- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- 2-1354-330/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00063-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Suinteresuotas asmuo
- H. A., Z. D., Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Dagynas“, uždaroji akcinė bendrovė „Alservis“, uždaroji akcinė bendrovė „Sanistal“, uždaroji akcinė bendrovė „Deliuvis“, uždaroji akcinė bendrovė „Biržų ranga“, uždaroji akcinė bendrovė „Malveža“, asociacija LATGA
- Kategorijos
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens H. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-156-252/2017, kuria patenkintas bankroto administratoriaus A. A. prašymas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PROJECT LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys H. A., Z. D., Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Dagynas“, uždaroji akcinė bendrovė „Alservis“, uždaroji akcinė bendrovė „Sanistal“, uždaroji akcinė bendrovė „Deliuvis“, uždaroji akcinė bendrovė „Biržų ranga“, uždaroji akcinė bendrovė „Malveža“, asociacija LATGA,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
BUAB „PROJECT LT“ bankroto administratorius 2017 m. kovo 9 d. pateikė teismui pareiškimą dėl BUAB „PROJECT LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto administratorius nurodė, kad patikrinęs įmonės sandorius, nustatė, jog 2015 m. buvo sudarytos 6 paskolos sutartys, kuriomis UAB „PROJECT LT“ paskolino įmonės vadovui iš viso 16 000 Eur, nors 2015 m. pradžioje jau pati įmonė turėjo finansinių sunkumų ir nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais bei valstybės biudžetu. Paskolos sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi įmonei, vadovas pasiskolintų lėšų įmonei negrąžino, todėl liko pažeisti kreditorių interesus. Kitas nenaudingas įmonei sandoris buvo lizingu įsigyto automobilio perleidimas įmonės akcininkei. Automobilis perduotas ir lizingo sutartis pakeista jau tuo metu, kai įmonei grėsė bankrotas, tačiau pagal sudarytą lizingo sutartį įmonė buvo sumokėjusi didžiąją dalį įmokų (buvo likę sumokėti tik 1942 Eur), o akcininkė jokios kompensacijos įmonei nesumokėjo. Dėl šio ekonomiškai nenaudingo sandorio įmonė prarado turto dalį, kurį realizavus būtų galima dalinai atsiskaityti su kreditoriais. Be to, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu įmonės vadovas pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimą bei turto pasisavinimą. Nuosprendžiu pripažinta, kad neteisėtais veiksmais įmonei padaryta 10 999,66 Eur nuostolių.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi patenkino BUAB „PROJECT LT“ bankroto administratoriaus prašymą ir pripažino BUAB „PROJECT LT“ bankrotą tyčiniu.Teismas nurodė, kad UAB „PROJECT LT“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o netinkama įmonės vadovo veikla – tyčiniai įmonės vadovo H. A. veiksmai skolinantis iš įmonės pinigines lėšas, sudarant įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius bei aplaidžiai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, o teismo nustatytų aplinkybių visuma patvirtina UAB „PROJECT LT“ privedimą prie bankroto tyčia. Visų pirma, teismas nustatė, kad H. A., kaip direktorius atstovaudamas UAB „PROJECT LT“, pats su savimi 2015 m. sudarė šešis paskolos sandorius ir laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. pasiskolino 16 000 Eur. Teismas sutiko su bankroto administratoriaus vertinimu, kad tokie sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi UAB „PROJECT LT“, o H. A. tokiu būdu veikė priešingai įmonės interesams, nes nepaisydamas įmonės nemokumo ir žinodamas apie turimus įsiskolinimus, sunkią įmonės finansinę padėtį, periodiškai skolino sau dideles sumas, kurių grąžinimo terminas – 3 metai. Be to, paskolos sandoriai Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių buvo pripažinti negaliojančiais bei taikyta restitucija priteisiant iš H. A. 16 000 Eur. Aplinkybė dėl paskolų sandorių pripažinimo negaliojančiais turi prejudicinio fakto reikšmę, todėl jos įrodinėti nereikia. Be to, H. A. tyčinius veiksmus sudarant paskolos sutartis patvirtina ir tokia aplinkybė, jog jis nėra sumokėjęs palūkanų (metinių), taip pat nieko nėra grąžinęs nei pagal vieną paskolos sutartį. Antra, teismas pripažino, kad ir lizinguoto automobilio perleidimo sandoris buvo akivaizdžiai nenaudingas įmonei, nes UAB „PROJECT LT“ neteko turto, kuris galėjo būti panaudotas kreditorių reikalavimų patenkinimui. Įmonė, lizingo davėjui finansuojant įsigijusi automobilį už 8 806,82 Eur, perleido jį akcininkei tik už likusią neišmokėtą sumą (1 942 Eur), dėl ko įmonė patyrė finansinių nuostolių, o kompensacija įmonei nesumokėta. Neturėdama finansinių resursų padengti likusios lizingo sumos, net ir dėl tokios priežasties nutraukus lizingo sutartį su lizingo davėju SIA „UniCredit Leasing“, įmonė turėtų galimybę susigrąžinti bent dalį jau įmokėtos sumos, kuri būtų panaudota kreditorių interesų tenkinimui.Trečia, teismas nustatė, kad H. A., būdamas UAB „PROJECT LT“ direktoriumi, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. birželio 14 d. specialisto išvados, kuriomis konstatuota, kad iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. UAB „PROJECT LT“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, H. A. įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-69-830/2017 buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą), BK 220 straipsnio 1 dalį (neteisingą duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą) ir BK 183 straipsnio 1 dalį (patikėto turto pasisavinimą). Teismas pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-69-830/2017 nustatytos aplinkybės CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme yra prejudiciniai faktai, kurie patvirtina, jog UAB „PROJECT LT“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, todėl negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kas atitinka tyčinio bankroto požymius, numatytus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose.Galiausiai teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. BUAB „PROJECT LT“, atstovaujama bankroto administratoriaus, ir H. A., atsižvelgdami į tai, kad įmonei iškelta bankroto byla, o ikiteisminio tyrimo byloje H. A. buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl 10 999,66 Eur sumos, sudarė taikos sutartį, kuria H. A. įsipareigojo BUAB „PROJECT LT“ sumokėti 10 999,66 Eur dalimis iki 2017 m. vasario 20 d. Tačiau H. A. pagal taikos sutartį kreditoriui sumokėjo tik 500 Eur, todėl teismas nurodė, kad paties suinteresuoto asmens H. A. veiksmai ir savo veikimo/ neveikimo subjektyvus vertinimas iš esmės yra priešingi. Nors H. A. ir teigia, kad jo pripažinimas padarius nusikalstamas veikas nelėmė žalos kreditoriams ir pačios įmonės nemokumo, tačiau taikos sutarties sąlygų vis tik nevykdo, todėl nėra pagrindo jo veiksmus vertinti kitaip, nei to prašo bankroto administratorius.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo H. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas nevertino suinteresuoto asmens pateiktų argumentų, kad bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų apie sudarytų paskolos sutarčių nuostolingumą. 2015 m. sausio - rugpjūčio mėn. sudarytos paskolos sutartys buvo naudingi sandoriai, nes sutartyse įtvirtinti H. A. įsipareigojimai grąžinti visas paskolintas sumas suėjus sutartam terminui, mokėti 8 procentų palūkanų normą ir 0,2 procento dydžio delspinigius. Aplinkybė, kad Zarasų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių pripažino negaliojančiais UAB „PROJECT LT“ ir H. A. sudarytus paskolų sandorius, nepatvirtina to, kad šios paskolos sutartys buvo nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai. Be to, apie vykstantį procesą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais apeliantas nebuvo tinkamai informuotas, dokumentai nepagrįstai jam įteikti viešo paskelbimo būdu bei nepagrįstai priimtas sprendimas už akių. Be to, teismas, nepatikrinęs, kokio dydžio buvo pradelsti UAB „PROJECT LT“ įsipareigojimai kiekvienos paskolos sutarties sudarymo dienai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas taip pat neteisingai konstatavo, jog automobilio perleidimo sandoris buvo įmonei akivaizdžiai nenaudingas, neteisingai įvertino 2015 m. rugsėjo 16 d. skolos perkėlimo sutartį, sudarytą tarp SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo, UAB „PROJECT LT“, atstovaujamos H. A., ir S. M.. Šia sutartimi įmonė nepatyrė jokių nuostolių, nes įmonės įsipareigojimai lizingo bendrovei buvo perleisti kitam subjektui. Skirtingais įmonės veiklos laikotarpiais (2012 m., 2013 m., 2015 m.) H. A. padarytos pavienės veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), 220 straipsnio 1 dalyje (neteisingas duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas) ir 183 straipsnio 1 dalyje (patikėto turto pasisavinimas) nelėmė BUAB „PROJECT LT“ bankroto, nemokumo bei žalos kreditoriams. Bankroto administratorius nepateikė akivaizdžių H. A. stropumo / rūpestingumo ar lojalumo įmonei trūkumų. UAB „PROJECT LT“ veikla nebuvo organizuota kryptingai siekiant įmonės nemokumo ir atsiskaitymo su kreditoriais išvengimo.Suinteresuotas asmuo UAB „Dagynas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad BUAB „PROJECT LT“ nesumokėjo už atliktus rangos darbus. BUAB „PROJECT LT“ jau sudarydama rangos sutartį ir pasitekdama subrangovę UAB „Dagynas“ žinojo, kad už jos atliktus darbus nebus atsiskaityta. BUAB „PROJECT LT“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas teisingai įvertino aplinkybių visumą ir priėmė pagrįstą nutartį. Nors atskirajame skunde kiekviena aplinkybė kvestionuojama atskirai, būtent aplinkybių visuma (t. y. akivaizdžiai nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, paskolinant dideles pinigų sumas vadovui ir nesant galimybių šių pinigų sumų susigrąžinti, perleidžiant lizingu įsigyjamą automobilį įmonės akcininkei be įmokėtos didelės turto kainos dalies kompensavimo, vadovo pripažinimas kaltu padarius nusikalstamas veikas, susijusiąsias su apgaulingu apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu, turto pasisavinimu) patvirtina UAB „PROJECT LT“ tyčinį bankrotą. Nors H. A. nesutinka su Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių, kuriuo paskolos sandoriai pripažinti negaliojančiais bei taikant restituciją priteista iš jo 16 000 Eur, tačiau šis sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Be to, šis sprendimas nėra net iš dalies įvykdytas. VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Atsakovas 2015 m. sudarytomis šešiomis paskolos sutartimis iš įmonės iš viso pasiskolino 16 000 Eur sumą, nors įmonė 2015 metais jau turėjo finansinių sunkumų atsiskaitydama su kreditoriais, taip pat turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Įmonė faktiškai buvo nemokumo situacijoje, tačiau atsakovas, būdamas vienasmeniu juridinio asmens valdymo organo nariu, suteikė sau, kaip fiziniam asmeniui, paskolą, kurios iki šiol nėra grąžinęs.2015 m. rugsėjo 16 d. skolos perkėlimo sutartimi UAB „PROJECT LT“ teisės ir pareigos pagal lizingo su SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu sutartį dėl automobilio buvo perleistos įmonės akcininkei S. M., nors neišmokėtas automobilio vertės likutis buvo tik 1 942 Eur, o automobilio vertė sandorio sudarymo metu buvo ne mažesnė kaip 5 100 Eur. Didžioji automobilio vertės dalis jau buvo išsimokėta įmonės lėšomis ir įmonei buvo ekonomiškai naudinga bei tikslinga tęsti lizingo sutartį, kadangi bankroto procese už parduotą automobilį gautomis lėšomis būtų dengiami kreditorių reikalavimai.Apeliantas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 220 straipsnio 1 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas) bei 183 straipsnio 1 d. (turto pasisavinimas). Kadangi nusikalstamos veikos padarytos apeliantui vadovaujant įmonei, yra pagrindas teigti, jog egzistuoja prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuoti tyčiniai ir nesąžiningi apelianto veiksmai, kuriais pasisavintas ir iššvaistytas įmonės turtas, skirtas atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsakovės BUAB „PROJECT LT“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
Byloje nustatyta, kad UAB „PROJECT LT“ įsteigta 2012 m. birželio 19 d., kurios vadovas nuo 2012 m. birželio 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo H. A.. Bankroto byla UAB „PROJECT LT“ iškelta bei bankroto administratorius paskirtas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi, kurioje, be kita ko, nustatyta, jog pagal 2014 m. finansinius dokumentus įmonė metus baigė turėdama 48 933 Lt nuostolių. Įmonės turtas sudarė 183 035 Lt, o metų bėgyje mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 153 160 Lt. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patikslino BUAB „PROJECT LT“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą už bendrą 46 250,65 Eur sumą. UAB „PROJECT LT“, atstovaujama įmonės direktoriaus H. A., ir tas pats H. A. 2015 m. sausio 12 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 1, kuria H. A. iki 2018 m. sausio 11 d. suteikta 2 000 Eur paskola, 2015 m. kovo 16 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2, kuria H. A. iki 2018 m. kovo 15 d. taip pat suteikta 2 000 Eur paskola, 2015 m. gegužės 28 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 3, kuria iki 2020 m. gegužės 27 d. suteikta 3 000 Eur paskola, 2015 m. birželio 17 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 4, kuria iki 2020 m. birželio 16 d. suteikta 3 000 Eur paskola, 2015 m. liepos 9 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 5, kuria iki 2020 m. liepos 8 d. suteikta 3 000 Eur paskola bei 2015 m. rugpjūčio 12 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 6, kuria iki 2020 m. rugpjūčio 11d suteikta 3 000 Eur paskola. Iš viso minėtomis sutartimis įmonė H. A. paskolino piniginių lėšų už 16 000 Eur. Pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktą patvirtina UAB „PROJECT LT“ kasos išlaidų orderiai Nr. 6, 49, 130, 154, 173 ir 200. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina aplinkybę, kad Zarasų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-252-420/2017, visus minėtus paskolos sandorius pripažino negaliojančiais, kaip prieštaraujančius įmonės kreditorių interesams (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas, CK 6.66 straipsnis), ir taikė restituciją priteisdamas iš H. A. 16 000 Eur BUAB „PROJECT LT“ naudai.2015 rugsėjo 16 d. skolos perkėlimo sutartimi, sudaryta tarp SIA „UniCredit leasing“ Lietuvos filialo (lizingo davėjo), UAB „PROJECT LT“, atstovaujamos H. A. (pradinio lizingo gavėjos) ir S. M. (naujosios lizingo gavėjos), pradinės lizingo gavėjos - UAB „PROJECT LT“ teisės ir pareigos pagal 2013 m. lapkričio 18 d. sudarytą lizingo sutartį, kuria pradinei lizingo gavėjai buvo suteiktas 5 108,90 Eur finansavimas automobilio BMW (pagaminimo data 2004 m.) įsigijimui lizingo būdu, perkelta naujajai lizingo gavėjai S. M.. Sutarties pasirašymo dieną buvo likusi neišmokėta 1 942 Eur lizingo suma. Byloje nepateikta duomenų, leidžiančių nustatyti, kad naujoji lizingo gavėja po skolos perkėlimo sutarties sudarymo būtų įmonei išmokėjusi kompensaciją už šios sumokėtas lizingo įmokas (3 166,90 Eur). Byloje taip pat yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. birželio 14 d. specialisto išvada Nr. 5-5/37, kurioje, be kita ko, nurodyta ir tai, jog dėl įmonėje padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. UAB „PROJECT LT“ vykdytos veiklos, turėto turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-69-830/2017 H. A. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (neteisingas duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas) ir pagal BK ir 183 straipsnio 1 dalį (patikėto turto pasisavinimas).
Dėl pagrindų konstatuoti BUAB „PROJECT LT“ tyčinį bankrotą
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tyčinis bankrotas gali būti sukeltas ir nemokiai įmonei: nors jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Todėl tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktą).Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį. Kasacinis teismas suformulavo teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktą).Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 16 punktą).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nustatė šiuos tyčinio bankroto požymius: įmonės valdymo organas nevykdė įstatyme nustatytų pareigų –nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, buvo nelojalus įmonei bei viršijo ūkinės komercinės veiklos rizikos ribas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, kai įmonės vadovui buvo suteikta paskolų už 16 000 Eur, šiam žinant apie įmonės nemokumo situaciją, taip pat kai lizinguotas turtas buvo perleistas įmonės akcininkei (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas); teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio arba struktūros (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, apskųstos nutarties ir apelianto atskirojo skundo turinį, nustatė, kad skundo pagrindą iš esmės sudaro argumentai, susiję su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimais, sprendžiant, ar buvo sudaryti ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, ar įmonės vadovas nevykdė (netinkamai vykdė) įstatymo nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu bei buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentais nepaneigiami pirmiau nurodyti pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuoti BUAB „PROJECT LT“ tyčinio bankroto požymiai (nutarties 23 punktas) ir juos patvirtinantys konkretūs bylos duomenys. Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo nesutikimą su ginčą išsprendusio pirmosios instancijos teismo konstatuotu UAB „PROJECT LT“ sudarytų paskolos ir teisių bei pareigų pagal lizingo sutartį perkėlimo sandorių nuostolingumu įmonei ir jos kreditoriams grįsdamas jų (sandorių) sudarymo ekonomine būtinybe ir naudingumu įmonei, jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė bei tokius teiginius pagrindžiančių aplinkybių neįrodė. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad sudaromais sandoriais siekta išsaugoti įmonės verslą ir laiko perspektyvoje patenkinti ne išskirtinai jo asmeninius, bet daugumos įmonės kreditorių reikalavimus. Dėl to nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas esą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, surinktų duomenų pagrindu konstatavęs neįrodytomis aplinkybes dėl UAB „PROJECT LT“ vadovo elgesio atitikties įmonės finansinės padėties sąlygoms ir įmonės bei jos kreditorių interesams, ar kad teismas nenustatinėjo sandorių sudarymo ekonominės būtinybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi nuostatos, kad faktiškai nemokios UAB „PROJECT LT“ pinigines lėšas periodiškai skolinant įmonės vadovui, UAB „PROJECT LT“ kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo esmingai apribotos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 16 000 Eur sumos išėmimas iš įmonės, turint omeny bendrą patvirtintą įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sumą (46 250,65 Eur), laikytinas reikšmingu bei neabejotinai pakeitusiu kreditorių galimybę gauti bent dalį savo reikalavimų patenkinimo.CPK 182 straipsnis reglamentuoja aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šio straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paskolos sandorių ydingumas, su kuriais bankroto administratorius siejo įmonės vadovo nesąžiningumo faktą, jau buvo įvertintas Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių, kuriuo šie sandoriai pripažinti negaliojančiais bei pritaikius restituciją įmonei priteista visa paskolos sandorių suma (16 000 Eur). Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl turi prejudicinę galią, vadinasi, šalys nebegali ginčyti teismo nustatytų faktų (CPK 279 straipsnio 4 dalis), o konstatuotos faktinės aplinkybės dėl įmonės kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių negaliojimo yra aktualios (prejudicinės) nagrinėjamam klausimui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei patvirtina bankroto administratoriaus argumentus, kuriais grindžiamas jo reikalavimas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto keliamas sprendimo už akių priėmimo teisėtumo klausimas, susijęs su procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu prielaidų nebuvimo, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl UAB „PROJECT LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pagal kasacinio teismo praktiką teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, tačiau pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014). Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra pripažinta, kad H. A. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnio 1 dalis), teikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą (BK 220 straipsnio 1 dalis) bei pasisavino jam patikėtą turtą (BK 183 straipsnio 1 dalis). Tokie apelianto, kaip įmonės vadovo, nusikalstami veiksmai yra pakankami konstatuoti įmonės tyčinio bankroto požymius, įtvirtintus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose.
Dėl bylos baigties
Įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrįstai nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktuose apibrėžti įmonės tyčinio bankroto požymiai, todėl apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, pripažįstant BUAB „PROJECT LT“ tyčinio bankroto faktą (CPK 328 straipsnis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.