O. K., Ž. L., R. L., R. J. civiliniai ieškiniai atmesti;

Iš V. M. priteista apmokėti išlaidas advokato pagalbai nukentėjusiesiems: I. D. ir T. D. solidariai 509,60 Eur; E. Ž. ir E. Ž. solidariai 509,60 Eur; S. P. ir D. P. solidariai 509,60 Eur; A. J. ir J. J. solidariai 509,60 Eur; A. Š. ir O. Š. solidariai 509,60 Eur; V. K. ir O. K. solidariai 509,60 Eur; Ž. L. ir R. L. solidariai 509,60 Eur; V. A. ir R. A. solidariai 308,04 Eur; A. M. ir S. M. solidariai 308,04 Eur, M. K. 464,22 Eur; R. J. – 45,38 Eur; V. J. – 45,38 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei proceso dalyvių prašymai

b) duomenų, kokiu pagrindu ir kada prie gręžinio paso kaip įdėtinis lapas pridėtas 4a lapas, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylą nagrinėjant teisme negauta;

I. D. naudai 5 000 EUR;

V. K. naudai 3 500 EUR;

I. D. ir T. D. naudai 1 190,62 EUR;

A. Š. ir O. Š. naudai 1 281,37 EUR;

V. K. ir O. K. naudai 1 190,62 EUR;

V. A. ir R. A. naudai 760,07 EUR;

V. J. naudai 90,75 EUR;

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nukentėjusiųjų atstovo advokato L. Kuprusevičius apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo V. M. gynėjo advokato G. Dabkevičiaus skundas tenkinamas iš dalies

11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-942/2019).

Dėl įrodymų vertinimo

12. BPK 20 straipsnis nustato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai dėl apeliacinių skundų teiginių, susijusių su apelianto nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir išteisinimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies

18. Nors apeliaciniame skunde V. M. gynėjas teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog pastarasis veikdamas tiesiogine tyčia panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai paneigia tokią gynybos versiją:

18.3. Aplinkybė, kad Gręžinio savininkas yra ne tik V. M., bet ir kiti asmenys, pastarajam neabejotinai buvo žinoma dar iki kreipimosi 2015 m. rugsėjo mėnesį į Lietuvos geologijos tarnybą. Tokia teisėjų kolegijos išvada grindžiama šiais duomenimis:

18.4. Nustačius, kad V. M. neabejotinai buvo žinoma, kad jis nėra vienintelis gręžinio savininkas, ištirtų įrodymų pagrindu spręstina, kad jis pateikė VĮ „Registrų centrui“ suklastotą dokumentą tikslu tik savo vardu įregistruoti artezinį gręžinį, nurodant save kaip vienintelį savininką. Tokia faktinė aplinkybė nustatyta remiantis šiais duomenimis:

- liudytojos I. P., (duomenys neskelbtini), parodymais nustatyta, kad buvo pateikta gręžinio paso kopija, kurioje nurodytas vienas savininkas – V. M. pirmame lape. Šią aplinkybę liudytoja patvirtino ir apklausiama apeliacinės instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. nurodė, kad prie V. M. prašymo įregistruoti nuosavybės teises į gręžinį buvo pateikta nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla ir gręžinio pasas, kurių pakanka įregistruoti nuosavybės teises į gręžinį. Vandens gręžinio paso kopijoje, kuri buvo patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos, darbuotojo, pirmame lape buvo nurodyta tik V. M. pavardė ir ji nekilnojamo turto registre įregistravo nuosavybės teise į vandens gręžinį V. M. vardu(t. 1., b. l. 162-163).

Netikėti šių liudytojų parodymais skundus nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas;

b) 2015-09-15 V. M. Lietuvos geologijos tarnyba išduoda gręžinio paso kopiją (t. 2, b. l. 103). Tą pačią dieną – 2015-09-15, 8.46 val., V. M. teikia elektroninę užklausą AB „Energijos skirstymo operatoriui“ dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo elektros energijos tiekimui – gręžiniui, esančiam (duomenys neskelbtini), prideda dokumentus (t. 2, b. l. 108-119). Grafoje „Užklausos kodas“ nurodo: „EEPPS sudarymas pasikeitus savininkui“, kas leidžia daryti teismui išvadą, kad V. M. suvokė, kad jo atliktų veiksmų pagrindu gręžinio savininkas pasikeitė.

18.5. Minėtų išvardintų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad VĮ „Registrų“ centro darbuotoja nuosavybės teises į gręžinį įregistravo remiantis V. M. pateiktais dokumentais, t. y. ir gręžinio pasu, kuriame akivaizdu, buvo nurodytas vienintelis savininkas – V. M., nes tokie duomenys nuo 2015-10-01 užfiksuoti nekilnojamo turto registre, nors jam 2015-09-15 Lietuvos geologijos tarnyboje buvo išduota paso kopija su daug savininkų.

19. Pažymėtina, kad byloje yra ne viena gręžinio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Gręžinio paso kopijos byloje yra: t. 1., b. l. 28-37 – su numeracija lapų viršuje, viso 9 lapai, 2015-10-19 kopija; t. 2., b. l. 92-100 – su numeracija lapų apačioje, viso 9 lapai, 2015-12-21 kopija; t. 2, b. l. 122-130 – su numeracija lapų apačioje, viso 9 lapai, 2016-10-17 kopija; t. 2, b. l. 161-168 – be numeracijos lapų, viso 8 lapai, 2015-09-15 kopijos kopija; t. 9, b. l. 112-119 – be numeracijos lapų, viso 8 lapai, 2015-09-15 kopija.

20. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje yra svarbi tik ta gręžinio paso kopija, kurią V. M. pateikė VĮ „Registrų centro“ darbuotojai. Paties V. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis VĮ „Registrų centro“ darbuotojai pateikę tą gręžinio paso kopiją, kurią gavo iš Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. rugsėjo mėnesio viduryje (t. 2, b. l. 153-155), analogiškai jis nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Taigi šiai bylai reikšminga yra tik 2015-09-15 išduota gręžinio paso kopija, todėl kitos kopijos plačiau neaptariamos, kaip nesusijusios su nagrinėjama byla.

21. Taigi, pasisakant dėl V. M. gynėjo apeliaciniame skunde keliamo argumento, kad byloje neįvertinta, kad yra kelios skirtingo turinio gręžinio pasų kopijos, pažymėtina ir tai, kad jau aptartais duomenimis nustačius, kad V. M. VĮ „Registrų centrui“ pateikė paso kopiją, kurioje buvo nurodytas tik jis savininkas ir be lapo su kitų savininkų duomenimis, vien ta aplinkybė, kad byloje yra pateiktos ir prijungtos ne viena, o kelios paso kopijos skirtingų datų ir skirtingos numeracijos, su įdėtiniais lapais, esminės įtakos sprendžiant dėl V. M. kaltės dėl jam inkriminuojamų veiksmų, neturi.

22. V. M. gynėjas skunde teigia, kad gręžinio pasas 2005-12-28 nebuvo ir negalėjo būti užregistruotas su įdėtiniu lapu Nr. 4a. Pasak gynėjo, šį faktą patvirtina tai, kad lape 4a nurodomi 11 asmenų, tarp kurių – J. J., o pagal 2019-01-24 teisiamojo posėdžio metu pagarsintą pažymą (t. 4, b. 1. 93) santuoką pastaroji užregistravo 2005-10-18, tačiau asmens dokumentas su pakeista pavarde jai išduotas 2006-01-10, t. y. po to, kai Gręžinio pasas jau buvo užregistruotas Tarnyboje; lape 4a nurodomas J. K., kuris žemės sklypą iš V. M. įsigijo 2006-02-24, t. y. surašant Gręžinio pasą 2005-12-12 jis negalėjo būti savininku; lape 4a nurodoma O. K., kuri žemės sklypą iš V. M. įsigijo 2006-02-24, t. y. surašant Gręžinio pasą 2005-12-12 ji negalėjo būti savininku; lape 4a nurodoma V. P., kuri žemės sklypą iš V. M. įsigijo 2006-11-17, užstatymo teisė jai suteikta 2005-01-19, t. y. surašant Gręžinio pasą 2005-12-12 ji negalėjo būti savininku; be to,2005-12-12 surašant Gręžinio pasą ir 2005-12-28 jį registruojant Geologijos tarnyboje neegzistavo jokia jungtinės veiklos sutartis.

23. Atsakant į šiuos V. M. gynėjo skundo argumentus pažymėtina, kad, kaip jau minėta, rašte 2016-10-14 Nr. 693 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog 2005 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais, pagal sutartį su V. M., parengė gręžinio projektą ir įrengė gręžinį. Gręžinio paso savininkų dalį užpildė pagal gręžinio užsakovo V. M. žodinį prašymą, įvardinant galimus bendrasavininkius, bet nenurodant jų asmens kodų. Įregistruotą gręžinio pasą perdavė V. M. (t. 2, b. l. 138). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėjo 2005 m. gruodžio mėnesio Lietuvos geologijos tarnybai pateikto registruoti gręžinio pasą, 10 lapų, iš kurio matyti, kad savininkais nurodomi: V. M., J. J., D. L., R. J., S. P., E. Ž., V. A., V. P., M. K., J. K., O. K. ir jų duomenys nurodyti be asmens kodų (t. 2, b. l. 139-148). Teismui nustačius, kad gręžinio paso savininkų dalis buvo užpildyta pagal paties V. M. žodinį prašymą, gynėjo teiginys, kad įdėtinis lapas Nr. 4a galėjo būti surašytas ne anksčiau kaip 2006-03-17 ir negalėjo būti įregistruoto 2015-12-28 gręžinio sudėtinė dalis, laikytinas nepagrįstu, prieštaraujančiu jau nustatytoms aplinkybėms.

24. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus atskirai ir jų visumą teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. M. panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, jis VĮ „Registrų centrui“ pateikė gręžinio pasą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija dėl gręžinio savininkų, kas jam pačiam neabejotinai buvo žinoma.

26. Pagal susiformavusią teismų praktiką, jeigu kaltininkas pats neklastoja, o tik pasinaudoja suklastotu dokumentu, jo veika kvalifikuojama tik kaip sukčiavimas, nes pasinaudojimas suklastotais dokumentais įeina į sukčiavimo sudėtį kaip nusikaltimo padarymo būdas, kaip priemonė siekiant užvaldyti ar įgyti teisę į svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2009, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-644-148/2015). Atsižvelgiant į šiuos argumentus priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį naikinamas ir V. M. išteisinamas, nes jo atlikti veiksmai įeina į sukčiavimo sudėtį.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies

27. Taigi byloje neabejotinai nustatyta, kad V. M. panaudojo žinomai suklastotą dokumentą – gręžinio pasą, jį pateikiant VĮ „Registrų centro“ darbuotojai. Tokius V. M. veiksmus pirmosios instancijos teismas, išteisindamas jį dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka su nukentėjusiųjų atstovo skundo argumentu, kad V. M. nepagrįstai išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jo atlikti veiksmai ir pasekmės atsiradusios dėl jo veiksmų atitinka sukčiavimo sudėtį.

28. Šioje baudžiamojoje byloje V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtinę teisę, žinodamas, kad geriamojo gėlo vandens gavybos gręžinys, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal 2006-03-17 Jungtinės veiklos sutartį priklauso visiems minėtos sutarties partneriams, 2015 m. rugsėjo 29 d., VĮ „Registrų centras" Vilniaus filiale, (duomenys neskelbtini), pateikė suklastotą Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos jam išduotą patvirtintą Gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) paso kopiją su prašymu, bei nepateikė 2006-03-17 Jungtinės veiklos sutarties Nr. AK-2721 su visais bendrasavininkais, dėl jo VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2015-10-01 sprendimu buvo įregistruotos jo, V. M., kaip vienintelio savininko, nuosavybės teisės į geriamojo gėlo vandens gavybos gręžinį, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, apgaule, įgijo svetimą turtinę teisę į geriamojo gėlo vandens gavybos gręžinį, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 6.719 EUR vertės, esantį (duomenys neskelbtini)., tuo padarydamas minėto gręžinio bendrasavininkams E. Ž., E. Ž., M. K., I. D., T. D., S. P., D. P., J. K., V. K., O. K., A. J.,J. J., V. A., R. A., R. J., O. Š., A. Š., Ž. L., R. L., S. M., A. M., V. J. 6 719 EUR dydžio turtinę žalą.

29. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl sukčiavimo, vertino, kad nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvinės pusės ir žalingų turtinių padarinių nukentėjusiesiems, nes byloje ištirtos aplinkybės paneigia, kad V. M. apgaule įgijo nukentėjusiųjų turtą, ir kad siekė iš kaltinamųjų (pastaba – spręstina, kad tai rašymo apsirikimo klaida, nes turėtų būti nukentėjusiųjų) atimti jų nuosavybės teisę į gręžinį, kadangi jis nukentėjusiųjų nelaikė savininkais.

30. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir, ištyręs bei įvertinęs nuteistojo, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, Jungtinės veiklos sutartį, V. M. prašymus, teiktus Geologijos tarnybai, VĮ „Registrų centras“ bei kitus rašytinius bylos įrodymus, konstatuoja, kad V. M. suprato, kad teikia VĮ „Registrų centrui“ suklastotą dokumentą, numatė pasekmes, t. y. kad jo pateikti duomenys bus įregistruoti viešajame registre, nurodant jį vieninteliu savinimu, ir jų norėjo, t. y. jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

31. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą apgaule savo ar kitų naudai. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir neteisėtas svetimo turto įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Taigi šio nusikaltimo dalykas yra ne bet koks turtas, o tik svetimas, asmeniui asmeninės nuosavybės teise nepriklausantis turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip svetimo turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-535/2011).

32. Pagal BK 182 straipsnį svetimu nelaikomas turtas, priklausantis asmenims bendrosios (dalinės ar jungtinės) nuosavybės teise, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu (2012 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo BK 182 straipsnio apžvalga). Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, ar turtas, į kurį pagal kaltinimą V. M. įgijo turtinę teisę, jam buvo svetimas, nes tik svetimas turtas gali būti sukčiavimo dalyku.

32.1. Byloje nustatyta, kad sudarytoje 2006-03-17 Jungtinės veiklos sutartyje, patvirtintoje notarės A. K., kurią pasirašė ir V. M., 3 dalyje nustatyta jungtinės veiklos partnerių santykiai valdant ir naudojant Gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad jungtinės veiklos partneriai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendromis lėšomis įrengė geriamojo gėlo vandens gavybos gręžinį, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2005-12-28 Žemės gelmių registro išduotas gręžinio pasas). Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad Partneriai, pasirašydami Sutartį, susitaria, ir kiekvienas iš partnerių, pasirašydamas sutartį, suteikia Atsakingajam Partneriui (pastaba – E. Ž. pagal 2.7 punktą) teisę be jokio atskiro Partnerių įgaliojimo atlikti visus reikalingus ir būtinus veiksmus tam, kad gręžinys būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kaip Partnerių bendroji dalinė nuosavybė, kurioje Partnerių dalys bus lygios dalims, kurios nurodytos Sutarties 2.3 punkte. Kaip matyti iš Sutarties 2.3 punkto, jame aiškiai nurodytos kiekvieno iš Partnerių dalys, o būtent: J. J. 1/15 dalis; J. K. ir J. K. 1/30 dalis; O. K. ir V. K. 1/30 dalis; D. L. ir R. L. 2/15 dalys;; R. J. 1/15 dalis; S. P. ir D. P. 1/15 dalis; E. Ž. ir E. Ž. 1/15 dalis; M. K. 1/15 dalis; R. A. ir V. A. 1/15 dalį, V. P. 1/15 dalis, V. M. 5/15 dalys. Sutarties 3.5 punkte nurodyta, kad jungtinės veiklos partneriai pasirašydami sutartį pareiškia ir patvirtina, kad jiems yra žinoma, jog Gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) jiems priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise (t. 1., b.l.48-53). Atsižvelgiant į sutarties sąlygas, į tai, kad šią sutartį pasirašė ir V. M., ji buvo patvirtinta notarės, V. M. versija, kad jis nukentėjusiųjų nelaikė gręžinio savininkais, kadangi šie, jo teigimu, nebuvo jam sumokėję už gręžinio įrengimą, nepagrįsti. Tokią teismo išvadą patvirtina ir Trakų rajono apylinkės teismo 2016-11-24 sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-168-213/2016, kuriuo V. M. reikalavimas asmenims (šioje byloje nukentėjusiesiems) dėl skolos priteisimo yra atmestas.

32.2. Trakų rajono apylinkės teismo 2016-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-168-213/2016 artezinis gręžinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Minėtoje civilinėje byloje teismas nustatė, jog pagal 2006-03-17 Jungtinės veiklos sutartį atsakinguoju partneriu partneriai paskyrė E. Ž. (Sutarties 2.5 p.), todėl visus veiksmus, susijusius su vandens gręžinio įregistravimu, siurblio pirkimu ir kt., turėjo atlikti būtent jis, o ne V. M., kuris veikė tam neturėdamas įgaliojimų. Minėtoje civilinėje byloje teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad tiek gręžinio pase, tiek žemės gelmių registre savininkais yra įvardinti D. L. (iš jo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime 2010-12-31 įsigijo Z. J., kurį šį žemės sklypą padovanojo 2012-09-28 V. J., 2011-04-01 dalį sklypo iš D. L. pirko I. D. ir T. D., V. P. tebėra sklypo savininkė, kurį ji nusipirko 2006 metais iš V. M., M. valdė žemės sklypą nuo 2005-07-25 iki 2008-02-27, 2008-02-27 pardavė E. Č., o 2013-04-09 E. Č. žemės sklypą pardavė A. M. ir S. M., V. M. valdė žemės sklypą nuo 2005-07-25 iki 2008-01-02, 2008-01-02 pardavė žemės sklypą E. Ž. ir E. Ž., pastarieji žemės sklypą padovanojo G. Ž. 2008-05-28, kuri žemės sklypą pardavė 2011-10-04 G. L. ir P. L., o 2011-10-04 šį žemės sklypą nusipirko O. Š. ir A. Š., V. M. žemės sklypą 2007-11-08 pardavė I. B. ir V. P., pastarieji minėtą žemės sklypą 2011-03-19 pardavė R. L. ir Ž. L.). Kadangi dalį suformuotų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, pradedant nuo 2005 metų valdė pats V. M., kuriuos jis, kaip būdamas Jungtinės veiklos sutarties partneriu pardavė kitiems asmenims, visose žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartyse nebuvo nurodyta, kad teks mokėti ir už artezinio gręžinio įrengimą, teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad I. D., T. D., S. M., A. M., A. Š., O. Š., R. L., Ž. L., įsigydami šioje vietovėje esančius sklypus tuo pačiu įgijo nuosavybės teises į artezinį gręžinį pagal Jungtinės veiklos sutartį (t. 3, b. l. 16-32). Sprendime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad dalis savininkų nuo Jungtinės veiklos sudarymo momento pasikeitė, tačiau pasikeitimai įvyko iki 2019-09-15.

32.3. Tai, kad dalis gręžinio savininkų, kurie nurodyti 2006-03-17 Jungtinės veiklos sutartyje, vėliau pasikeitė, atsirado naujų, esminės įtakos V. M. veiksmų kvalifikavimui neturi. Tai turi reikšmės tik sprendžiant klausimą dėl žalos konkretiems nukentėjusiesiems.

32.4. Teismų sistemos LITEKO duomenimis, 2017-09-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2016-11-24 sprendimas palikti nepakeistas. Konstatuota, jog gręžinys įrengtas jungtinės veiklos partnerių bendromis lėšomis, tik atsakingas partneris E. Ž. nuo 2006-03-18 Jungtinės veiklos sudarymo momento turėjo įgaliojimus veikti gyventojų (partnerių) vardu, atlikti konkrečius darbus, prašyti gyventojų padengti išlaidas už tai, todėl visi V. M. po to momento atlikti susiję veiksmai laikytini atliktais neturint tam įgaliojimų.

33. Neabejotinai nustačius, kad pagal 2006-03-17 Jungtinės veiklos sutartį gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė asmenims dalinės nuosavybės teise ir tos dalys buvo nustatytos ir apibrėžtos pačioje sutartyje, BK 182 straipsnio prasme toks turtas (išskyrus savo dalį) V. M. kaip bendraturčiui yra svetimas turtas, o kartu ir nusikalstamos veikos – sukčiavimo dalykas. Neteisėtas bendrosios dalinės nuosavybės teise M. M. nepriklausančios gręžinio dalies turtinės teisės įgijimas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip civilinės teisės deliktas, bet kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamų veikų aplinkybes.

35. Šiuo atveju kaip minėta byloje nustatyta, kad V. M. suklastotą dokumentą pateikė VĮ „Registrų centras“ darbuotojai, nurodant save kaip vienintelį savininką. Taigi apgaulė šiuo atveju pasireiškė suklastoto gręžinio paso pateikimu VĮ „Registrų centras”, taip suklaidinant VĮ „Registrų centras”, siekiant įgyti svetimą turtinę teisę į gręžinį. Apgaulė pasireiškė V. M. – fizinio asmens per santykį su VĮ „Registrų centras”, pateikiant suklastotą tikrą dokumentą. Pateikus šį suklastotą žinomai tikrą dokumentą VĮ „Registrų centras”, vėliau jo pagrindu buvo įregistruotas V. M. vieninteliu gręžinio savininku nekilnojamo turto registre (kadastro bylos b.l.124, 146), o tuo pačiu nukentėjusieji prarado savo turtines teises į gręžinį. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto sukčiavimo sudėtis yra materiali. Sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę, nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453-648/2016).

36. Teismas šalina iš pareikšto kaltinimo aplinkybę, kad V. M. apgaulė pasireiškė ir neveikimu – nepateikimu Jungtinės veiklos sutarties, nes kaip nurodė apklausta VĮ „Registrų centras” darbuotoja I. P., pakako pateiktos kadastro bylos ir gręžinio paso, kad būtų įregistruota nuosavybės teisė į gręžinį.

37. Ištirti įrodymai patvirtina, kad nepaisant to, jog V. M. jokių įgaliojimų neturi, atsakinguoju partneriu pagal Jungtinės veiklos sutartį buvo paskirtas E. Ž., visus veiksmus, susijusius su vandens gręžinio įregistravimu viešame registre, pasinaudojant advokato paslaugomis, iniciavo pats V. M., tam, kaip minėta, neturėdamas jokių įgalinimų ir tą akivaizdžiai suvokdamas, kas rodo jo tyčios kryptingumą.

38. Iš visų nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jie tik po V. M. elektroninio laiško gavimo (bylos duomenimis jis 2015-10-11 dienos (t. 1, b. l. 57)) suvokė, kad V. M. gręžinį nekilnojamo turto registre įregistravo ne kaip Jungtinės veiklos sutarties partnerių bendrą nuosavybę, o kaip V. M. asmeninę nuosavybę. Jie 2015-10-26 (t. 1., b. l. 21) kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (nukentėjusieji: I. D., T. D., S. P., D. P., E. Ž., E. Ž., V. J., J. K., V. K., O. K., A. J., J. J., V. A., R. A., R. L., Ž. L., M. K., A. Š., O. Š., R. J.).

39. Tyčią sukčiauti, o ne veikti sąžiningai, parodo ir tolimesni nustatyti V. M. veiksmai po gręžinio paso gavimo:

39.1. Įregistravus duomenis VĮ „Registrų centras“, 2015-10-02 V. M. teikia prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašyti jį vieninteliu gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku (t. 2., b. l. 158);

39.2. Jis iš karto po to, kai įregistravo nuosavybės teisę į gręžinį, pareikalavo mokėti, ką patvirtina 2015-10-11 siųstas nukentėjusiesiems laiškas elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 57), kur informuoja, kad „baigėsi 10 metų trukusi mano artezinio šulinio registracija (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“, kad „artėja į pabaigą ir vandentiekio registracija“, o dalis kaimynų yra mokėję į kasą pinigus, todėl parašo pateikti tai patvirtinančius dokumentus, nepateikus „bus laikoma“, kad sklypo savininkas nesumokėjo. Dar rašte nurodo: „Siekiant kompensuoti mano patirtas išlaidas įregistruojant šiuos objektus, savininkai, veikiantieji p/g JVS (tikėtina – pagal Jungtinės veiklos sutartį) mokės 20 eurų/mėn. nuo namo. Mokėjimai atliekami iki 15 mėnesio dienos“. Taigi kalba apie namo savininkus, kurie kas mėnesį jam mokės po 20 eurų. Nustatyti faktai rodo, kad V. M. panaudojo esamą padėtį kaip spaudimo nukentėjusiesiems priemonę – gręžinio įregistravimą savo vardu susiejo su būtinumu nukentėjusiesiems papildomai mokėti pinigus.

39.3. Šie duomenys patvirtina teismo išvadą, kad V. M. galutinis tikslas buvo ne disponavimas suklastotu dokumentu, o svetimos turtinės teisės į gręžinį užvaldymas.

40. Faktas, kad tarp nukentėjusiųjų ir V. M. atsiradusių civilinių teisinių santykių prigimtis yra jungtinė veikla, patvirtintas teismų, nagrinėjusių bylas civilinio proceso tvarka, sprendimais (Trakų rajono apylinkės teismo 2016-11-24 ir Vilniaus apygardos teismo 2017-09-14). Kartu kolegija sutinka su nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad ginčas tarp V. M. ir nukentėjusiųjų asmenų kilo dėl nusikalstamų V. M. veiksmų, kai nukentėjusieji siekdami apginti savo pažeistas teises kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu. Tačiau tai, kad didesnė nukentėjusiųjų dalis savo turtines teise apgynė civilinio proceso tvarka ir teismų sprendimais jiems pripažintos nuosavybės teisės į atitinkamą gręžinio dalį, šiuo atveju nešalina V. M. baudžiamosios atsakomybės.

41. Ištyrus įrodymus teisme nustatyta, kad V. M. kaltinime nurodytu laikotarpiu nuosavybės teise priklausė 2/15 dalys į gręžinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ginčas dėl nuosavybės teisių į gręžinį tarp šalių yra išspręstas Trakų rajono apylinkės teismo 2016-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-168-213/2016, todėl kaltinimas patikslinamas, nurodant, kad V. M. įgijo svetimą turtinę teisę į kitiems gręžinio bendrasavininkams priklausančią gręžinio dalį, išskyrus savo dalį, atitinkamai mažinant turtinės žalos sumą.

42. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad V. M. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtinę teisę, žinodamas, kad geriamojo gėlo vandens gavybos gręžinys, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal 2006-03-17 Jungtinės veiklos sutartį priklauso visiems minėtos sutarties partneriams, 2015 m. rugsėjo 29 d., VĮ "Registrų centras" Vilniaus filiale, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė suklastotą Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos jam išduotą patvirtintą Gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) paso kopiją su prašymu, dėl to VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2015-10-01 sprendimu buvo įregistruotos jo, V. M., kaip vienintelio savininko, nuosavybės teisės į geriamojo gėlo vandens gavybos gręžinį, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, apgaule, įgijo svetimą turtinę teisę į kitiems gręžinio bendrasavininkams: E. Ž., E. Ž., M. K., I. D., T. D., S. P., D. P., J. K., V. K., O. K., A. J.,J. J., V. A., R. A., R. J., O. Š., A. Š., Ž. L., R. L., S. M., A. M., V. J. priklausančią geriamojo gėlo vandens gavybos gręžinio, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio vertė 6 719 EUR, dalį, padarydamas nukentėjusiesiems 5375,2 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

43. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Dėl mažareikšmiškumo

44. Nuteistojo V. M. gynėjas skunde taip pat nurodo, kad net ir vertinant, jog V. M. veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai, V. M. turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia advokato pozicija nesutinka.

44.1. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taigi, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą turi būti atsižvelgiama į visų konkretaus nusikaltimo veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką. Žalos dydis, nusikaltimo dalykas, taip pat ir kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą.

44.2. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 37 straipsnio nuostatų taikymą, yra pažymėjęs, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-231-976/2017, 2K-169-689/2018 ir kt.).

44.3. Kaip nustatyta jau aukščiau aptartais įrodymais, V. M. VĮ „Registrų centras“ pateikė gręžinio pasą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija dėl gręžinio savininkų. Byloje nustatyta, kad V. M. tikslas ir buvo įregistruoti vandens gręžinį kaip jo paties nuosavybę. Šią aplinkybę patvirtino pas nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Tokie veiksmai – įregistravimas savo nuosavybės teisės į gręžinį viešajame registre buvo būtinas kitos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – elementas. Toks dokumentas šiuo atveju įtvirtino juridinę reikšmę turinčią informaciją, nes pateikus VĮ „Registrų centras“ darbuotojai, gręžinio pase užfiksuoti duomenys dėl savininkų buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, fiksuojant, kad nuosavybės teisė į artezinį gręžinį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)gręžinio paso Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu registruota V. M. 2015-10-01 (t. 1, b. l. 58, 61-62). Įrašas, patvirtinantis tą aplinkybę, kad artezinio gręžinio savininkas yra tik V. M. galiojo iki 2015-12-16 (t. 3, b. l. 16-32). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertini V. M. nurodytų veiksmų kaip mažareikšmių, tuo labiau vertinant, kad jie sudaro ne atskirą nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, o įeina į kitos nusikalstamos veikos – sukčiavimo sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo

45. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas, be kita ko, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis bei skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

46. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų.

47. V. M. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad V. M. Lietuvos Respublikoje anksčiau būtų teistas. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

48. BK 55 straipsnis reglamentuoja, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinęs padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, mastą, kaltinamojo asmenybę, kuris teisiamas pirmą kartą, proceso trukmę, laiko tarpą, kurį viešajame registre buvo fiksuoti klaidingi duomenys, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas turi pagrindo manyti, kad V. M. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijose numatytą bausmę – baudą.

49. Skaičiuojant bausmės vidurkį, vadovaujantis BK 3 straipsniu yra taikytina BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi V. M. inkriminuotos veikos padarymo metu (už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda iki 500 MGL dydžio). Nominalus baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį MGL (37,66 Eur). V. M., atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes, skirtina bauda, kurios dydis parinktinas mažesnis už vidurkį, tačiau jam artimas.

Dėl civilinio ieškinio

50. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas L. Kuprusevičius apeliaciniame skunde prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalį dėl pareikštų civilinių ieškinių, tenkinti pareikštą civilinį ieškinį visiškai ir priteisti iš V. M. padarytai neturtinei žalai atlyginti:

I. D. naudai 5 000 EUR;

T. D. naudai 3 000 EUR;

E. Ž. naudai 7 500 EUR;

E. Ž. naudai 3 000 EUR;

S. P. naudai 5 000 EUR;

D. P. naudai 3 000 EUR;

A. J. naudai 3 000 EUR;

J. J. naudai 3 000 EUR;

A. Š. naudai 5 500 EUR;

O. Š. naudai 5 500 EUR;

V. K. naudai 3 500 EUR;

O. K. naudai 3 500 EUR;

R. L. naudai 4 000 EUR;

Ž. L. naudai 4 000 EUR;

R. J. naudai 5000 Eur.

51. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiųjų atstovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo V. M. pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir išteisino pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir atmesdamas nukentėjusiųjų ieškinius, t. y. išspręsdamas klausimą iš esmės, jį išsprendė netinkamai, nes tokiu būdu užkirto kelią reikšti ieškinius civilinio proceso tvarka. Teismas vertino, kad V. M. veikoje nėra sukčiavimo sudėties ir išteisino jį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju ieškovas turi teisę reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą spręstina, kad civilinių ieškinių klausimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir nustatęs, kad V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, priimdamas procesinį iš naujo sprendžia ir civilinio ieškinio klausimą.

52. Nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde nurodyta, kad minėti nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą dėl nuteistojo veiksmų, pateikiant suklastotą gręžinio pasą VĮ „Registrų centras“ ir įregistruojant viešajame registre savo nuosavybės teisę į gręžinį, kurie buvo apimti vieningos tyčios ir buvo atskiros bendro nuteistojo nusikalstamo plano dalys. Civiliniams ieškovams neturtinė žala buvo padaryta būtent dėl tokių nuteistojo nusikalstamų veiksmų, įskaitant ir dėl suklastoto dokumento pateikimo VĮ „Registrų centras“, kadangi be suklastoto dokumento pateikimo viešajam registrui jis nebūtų užregistravęs savo nuosavybės teisės į gręžinį, nebūtų įgijęs galimybės disponuoti gręžiniu ir reikalauti iš civilinių ieškovų nepagrįstų piniginių įmokų.

53. Bylos duomenimis nukentėjusieji I. D., T. D., E. Ž., E. Ž., S. P., D. P., A. J., J. J., A. Š., O. Š., V. K., O. K., Ž. L., R. L. ir R. J. iki įrodymų tyrimo pradžios pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, juos atstovavo advokatas (t. 5, b. l. 177-193). I. D. prašė priteisti ir V. M. 5000 Eur, T. D. – 3 000 Eur, E. Ž. - 7 500 Eur, E. Ž. – 3000 Eur, S. P. – 5 000 Eur, D. P. – 3 000 Eur, A. J. - 3000 Eur, J. J. – 3 000 Eur, A. Š. – 5 500 Eur, O. Š. – 5500 Eur, V. K. – 3 500 Eur, O. K. – 3 500 Eur, Ž. L. - 4000 Eur, R. L. – 4 000 Eur, R. J. – 5 000 Eur. Civiliniame ieškinyje patirtą neturtinę žalą visi argumentavo tuo, kad dėl V. M. neteisėtų veiksmų, susijusių su artezinio gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) registracija ir kitomis bendro Antaniškių kaimo bendruomenės gyvenimo aplinkybėmis, patyrė itin didelę neturtinę žalą, turėjo dalyvauti dviejuose civiliniuose procesuose, dviejuose administraciniuose procesuose, dėl ko patyrė stresą, nemalonius išgyvenimus, finansines išlaidas. Teisminiai procesai neigiamai atsiliepė nukentėjusiųjų savijautai, emocinei būsenai, o baudžiamasis procesas nuolat strigo ir buvo pastoviai nutraukiamas kol pasiekė teismą. Be to, V. M. terorizavimas tęsiasi iki šiol, kadangi yra inicijuojami vis kitokie teisminiai ir kiti procesai.

53.1. Konkretizuojant patirtą neturtinę žalą ir jos dydį nukentėjusieji I. D. ir T. D. nurodė, jog tuo metu kai prasidėjo neteisėti V. M. veiksmai susiję su gręžiniu, I. D. buvo nėščia, o V. M. veiksmai ir raštai su įvairiais neteisėtais reikalavimais sukėlė daug streso ir įtampos tiek I. D., tiek jos vyrui, kuris jaudinosi dėl sutuoktinės ir dėl kūdikio sveikatos ir gyvybės. Vaikas gimė 2015 m. birželio 13 d. Patyrė išgyvenimus, nes šeima jaudinosi dėl kilusios grėsmės likti be vandens, šildymo ir elektros. V. M. siuntė įvairius laiškus nurodydamas adresatą „skolininkas“ ar „piktybinis skolininkas“ su raginimais apmokėti tariamas skolas už elektrą nors nukentėjusieji mokesčius už elektros energiją, kaip nurodyta jungtinės veiklos sutartyje mokėjo už tai atsakingam partneriui E. Ž.. Laiškams pasiekus I. D. darbovietę pastaroji turėjo aiškintis ir tokie veiksmai pakenkė jos reputacijai.

53.2. Nukentėjusieji E. Ž. ir E. Ž. nurodė, kad pagal jungtinės veiklos sutartį E. Ž., būdamas atsakingu partneriu, ir dėl V. M. psichologinio spaudimo, grasinimų patyrė didžiausią neturtinę žalą. V. M. visų bendruomenės gyventojų akivaizdoje jį kaltino 40 000 litų pasisavinimu, dėl šių kaltinimų jis turėjo aiškintis su tyrėjais. V. M. suklastojo jo parašą atšviesdamas jį nuo kito dokumento, ir pateikė dokumentą bendrovei „LESTO“ dėl elektros energijos tiekimo sutarties perrašymo, dėl ko jis turėjo aiškintis su bendrove. V. M. išsiuntinėjo laiškus su raginimais apmokėti skolas už elektros energiją. Be to, V. M. psichologinis teroras tęsėsi ir 2018 metais.

53.3. Nukentėjusieji S. P. ir D. P. nurodė, jog gavę 2015-10-11 V. M. elektroninį laišką patyrė šoką. Nurodė, jog manė, kad gali reikėti išsikelti iš namų dėl neprognozuojamų V. M. veiksmų, jei bus nutrauktas vandens ir elektros energijos tiekimas. V. M. be jokio pagrindo siuntė laiškus į S. P. darbovietę adreso vietoje nurodydamas „skolininkui“, „piktybiniam skolininkui“, kas sumenkino jo dalykinę ir asmeninę reputaciją.

53.4. Nukentėjusieji A. J. ir J. J. nurodė, kad gavę 2015-10-11 V. M. elektroninį laišką jautė diskomfortą, nes šeimoje auga mažamečiai vaikai. V. M. įregistravęs savo nuosavybės teises į gręžinį, išsakė grasinimus dėl mokėjimo už gręžinio registravimą bei sunaudotą elektros energiją. Neteisėti V. M. veiksmai trunka net keletą metų ir tęsiasi. Dėl V. M. veiksmų patyrę stresą, baimę, įtampą.

53.5. Nukentėjusieji A. Š. ir O. Š. nurodė, kad 2015-10-11 V. M. elektroninį laišku pranešus, kad yra gręžinio savininkas, jiems atsirado baimė ir netikrumas dėl ateities, baimė, jog V. M. gali išjungti vandens tiekimą. Ėmė iš jo gauti laiškus kaip skolininkai dėl elektros energijos, be to, V. M. paleido šunis į gatvę, tuo išgasdindamas jų svečius. Nusikalstami jo veiksmai tęsiasi ne vienerius metus. Situacija yra nemaloni, sukėlė didelius išgyvenimus, o teismo procesai sukelia įtampą, kenkia sveikatai.

53.6. Nukentėjusieji V. K. ir O. K. nurodė, kad patyrę stresą ir baimę gavę V. M. laišką su ženkliai didesne sąskaitą už vandenį, sužinoję, kad V. M. užregistravo gręžinį savo vardu. Įvairūs susitikimai dėl susidariusios situacijos kainavo daug pinigų, laiko ir nervų.

53.7. Nukentėjusieji R. L. ir Ž. L. taip pat nurodė, kad patyrė stresą gavę iš V. M. 2015-10-11 elektroninį laišką su informacija, kad vienintelis geriamo vandens šaltinis priklauso V. M.. Taip pat V. M. perėmė elektros energijos kontrolę, todėl susidariusi situacija kėlė nerimą, jie patyrė stresą, o šeimoje augo mažamečiai vaikai. V. M. siuntė įvairius laiškus su nurodomomis apie skolas, grasinimais atjungti elektrą ir vandens tiekimą, todėl tai sukėlė didelę baimę ir išgyvenimus. Nurodo, jog kaltinamasis fotografavo ir filmavo, dėl to jautėsi nesaugiai. Vaizdo kameros užfiksavo kaip V. M. atnešė į jų kiemą šuns išmatas ir negyvą žiurkę. Be to, V. M. iš jų sklypo pasisavino dalį grunto ir išvežė į savo sklypą nelygumams taisyti.

53.8. Nukentėjusioji R. J. nurodė, patyrė stresą gavusi iš V. M. 2015-10-11 elektroninį laišką, kad augina mažametę dukrą, o V. M. veiksmai sukėlė daug išgyvenimų, streso jos šeimai, ligotam tėvui bei finansinių išlaidų. Dėl V. M. reiškiamų ieškinių, nepagrįstų reikalavimų išgyveno, jautė baimę. Teisminiai procesai neigiamai atsiliepė jos darbingumui, psichologinei būsenai.

54. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala yra priteisiama už konkrečią padarytą nusikalstamą veiką, o ne už visus nesutarimus su V. M., įskaitant galimai jo netinkamą elgesį. Šiuo konkrečiu atveju V. M. yra pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai nurodytos aplinkybės, kad vyko procesai ir kitose byloje, kad V. M. veiksmai jų atžvilgiu reikalaujant mokėti už elektrą tęsiasi ilgą laiko tarpą, kad V. M. juos terorizuoja ir sukelia nuolatinę baimės būseną, kad juos fotografuoja ir filmuoja, kad I. D. buvo nėščia ir V. M. veiksmai kėlė nerimą tiek jos, tiek kūdikio sveikatai, kad siuntinėja laiškus adresuotus „skolininkui“, „piktybiniam skolininkui“, kad A. ir O. Š. gali išsiskirti, ir kitos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos šioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį, nes jos išeina už pareikšto kaltinimo ribų ir nėra teisiškai reikšmingos dar ir todėl, kad, pavyzdžiui, I. D. kūdikis gimė 2015 m. birželio 13 d., o nusikaltimą V. M. padarė 2015 m. rugsėjį, laiškus dėl skolų už elektrą jie gavo 2016 metais, o A. ir O. Š. nepagrindė, ar jie tikrai ketina skirtis ir ar tai sukėlė išimtinai V. M. veiksmai.

55. Atitinkamai nustatytina, kad nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą dėl V. M. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje. Šiuo konkrečiu atveju teismas vertina, kokio dydžio žalą nukentėjusieji patyrė dėl V. M. sukčiavimo, kuris pasireiškė žinomai tikro suklastoto dokumento pateikimu VĮ „Registrų centras“ ir nuosavybės teisės įregistravimą į gręžinį savo vardu.

56. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti, kad dėl V. M. padaryto nusikaltimo nukentėjusieji (civiliniai ieškovai) patyrė nepatogumus, išgyvenimus, kurie pasireiškė bendravimu su teisėsaugos ir kitomis valdžios institucijomis, baime dėl vandens netekimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2013, Nr. 2K-38-942/2017, Nr. 2K-331-976/2018). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Teismas turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nuketėjusio neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

57. Šiuo atveju teisėjų kolegija vertina, kad V. M. veiksmai, susiję su nukentėjusiųjų turtinės teisės pasisavinimu, truko kelis mėnesius, o būtent prasidėjo 2015 m. rugsėjį, pateikus prašymą Geologijos tarnybai įregistruoti jį kaip vieną savininką, o buvo baigti 2015 m. gruodį, išregistravus jo neteisėtai įregistruotą nuosavybės teisę. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad V. M. įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, taip pat į jo turtinę padėtį, o būtent V. M. šiuo metu dirba, į tarp nukentėjusiųjų ir V. M. susiklosčiusius įsisenėjusius konfliktinius santykius, rodančius, kad šis įvykis nebuvo ypatingai išskirtinis jų santykių kontekste. Be kita ko, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

58. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi minėtais teisės aktais ir nurodyta teismų praktika bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, vertindama, kad nėra pateiktų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų prašomą priteisti neturtinę žalą, teisėjų kolegija tenkina civilinį ieškinį iš dalies ir sprendžia, kad 200 Eur piniginė kompensacija kiekvienam iš nukentėjusiųjų, o būtent I. D., T. D., E. Ž., E. Ž., S. P., D. P., A. J., J. J., A. Š., O. Š., V. K., O. K., Ž. L., R. L. ir R. J., yra tinkama kompensuoti jų patirtus neigiamus išgyvenimus ir pagal byloje nustatytas aplinkybes atitinka nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo pirmosios instancijos teisme

59. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas L. Kuprusevičius skundu prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 6 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo ir iš V. M. priteisti:

I. D. ir T. D. naudai 1 190,62 EUR; E. Ž. ir E. Ž. naudai 1 019,19 EUR; S. P. ir D. P. naudai 1 281,37 EUR; A. J. ir J. J. naudai 1 190,62 EUR; A. Š. ir O. Š. naudai 1 281,37 EUR; V. K. ir O. K. naudai 1 190,62 EUR; R. L. ir Ž. L. naudai 1190,62 EUR; V. A. ir R. A. naudai 760,07 EUR; A. M. ir S. M. naudai 931,50 EUR; M. K. naudai 1 099,87 EUR; R. J. naudai 90,75 EUR; V. J. naudai 90,75 EUR (2019-10-15 pranešimu advokatas nurodė, kad nuo 2019-10-14 neatstovauja nukentėjusiojo V. J. (t. 9, b. l.46).

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašyme pirmosios instancijos teismui dėl išlaidų priteisimo advokato paslaugoms apmokėti kai kurių asmenų naudai buvo nurodytos kitokios sumos, o būtent buvo prašoma priteisti:

I. D. ir T. D. naudai 1019,19 Eur EUR;

S. P. ir D. P. naudai 1109,94 Eur EUR;

A. J. ir J. J. naudai 1019,19 Eur EUR;

A. Š. ir O. Š. naudai 1109,94 EUR;

V. K. ir O. K. naudai 1019,19 Eur EUR;

R. L. ir Ž. L. naudai 1019,19 Eur EUR;

A. M. ir S. M. naudai 837,69 Eur, iš kurių apmokėta 760,07 EUR;

V. J. naudai 837,69 Eur, iš kurių yra apmokėta 90,75 Eur.

61. Advokatas prašymą motyvavo tuo, kad nukentėjusiesiems suteiktos teisinės paslaugos nuo pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki atstovavimo nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme užėmė 69,5 advokato darbo valandų. Be kita ko, prašyme nurodyta, kad išlaidos advokatui yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti nukentėjusiųjų teisių ir teisėtų interesų gynimą, ikiteisminio tyrimo pradėjimo iniciavimą, atstovavimą baudžiamajame procese, procesinių dokumentų rengimą. Kadangi paslaugos nukentėjusiesiems buvo teikiamos kompleksiškai, bendru nukentėjusiųjų sutarimu, įvertinus tai, kad buvo atstovaujama 22 nukentėjusieji iš 13 šeimų, visos atstovavimo išlaidos buvo dalinamos į 13 lygių dalių, išskyrus kelis individualius teisinių paslaugų teikimo atvejus. Nukentėjusiųjų išlaidoms pagrįsti pateikė atliktų darbų išklotines, išrašytas sąskaitas faktūras, sumokėjimo faktą patvirtinančius mokėjimų pavedimus.

62. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015 m. lapkričio 2 d. (t. 1, b. l. 1-2), baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2018 m. liepos 27 d. (t. 5, b. l. 72), nuosprendis priimtas 2019 m. kovo 6 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad susipažinimas su kliento pateiktais dokumentais, teisinė jų analizė atlikta 2015 m. spalio 19 d. (t. 6, b. l. 103), sąskaitos-faktūros už suteiktas paslaugas buvo išrašytos nuo 2015 m. lapkričio 2 d. (t. 6, b. l. 104), taigi teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusieji nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patyrė išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Šiuo konkrečiu atveju reikia nustatyti, ar prašomos priteisti sumos yra pagrįstos ir proporcingos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš V. M., atsižvelgė į tai, kad V. M. dėl vieno nusikaltimo buvo išteisintas, kad civiliniai ieškovai pateikė nepagrįstą civilinį ieškinį, į tai, kad nusikaltimas, dėl kurio V. M. nuteisiamas, yra nesunkus ir nesukėlęs sunkių teisinių pasekmių, ir priteisė nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams puse jų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

63. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

64. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai buvo atstovaujami nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teismas, t. y. beveik 3 metus, į pirmosios instancijos teisme buvusių posėdžių skaičių – 5 (2018-09-28, 2019-12-05, 2018-12-17, 2019-01-24, 2019-02-04), iš kurių kai kurie truko nuo 9.00 val. iki 14.15 val., 15.15. val., į tomų skaičių – 8 (iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme), į nagrinėjamos situacijos sudėtingumą, į tai, kad pirmosios teismas nepagrįstai išteisino V. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, sprendžia, kad apeliacinis skundas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme yra tenkinamas iš dalies ir yra priteisiamos nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams tos sumos, kurios buvo nurodytos civiliniame ieškinyje, pateiktame pirmosios instancijos teisme, o būtent iš V. M. yra priteisiama išlaidoms už advokato paslaugas:

I. D. ir T. D. naudai 1019,19 Eur EUR;

E. Ž. ir E. Ž. naudai 1 019,19 EUR;

S. P. ir D. P. naudai 1109,94 EUR;

A. J. ir J. J. naudai 1019,19 EUR;

A. Š. ir O. Š. naudai 1109,94 EUR;

V. K. ir O. K. naudai 1019,19 EUR;

R. L. ir Ž. L. naudai 1019,19 EUR;

V. A. ir R. A. naudai 760,07 EUR (išlaidos, kurias sumokėjo advokatui);

A. M. ir S. M. naudai 760,07 EUR (išlaidos, kurias sumokėjo advokatui);

R. J. naudai 90,75 EUR;

V. J. naudai 90,75 Eur (išlaidos, kurias sumokėjo advokatui).

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo apeliacinės instancijos teisme

65. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas taip pat prašė priteisti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams iš nuteistojo V. M. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, rengiant apeliacinį skundą ir atstovaujant apeliacinės instancijos teisme, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (t. 9, b. l. 57-111). Prašė priteisti iš V. M. po 219,76 Eur I. ir T. D., E. ir E. Ž., S. ir D. P., A.ir J. J., A. ir O. Š., V. ir O. K., R.ir Ž. L., V. ir R. A., A. ir S. M., M. K..

66. Prašyme priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nurodyta, kad nuo apeliacinio skundo parengimo iki atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatas suteikė 16 valandų. Advokatas nurodė, kad prokuroras neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl nukentėjusieji be advokato pagalbos nebūtų galėję tinkamai ginti savo teisių. Be kita ko, nurodyta, kad byla dėl analizuojamų materialinių teisinių santykių struktūros ir jų kompleksiškumo yra laikytina sudėtinga bei reikalaujanti specifinių žinių.

67. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinėje instancijoje, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, į tai, su kokiomis skundžiamo nuosprendžio nustatytomis aplinkybėmis apeliaciniu skundu nesutinkama, kokias nuosprendžio dalis prašoma naikinti ar keisti, kokio sudėtingumo byla, kiek užtruko pateikto apeliacinio skundo paruošimas, jo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme bei kitas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-314-518/2018).

68. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad V. M. turtinė padėtis yra sunki ar kad jis objektyviai nepajėgtų jų atlyginti, todėl išlaidos yra priteisiamos, o jų dydis dėl V. M. turtinės padėties, nėra mažinamas.

69. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo gauta 2019 m. balandžio 4 d., į tai, kad buvo pateiktas didelės apimtis nukentėjusiųjų apeliacinis skundas, į posėdžių skaičių – 4 (2019-05-07, 2019-05-24, 2019-09-06, 2019-10-18), į tai, kad buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, o būtent buvo apklaustos 3 liudytojos, į tai, kad buvo pateiktas ir V. M. apeliacinis skundas, į galutinį bylos rezultatą – nukentėjusiųjų skundas patenkintas ir V. M. pripažintas, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, į bylos specifiškumą ir sudėtingumą, sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme nėra per didelės ar neproporcingos, todėl iš V. M. priteistinos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti po 219,76 Eur I. ir T. D., E. ir E. Ž., S. ir D. P., A. ir J. J., A. ir O. Š., V. ir O. K., R. ir Ž. L., V. ir R. A., A. ir S. M., M. K..

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 ir 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 6 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

V. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Pripažinti V. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 200 MGL, t. y. 7532 eurų (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų) dydžio bauda.

Civilinių ieškovų civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. M. neturtinės žalos atlyginimo:

R. J. 200 Eur (du šimtus eurų).

Priteisti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams iš V. M. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme:

I. D. ir T. D. naudai 1019,19 Eur;

E. Ž. ir E. Ž. naudai 1 019,19 Eur;

S. P. ir D. P. naudai 1109,94 EUR;

A. J. ir J. J. naudai 1019,19 Eur;

A. Š. ir O. Š. naudai 1109,94 Eur;

V. K. ir O. K. naudai 1019,19 Eur;

R. L. ir Ž. L. naudai 1019,19 Eur;

V. A. ir R. A. naudai 760,07;

A. M. ir S. M. naudai 760,07 Eur;

R. J. naudai 90,75 Eur;

V. J. naudai 90,75 Eur;

Priteisti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams iš V. M. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme:

I. D. ir T. D. naudai 219,76 Eur;

S. P. ir D. P. naudai 219,76 Eur;

A. J. ir J. J. naudai219,76 Eur;

A. Š. ir O. Š. naudai 219,76 Eur;

V. K. ir O. K. naudai219,76 Eur;

R. L. ir Ž. L. naudai219,76 Eur;

V. A. ir R. A. naudai 219,76 Eur;

A. M. ir S. M. naudai 219,76 Eur;

M. K. naudai 219,76 Eur.

Išaiškinti V. M., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.