Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) nevedęs, dirba(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. 2020 m. vasario 12 d., apie 06.00 val., Vilniuje, Drujos g., ties pastatu Nr. 11, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d.

K. M. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir labai gailėjosi. Parodė, kad vakare su draugais vartojo alkoholinius gėrimus ir sugalvojo, kad vyks namo su „Citybee“ automobiliu. Darė viską labai neatsakingai. Atsiprašo, ateityje daugiau taip nesielgs. Būtų sunku sumokėti didelę automobilio vertės sumą, nedidelės pajamos. Turi finansinių įsipareigojimų. Apie įvykį kalbėjo su galimu laiduotoju (tėvu), jo požiūris buvo blogas. Su tėvu ryšys geras, artimas. Gyvena atskirai, bet tame pačiame mieste. Bent kartą per savaitę bendrauja, tėvas jam yra autoritetas. Atsižvelgia į tėvo nuomonę, patarimų klauso. Išklausė 4 akademinių valandų kursą apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. D. metu parodė, kad jis įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato. Parodymus duoti sutinka. Jo psichikos sveikatos būklė yra gera, jokiomis psichikos ligomis nėra sirgęs, jokių psichikos sutrikimų ar priklausomybių neturi. Galvos traumų nėra turėjęs. Nėra registruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje. 2020-02-11 d. jis maždaug nuo 20.00 val. iki 2020-02-12 d. 03.00 val. vartojo alkoholį Vilniaus miesto senamiestyje. Tą naktį jis gėrė alų, per visą naktį išgėrė maždaug apie 4-6 bokalus, 0,5 litro talpos alaus. Po 5 valandos ryto išėjęs iš baro atidarė per mobilųjį telefoną City Bee automobilį Toyota Auris valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsisėdo į jį ir valgė jame apie 30 minučių. Tą rytą nesijautė stipriai apsvaigęs, todėl iki Polocko gatvės nusprendė važiuoti pats. Važiavo atsargiai, nieko nekliudė. Važiuodamas Drujos g., pro galinio matymo veidrodėlį, pamatė artėjantį greitosios pagalbos automobilį su švyturėliais. Greitoji City Bee automobilį neapvažiavo, nors kelias buvo visiškai laisvas. Po kurio laiko greitosios pagalbos automobilis jo vairuojamą automobilį apvažiavo ir užkirto jam kelią. Išlipęs greitosios pagalbos vairuotojas priėjo prie City Bee automobilio vairavusio vyro, kuris irgi buvo išlipęs iš automobilio. Jis kartu su greitosios pagalbos vairuotoju sulaukė policijos pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis jiems pateikė. Tada pareigūnai paprašė pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, jis sutiko ir pasitikrino. Po patikros jam buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas. Po pakartotinos patikros, maždaug po 20 minučių, jam buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas. Tolimesniam tyrimui jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, o vėliau uždarytas į areštinę. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. (b.l.45,46)

Galimas laiduotojas posėdžio metu paaiškino, kad nepasmerkė sūnaus, myli sūnų. Sūnus turi tikslus, apie kuriuos dažnai kalba. Bendravimas duoda teigiamą rezultatą. Į sūnų žiūri kaip atsakingą ir rimtą žmogų. Tiki, kad tai jam buvo gyvenimo perspėjimas. Nuolat susiskambina, susitinka pietų. Yra pensininkas, pensija nedidelė.

Kadangi M. D., po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad 2020-02-12 apie 6.00 val. automobiliu ,,Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Geležinkelio g. Vilniuje ir sustojęs prie šviesoforo sankryžoje link Drujos g., pro galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo GMP automobilį važiuojantį su įjungtais švyturėliais, todėl pasitraukė į dešinę praleisti GMP automobilio. Prie pat sankryžos GMP automobiliui kelią užkirto ta pačia kryptimi važiuojantis ,,CityBee" tamsios spalvos ,,Toyota" markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Užsidegus žalios spalvos šviesoforo signalui savo automobiliu liudytojas įvažiavo į Drujos gatvę, į kurią irgi įvažiavo minėtas ,,CityBee" automobilis, kuris liudytoją aplenkė. Liudytojas pastebėjo, kad automobilis važiuoja su išjungtais priekiniais žibintais ir toliau nepraleidžia GMP automobilio su įjungtais švyturėliais ir garso signalu. Liudytojas padidino greitį, prisivijo ,,CityBee automobilį" ir jį sustabdė, savo automobiliu užkirsdamas jam kelią. Šalia sustojo ir GMP automobilis. Iš ,,CityBee" automobilio vairuotojo vietos išlipo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vaikinas, tamsių plaukų, vilkintis tamsios spalvos drabužiais. Daugiau žmonių ,,CityBee“ automobilyje nebuvo. Prie vaikino liudytoja priėjo kartu su GMP automobilio vairuotoju. Priėjus prie vairuotojo, liudytojas pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, taip pat vaikinas nekoordinavo savo judesių, svirduliavo. Įtaręs, kad vairuotojas yra neblaivus, liudytojas paskambino skubios pagalbos telefonu. Kartu su ,,CityBee“ automobilio vairuotoju ir GMP vairuotoju liudytojas sulaukė policijos pareigūnų. ,,CityBee“ automobilio vairuotoją policijos pareigūnai sulaikė.(b.l.23)

Ikiteiminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad 2020-02-12 dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyriausiąja patrule K. Š., kai apie 06.03 val. buvo pastebėtas Drujos g., ties pastatu Nr. 11, Vilniuje, sustojęs GMP 0895 brigados automobilis su švyturėliais bei dar du automobiliai - ,,Citybee“ bei Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustojus pasiteirauti ar nereikia pagalbos, GMP automobilio vairuotojas pareigūnams nurodė, kad Peugeot vairuotojas sustabdė įtartinai manevruojantį automobilį Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vinguriavo po visą kalią. GMP vairuotojas V. B. bei Peugeot vairuotojas J. S. paliudijo Toyota vairuotojo vairavimo faktą. Bendraujant su Toyota vairuotoju M. D. gim. (duomenys neskelbtini) m., (asmenybė nustatyta iš vairuotojo pažymėjimo) jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, išlipęs iš vairuojamo automobilio svirduliavo. Pareigūnams patikrinus M. D. blaivumą alkoholio matuokliu, jam buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas. Po pakartotino pūtimo, maždaug po 20 minučių, jam buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas. Susisiekus su City Bee atstovais, buvo paprašyta atvykti į įvykio vietą ir pasiimti jų įmonei priklausanti automobilį Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini). M. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK – OVS policijos komisariatą.(b.l. 18)

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB - 0104 rodmenys, kuriais 2020-02-12, 06.03 val., M. D. nustatytas 1,76 promilės etilo alkoholio.

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB - 0104 rodmenys, kuriais 2020-02-12, 06.23 val., M. D. nustatytas 1,69 promilės etilo alkoholio.(b.l.31)

VĮ „Regitra“ duomenis, automobilio „Toyota“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra „Swedbank lizingas“, o jo valdytojas - UAB „Citybee Soluttions“ (b. l. 10)

Všį Emprekis pateikė automobilio Toyota Auris 1.8 Hybrid Active vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, kuri sudaro 11 834 eurus (be PVM) ir 14 320(su PVM). (b.l.11)

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. D. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. M. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. vasario 13 d., apie 06 val. 00 min., Vilniuje, Drujos g. ties pastatu 11, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatyta 1,69 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojų parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga. M. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. D. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, M. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių, žalą dėl kitos transporto priemonės apgadinimų atlygino. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – yra jauno amžiaus, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, duomenų apie jo priklausomybes svaigalams byloje nėra, neteistas (b. l. 56), baustas administracine tvarka (b. l. 57-59), tačiau ne už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo paaiškinimus ir matomą požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis M. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato, laiduotoja 1 metams paskiriant A. D., o baudžiamoji byla M. D. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalies numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės išvardintos minėtos straipsnio 2 dalyje. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad M. D. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis M. D. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis M. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija M. D. kraujyje (1,69 promilės) nežymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes M. D. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 14 d. (b. l. 53). Toks uždraudimo naudotis specialia teise terminas šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę, manytina, bus pakankamas, siekiant teigiamo poveikio kaltinamajam.

Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė. Minėto automobilio VĮ „Regitra“ duomenimis valdytojas yra „Citybee Solutions“. Teismas byloje nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų aplinkybių egzistavimo, todėl nėra pagrindo konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies normos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Toyota Auris“ kaina be PVM Lietuvoje yra 11 834 EUR, su PVM 14 320 EUR (b. l. 11). Remiantis naujausia kasacinio teismo praktika, dėl konfiskuotino turto, kaip nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklausančio tretiesiems asmenims, vertės nustatymo, kasacinis teismas išaiškino, jog tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas. Todėl automobilio vertė atitinka pinigų sumą, už kurią galėtų būti įsigytas analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas, o į pirkėjo kainą yra įskaičiuotas PVM. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje tikslus, svarbu, kad autobilio rinkos vertė ir išieškotina suma sutaptų. Kartu tai užtikrina, jog asmuo, iš kurio yra konfiskuojamas automobilis, neatsidurtų blogesnėje padėtyje nei asmuo iš kurio išieškoma automobilio kaina be PVM. Konfiskuota transporto priemonė yra realizuojama tokia kaina, į kurią įskaičiuotas PVM. Todėl konfiskuotinio turto vertė turi būti nustatoma su PVM (LAT 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-495/2020).

Minėta, kad M. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis baustas ne už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atsižvelgiant į kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus, M. D. yra padaręs tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra dirbantis, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad M. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad visos automobilio vertę atitinkančios sumos, t. y. 14320 EUR konfiskavimas būtų neproporcingas ir nesuderinamas su argumentais, kuriais vadovautasi priimant sprendimą atleisti M. D. nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl, šiuo atveju iš M. D. konfiskuotina 4 000 EUR, t. y. dalis sumos, atitinkančios minėto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje su PVM (14 320 EUR), kurią kaltinamasis privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2018 m. rugpjūčio 31 d. VĮ Regitra) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. (b. l. 51)

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (b. l. 54) - paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinama.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinama (b. l. 49)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 72 straipsniais, baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

M. D. , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą A. D. be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą M. D. nutraukti.

Paskirti M. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuoti iš M. D. valstybės naudai dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos – 4 000 eurų.

Įpareigoti M. D. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantį įmokos sumokėjimą, rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

M. D. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2014 m. rugpjūčio 31 d. VĮ Regitra) – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

M. D. paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą - palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.

M. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti M. D., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.