Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, O. N., jo gynėjui advokatui Vygaudui Moliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, O. N., gynėjo advokato Vygaudo Molio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo O. N., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojos S. N. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

– uždrausta O. N. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025 m. birželio 26 d., apie tai informuojant VĮ „Regitra“.

– konfiskuotas O. N. priklausantis automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. O. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies už tai, kad jis 2025 m. birželio 26 d. apie 01.14 val. ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0327 nustatytas 2,29 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gynėjas advokatas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, O. N., gynėjo advokato Vygaudo Molio apeliacinis skundas atmetamas.

5. Ateisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens gynėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ar O. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su O. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu prašydamas jį sutrumpinti iki vienerių metų bei teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikyti turto konfiskavimo arba vietoje jo paskirti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, kuris neviršytų dešimties procentų transporto priemonės vertės. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kontekste.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su O. N. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nesutikdama su apelianto pozicija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, kuris yra teisingas ir proporcingas bei pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju konfiskuotina ir nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nuosprendį keisti apelianto skunde išdėstytais argumentas, todėl skundas atmetamas.

Dėl BK 68 straipsnio nuostatų

8. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

9. Vertinant ar baudžiamojoje byloje yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, turi būti atsižvelgta tiek į kaltininko asmenybę, teik į ankstesnius jo padarytus pažeidimus naudojantis šia specialia teise. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, vien už vairavimą neblaiviam, kuomet vairuotojui nustatomas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, prevenciniais tikslais paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

10. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei nustatydamas jos terminą atsižvelgė tik į padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei O. N. nustatytą neblaivumo laipsnį, tačiau jokiais kitais argumentais nemotyvavo savo procesinio sprendimo skirti jam ilgesnį, nei įstatyme numatytas minimalus, uždraudimo naudotis specialia teise terminą. Iš tiesų iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas ir nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą tai motyvavo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu bei nustatyto neblaivumo laipsniu. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas nustatė pernelyg ilgą baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.

12. Taigi, nors pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę neįvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra tokios, kurios sudarytų pagrindą spręsti apie trumpesnio uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino paskyrimą. Asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sustabdytas policijos pareigūnų bei įspėtas dėl neblaivumo patikrinimo bandė šalintis, nepateikė savo asmens dokumento, nors jį turėjo, be to, nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. O. N. alkoholinį gėrimą – alų, vartojo tą patį vakarą prieš vairuojant automobilį, taigi neabejotinai suprato, kad yra neblaivus, bei nors nurodė, kad vairavo, nes jo vaikui pakilo temperatūra ir norėjo nuvykti į vaistinę, tačiau nenurodė jokių priežasčių, kurios jam sukliudė pasirinkti kitą būdą nuvykti į vaistinę, pavyzdžiui pasinaudojus pavežėjų paslauga. Nors jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau nurodė ir tai, jog (duomenys neskelbtini) taip pat negalima vairuoti transporto priemonės esant neblaiviam, taigi O. N. neabejotinai suvokė, kad vairuodamas neblaivus daro teisei priešingą veiką.

13. Nepaisant to, kad asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ankščiau yra neteistas (1 t., b. l. 65), tačiau iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad penkerių metų laikotarpiu O. N. administracine tvarka yra baustas devynis kartus ir nors visas jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, tačiau visi jo padaryti administraciniai nusižengimai yra išimtinai susiję su KET pažeidimais (1 t., b. l. 56–63). Tai teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad O. N. nėra pavyzdingas vairuotojas, nepriekaištingai besilaikantis KET reikalavimų. Juolab, SODRA duomenimis jis vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 47), bei iš Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 47) matyti, kad jo veikla, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, yra susijusi su keleiviniu sausumos transportu. Tad O. N., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant darbinę veiklą, turėjo būti itin suinteresuotas nevairuoti transporto priemonės būdamas neblaivus. Be kita ko, darbo rinkoje yra ir darbo pasiūlymų, nesusijusių su transporto priemonių vairavimu, taigi vien tai, kad O. N. darbinė patirtis Lietuvos Respublikoje yra susijusi su transporto priemonių vairavimu, savaime nereiškia, kad jis negali pasirinkti kitokio pobūdžio darbinės srities ir gauti pajamas.

14. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog sutuoktinės teigimu, O. N. nepiktnaudžiauja alkoholiu bei tokio pobūdžio teisei priešingus veiksmus padarė pirmą kartą, kartu su sutuoktine augina aštuonerių mėnesių kūdikį, nėra itin išskirtinės ar sudarančios pagrindą sutrumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą iki minimalaus. Vis tik, O. N., būdamas brandi, šeimą sukūrusi asmenybė, visas jam reikšmingas aplinkybes, susijusias su darbiniais bei šeiminiais santykiais, turėjo įvertinti dar prieš rinkdamasis neteisėtą elgesį, tačiau to nepadarė, tad turi prisiimti ir dėl to jam kilusias teisines pasekmes. Svarbu ir tai, kad baudžiamoji byla O. N. atžvilgiu buvo nutraukta pritaikius laidavimo institutą, taigi jo teisinė padėtis tapo švelnesnė nei asmens, nuteisto už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką. Tad dar labiau švelninti jo teisinę padėtį bei sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo.

15. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir teismų praktika kitose baudžiamosiose bylose, tačiau apygardos teismo įsitikinimu, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bei jos termino nustatymo klausimas yra itin individualus ir kiekvienu atveju priklausantis nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Šiuo atveju, aukščiau aptartos aplinkybės apygardos teismui nesuponuoja išvados, jog O. N. būtų paskirtas per ilgas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris yra tik kiek didesnis nei BK 68 straipsnyje numatytas minimalus. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gynėjo skundas atmetamas.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų

16. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su O. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog automobilis yra vienintelis O. N. ir jo sutuoktinės bendras turtas, kuris yra reikalingas ir sutuoktinei. Be to, skundžiamame nuosprendyje nebuvo svarstytas ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas.

17. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti ar šis turtas gali būti konfiskuotinas BK 72 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytais pagrindais, o tik jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius.

18. Pažymėtina, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistajam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė skiriama imperatyviai kartu su bausme, todėl tokiais atvejais turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleidžiant asmenį nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jų taikymo ir parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismui. Nagrinėjamu atveju O. N., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skundžiamu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius laidavimo institutą, tad pirmosios instancijos teismas nebuvo imperatyviai įpareigotas taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju turto konfiskavimas O. N. buvo paskirtas pagrįstai.

19. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra O. N. (1 t., b. l. 33). Nors kaip matyti, ši transporto priemonė iš tiesų buvo įgyta, kuomet O. N. ir S. N. jau buvo sudarę santuoką (santuoka sudaryta 2023 m. gruodžio 16 d., automobilio pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta 2024 m. gruodžio 27 d. (1 t., b. l. 33, 2 t., b. l. 49), tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas nekonfiskuoti transporto priemonės, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog nustačius, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – automobilis, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis gali būti konfiskuojamas, net ir tokiu atveju, jeigu vienas iš sutuoktinių žinojo, kad perleidžia naudotis automobilį kitam neblaiviam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-458/2021). Šiuo atveju O. N. automobilio neperleido vairuoti kitam neblaiviam asmeniui, tačiau pats būdamas neblaivus vairavo automobilį, kuris buvo įgytas santuokos metu. Taigi, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, buvo gerai žinomos ir aplinkybės, kad jo sutuoktinei taip pat reikalinga transporto priemonė, su kuria ji mokėsi vairuoti ketindama įgyti teisę vairuoti transporto priemones. Visgi, tai jo nesulaikė nuo neteisėtų veiksmų ir bendruoju šeimos turtu jis disponavo neatsakingai. O. N. žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam ir suvokdamas, kad tokį turtą naudoja įstatymo uždraustai veikai daryti, prisiėmė šio turto praradimo (konfiskavimo) riziką.

20. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su apelianto skundo argumentais, kad transporto priemonė nebuvo pritaikyta nusikalstamos veikos padarymui, o jos palikimas O. N. nekelia pavojaus visuomenei. Visų pirma, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pobūdis nereikalauja kaltininko kokiu nors būdu specialiai pritaikyti ar modifikuoti transporto priemonę šio nusikaltimo padarymui. Tam, kad automobilis būtų pripažintas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone, asmeniui pakanka jį vairuoti būnant neblaiviam. Be to, O. N. vairavo transporto priemonę kai jam buvo nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, asmuo sėdo vairuoti automobilį tą patį vakarą išgėręs nemažą kiekį alkoholinio gėrimo, tad akivaizdu, kad tokie jo veiksmai neabejotinai kėlė pavojų, juolab, kaip jau minėta šioje nutartyje, vienas iš O. N. automobilį sustabdžiusių policijos pareigūnų nurodė, jog asmuo įtartinai manevravo kelyje, vos nekliudė kelkraščio borto. Šiuo atveju sprendimas konfiskuoti transporto priemonę yra proporcingas tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tiek asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenybei.

21. Sutiktina su skundo autoriumi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nesvarstė galimybės taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju automobilis, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, priklauso pačiam O. N. bei yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad šiuo metu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turėtų darbo vietą ir gautų kokias nors oficialias pajamas, be to, kartu su sutuoktine augina aštuonių mėnesių kūdikį, tad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas šiuo metu būtų pernelyg didelė našta pačiam O. N., juolab, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės konfiskuoto turto vertės išieškojimą atidėti tam tikram laikotarpiui. Be kita ko, kaip jau akcentuota, O. N. nėra nepriekaištingai KET besilaikantis asmuo, tad tiek jo padarytų administracinių nusižengimų kiekis, tiek šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir pavojingumas, apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės tikslai bus pasiekti O. N. taikant turto konfiskavimą.

22. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, įvertinus, kad O. N. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kuri nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju BK 72 straipsnio nuostatos taikytos pagrįstai, taigi jo gynėjo apeliacinis skundas ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, O. N., gynėjo advokato Vygaudo Molio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.