- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- 1-122-919/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41089-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Kaltinamasis
- G. B.
- Advokatai
- Ramūnas Putinas
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam G. B., jo gynėjui advokatui Ramūnui Putinui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 15.31 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, nustatančius draudimą neblaiviems asmenims vairuoti kelių transporto priemones, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį PORSCHE CAYENNE, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio, o konkrečiai - kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,97 promilės etilo alkoholio, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. 3, atsitrenkė į paliktą stovėti automobilį SUZUKI VITARA, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), jį apgadino.
Kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad dėl įvykio labai gailisi. Viskas vyko dėl to, kad buvo konfliktinė situacija su mergina. Su mergina pasėdėjo bare, buvo išgėręs apie 300 g brendžio. Po to alkoholį vartojo kol laukė policijos. Situacija buvo tokia, kad mergina nepratusi vairuoti, o jis norėjo tik išvažiuoti atbulas ir duoti draugei vairuoti, kadangi buvo išgėręs. Su drauge pykosi, ji negėrė. Ikiteisminiame tyrime neprisipažino, kadangi suveikė savisaugos jausmas. Ikiteisminiame tyrime buvo ir taip, kad negalėjo duoti parodymų, laukė apklausos, bet ji neįvyko, nes tyrėja atostogavo. Automobilis, kurį vairavo, priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra lizinguojamas, o jis šios įmonės direktorius, turtintis teisę priimti įmonėje sprendimus. Jo mėnesio pajamos yra 740-790 eurų, turi nedidelį vartojimo kreditą, likę apie 1500 eurų, išlaikytinių neturi, su tuo automobiliu važinėja taip pat vyriausioji buhalterė ir vadybininkas. Automobilio vertė iki 30 000 eurų. Išmokėti iš atlyginimo šio automobilio vertę bus sunku.
Motyvuojamoji dalis
G. B. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d., apie 15.10 val. ji kartu su savo pažįstamu V. M. buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sėdo į jai priklausantį automobilį SAAB 93, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Vairavo ji, V. atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje. Pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve link K. D. gatvės. Tuo metu kairėje gatvės pusėje buvo pristatyta automobilių. Pamatė, kad vienas iš jų, PORSCHE, mėgina atbulas išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos, todėl sustojo, kad netrukdytų jam išvažiuoti. Bestovint ir belaukiant kol jis išvažiuos, pastebėjo, jog jis labai keistai manevruoja - sunkiai sekasi išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos, važiuoja tai į priekį, tai atgal. Automobilis mėgino išvažiuoti priekiu į jos stovintį automobilį. Vieno iš šių manevrų metu automobilis PORSCHE trenkėsi į šalia, jam iš dešinės pusės, stovėjusio automobilio SUZUKI priekinį kairįjį sparną. Automobiliui atsitrenkus, V. išlipo iš automobilio ir nuėjo pasižiūrėti jo valstybinių numerių ir paskambinti 112. Tuo metu iš PORSCHE automobilio išlipo vyriškis, virš 40 m., tamsių plaukų, žilstelėjęs, apsirengęs rožiniais marškinėliais, mėlynais džinsais, sportiniais bateliais. Išlipęs nuėjo prie automobilio priekio. Akivaizdžiai matėsi, jog vyriškis galimai neblaivus, kadangi jis svirduliavo, neišlaikė koordinacijos. Matė, jog automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdi moteris. Grįžo į automobilį V., ji truputį pavažiavo į priekį, kad praleistų pravažiuoti už jų stovintį automobilį. Pravažiuojantis automobilis prie jų stabtelėjo, jame sėdėję vaikinas ir mergina jiems pasakė savo spėjimą, kad PORSCHE vairuotojas girtas. V. dar kartą paskambino bendruoju pagalbos telefonu, nes bijojo, kad PORSCHE automobilis gali išvažiuoti iš įvykio vietos, nes vairuotojas elgėsi labai nenuspėjamai. Savo automobilį ji pastatė į laisvą vietą šalia PORSCHE automobilio. Jiems sustojus, prie jų automobilio priėjo moteris iš PORSCHE automobilio, paprašė žiebtuvėlio. Paklausė ar žino kieno automobilis į kurį buvo atsitrenkta. V. paklausė, kodėl moteris nevairavo automobilio. Nieko neatsakius, ji nuėjo ir atsisėdo į PORSCHE automobilio vairuotojo vietą. Po kurio laiko vyriškis atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Atvažiavus policijos pareigūnams, jie paaiškino kaip buvo iš tikrųjų parašė, paaiškinimus. Įvykio metu buvo šviesus paros metas, apsiniaukę, nelijo, matomumas geras (b. l. 56-58).
Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d., apie 15.10 val. jis kartu su savo pažįstama R. G. buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune. Sėdo į R. priklausantį automobilį SAAB 93, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairavo R., jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve link K. D. gatvės. Tuo metu kairėje gatvės pusėje buvo pristatyta automobilių. Matė, kad vienas iš jų, PORSCHE, mėgina atbulas išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos. R. sustojo jį praleisti. Jų dėmesį atkreipė tai, kad minėtas automobilis labai keistai manevruoja, t. y., važiuoja tai į priekį, tai atgal, nors akivaizdžiai matėsi, jog išvažiuoti iš jo stovėjimo vietos labai paprasta. Jis su R. dar pajuokavo, kad matomai nusipirko naują automobilį ir nemoka su juo važiuoti. Vieno iš PORSCHE manevrų metu matėsi, kad buvo per stipriai paspaustas greičio akseleratorius ir jis savo priekiniu dešiniuoju kampu trenkėsi į šalia stovėjusio lengvojo automobilio SUZUKI priekinį kairįjį sparną. Jų automobilis nuo įvykio vietos stovėjo maždaug už 5 metrų, todėl aiškiai matėsi, kas sėdi automobilyje. Matė, kad vairuotojo vietoje sėdi vyriškis, apsirengęs ryškiai raudonais marškinėliais, todėl jam jis gerai matėsi. Taip pat matė, kad priekinėje keleivio sėdynėje sėdi moteris, tamsiais plaukais. Po įvykio jis išlipo iš R. automobilio ir nuėjo prie PORSCHE pažiūrėti kas nutiko vairuotojui, pagalvojo gal kas nors su sveikata, tačiau priėjęs prie vairuotojo durelių, pamatė, kad vairuotojas elgiasi labai keistai. Iš jo bendro elgesio suprato, kad jis galimai neblaivus. Iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Kol jis kalbėjo telefonu, vyriškis sėdėjo už automobilio vairo. Po kurio laiko vyriškis išlipo. Išlipo iš šalia sėdėjusi moteris. Jie pavaikščiojo apie automobilius. Matėsi, kad vyriškis akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje. Netrukus jis atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, moteris - už vairo. Atvažiavus policijos pareigūnams, jie taip ir sėdėjo savo automobilyje. Policijos pareigūnams jie su R. pasakė tai, ką matė (tai, kad įvykio metu už PORSCHE automobilio vairo sėdėjo vyriškis), surašė paaiškinimus. Įvykio metu buvo šviesus paros metas, apsiniaukę, stebint įvykį, matomumo niekas nesunkino (b. l. 59-61).
Liudytoja J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d., apie 15.00-15.30 val. (tikslaus laiko nepamena) ji su savo draugu G. B. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Atvažiavo automobiliu PORSCHE, valstybinių numerių nežino, kuris priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo G.. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, G. automobilį pastatė dešinėje gatvės pusėje, priekiu į pastatus. Kurį laiką sėdėjo automobilyje, paskui išlipo į lauką, rūkė, aiškinosi tarpusavio santykius, pykosi. Vienu metu G. atsisėdo į automobilio galą ir pasiėmęs brendžio butelį gėrė. Ji tuo metu tai atsisėsdavo į vairuotojo vietą, tai išlipdavo į lauką. Po kurio laiko G. persėdo į priekinę keleivio sėdynę, buvo apgirtęs. Kiek sėdėdamas automobilyje jis išgėrė – nematė. Ji jam pasiūlė jį parvežti namo. G. dar nenorėjo. Kadangi automobilio rakteliai buvo spynelėje, ji užsivedė variklį. Kadangi tuo automobiliu ji niekada nebuvo važiavusi, jai buvo nepatogiai nureguliuota sėdynė. Jai besėdint automobilyje G. ją atreguliuoti nepavyko, ji išlipo lauk, o G. tuo metu sėdo į vairuotojo vietą ir mėgino ją pareguliuoti. Prieš išlipant aš automobilio variklį išjungė. Buvo labai susinervinusi, todėl prisidegė cigaretę, nuėjusi atsisėdo į priekinę keleivio vietą. G. supyko, kad ji rūko automobilyje. Netrukus su G. vėl susikeitė vietomis, ji sėdo už vairo, G. į keleivio vietą. Užvedusi variklį mėgino atbula išvažiuoti iš stovėjimo vietos, tačiau to padaryti nepavyko. PORSCHE automobilis gana didelis, ji niekuomet jo nėra vairavusi, todėl mėgindama išvažiuoti važiavo tai į priekį, tai atgal. Vieno iš šių manevrų metu kliudė šalia stovėjusio sidabrinės spalvos (markės nepamena) automobilio kairės pusės priekinį sparną ir žibintą, kadangi jis į gatvės pusę buvo priparkuotas galu. Kuomet atsitrenkė į automobilį, abu išlipo ir nuėjo pasižiūrėti prie automobilių kokia padaryta žala. Pažiūrėję, grįžo į automobilį. Ji sėdo už vairo, G. - šalia. Ji pasiėmė mobilaus ryšio telefoną ir ketino skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Nespėjus paskambinti pamatė per šoninio matymo veidrodėlį, kad prie jų automobilio artėja kažkoks vaikinas. Jie su G. išlipo iš automobilio. Priėjusiam vaikinui pasakė, kad kvies policiją, tačiau tas atsakė, kad jau iškvietė. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, pateikė reikiamus dokumentus, patikrino jos blaivumą. Taip pat patikrino ir G. blaivumą. Kadangi alkotesteriu parodė, kad G. neblaivus - jį nuvežė į gydymo įstaigą paimti kraujo tyrimui. Automobilį eismo įvykio metu vairavo ji (b. l. 62-64).
2018 m. rugpjūčio 25 d. G. B. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0411, nustatytas 2,69 promilių girtumas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8617/2018(01) nurodoma, jog G. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 2,97 promilės etilo alkoholio (b. l. 39).
Išrašas iš duomenų bazės patvirtina, jog automobilio PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – AB „Šiaulių bankas“, valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 42).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad analogiškas automobilis PORSCHE CAYENNE kainuoja 33630 Eur (b. l. 46).
2018 m. rugpjūčio 25 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. 3. Kelių eismo įvykio rūšis – susidūrimas. Automobilio PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota (b. l. 7-13).
2018 m. rugpjūčio 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti jo apgadinimai (b. l. 14-18).
2018 m. rugpjūčio 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis SUZUKI VITARA, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), fiksuoti jo apgadinimai (b. l. 19-23).
Pareigūno vyr. patrulio K. M. tarnybiniu pranešimu dėl techninio eismo įvykio nustatyta, kad eismo įvykio vietoje buvo neblaivus kaltininkas G. B., pranešėjas apie įvykį V. M. ir liudytoja R. G. patvirtino, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo vyriškis (G. B.) (b. l. 24).
Automobilio PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. FK-182-07294, (b. l. 79-83).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamojo G. B. paaiškinimus duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos teisminiame nagrinėjime ištirtų įrodymų visuma liudytojų R. G., V. M., iš dalies J. A. parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo protokolai, alkotesterio parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, išrašai iš duomenų bazės, pirkimo-pardavimo sutartis ir kt., kurie sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų seką, ir, kurią įvertinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daroma išvada, jog G. B., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio, o konkrečiai - kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,97 promilės etilo alkoholio, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. 3, atsitrenkė į paliktą stovėti automobilį SUZUKI VITARA, Danijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino – sukėlė eismo įvykį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, nustatančius draudimą neblaiviems asmenims vairuoti kelių transporto priemones, todėl G. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
G. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisminio bylos nagrinėjimo metu gauti kaltinamojo G. B., jo gynėjo bei A. R. prašymai perduoti G. B. dukros A. R. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kuomet asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Byloje, esant pateiktam A. R. (B.) prašymui perduoti tėvą G. B. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kaltinamasis užima vadovaujančias atsakingas pareigas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas, PSC pas gydytoją psichiatrą nesilankė ir nėra aktyvioje psichiatrų priežiūroje (b. l. 91, 93), todėl darytina išvada, kad jo šis nusikalstamas elgesys atsitiktinio pobūdžio ir jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja A. R. yra kaltinamojo duktė, su juo palaiko glaudžius ryšius. A. R. aukštojo išsilavinimo, dirbanti, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaičiuotoja inventorizacijose, administracine tvarka nebausta (b. l. 149), neteista, charakterizuojama teigiamai (b. l. 146, 147). Laiduotoja paaiškino, kad su tėvu palaiko glaudžius ryšius, daug bendrauja, vienas kitam padeda, dažnai matosi, susiskambina kiekvieną dieną. Kitų artimųjų tėvas neturi, tik savo mamą. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad laiduotoja, kaip kaltinamajam artimas asmuo, yra verta teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad G. B. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės bei jų skyrimas. BK 67 straipsnyje numatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui teismas gali skirti vieną ar kelias aptariamo straipsnio 2 dalies 1-10 punkte nurodytas baudžiamojo poveikio priemones.
BK 68 straipsnyje reglamentuojamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas. T. y. teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš šio straipsnio formuluotės, ji nėra imperatyvaus pobūdžio, tačiau paminėto straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Įvertinus teisminę praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs šias taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (LAT nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010).
Nagrinėjant klausimą dėl BK 68 straipsnio (uždraudimas naudotis specialia teise) taikymo, teismas pažymi, kad G. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus – sunkaus girtumo būklėje (2,97 ‰ (promilės) etilo alkoholio kraujyje) ir sukėlė eismo įvykį. Ir nors teigė, kad automobiliu norėjo išvažiuoti iš stovėjimo vietos tik atbulas ir toliau vairavimą perduoti draugei, jo padaryto įstatymo pažeidimo nesumenkina. Pažymėtina, kad ir iki eismo įvykio jis ne kartą buvo pažeidęs Kelių eismo taisykles bei turi galiojančių administracinių nuobaudų. Todėl, teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 5 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00475795, išd. 2015 m. balandžio 21 d. VĮ „Regitra“) paėmimą, priėmimo dienos (b. l. 112, 113), (LAT nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).
BK 72 straipsnyje, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, numatytas turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju, abejonių, kad automobilis PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus G. B., yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuojama ir šios priemonės konfiskavimo privalomumas asmeniui, pripažintam kaltu dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, abejonių nekelia, tačiau šios teisinės priemonės taikymas įvertintinas ir proporcingumo aspektu. Pažymėtina, kad transporto priemonė priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiam G. B., o (duomenys neskelbtini) bankui, kaip savininkui ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip valdytojui, su kuriais 2018 m. birželio 8 d. buvo sudaryta trišalė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. FK-182-07294 (b. l. 79-83), bet tai nėra kliūtimi BK 72 straipsnio nuostatų taikymui. Tokią išvadą pagrindžia BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galimybė iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą taip apsaugant trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teises. Tokiu atveju, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, kaip ir svarstant turto konfiskavimo taikymo galimybę, turi būti analizuojama, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas, kaip minėta, tokio išieškojimo proporcingumas (LAT nutartis Nr. 2K-315-303/2018), jos suderinamumas su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (LAT nutartis Nr. 2K-114-1073/2018).
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs tai, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nors BK 67 straipsnyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau 2 šio straipsnio dalis leidžia šias priemones taikyti ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam, tame tarpe ir atleistam pagal laidavimą, asmeniui. Kaip teigiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai, tačiau ši teismo diskrecija visais atvejais turi būti argumentuota.
Automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kelia didelę grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas baudžiamąją atsakomybę, skiriant baudą iki 500 MGL (19 000 Eur), areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki 1 metų. Kaip minėta, G. B. iki šios nusikalstamos veikos padarymo ne kartą buvo pažeidęs kelių eismo taisykles, ir nors nebuvo sulaikytas vairuojantis neblaivus, šią veiką padarė būdamas sunkaus girtumo būklėje, miesto centre, gatvėje, kur statoma daug automobilių ir eismas intensyvus, taip pat sukėlė techninį eismo įvykį – sukelė realią grėsmę kitiems eismo dalyviams. Įvertinus tai, ir atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad G. B. dirba, užima UAB direktoriaus pareigas, taip pat yra įmonės akcininkas, išsiskyręs, išlaikytinių neturi ir, kaip minėta, automobilis priklauso savininkui AB (duomenys neskelbtini) bankui, valdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo įsigijimo vertė pagal pirkimo-pardavimo sutartį 30 000 eurų, aukščiau aptartų įstatymų nuostatų kontekste sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju konfiskuotinas ne automobilis, o 15 000 eurų piniginė suma, atitinkanti pusę automobilio vertės. Teismo vertinimu, tokios konfiskuotino turto piniginės sumos dalies konfiskavimas, esant aukščiau nustatytoms ir aptartoms aplinkybės, neprieštarauja nei teisingumo, nei proporcingumo principams.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. B. buvo skirtos dvi kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. 00475795, išd. 2015 m. balandžio 21 d. VĮ „Regitra“) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110-113), kurios, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos.
G. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas VĮ „Regitra“, saugomas bylos medžiagoje (b. l. viršelyje), perduotinas VĮ „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimas, kuriuo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. kovo 19 d., panaikintinas.
Automobilis PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš saugotojo UAB (duomenys neskelbtini)“ grąžintinas jo valdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 53) paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu
nusprendžia:
G. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus šešis mėnesius padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, skirti G. B. baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 5 d.;
- konfiskuoti automobilio „PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) pusę vertės atitinkančią piniginę sumą 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų.
Įpareigoti G. B. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos lėšas, atitinkančias konfiskuoto automobilio vertės dalį sumokėti į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodu 6610, nurodant, kad laiku nesumokėjus lėšų, jos bus išieškotos priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus lėšas, privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti. G. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00475795, išduotą VĮ „Regitra“, saugomą bylos medžiagoje (b. l. viršelyje), perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą, kuriuo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. kovo 19 d., panaikinti.
Automobilį PORSCHE CAYENNE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš saugotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti jo valdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Kompaktinį diską su įvykio vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).