- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- e2S-614-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00839-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autostelė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus skalsa“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autostelė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autostelė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus skalsa“ dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autostelė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2019 m. spalio 28 d. pažymėjimu apie hipotekos įregistravimą Nr. 20120190141798 įregistruotą hipoteką nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir kitoms turtinėms teisėms (užstatymo teisėms), kylančioms iš užstatymo teisės (superficies) sutarties, patvirtintos Klaipėdos m. 9-ojo notarų biuro notarės V. M. 2016 m. rugsėjo 20 d., registro Nr. VM9-3685, nuosavybės teise priklausantiems ieškovei UAB „Autostelė“, pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
2.1. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl to, ar ieškovė yra įvykdžiusi 500 000 Eur dydžio prievolę, kuri užtikrinta 2019 m. spalio 28 d. sutartinės hipotekos sandoriu. Minėtu hipotekos sandoriu buvo įkeistas nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės, kurių bendra vertė yra 868 001 Eur. Teismo vertinimu, hipotekos sandoriu ieškovė prisiėmė tam tikras su prievoliniais teisiniais santykiais susijusias teises ir pareigas, todėl ieškovės pateiktas reikalavimas laikytinas turtiniu ir atsižvelgiant į hipoteka užtikrinto turto vertę neteismingas apylinkės teismui. Dėl šios priežasties teismas pripažino, kad ieškovės ieškinys neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, todėl jį atsisakė priimti.
2.2. Teismas išaiškino ieškovei, kad ieškinys turėtų būti reiškiamas Klaipėdos apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Autostelė“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Teismo išvada, kad ieškovės pateiktas reikalavimas laikytinas turtiniu ir neteismingas apylinkės teismui, yra nepagrįsta ir neatitinka teismų praktikos. Teismų praktika patvirtina, kad ieškiniai, kuriais prašoma pripažinti hipoteką pasibaigusia, nes yra prievolė pasibaigusi (visiškai įvykdyta), laikomi neturtiniais ieškiniais, nes tokio ieškinio patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, kad prievolė įvykdyta ir hipoteka yra pasibaigusi, o ieškovas savaime turtinės naudos negauna. Ieškovė yra įvykdžiusi prievolę atsakovei, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisako išregistruoti hipoteką ir tokiais veiksmais pažeidžia ieškovės teisėtus interesus.
3.2. Ieškinio turinys bei pateikti prie jo priedai patvirtina, kad reikalavimas pripažinti hipoteką pasibaigusia grindžiamas aplinkybe, jog ieškovė visiškai atsiskaitė su atsakove, prievolė pasibaigė. Tai reiškia, kad kartu su galiojusiomis prievolėmis pasibaigė ir tas prievoles užtikrinančios šalutinės prievolės – hipoteka. Ieškinio reikalavimais neprašoma priteisti pinigų ar kito turto, o reiškiamas negatyvus reikalavimas dėl pripažinimo. Šiuo atveju ieškovė nereikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus jos atžvilgiu (pavyzdžiui, atlyginti žalą ar perduoti turtą ir pan.). Taigi, hipotekos pripažinimo pasibaigusia atveju ieškovė tiesiogiai neįgytų jokių turtinių teisių. Reikalavimas dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia yra neturtinio pobūdžio, kadangi jo patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, o ieškovė savaime negauna turtinės naudos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl ginčo esmės
5. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad atsižvelgiant į hipoteka užtikrinto turto vertę pareikštas ieškinys yra teismingas ne apylinkės, bet apygardos teismui. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš esmės argumentuodama, kad jos pareikštas ieškinio reikalavimas pripažinti hipoteką pasibaigusia yra neturtinio pobūdžio tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal reikalavimo esmę, todėl turėtų būti nagrinėjamas apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės nuomone.
6. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl nekilnojamojo turto ir kitų turtinių teisių hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir jos išregistravimo iš Sutarčių ir teisių suvaržymo registro. Ieškovė ieškinyje teigia, kad ji yra tinkamai įvykdžiusi savo skolinius įsipareigojimus atsakovei, todėl hipoteka yra pasibaigusi ir turi būti išregistruota iš viešojo registro. Siekiant išsiaiškinti, ar toks ieškovės ieškinio reikalavimas yra nagrinėtinas apylinkės teisme kaip pirmosios instancijos teisme, visų pirma reikia nustatyti, toks reikalavimas yra turtinis ar neturtinis.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.).
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XI skyriuje yra reglamentuojama viena iš ribotų daiktinių teisių – hipoteka. CK 4.170 straipsnio 1 dalyje pateikta hipotekos sąvoka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditoriaus (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, įstatyme įtvirtintoje hipotekos sąvokoje aiškiai nurodyta, jog hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Todėl, ieškovės ieškinio patenkinimo atveju pripažinus hipoteką pasibaigusia ir ją išregistravus, ieškovės nurodytam nekilnojamajam turtui ir kitoms turtinėms teisėms būtų išregistruoti apribojimai ir ieškovė galėtų jais laisvai disponuoti, taip pat būtų patvirtinta, kad ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi savo skolinius įsipareigojimus, kurie buvo užtikrinti ginčo hipoteka. Priešingu atveju, t. y. atmetus ieškinio reikalavimus, atsakovė ir toliau turėtų teisę, ieškovei tinkamai neįvykdžius savo įsipareigojimų, patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objektų. Tai reiškia, kad šiuo atveju tiek ieškovės, tiek atsakovės tikrasis interesas, priešingai, nei atskirajame skunde teigia ieškovė, yra tiesiogiai susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamojo turto ir kitų turtinių teisių objektus. Ieškovė iš esmės inicijuoja ginčą dėl daiktinių teisių, nes siekia jų pabaigos, o tokio ginčo išsprendimas sukurtų turtinio pobūdžio padarinius, nors konkretus turtas sprendimu ir nebūtų priteisiamas.
9. Remiantis tuo, kas pasakyta anksčiau, taip pat CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 85 straipsnio 1 dalies 9 punktu, toks ieškovės reikalavimas dėl daiktinių teisių į hipoteka įkeistą ieškovei priklausantį turtą (pabaigos) laikytinas turtiniu reikalavimu ir, priešingai, nei nurodo ieškovė, jo suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovės argumentų dėl to, kokia apimtimi ieškovė galbūt yra arba nėra skolinga atsakovei, o dėl ieškinio sumos sprendžia pagal hipoteka įkeisto turto vertę.
10. Kaip matyti iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos 2019 m. spalio 28 d. sutartinės hipotekos ir ieškovės teikto prašymo išregistruoti sutartinę hipoteką, šiuo sandoriu buvo įkeistas nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės, kurių bendra vertė yra 868 001 Eur. Todėl, kaip teisingai skundžiama nutartimi konstatavo pirmosios instancijos teismas, toks ieškovės ieškinio reikalavimas pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą yra teismingas ne apylinkės, bet apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.
11. Nors ieškovė atskirajame skunde teigia, jog, pagal teismų praktiką, toks ieškovės reikalavimas pripažinti hipoteką pasibaigusia yra neturtinio pobūdžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo iš esmės nesutinka. Teismų praktikoje reikalavimai dėl hipotekos daiktinių teisių pabaigos pripažintini turtiniais ir už juos mokamas žyminis mokestis pagal įkeisto turto rinkos vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-196/2018; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1003-823/2013; 2015 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-805-653/2015; 2017 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-973-565/2017; hipotekos sandorio pripažinimas negaliojančiu kaip ir užtikrinto skolinio įsipareigojimo tinkamas įvykdymas yra hipotekos pabaigos pagrindas (Civilinio kodekso 4.197 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai), todėl apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgia į teismų praktiką dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia).
12. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.