Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovams E. D. ir A. S. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

11. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti CPK 178 straipsnis).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu, todėl tai yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-241/2020).

13. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo naštą. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

14. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (su istorija) nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklausė atsakovams E. D. ir A. S. D. Nuosavybės įregistravimo pagrindas - 2022 m. rugpjūčio 11 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai butą paveldėjo iš tėvo A. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 3 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu butas buvo perleistas G. G., kuri 2023 m. rugpjūčio 1 d. Dovanojimo sutarties pagrindu butą padovanojo T. G..

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Elektros tiekimo sutartis dėl elektros tiekimo butui buvo sudaryta su V. V. (atsakovų močiute), kuri mirė (duomenys neskelbtini). Butą paveldėjo A. D., kuris rašytinės sutarties dėl elektros tiekimo sudaręs nebuvo. Po A. D. mirties butą paveldėjus atsakovams, šie į elektros tiekėją dėl rašytinės sutarties sudarymo (perrašymo) nesikreipė.

16. Byloje pateiktas Apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktas, sudarytas 2023 m. liepos 3 d. tarp buto pardavėjų E. D. ir A. S. D. bei pirkėjos G. G.. Akte užfiksuoti skaitiklių (elektros energijos, karšto ir šalto vandens) rodmenys. Lentelėje nurodyta, kad elektros energijos skaitiklio rodmenys – 10 601 kWh. Akto 2 punkte įtvirtinta, kad pardavėjai įsipareigoja sumokėti už suteiktas komunalines paslaugas iki lentelėje nurodytų rodmenų, taip pat atsiskaityti už šildymą, atliekų šalinimą, namo administravimą už laikotarpį iki 2023 m. birželio 30 d. per 10 dienų nuo sąskaitų už paslaugas gavimo.

17. Ieškovas pateikė priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją objekte ataskaitą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2024 m. vasario 9 d. Iš šios ataskaitos nustatyta, kad paskutinį kartą už elektrą buvo sumokėta 2019 m. sausio 22 d. 46,68 Eur ir deklaruoti skaitiklio duomenys nuo 3206,89 iki 3566,00. Daugiau mokėjimų atlikta nebuvo. 2023 m. rugpjūčio 16 d. atsakovei E. D. buvo išrašyta sąskaita Nr. LAET 06188293 1596,95 Eur sumai už 7035 kWh elektros energijos, t. y. paskaičiuotas skirtumas tarp deklaruotų rodmenų 10601,00 ir 3566,00. Sąskaita apmokėta nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad elektros energijos tiekimas butui būtų buvęs nutrauktas.

18. Į bylą pateikti 380-osios daugiabučių namų bendrijos išrašyti mokėjimo nurodymai už butui suteiktas komunalines paslaugas (tame tarpe ir elektrą bendram daugiabučio namo naudojimui) laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2023 m. birželio mėn. Iš šių sąskaitų matyti, kad už komunalines paslaugas mokama nebuvo, kaupėsi skola, susikaupusios skolos pradėtos mokėti nuo 2022 m. spalio mėn. ir buvo pilnai apmokėtos.

Dėl ginčo esmės

20. Elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja CK 6.383–6.391 straipsniai, kurie taikomi ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-162 patvirtintas Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) ir kiti teisės aktai. Minėtų teisės aktų pagrindu vartotojams kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją.

21. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Pagal CK 6.385 straipsnio 1 dalį patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.

22. EEĮ 2 straipsnyje numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta Taisyklėse, kur reglamentuojama, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 58.5 punktas).

23. Taisyklių 58.4 punkte numatyta, kad vartotojas privalo, jei sutartyje nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat prieš pasikeičiant elektros energijos perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo paslaugų kainoms ir (ar) tarifams, užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir deklaruoti operatoriui ar tiekėjui. Jei vartotojas yra sudaręs Taisyklių 17.2.2 papunktyje nurodytas sutartis, tai duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis vartotojas teikia operatoriui. Rodmenų pateikimo formą ir būdą (-us) (elektroninių ryšių priemonėmis, įmokas priimančiose įstaigose ar pan.) pasirenka vartotojas. Rodmenų pateikimo forma ir būdas (-ai) bei jų keitimo tvarka nustatomi sutartyje. Šio papunkčio nuostatos netaikomos vartotojui, kurio objekte yra įdiegta išmanioji elektros energijos apskaitos sistema. Atitinkamai Taisyklių 58.5. papunktyje įtvirtinta, kad vartotojas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą (įskaitant papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos) ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir (ar) galią. Taisyklių 108 punkte nustatyta, kad elektros energijos kiekio perskaičiavimus pagal Taisyklių nuostatas atlieka operatorius: operatoriui užfiksavus faktinius rodmenis ir nustačius skirtumą tarp vartotojo deklaruotų ir operatoriaus užfiksuotų faktinių suvartotos elektros energijos kiekių, šių kiekių sumažėjimą ar padidėjimą operatorius ir (ar) tiekėjas nurodo mokėjimo dokumentuose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį operatorius patikrino ir užfiksavo faktinius elektros apskaitos prietaiso rodmenis (Taisyklių 108.1 p.). Jei pagal operatoriaus užfiksuotus vartotojo elektros apskaitos prietaiso rodmenis, paaiškėja, kad faktiškai suvartotos elektros energijos kiekis yra kitoks nei buvo nurodytas mokėjimo dokumentuose arba rodmenys įvertinami kitą ataskaitinį laikotarpį nei buvo užfiksuoti, tokiu atveju išrašomas ir vartotojui pateikiamas kreditinis dokumentas. Atitinkamai Taisyklių 108.3 papunktyje nustatyta, kad patiekto elektros energijos kiekio ir (ar) rodmenų tikslinimai ir perskaičiavimai pasibaigusiame ataskaitiniame laikotarpyje negalimi. Jei perskaičiavimo laikotarpis neviršija einamojo ataskaitinio laikotarpio ribų, perskaičiuotas patiektos elektros energijos kiekis yra įtraukiamas į einamojo mėnesio priskaitymą.

25. Atsakovai byloje rėmėsi argumentu, kad rašytinė sutartis dėl elektros energijos tiekimo su ieškovu nebuvo sudaryta. Atsakovai byloje patvirtino, kad elektros energijos tiekimo sutartį buvo pasirašiusi buvusi savininkė jų močiutė V. V., kuriai mirus, butą paveldėjo jų tėvas A. D., tačiau jis rašytinės sutarties su ieškovu nesudarė. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovo tiekiamą elektros energiją atsakovų tėvas toliau naudojo, yra atlikęs mokėjimus, paskutinis mokėjimas atliktas 2019 m. sausio 22 d., tą dieną deklaruoti rodmenys iki 3566,00 kWh. Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad paveldėję butą, į ieškovą dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo nesikreipė, taip pat nesikreipė į ieškovą dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo. Kaip byloje nustatyta, elektros energijos tiekimas butui nebuvo nutrauktas, energija buvo tiekiama visą laiką.

26. Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. CK 6.384 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų sutartys, taip pat su buitiniais vartotojais sudaromos energijos pirkimo–pardavimo sutartys yra viešosios sutartys. Energijos perdavimo ir skirstymo, taip pat energijos tiekimo paslaugos buitiniams vartotojams teikiamos sudarius atitinkamą sutartį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas standartines sąlygas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 3 dalimi, jeigu buitinis vartotojas nesudaro elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su visuomeniniu tiekėju, buitinio vartotojo ir visuomeninio tiekėjo tarpusavio santykiams taikomos Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo sąlygos.

27. Taigi, nors su atsakovais nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, prievolė atsiskaityti už elektros energiją kyla vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Taisyklių 100 punktas nustato, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis, už patiektą elektros energiją ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kadangi nagrinėjamu atveju rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties dėl elektros energijos tiekimo į objektą su ieškovu nebuvo sudaryta, todėl atsakomybė už susidariusias skolas tenka objekto savininkui (-ams). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal bendrąją taisyklę, elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju, elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Pagal teismų praktiką, nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014).

28. Taigi, tai, kad atsakovai nebuvo sudarę rašytinės sutarties su atsakovais, nereiškia, kad jų ir ieškovo nesiejo teisiniai santykiai, nes, kaip nustatyta, elektros energija butui buvo tiekiama, atsakovai nesikreipė dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, kas reiškia, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Pasikeitus nekilnojamojo turto savininkams, įstatymai numato pareigą kreiptis dėl naujos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tais atvejais, kai asmenys neatlieka šių veiksmų, naujasis savininkas prisiima visas objektą perleidusio asmens prievoles atsiskaityti už elektros energiją. Jei įsigijus būstą (tapus jo bendrasavininku) laiku nesudaroma nauja sutartis su elektros energijos tiekėju arba nesusitariama su ankstesniu savininku dėl mokėjimų vykdymo, visas pareigas automatiškai perima naujasis savininkas. Kaip buvo minėta, teisės aktuose numatyta vartotojo (atsakovų) pareiga (nesant būste įrengtos automatizuotos apskaitos) kas mėnesį deklaruoti elektros apskaitos prietaiso rodmenis tiekėjui ar operatoriui. Ginčo šioje byloje nėra, jog atsakovai šių pareigų nevykdė, t. y. po turto paveldėjimo rodmenų nedeklaravo. Paskutinį kartą elektros apskaitos prietaiso rodmenys buvo deklaruoti ankstesnio savininko 2019 m. sausio 22 d. Atsakovai, būdami buto savininkais, turėjo galimybę nevaržomai prieiti prie elektros apskaitos prietaisų ir deklaruoti rodmenis. Atsakovai, nevykdydami šios pareigos, turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes – apmokėti už patiektą elektros energiją pagal rodmenis, kurie buvo užfiksuoti 2023 m. liepos 3 d. apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo akte. Kaip nustatyta iš šio akto turinio, atsakovai, prieš perleisdami turtą naujajam savininkui užfiksavo vandens bei elektros energijos skaitiklių rodmenis. Elektros energijos rodmenys nurodyti 10601 kWh. Pažymėtina, kad šio akto 2 punktu atsakovai įsipareigojo atsiskaityti su tiekėjais iki nurodytų rodmenų. Tokiu būdu atsakovai patvirtino, kad rodmenys teisingi, byloje atsakovai nenurodė aplinkybių, kad rodmenys neatitinka tikrovės. Šis aktas yra nenuginčytas, sukuria šio akto šalims teises ir pareigas. Atsakovai pareigos atsiskaityti su elektros tiekėju neįvykdė. Tačiau, kaip matyti, atsakovai neginčijo pareigos atsiskaityti su kitais tiekėjais, nurodė, kad jie atsiskaitė tiek už šilumos energiją, tiek su bendrija, tame tarpe ir už elektros energiją, patiektą namo bendrosioms reikmėms. Nors byloje atsakovei teigė, kad suvartota elektros energija yra buvusio savininko - jų tėvo, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų tokį faktą konstatuoti. Byloje nėra jokių duomenų, kokie rodmenys už elektros energiją buvo tuo metu, kai butą atsakovai paveldėjo. Bute nebuvo įrengtas išmanusis automatinio nuskaitymo skaitiklis, todėl elektros energiją privalėjo deklaruoti atsakovai. Po buto paveldėjimo atsakovai nesikreipė dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo savo vardu. Nors atsakovai nurodė, kad po tėvo mirties bute niekas negyveno, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė. Vis tik, net ir nesant bute gyventojų, tai savaime nereiškia, kad elektra bute nevartojama, nes nėra duomenų, kad bute nebuvo jokių elektros energiją naudojančių prietaisų, šildytuvų ir pan. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų kreipęsi į elektros tiekėją ir užsakę laikiną elektros nevartojimo paslaugą. Atsakovai butą valdė ir buvo savininkai apie vienerius metus, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. liepos 3 d., todėl nelogiška būtų teigti, kad būtent visą energiją iki paskutinio deklaruoto rodmens (2023 m. liepos 3 d. akte), suvartojo jų tėvas, kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Taisyklių 101 punktas nustato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Šiuo atveju nesant galimybės nustatyti, kiek elektros energijos suvartojo buvęs savininkas, naujiesiems savininkams (atsakovams) nedeklaravus rodmenų po buto paveldėjimo, laikytina, kad už patiektą energiją iki 2023 m. liepos 3 d. privalo atsiskaityti savininkai.

29. Be kita ko, šiame kontekste pabrėžtina, kad priimdami mirusio tėvo palikimą, atsakovai kartu perėmė ir jo pareigas, susijusias su į palikimo turto masę patekusiu butu. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 14 punktas). Atsakovai nurodė, kad palikimą priėmė pagal turto apyrašą. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto masinio vertinimo vidutinė rinkos vertė 2023 m. birželio 20 d. duomenimis yra 29 300 Eur. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad skola susidarė buvusio savininko valdymo laikotarpiu (kas šiuo atveju byloje liko neįrodyta), vis vien šiuo ieškiniu prašoma priteisti skola neviršija paveldėto turto vertės.

30. Atsakovai byloje prašė taikyti ieškinio senatį, argumentuodami tuo, kad skola susidarė tuo metu, kai butas priklausė jų tėvui, tėvas mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti suėjo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovas į teismą kreipėsi beveik po dvejų metų. Teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi, kaip minėta, byloje atsakovai neįrodė, kad visa skola susidarė būtent tuo metu, kai buto savininkas buvo jų tėvas. Rodmenys buvo užfiksuoti 2023 m. liepos 3 d. aktu, o kadangi atsakovai nevykdė pareigos kas mėnesį deklaruoti rodmenų, nesant galimybės nustatyti tikrojo vartotojo, laikytina, kad už elektros energiją atsakingi atsakovai pagal rodmenis, kurie buvo užfiksuoti prieš buto perleidimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties termino ir tuo pagrindu atmesti ieškinį.

31. Prievolės, kaip numato CK 6.2 straipsnis, atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, atsisakyti vienašališkai įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.59 straipsnis). CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas pažeidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.388 straipsnyje nustatyta pareiga tinkamai ir laiku atsiskaityti už faktiškai sunaudotą elektros energiją. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai įsipareigojimų tinkamai nevykdė, duomenų, jog atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu nėra (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 1 596,95 Eur įsiskolinimą lygiomis dalimis tenkintinas.

32. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

33. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-695/2019, 18 punktas). CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėtinos palūkanos laikytinos minimaliais ieškovo nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, dar iki kreditoriams kreipiantis į teismą, ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-823/2023, 30 punktas).

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Ieškovas patyrė byloje 36 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėdamas žyminį mokestį. Tenkinus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 18 Eur.

38. Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatirta, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ (juridinio asmens kodas 303383884) iš atsakovės E. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 798,75 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 75 centus) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (798,75 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ (juridinio asmens kodas 303383884) iš atsakovo A. S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 798,76 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 76 centus) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (798,76 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.