- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-30
- Bylos Nr.
- e2YT-17664-359/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00745-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- O. S.
- Suinteresuotas asmuo
- B. P., J. K., valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Skaistė Jautakienė
nedalyvaujant suinteresuotiems asmens B. P., J. K., valstybės įmonės Turto bankas atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – B. P., J. K. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja O. S. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. P. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos sūnus A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja O. S. ir jos atstovė advokatė S. Jautakienė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Teismui pateiktame pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina S. P.. Mirus S. P. nei vienas iš jos vaikų nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Ši aplinkybė paaiškėjo tik po A. P. mirties, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir jos seserys – suinteresuoti asmenys B. P. ir J. K., manė jog palikimą priėmė jų brolis A. P., kuris gyveno kartu su mama. S. P. mirus, visas jos turtas – asmeniniai daiktai (drabužiai, baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai, dokumentai), liko pas A. P.. Brolis A. P. iki S. P. mirties gyveno jai priklausančiame name, o po mamos mirties ir toliau jame liko gyventi, tvarkė aplinką, mokėjo mokesčius už elektrą, tokiu būdu išreiškė savo valią priimti motinos palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys B. P. ir J. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti joms nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuoti asmenys B. P. ir J. K. nurodė, jog sutinka su pareiškėjos O. S. pareiškimu. Nurodė, jog jų brolis A. P. po S. P. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Paaiškino, jog A. P., visuomet gyveno kartu su tėvais. Po S. P. mirties A. P. ir toliau naudojosi kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, kuris priklausė S. P.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) ir V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), dukra (e. b. l. 4, 5, 21). S. P. ir V. P. be pareiškėjos, turėjo dar tris vaikus: A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7) ir suinteresuotus asmenis – B. P., gimusią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 78) ir J. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 23). Iš Testamentų registro duomenų apie S. P. paveldėjimo bylą, matyti, jog po S. P. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (e. b. l. 18). Iš 2018 m. sausio 29 d. pažymos apie S. P. nekilnojamąjį turtą, matyti, jog S. P. vardu, (duomenys neskelbtini), įregistruoti pastatai (e. b. l. 15). 2019 m. sausio 23 d. pažyma dėl pastatų ir žemės patvirtina, jog 1980-1985 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose įrašytas P. S., A., ūkis ir išvardinti šie, ūkiui priklausantieji, pastatai: gyvenamasis namas (1935 m.), tvartas (1973 m.), rūsys (1973 m.), viralinė (1973 m.) (e. b. l. 16).
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos motinos S. P. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo brolis A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. po motinos S. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis ir 587 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis ir 5.51 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalis – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Tokia pati teismų praktika nuosekliai taikoma ir pagal naująjį CK (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, bei suinteresuotų asmenų B. P. ir J. K. atsiliepime į pareiškimą nurodytos aplinkybės bei teismo posėdžio metu apklausto liudytojo A. P. parodymai patvirtina, kad A. P. iš karto po savo motinos S. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusiosios palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, nes jis, gyveno tuose pačiuose namuose (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo pastatus, juos tvarkė, mokėjo mokesčius, perėmė motinai priklausiusius daiktus, jais naudojosi kaip savo. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjos mirties ir A. P. elgėsi su motinai priklausiusiu turtu kaip paveldimo turto savininkas. Mirusiosios S. P. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų ar prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys B. P., J. K. ir VĮ Turto bankas neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad A. P. po motinos S. P. mirties priėmė jos palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po S. P. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys.
Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, liudytojo parodymus, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, sprendžia, kad po S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sūnus A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). A. P. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. po motinos S. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti mirusiosios turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra susiję su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos O. S. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos sūnus A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai paveldėtą turtą valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.