Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis Alytuje, Ulonų 8A (Alytaus pataisos namai), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 284 straipsnį, BK 180 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalimi, BK 64¹ straipsniu, galutinė paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutinė paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje; per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta paskirtos bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamąjį įsakymą;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K. 2022 m. vasario 19 d., būdamas suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, užėjęs į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), sudavė E. K. vieną kartą kumščiu į pilvo sritį ir vieną smūgį delnu į veido sritį, šiuo veiksmu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad nuo 2021 m. sausio 26 d. buvo suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje. Nuo 2022 m. vasario mėn. pabaigos tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui yra perkeltas į Alytaus pataisos namus. Paskutiniu metu buvo paskirtas gyventi į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Jam gyvenant toje kameroje girdėjo iš kitų nuteistųjų ir suimtųjų, kad kitas nuteistasis E. K. iš jų skolinosi įvairius daiktus ir šių skolų jiems neatidavė. Kadangi tie asmenys, jo žiniomis, ir taip turėjo mažai pinigų, o paskolinti pinigai ar daiktai jiems buvo svarbūs, todėl nuėjo pas E. K. prie jo kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi kameros durys buvo uždarytos, jis kalbėjosi su juo pro langelį. Jis E. K. pasakė, kad jis išsiaiškintų su žmonėmis, kuriems yra skolingas, nes skolas reikalinga atiduoti. E. K. pradėjo agresyviai sakyti, kad jis niekam neskolingas ir jokių skolų niekam neatidavinės, taip pat pradėjo įžeidinėti bei vadinti necenzūriniais žodžiais. Kadangi buvo agresyvus, jis į tolimesnį pokalbį su juo nesivėlė ir išėjo. Pažymi, kad tie asmenys, kuriems E. K. buvo skolingas, neprašė jo nueiti pas jį, jis sugalvojo pats tai padaryti. Sekančią dieną vėl nuėjęs pas E. K. į kamerą, rado ją atrakintą ir užėjo į kameros vidų. Kameroje jį rado vieną, kitų asmenų nebuvo. Tuomet jis jam pasakė, kad išsiaiškintų ir atsiskaitytų su žmonėmis, kuriems yra skolingas, kol dar neišvyko iš šios įkalinimo įstaigos. Jis, jo žiniomis, jei gerai atsimena, kovo 5 d. turėjo būti paleistas namo. Tuomet jis jam atsakė, kad susitvarkys, tačiau pokalbio eigoje jis pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, šiuo metu tiksliai negali pasakyti kaip, tačiau jam buvo nemalonu ir kadangi yra jautresnių nervų žmogus, nesusivaldė ir trenkė jam vieną smūgį kumščiu į pilvo sritį ir vieną smūgį delnu į veido sritį. Po to E. K. pradėjo kalbėti mandagiau, ramiau ir kadangi jam daugiau iš jo nieko nereikėjo, atsisveikino ir išėjo į savo kamerą. Pažymi, kad jis pats E. K. nereketavo, jokių 200 Eur skolos atiduoti neprašė, taip pat neprašė nupirkti jam cigarečių. Taip pat neklausė E. K. ar jis turi žmoną ir neliepė jai skambinti ar pervesti jam pinigus. Nereikalavo tokių dalykų, nes pats E. K. jam skolingas niekada nieko nebuvo. Taip pat nurodo, kad jokie pareigūnai po to kviesti nebuvo ir su niekuo iš pareigūnų jis apie šį įvykį nesikalbėjo (1 t., b. l. 72–75). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. K. patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, jis juos tvirtina ir jų laikosi, gailisi tokių savo veiksmų, kad smūgiavo į pilvą ir į veidą, gailisi, kad taip nesusivaldė.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras ir gynėjas, kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog Kauno tardymo izoliatoriuje yra suimtasis, laikomas nuo 2022 m. vasario mėn. pradžios, tikslios datos neprisimena, nuo atvykimo pradžios yra laikomas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Kai tik atvyko į Kauno tardymo izoliatorių nuo pirmos dienos tarp jo ir kito suimtojo kilo žodiniai konfliktai, nors jie buvo nepažįstami ir laikomi skirtingose kamerose. Yra laikomas dinaminės priežiūros korpuse, kuriame yra tam skirtos valandos, kurių metu visų suimtųjų kameros būna atrakintos ir suimtieji gali vaikščioti po koridorių, tačiau pas kitus į kamerą eiti negalima, tačiau jis pats niekada neina. 2022 m. vasario 19 d. įvykis įvyko po pietų, kažkur nuo 15.00 val. iki 17.00 val. Pirmas žodinis konfliktas tarp jo ir A. K. kilo, kai galėjo vaikščioti po koridorių. Priėjęs prie jo kameros durų Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakėlęs kameros stebėjimo langelį į jį pasikreipė vardu ir pasakė, kad jis turi nupirkti 10 pakelių cigarečių. Jis A. K. nepažinojo. Jis jam nieko neatsakė, o jis pasakė jam, kad nupirktų ir nuėjo nuo kameros. Kažkur po valandos atėjo pareigūnas, atrakino jų kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) ir leido jam ir su juo buvusiam kameroje Algiu pasivaikščioti po koridorių. Kai jis išėjo į koridorių iš kameros, pastebėjo, kad visos kameros uždarytos, o kamera Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikomas A. K. buvo atrakinta. Tuo metu A. K. priėjo prie jo koridoriuje ir paklausė jo ar jis turi žmoną, jis pasakė, kad turi. Ir jis jam liepė eiti prie taksofono ir skambinti žmonai, kad jam pervestų 200 Eur, kad A. K. iš jo sąskaitos galėtų nusipirkti prekių įstaigos parduotuvėje. Jis atsakė, kad niekam neskambins ir nuėjo į savo kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Kažkur po 5 minučių, A. K. atėjo į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iškart pradėjo smūgiuoti, klausdamas jo, ko jis nesuprato. Iš rankos smūgiavo jam tris kartus į dešinės pusės šonkaulių sritį ir du kartus į dešinės pusės galvos sritį. Po smūgių A. K. išėjo iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo meta kameroje nieko nebuvo, Algis buvo sporto salėje. Kai Algis parėjo į kamerą iš sporto salės, jis jam papasakojo apie įvykį. Jis tą pačią dieną į pareigūnus nesikreipė, apie įvykį tik papasakojo kameroje kartu laikomam Algiui. Sekančią dieną, t. y. 2022 m. vasario 20 d., jis kreipėsi į pareigūną, papasakojo apie įvykį su A. K.. Jis, kalbant su A. K. ir pareigūnu, kurio pavardės nežino, bet tai tas pats pareigūnas, kuris 2022 m. vasario 19 d. atrakino kamerą, pasakė, kad rašys pareiškimą ir viso šito taip nepaliks. Jis A. K. atžvilgiu turi pretenzijų dėl sumušimo ir pinigų reikalavimo. Pažymi, kad kokiu pagrindu iš jo buvo reikalauti pinigai ir cigaretės, jis nežino, nėra niekam skolingas (1 t., b. l. 24–26).

Liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog Kauno tardymo izoliatoriuje Saugumo valdymo skyriuje vykdo jaunesniojo specialisto pareigas. 2022 m. vasario 19 d. tarnybą vykdė nuo 08.00 val. iki 20.00 val., tarnybą buvo paskirtas vykdyti trečiame rėžiminio korpuso aukšte. Jo tarnybos laikas buvo ramus, jokių išskirtinių įvykių nebuvo. Tą budėjimo dieną jam nei vienas suimtasis ar nuteistasis apie jokį konfliktą nepasakė, pats jokio konflikto tarp nuteistųjų, suimtųjų neužfiksavo. Į jį suimtasis E. K. jo budėjimo metu nesikreipė, nusiskundimų neišsakė. Daugiau papildyti šiuo metu nieko neturi (1 t., b. l. 39–41).

Liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2022 m. sausio 13 d. yra suimtasis, laikomas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Kameroje laikomas kartu su E. K. nuo vasario mėn. Tikslios datos kada įvyko įvykis, pasakyti negali, neatsimena, bet tai galėjo būti vasario mėn. Kai jie buvo dviese su E. K. kameroje, jis girdėjo, kaip kitas suimtasis A., kurio pavardės jis nežino, prieidavo prie jų kameros Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasikviesdavo Eimantą vardu, kad jis prieitų prie kameros langelio. Jis girdėjo kaip A. iš pradžių paprašė pas Eimantą vieno bloko cigarečių, o vėliau dviejų blokų cigarečių ir 100 Eur, kad pervestų į A. sąskaitą. Tokie A. priėjimai prie jų kameros vyko savaitės laikotarpyje, buvo priėjęs prie kameros kelis kartus ir vis kviesdavosi Eimantą pasikalbėti. Jam E. neaiškino ar su Arminu yra pažįstami. Vieną dieną, kai jis buvo sporto salėje ir grįžo į kamerą, E. jam papasakojo, kad, kai jis sportavo, į kamerą buvo atėjęs A. ir jam sudavė į šoną, kiek kartų ir į kurį, neminėjo. Kas daugiau vyko, jis jam nepasakojo. Jei gerai atsimena, šis įvykis turėjo vykti vakare. Kitą rytą E. kreipėsi į pareigūnus. Jis pats A. nepažįsta. Tuo metu, kai A. prieidavo prie jų kameros ir įvyko konfliktas, jie su E. K. buvo laikomi kameroje dviese. Kitų asmenų nebuvo (1 t., b. l. 49–52).

Liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog Kauno tardymo izoliatoriuje Saugumo valdymo skyriuje vykdo vyriausiojo specialisto pareigas. 2022 m. vasario 19 d. tarnybą vykdė nuo 08.00 val. iki 20.00 val. buvo atsakingas už pamainą budėjimo metu. Tą dieną negavo jokių pranešimų iš 3-ojo rėžiminio aukšto pareigūno dėl galimai kilusio konflikto. Jis pats dinaminės priežiūros kamerų neatrakina ir suimtųjų į užimtumus neišleidžia, tai atlieka dinaminės priežiūros pareigūnai. Jis suimtųjų E. K. ir A. K. nėra įsidėmėjęs, pokalbių su jais pravedęs nebuvo. Savo pamainoje yra vienas pareigūnas aukštas ir su barzda (1 t., b. l. 44–46).

Liudytojo Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog Kauno tardymo izoliatoriuje Saugumo valdymo skyriuje vykdo jaunesniojo specialisto pareigas. 2022 m. vasario 20 d. tarnybą vykdė nuo 08.00 val. iki 20.00 val. tarnybą vykdė trečiame rėžiminio korpuso aukšte. Jo budėjimo metu į jį suimtasis E. K. nesikreipė, jei būtų kreipęsis, būtų informavęs apie įvykį pamainos vyriausiąjį specialistą. Jokio konflikto tarp suimtųjų jis nepastebėjo. Dinaminės priežiūros suimtieji, savo laisvo laiko metu nuo 09.00 val. iki 12.00 val. ir po pietų iki 17.00 val. vaikšto laisvai po dinaminės priežiūros koridorių. Su jais daugiausiai 3-iame rėžiminio korpuso aukšte dirba dinaminės priežiūros specialistai (1 t., b. l. 59–61).

Liudytojo L. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog Kauno tardymo izoliatoriuje Saugumo valdymo skyriuje vykdo specialisto pareigas. 2022 m. vasario 19 d. tarnybą vykdė nuo 08.00 val. iki 20.00 val. 3-iame rėžiminio korpuso aukšte buvo atsakingas už dinaminėje priežiūroje esančius suimtuosius, nuteistuosius. Kiek atsimena, jokių konfliktų tarp dinaminės priežiūros suimtųjų nuteistųjų nebuvo, nes jei būtų kas įvykę, tai būtų užfiksuota tarnybiniu pranešimu ir pranešta pamainos vyriausiajam specialistui (1 t., b. l. 64–66).

2022 m. kovo 9 d. E. K. paaiškinime Nr. 11G-324 nurodyta, kad 2022 m. vasario 19 d. nuo 14.00 val. iki 16.30 val. jis buvo užrakintas kameroje, prie jo kameros priėjo žmogus iš kitos kameros ir pasakė jam, kad jis yra skolingas 10 pakelių cigarečių. Jis paklausė už ką? Tas žmogus jam atsakė, kad už tapkes, tada jis paklausė už kokias tapkes, jis nieko neatsakė. Tada išleido juos iš kameros ir tas žmogus kažkaip atsirado prie jo. Pradėjo klausinėti ar jis turi žmoną, jis atsakė, kad turi žmoną, Tada tas žmogus sugalvojo, kad jis skambintų žmonai ir sakytų, kad ji pervestų dar 200 eurų. Jis pasakė, kad nieko jo žmona neves, jokių pinigų ir nuėjo į kamerą. Staiga tas žmogus vėl atsirado prie jo kameroje ir pradėjo jį spausti ir grasinti, kad tam žmogui būtų pervesta 200 eurų ir nupirkta 10 pakelių cigarečių. Jis vėl atsakė, kad nieko nežada pirkti. Tas žmogus jam trenkė į šonkaulius tris kartus ir į veido sritį ir sakė tokius žodžius „Kas man neaišku?“ Patyrė didžiulius skausmus. Šiuo metu negali miegoti sapnuojasi sapnai ir be galo didelį gavo išgąstį. Kiek žino to žmogaus vardas A. (1 t. b. l. 14).

2022 m. vasario 24 d. A. K. paaiškinime Nr. 11G-(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2022 m. vasario 19 d. po pietų, atėjo pas E. K. norėdamas pasikalbėti apie skolas kitiems žmonėms, nes E. K. bus išvežamas į pataisos namus negrąžinęs skolų. Kai grįžo žmonės, kuriems E. K. yra skolingas ir atėjo su juo pasikalbėti, jis tai neigė esąs skolingas. Ir jam tas nepatiko, bandė su juo kalbėtis, per duris, tačiau E. K. agresyviai bendravo dėl to nutarė palaukti momento, kada galės nueiti akis į akį pasikalbėti. Palaukęs porą dienų užtaikė laiką, kai kameros buvo atrakintos. Jis nuėjo pas E. K. į kamerą pasikalbėti ir nesitikėjo, kad E. K. bendraus agresyviai, kels balsą. Jam tas nepatiko ir jis sudavė jam 2 smūgius, vieną į pilvo sritį kumščiu, o kitą iš delno per galvą, tada E. K. pradėjo kalbėti ramiu tonu. Daugiau su E. K. nebendravo, jokių grasinimų ar gąsdinimų iš jo pusės E. K. nebuvo. Gailisi priėmęs skubotus sprendimus dėl suduotų smūgių (1 t. b. l. 15).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje gautas Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto P. B. 2022 m. vasario 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. 54-82 „Dėl informacijos pateikimo apie suimtąjį E. K.“, kuriame nurodyta, kad 2022 m. vasario 24 d., apie 09.45 val. suimtasis E. K. buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros skyrių apžiūrai. Suimtasis teigė, kad 2022 m. vasario 19 d. buvo sumuštas kito suimtojo, todėl yra reikalinga medicinos darbuotojų apžiūra, kad būtų nustatyti galimi sužalojimai. Medicininiame pažymėjime nurodyta, kad E. K. skundžiasi dešinės krūtinės ląstos skausmu, dešinės plaštakos skausmu. Apžiūrėjus kūno sužalojimų nestebima (1 t., b. l. 9–11).

Tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad 2022 m. kovo 10 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, kai buvo gautas suimtojo E. K. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. vasario 19 d. kitas suimtasis A. K. prieš jį savivaldžiavo panaudodamas psichinę bei fizinę prievartą. Tikslinant ikiteisminio tyrimo duomenis buvo apklausti visi galimi liudytojai, taip pat specialiuoju liudytoju apklaustas A. K., kuris nurodė, kad buvo užėjęs į kamerą, kurioje buvo laikomas E. K., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. K. sudavė vieną kartą kumščiu E. K. į pilvo sritį ir vieną smūgį delnu į veido sritį, pinigų ar kitų daiktų iš minėto asmens nereikalavo. Atsižvelgiant į tai, matoma, kad A. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje požymiai, todėl tikslinga tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kuris atliktinas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-0-00109-22 (1 t., b. l. 76–77).

Apžiūrėtame vaizdo ir garso įraše užfiksuota kaip asmuo, vizualiai labai panašus į A. K., užeina į vieną esančių kamerų aukšte. 16.06.55 val. minėtas asmuo, galimai A. K., ir asmuo, vizualiai labai panašus į E. K., išeina iš kameros į koridorių, atsisukę vienas į kitą pastovi 3 sekundes ir išsiskirsto. Nuo 16.06.57 val. iki 17.00.00 val. nieko reikšmingo tiriamam įvykiui nevyksta (1 t., b. l. 20–22).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2022 m. vasario 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini). Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus, patvirtino, jog jis sužalojo nukentėjusįjį E. K., nurodydamas, jog vieną kartą su kumščiu trenkė jam į pilvo sritį ir vieną smūgį su delnu trenkė į veido sritį. Nukentėjusysis E. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, jog E. K. sudavė smūgius į pilvo ir galvos sritis, dėl kurių jis patyrė fizinį skausmą. Minėtas aplinkybes patvirtina ir liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, rašytiniai bylos duomenys: tarnybiniai pranešimai, suimtųjų rašytiniai paaiškinimai, vaizdo ir garso įrašas. Abejoti byloje esančiais kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais nėra pagrindo, jie dėl esminių aplinkybių sutampa, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina A. K. kaltę. Taigi, nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis tyčia nukentėjusiajam sudavė į įvairias kūno vietas – pilvo ir veido sritis ir tokiu būdu pasikėsino į žmogaus kūno neliečiamumą, šia veika sukėlė padarinius – nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, o tarp šios veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino. Teismo posėdžio metu pačio kaltinamojo duoti parodymai, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai bei aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. atlikinėdamas bausmę (duomenys neskelbtini) bei užėjęs į kamerą, kurioje yra laikomas nukentėjusysis E. K., sudavė jam du smūgius į pilvo ir veido sritis, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kaltinamojo padaryta veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, davė nuoseklius parodymus dėl savo padarytos nusikalstamos veikos bei reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl sukeltų padarinių ir savo elgesio. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarę būdamas pilnametis, ir esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, vėlei padarė tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis A. K. yra jauno amžiaus, šia nusikalstamą veiką padarė būdamas praeityje teistas ne vieną kartą, teistumas įstatymo nustatyta tvarka neišnykęs ir nepanaikintas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat ne kartą baustas ir administracine tvarka, nuobaudos galiojančios, tačiau jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 115–122), priklausomybės ligų ar psichiatrinio gydymo įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 100, 103, 106). Kaltinamasis Alytaus pataisos namų charakterizuojamas neigiamai, nurodyta, jog jis į auklėjamojo pobūdžio priemones ir pastabas reaguoja neigiamai, turi savo įsitikinimus, kurių keisti nelinkęs, socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo tik iš dalies, o bausmės atlikimo metu įstaigos taisyklių laikėsi nenuosekliai, buvo baustas dėl smurtinio elgesio prieš kitus asmenis. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad savo elgesio jis nekeičia, išvadų nedaro, būdamas ne kartą teistas, kuomet teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, būdamas suimtas net ir suėmimo vietoje nesilaiko įstatymų ir daro teisės pažeidimus, kas rodo, kad jis nelinkęs taisytis, turi antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad A. K. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo būsenoje, darytina išvada, kad šios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Be to, nors yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė (pripažįsta veiką ir gailisi), tačiau yra ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus (dėl tariamos skolos kitiems asmenims gražinimo), kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią, sunkinančią ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad A. K. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšys – laisvės atėmimas (BK 50, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi šiuo nuosprendžiu A. K. teisiamas už veiką, padarytą dar iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžio priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 25 d. nuosprendį.

V. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Kaltinamajam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsižvelgiant į minėtą naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad kaltinamajam suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos valstybės patirtos išlaidos sudaro 123,34 Eur, tačiau įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, jog nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos. Tai atitinka ir naujausią teismų praktiką sprendžiant šį klausimą (pvz., baudžiamosios bylos: Nr. 1A-452-317/2020, 1A-156-879/2020, 1A-162-581/2020, 1A-183-795/2020, 1A-194-875/2020).

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, o daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 25 d. nuosprendį, suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 26 d. iki minėto nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. vasario 25 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.