Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. (E.) D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiimantis individualia veikla, maisto kurjeris, teistas, paskutinius kartus:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį ir jam paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 32 MGL (1 600 eurų) bauda;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10, 11 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. D. atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. 2023 m. gruodžio 3 d., apie 18.57 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „Maxima“, iš parduotuvės alkoholinių gėrimų skyriaus prekių lentynos paėmė 2 vnt. alkoholinio gėrimo „Jameson“, 1 litro talpos, kurio 1 vnt. kaina 27,99 eurų, bendros 55,98 eurų vertės, 1 vnt. alkoholinio gėrimo „William Peel“, 1 litro talpos, kurio 1 vnt. kaina 16,99 eurų, kuriuos laikydamas rankose pro savitarnos kasas ėjo iš parduotuvės, parduotuvės salės darbuotojų įspėtas nutraukti neteisėtus veiksmus, reikalavimui nepakluso, ir iš parduotuvės pasišalino už minėtas prekes nesumokėjęs. Taip E. D. atvirai pagrobė svetimą turtą UAB „Maxima“ priklausantį – 72,97 eurų vertės turtą ir UAB „Maxima“ padarė 72,97 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas užvaldo turtą ir įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą turtą neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama, kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015, 2K-406-507/2016, 2K-61-489/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso, ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą ir nulemia didesnį veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-111-697/2022). Taip pat slaptoji vagystė gali virsti atvira, kai kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant, sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013 ir kt.).

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja A. S. taip pat patvirtino, kad tuo metu, kai ji, pamačiusi, jog kaltinamasis jau išeina iš alkoholio skyriaus, jam pasakė, kad jau niekas jam alkoholio neparduos, juos skyrė nedidelis atstumas, tačiau, pasak liudytojos, vyriškis pasižiūrėjo, neatkreipė dėmesio ir ėjo toliau link savitarnos kasų. Byloje ištirtais vaizdo įrašais nustatyta ir tai, kad abi pardavėjos bėgo paskui kaltinamąjį iki pat išėjimo, juos skiriantis atstumas taip pat nebuvo labai didelis, tuo metu tarp pardavėjų ir kaltinamojo pašalinių asmenų nebuvo, taip pat galima spręsti, kad parduotuvėje nusikaltimo padarymo momentu buvo ramu, pirkėjų buvo nedaug (vaizdo įraše užfiksuota tik viena pirkėja, buvusi prie savitarnos kasų, tiesiai pro kurią praėjo kaltinamasis). Byloje kaip liudytojas apklaustas V. K. taip pat parodė, kad jis, prieš pat atbėgant pas jį liudytojoms, girdėjo parduotuvėje triukšmą, tačiau galvojo, kad tai A. S. tvarko alkoholinius gėrimus, dėl to neišėjo. Įvertinus šias aplinkybes kaip visumą bei tai, kad E. D., sprendžiant iš jo veiksmų, eisenos ir kt., gerai orientavosi aplinkoje, suprato savo veiksmų esmę, paties kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad jis neturi problemų su klausa, akinių kasdieniame gyvenime pastoviai nenešioja (jų reikia tik skaitant, žiūrint televizorių), jam išeinant iš parduotuvės buvo be gobtuvo, darytina pagrįsta išvada, jog E. D. girdėjo kasininkių-pardavėjų jam pasakytus žodžius, girdėjo ir suvokė, jog jos bėgo paskui jį, eidamas pro A. N. matė ją, kaip ir prie savitarnos kasų buvusią kitą pirkėją, tačiau sąmoningai pasirinko savo elgesio būdą – nenutraukė savo neteisėto elgesio, bet kryptingai, niekaip nereaguodamas į jam išsakytus žodžius ir aplinkinių reakciją, ėjo link išėjimo iš parduotuvės, įsėdo į jo laukusią transporto priemonę ir išvažiavo. Tai, kad E. D. nebuvo parodęs, kad girdėjo ir matė liudytojas (niekaip nesureagavo į jų žodžius, nepasuko galvos ir (ar) pan.), dėl ko liudytojos sprendė, kad jis galėjo jų negirdėti, ką akcentavo savo baigiamosios kalbos metu gynėjas, nepaneigia nei pirmiau išanalizuotais įrodymais byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos, nei teismo išvadų pagrįstumo. Tokia kaltinamojo reakcija (jos nebuvimas), atsižvelgiant į pastarąsias aplinkybes, teismo vertintinas kaip sąmoningas E. D. elgesio modelio pasirinkimas, siekiant išvengti sulaikymo ir gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Priešingai nei nurodė gynėjas, vertinti tokius įžūlius kaltinamojo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Iš esmės teismo išvadą, dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (atvira vagystė) patvirtina ir paties E. D. pasirinktas veikimo būdas – byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad jis atvirai, net nebandydamas slėpti turto pagrobimo fakto, pasiėmė alkoholinius gėrimus ir, akivaizdžiai laikydamas juos rankose, žinodamas, kad negalės teisėtai įsigyti alkoholio sekmadienį vakare, tiesiai ėjo link išėjimo iš parduotuvės, ne tik matydamas ir girdėdamas aplinkinius (minėta, kad duomenų apie tai, kad kaltinamasis turėtų klausos ir (ar) regos negalią byloje nėra), bet ir žinodamas, kad yra stebimas parduotuvės vaizdo kamerų. Būtent toks kaltininko elgesys, jo įžūlumas, nulemia nusikalstamos veikos vertinimą kaip pavojingesnės ir įstatymo leidėjo yra vertinamas kaip apysunkis nusikaltimas, kvalifikuojantis vagystę požymis.

Bylos nagrinėjimo metu, nustačius, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog E. D. įvykdė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2023 m. gruodžio 3 d., apie 18.57 val., užėjo į parduotuvę „Maxima“, pasiėmė iš parduotuvės prekių lentynos tris alkoholinių gėrimų butelius, kurių bendra vertė 72,97 eurai, kuriuos laikydamas rankose pro savitarnos kasas ėjo iš parduotuvės, parduotuvės salės darbuotojų įspėtas nutraukti neteisėtus veiksmus, reikalavimui nepakluso ir iš parduotuvės pasišalino už minėtas prekes nesumokėjęs, taip atvirai pagrobdamas minėtą turtą, E. D. pripažintinas kaltu dėl šio jo įvykdyto nusikaltimo.

Kaltinamojo veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad nusikalsdamas E. D. veikė tiesiogine tyčia – matydamas, kad jo neteisėtus veiksmus pastebėjo parduotuvės darbuotojos, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad E. D. įvykdyta veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Šiuo atveju, pagrobto turto vertė teisiniam veikos vertinimui reikšmės neturi, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kvalifikuojančio požymio (atvira vagystė) konstatavimas.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę E. D. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį baigtą tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo sunkinanti aplinkybė, yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį E. D. charakterizuojančius, duomenis – trijų metų laikotarpiu aštuonis kartus baustas administracine tvarka, beveik visos baudos sumokėtos (b. l. 58–65), praeityje teistas, turi neišnykusį teistumą (b. l. 68– 79), nuo 2024 m. liepos 25 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) padavėju. Byloje nėra duomenų apie E. D. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes (buvo įvykdyta atvira vagystė iš parduotuvės), tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą turtinę žalą, pagrobto turto vertę, laikotarpį, praėjusį nuo nusikalstamos veikos padarymo, daro išvadą, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtinta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas arčiau minimalios BK 50 straipsnio 2 dalyje nustatytos ribos ? 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimas.

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam subendrinti jam šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, pagal šio straipsnio taisykles bausmė skiriama tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika, dėl kurios padarymo E. D. pripažintas kaltu šiuo teismo nuosprendžiu buvo padaryta iki pirmiau nurodyto jam priimto teismo nuosprendžio, t. y. 2023 m. gruodžio 3 d. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo teismo nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.

Įvertinęs kaltinamajam pirmiau nurodytų procesinių sprendimų paskirtų bausmių dydžius, jo įvykdytų nusikalstamų veikų rūšį, pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teismas sprendžia, kad E. D. paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos daliniu bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant jam paskirtos švelnesnės bausmės dalį (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį (3 mėnesius), paskiriant galutinę subendrintą bausmę 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 4 dalis). Nustatydamas pridėtinos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, sukeltas pasekmes (jų pobūdį, sunkumą).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).???

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam, be byloje esančių duomenų, patvirtinančių, kad E. D. buvo praeityje teistas, baustas už administracinius nusižengimus, teismas atsižvelgia į tai, kad, teismo turimais duomenimis, kaltinamasis šiuo teismo nuosprendžiu nusikalstamos veikos padarytą žalą atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu, šiuo metu yra probuojamas, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, nėra gauta teikimų dėl jam paskirtų teismo įpareigojimų netinkamo vykdymo ir (ar) probacijos sąlygų pažeidimo, E. D. yra dirbantis, už administracinius nusižengimus paskirtas baudas stengiasi visas sumokėti, paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2023 m. lapkričio 8 d. (b. l. 58–65). Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė norintis taisytis, šiuo metu dalyvauja gydymosi programoje, teigia norintis geresnių santykių su šeima, dabar žiūri į viską atsakingiau. Teismo vertinimu, tokius kaltinamojo duotus parodymus patvirtina pirmiau aptarti duomenys dėl E. D. paskirtų baudų mokėjimo, žalos atlyginimo, jo elgesio pastaruoju metu.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, E. D. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Pažymėtina, kad kaltinamojo elgesys nuo 2024 m. kovo 19 d. yra kontroliuojamas Probacijos tarnybos netaikant jam intensyviosios priežiūros. Minėta, kad jokių pažeidimų šiuo laikotarpiu nenustatyta, kaltinamasis stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, todėl įvertinus nustatytino bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmę, intensyvios priežiūros – kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskyrimas E. D., būtų neproporcinga ir pakankamai ilgą laiko tarpą jo judėjimo laisvę pernelyg suvaržanti priemonė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 10, 11 punktais, E. D. įpareigotinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų.

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam paskirti įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Teismas atkreipia dėmesį, kad E. D. padaryta nusikalstama veika nebuvo įvykdyta naktį, kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad šis įpareigojimas galėtų teigiamai koreguoti kaltinamojo elgesį byloje nėra, todėl šis prokurorės prašymas netenkintinas.

Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, daro išvadą, kad, atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant vykdyti pirmiau nurodytus įpareigojimus, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Kita vertus, tuo atveju, jei E. D. nepateisins jam teismo parodyto pasitikėjimo, nesilaikys paskirtų įpareigojimų, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Dėl kitų procesinių klausimų

E. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

E. (E.) D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti šiuo nuosprendžiu E. (E.) D. paskirtą bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti E. (E.) D. galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10, 11 punktais, E. (E.) D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų.

Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, įskaityti į E. (E.) D. paskirtos subendrintos bausmės laiką Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendyje nurodytą laikotarpį.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. (E.) D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.