Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-871-467/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-31
Bylos Nr.: e2-871-467/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00236-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alma Urbanavičienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Dator“

Kategorijos

3.4.3.2.1.3Įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų

Civilinė byla Nr. e2-871-467/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00236-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.1.3.; 3.4.3.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dator“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dator“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dator“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „LitCon“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finance Guru“ (toliau – nemokumo administratorė), 2023 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Dator“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

2. Pareiškime nurodė, kad nemokumo administratorei 2023 m. balandžio 3 d. tapo žinoma, jog ieškovė yra išieškotoja civilinėje byloje Nr. eL2-6443-584/2021, kurioje 2021 m. vasario 11 d. teismo įsakymu iš skolininkės UAB „Dator“ kreditorei UAB „LitCon“ nutarta priteisti 10 963,28 Eur avansą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 963,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 11 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo. Vykdydama JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą, ieškovė su pranešimu – įspėjimu – pretenzija 2023 m. balandžio 4 d. ir pakartotinai 2023 m. balandžio 21 d. (registruotais laiškais) kreipėsi į atsakovę, prašydama padengti esamą įsiskolinimą, kartu pranešdama atsakovei, kad jei per nustatytą terminą atsakovė nepadengs skolos, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. 2023 m. balandžio 21 d. pakartotinis pranešimas registruota siunta išsiųstas atsakovės buveinės adresu ((duomenys prieinami viešai)). Laiškai grįžo neįteikti. Atsakovė su ieškove per pranešime nustatytą terminą neatsiskaitė net dalinai. Ieškovės žiniomis, atsakovė neteikia finansinių ataskaitų valstybės įmonei Registrų centrui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Įsiskolinimas yra susidaręs dar 2020 metais, be to, remiantis viešai skelbiama informacija, atsakovė turi ir kitų įsiskolinimų kreditoriams. Ieškovės vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė patiria finansinius sunkumus ir galimai yra nemoki, todėl įmonei keltina bankroto byla.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Dator“ su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad šiuo metu įmonė vykdo projektinę veiklą, t. y. teikia projektus dėl finansinės Europos Sąjungos paramos verslo plėtrai. Gavusi finansavimą, planuoja steigti gamybinę įmonę ir sukurti ne mažiau kaip dvidešimt darbo vietų Klaipėdos regione. Atsakovė, išskyrus ieškovei, kitų įsiskolinimų neturi. Atsakovei iki šių metų balandžio mėnesio nebuvo žinoma nei apie teisminį procesą, nei apie tai, kad buvo priimtas sprendimas už akių. Ieškovė pretenziją dėl priteistos sumos apmokėjimo pateikė elektroniniu paštu. Su priteistu įsiskolinimu atsakovė nesutinka, ketina kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Atsakovė nebuvo gavusi dokumentų ar pranešimų apie teismo procesą, jos vertinimu, BUAB „LitCon“ yra skolinga UAB „Dator“, ieškovės skola ginčytina. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė turi ir kitų įsiskolinimų kreditoriams, tačiau duomenų, pagrindžiančių šią aplinkybę, nepateikė. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-71-459/2023, buvo tenkintas UAB „Dator“ ieškinys dėl žalos atlyginimo ir jos naudai priteistas 437 614 Eur nuostolių atlyginimas. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 4 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-380/2022 atsakovei išdavė vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį 2022 m. spalio 14 d. nuosprendį, kuriuo buvo tenkintas UAB „Dator“ civilinis ieškinys dėl 575 015,38 Eur turtinės žalos atlyginimo. Įvertinus UAB „Dator“ gautinas sumas, kurios sudaro 1 012 629 Eur ir daugiau kaip šimtą kartų viršija ieškovės reikalavimą, atsakovė mano, kad ji neatitinka bankrutuojančios įmonės statuso, todėl ieškovės pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi iškėlė UAB „Dator“ bankroto bylą.

5. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. įsakymu iš atsakovės ieškovei priteistas 10 963,28 Eur avansas ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10 963,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 11 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir, nors atsakovė nesutinka su šiuo teismo įsakymu priteista skola ir nurodė ketinanti kreiptis dėl proceso atnaujinimo, tačiau įrodymų apie realų šio ketinimo įgyvendinimą į bylą nepateikė.

6. Teismas taip pat nustatė, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis, be minėto išieškojimo ieškovei, atsakovės atžvilgiu vykdomas 62 Eur išieškojimas VMI. Viešai prieinamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, 2023 m. liepos 10 d. atsakovė turi tik vieną apdraustą asmenį, skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi. VMI duomenų apie atsakovės deklaruotą mokestinę nepriemoką neturi. Atsakovė neturi registruoto kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto, o Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad šiuo metu atsakovės atžvilgiu nagrinėjamų civilinių ar baudžiamųjų bylų nėra.

7. Vertindamas atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis (2023 m. birželio 30 d. preliminarų balansą ir pelno (nuotolių) preliminarią ataskaitą), teismas nustatė, kad visą atsakovės turtą sudaro tik per vienerius metus gautinos sumos, t. y. 590 384 Eur, taip pat pinigai ir pinigų ekvivalentai – 629 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 45 Eur. Atsakovė ataskaitiniu laikotarpiu, t. y. 2023 m. sausio – birželio mėnesiais pelno negavo. Praėjusiu laikotarpiu jos pelnas sudarė 1 905 Eur. 2022 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovės turimą turtą sudarė tik per vienerius metus gautina 590 384 Eur bei 629 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų suma. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 45 Eur. 2023 m. balandžio 30 d. sudarytas įmonės 2022 metų finansinės atsakomybės aiškinamasis raštas patvirtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu įmonės nematerialiojo turto balansinė vertė buvo lygi 0,00 Eur, ji neturėjo ilgalaikio, trumpalaikio ar finansinio turto. 2022 m. gruodžio 31 d. įmonės gautinas sumas sudarė 15 368 Eur pirkėjų skolos ir mokesčių permoka bei pagal vykdomąjį raštą gautini 575 015,38 Eur. 2023 m. liepos 11 d. byloje pateiktas išrašas iš atsakovės asmeninės paskyros VMI elektroninėje svetainėje patvirtina, kad atsakovės turima permoka ir grąžinimai sudaro 412,31 Eur, duomenų apie permokos grąžinimą atsakovei byloje nepateikta. 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, visi įmonės pinigai buvo laikomi atsiskaitomosiose sąskaitose ir įmonės kasoje, jų vertė sudarė 630 Eur. Ataskaitiniu laikotarpiu įmonė negavo dotacijų bei 2022 m. gruodžio 31 d. neturėjo nepanaudotų dotacijų.

8. Pasisakydamas dėl atsakovės vadovės teiginių, kad įmonė neatitinka bankrutuojančios įmonės statuso, teismas nurodė, jog atsakovės gautina suma susideda iš atsakovės atžvilgiu tenkinto civilinio ieškinio dėl 575 015,38 Eur turtinės žalos atlyginimo pagal Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-380/2022 įsiteisėjusį 2022 m. spalio 14 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-71-459/2023 UAB „Dator“ tenkinto civilinio ieškinio dėl 437 614 Eur nuostolių atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad sprendimas civilinėje byloje nėra įsiteisėjęs.

9. Teismas taip pat nurodė, kad, vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais, juolab kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų nei apie konkrečius atsakovės debitorius, nei apie galimybes išieškoti debitorines skolas (atsakovė nepateikė tikslaus jos turimų skolininkų sąrašo, taip pat duomenų, kad pati siekė šias skolas susigrąžinti), o įsiteisėjusio nuosprendžio pagrindu atsakovei dar 2022 m. lapkričio 4 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau duomenų apie jo pateikimą vykdymui, išieškotą skolą ar jos dalį, byloje nėra, teismas vertino byloje nesant įrodymų, jog yra realios galimybės atsakovei atgauti debitorių skolas. Dėl to nurodytų skolų sumos į įmonės turto realią vertę neįskaitė.

10. Teismas nustatė, kad atsakovės veikla pagal 2022 metų finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą yra elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų prekyba, tačiau duomenų apie vykdomą veiklą ir generuojamas pajamas byloje nėra. Nors atsakovės vadovė nurodė, jog įmonė užsiima projektine veikla, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė dalyvautų kokioje nors projektinėje veikloje, taip pat duomenų, jog įmonė teiktų projektus dėl finansinės Europos Sąjungos paramos verslo plėtrai. Priešingai, teismo vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad 2023 m. balandžio 30 d. duomenimis, 2022 metų laikotarpiu įmonė negavo bei neturėjo nepanaudotų dotacijų.

11. Nustatęs, kad duomenų apie įmonės vykdomą projektinę veiklą ar paraiškas dotacijoms gauti byloje nėra, įmonėje įdarbintas tik vienas darbuotojas, teismas konstatavo, jog įmonė realios ūkinės komercinės veiklos nevykdo. Įmonė realiai nedisponuoja jokiu turtu, o jos turimi kreditoriniai įsipareigojimai iš viso sudaro ne mažiau kaip 11 025,28 Eur. Byloje nėra duomenų, kada ir kokias pajamas bendrovė planuoja gauti, nėra pateikta duomenų apie įmonės vykdomus projektus ar turimas / ketinamas gauti dotacijas, nėra duomenų, kad atsakovė realiai gauna pajamas; atsakovė nenurodė veiklos perspektyvų ir kaip ketina padengti visus turimus įsipareigojimus. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie viršija jos turto vertę, o pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti UAB „Dator“ bankroto bylą, nenustatyta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Atsakovė UAB „Dator“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:

12.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neišsiaiškinęs ir neišsireikalavęs visų bylai svarbių įrodymų ir paaiškinimų, nesiėmęs visų galimų priemonių nustatyti atsakovės turtinę padėtį.

12.2. Atsakovės turtas yra realus. Didžioji dalis skolininkų fiziniai asmenys. Teismas nesigilino, kiek priteistas skolas išieškoti realu. Mokestine prasme, vadovaujantis Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 „Dėl Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklės) įmonė turi teisę skolas laikyti beviltiškomis, jeigu negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į įmonės pajamas, o įmonė negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip 12 paskutinių kalendorinių mėnesių.

12.3. Atsakovei priteista 1 012 629 Eur, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 606 straipsnio 2 dalyje nurodyti vykdomieji terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, nepraleisti, atsakovai keturi fiziniai asmenys, todėl priteistos sumos yra realios ir turi būti vertinamos bendrojoje įmonės turto masėje. Šios aplinkybės nepagrįstai nevertintos.

Atsiliepimas

12.4. Atsakovė nesutinka su teismo įsakymu priteista skola ir nurodė, kad ketina kreiptis dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismas padarė nepagrįstas išvadas apie šio ketinimo įgyvendinimo realumą, kadangi CPK 368 straipsnyje nustatyti proceso atnaujinimo terminai nėra praleisti.

12.5. Teismas pasisakė, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis, be minėto išieškojimo ieškovei, atsakovės atžvilgiu vykdomas 62 Eur išieškojimas VMI. Teismas netinkamai vertino pateiktus į bylą dokumentus, kadangi atsakovė turi mokesčių permoką. Pateikiamas tai įrodantis dokumentas. Viešai prieinamais VSDFV informacinės sistemos duomenimis, skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi. VMI duomenų apie atsakovės deklaruotą mokesčių mokestinę nepriemoką neturi.

12.6. Teismas nenagrinėjo vykdomos ūkinės veiklos pobūdžio, neprašė papildomų dokumentų projektinei veiklai pagrįsti. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė vykdo įstatuose apibrėžtas veiklas, yra sudariusi projektavimo darbų sutartį Nr. 2023-01-PR SFE, kurios vertė 32 000 Eur, o vykdoma veikla yra pelninga – pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina gaunamą grynąjį pelną: 2021 metais – 4 923 Eur, 2022 metais – 1 905 Eur.

12.7. Teismas nevertino juridinio asmens gyvybingumui reikšmingomis laikomų aplinkybių: 1) nemokumo problemų priežasčių, 2) vykdomos veiklos pobūdžio ir perspektyvos, 3) numatomų pajamų gavimo, 4) darbo santykių ypatumų, 5) esminių įsipareigojimų vykdymo.

12.8. Teismas nevertino ieškovės teiginio, kad apie skolos faktą ieškovė sužinojo vos keli mėnesiai iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat neatsižvelgė į aplinkybes, jog ieškovė nebendradarbiauja su atsakove dėl skolos mokėjimo terminų, neteikia dokumentų, pagrindžiančių skolos atsiradimo faktą. Teismas nevertino, kad atsakovė aktyviai dalyvauja teisminiuose ginčuose kaip ieškovė, tas akivaizdžiai parodo, jog įmonė tokiu būdu vykdo veiklą, siekdama perspektyvų ir realių galimybių gauti pajamas, kad vykdomą veiklą būtų galima tęsti ateityje. Numatomas pajamų gavimas leidžia įvertinti tai, kad įmonė gali tinkamai vykdyti prievoles ateityje.

12.9. Ypač reikšminga sąlyga laikytinas įmonės mokesčių mokėjimo, t. y. mokestinių prievolių vykdymo vertinimas. Mokestinė prievolė suprantama kaip mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti jį bei su juo susijusias sumas į biudžetą. Atitinkamai mokestinių prievolių vykdymo tinkamumas yra svarbi aplinkybė, vertinant ir įmonės gyvybingumą. Byloje nustatyta, kad atsakovė neturi mokestinių skolų nei valstybės biudžetui, nei darbuotojams.

12.10. JANĮ nėra reglamentuota, kaip nustatyti, ar asmuo turi teisę, remdamasis kreditoriaus teisiniu statusu, inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę. Atsakovė nurodė, jog ginčija ieškovės reikalavimo teisę, todėl ieškovės pareiškimas negalėjo būti priimtas.

13. Ieškovė BUAB „LitCon“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovės UAB „Dator“ atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Priešingai, nei teigiama atsakovės UAB „Dator“ atskirajame skunde, Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė išsamius motyvus, kodėl atsakovė laikytina nemokia įmone ir jai keltina bankroto byla, atsakovės atskirajame skunde dėstomi argumentai nurodyto teismo vertinimo nepaneigia.

13.2. Ieškovės nemokumo administratorius ne kartą siuntė atsakovei raginimus geranoriškai įvykdyti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-6443-584/2021 priimtą 2021 m. vasario 12 d. įsakymą. Atsakovė siunčiamų raginimų nepriėmė, su ieškove nebendradarbiavo ir skolos nesumokėjo. Atsakovė iki šiol nepateikė teismui duomenų, kad ieškovės naudai priimtas priverstinai vykdytinas teismo įsakymas yra neteisėtas ar ieškovė jo nepagrindu neturi reikalavimo teisės į atsakovę, kad atsakovė inicijavo proceso atnaujinimą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-6443-584/2021. Esant tokiam neveikimui, atsakovės teiginiai apie ketinimą ginčyti teismo įsakymą vertintini tik kaip deklaratyvi pozicija, kuria siekiama vilkinti atsiskaitymą su ieškove ir bankroto bylos atsakovei iškėlimą.

13.3. Pagal byloje surinktus duomenis, atsakovė neturi materialaus turto, kad galėtų atsiskaityti su ieškove pagal 2021 m. vasario 11 d. teismo įsakymą. Atsakovės deklaruojamas 1 012 629 Eur turtas (gautinos sumos), tarp jų – ir 2023 m. preliminariame balanse nurodyta per vienerius metus gautina suma – 590 384 Eur, iš tiesų yra tik abejotinos reikalavimo teisės, fikcija, nes atsakovė negali šio „turto“ panaudoti atsiskaitymui su ieškove. 590 384 Eur negalėjo būti įtraukta į 2023 metų preliminarų balansą, nes nėra duomenų, jog tokią sumą atsakovė gaus per vienerius metus. Tai patvirtina ir 19-ojo Verslo apskaitos standarto „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įpareigojimai ir turtas bei poataskaitiniai įvykiai“ metodinių rekomendacijų reglamentavimas (27, 28, 39 punktai).

13.4. Atsakovės su atskiruoju skundu pateikta 2023 m. liepos 12 d. projektavimo darbų sutartis Nr. 2023-01 PR SFE kelia abejonių, nes ji sudaryta atsakovės atžvilgiu esant pradėtai bankroto bylai. Ieškovės įsitikinimu, ši sutartis yra fiktyvi, sudaryta atsakovei nesąžiningai siekiant įrodyti apeliacinės instancijos teismui teiginius apie neva vykdomą projektavimo veiklą, kurios atsakovė niekada nevykdė ir nevykdo. Atsakovė apskritai (be nurodytos fiktyvios projektavimo darbų sutarties) nepateikė įrodymų apie kokią nors savo vykdomą veiklą per paskutinius metus (sutarčių, sąskaitų, banko sąskaitų išrašų ar pan.).

13.5. Aplinkybė, kad atsakovė galbūt neturi skolos VMI ir VSDFV, savaime nepatvirtina jos mokumo, nes iš pirmiau išdėstyto matyti, jog atsakovė yra nemoki – ji neturi turto atsiskaityti su savo kreditoriumi (ieškove) bei nevykdo jokios veiklos, o tokia padėtis nesikeičia jau kelerius metus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Dator“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – tarp UAB „Plsolar“ ir atsakovės UAB „Dator“ sudarytos 2023 m. liepos 12 d. projektavimo darbų sutarties Nr. 2023-01 PRSFE kopiją ir išrašą iš VMI apie permokas ir grąžinimus (2023 m. liepos 21 d. ekrano nuotrauką).

17. Apeliantė nurodo, kad su atskiruoju skundu teikiamas išrašas iš VMI įrodo, jog apeliantė turi mokesčių permoką, o projektavimo darbų sutartis pagrindžia apeliantės veiklos tęstinumą ir tai, kad realiai gaudama pajamas, apeliantė padengs visus turimus įsipareigojimus, o jos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolą vienintelei kreditorei) yra laikinas. Pažymi, kad pagal sutarties sąlygas, sutartis nutraukiama, jei atsakovei būtų iškelta bankroto byla. Tokiu atveju būtų pažeistas viešas interesas – nesumokėti mokesčiai valstybei, eliminuotas gyvybingas verslo dalyvis.

18. Ieškovė BUAB „LitCon“ atsiliepime nenurodė, kodėl apeliantės teikiami nauji įrodymai negalėtų būti priimti, tačiau pasisakė dėl apeliantės teikiamos projektavimo darbų sutarties vertinimo.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų dokumentų turinį, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog su šiais apeliantės teikiamais įrodymais kita bylos šalis (pareiškėja) yra susipažinusi ir dėl jų turinio išdėsčiusi poziciją atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, priima pateiktus naujus įrodymus ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl UAB „Dator“ (ne)mokumo

20. Remiantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nurodytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės UAB „Dator“ nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad įmonė realios ūkinės komercinės veiklos nevykdo, realiai nedisponuoja jokiu turtu, o jos turimi kreditoriniai įsipareigojimai bendrai sudaro ne mažiau kaip 11 025,28 Eur ir viršija realiai turimą turtą. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė abi sąlygas atsakovės nemokumo būsenai konstatuoti.

22. Apeliantė UAB „Dator“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jos (ne)mokumo įvertinimu ir procesiniu sprendimu iškelti jai bankroto bylą, teigdama, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus įrodymų rinkimo / išsireikalavimo aspektais, nes nesiėmė visų priemonių apeliantės turtinei padėčiai nustatyti ir nepagrįstai vertino apeliantės nurodytą turtą esant nerealiu; be to, apeliantė nurodo ginčijanti BUAB „LitCon“ reikalavimo teisę, todėl pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo apskritai negalėjo būti priimtas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės atskirajame skunde nurodomais argumentais.

23. Pirma, nagrinėjamoje bankroto bylos stadijoje bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo (pagrįstumo patikrinimo) klausimas nėra sprendžiamas. JANĮ aiškiai reglamentuota kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo tvarka, pagal kurią šis klausimas gali būti keliamas po teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo (JANĮ 41–42 straipsniai).

24. Kita vertus, BUAB „LitCon“ reikalavimo teisė kyla iš įsiteisėjusio teismo įsakymo. Įsiteisėjęs teismo įsakymas įgyja res judicata (išspręstas dalykas) galią, tampa privalomu, nenuginčijamu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu (CPK 18 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais procesas gali būti atnaujintas. Vadinasi, tol, kol procesas byloje, kurioje teismo įsakymas buvo priimtas, nėra atnaujintas, ir atitinkamai, kol galioja teismo įsakymas, nėra pagrindo abejoti, ar savo reikalavimą įsiteisėjusiu teismo įsakymu grindžiantis asmuo apskritai yra kreditorius (t. y. ar šalis sieja prievolė) ir, ar prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Atitinkamai, bankroto bylos iškėlimo stadijoje nėra pagrindo abejoti, ar toks kreditorius turi teisę inicijuoti bankroto procesą (JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Antra, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylose egzistuoja viešasis interesas, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

26. Apeliantė šiuo atveju tik deklaratyviai nurodo ginčijanti kreditorės, inicijavusios bankroto bylos apeliantei iškėlimą, reikalavimo teisę. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-6443-584/2021 yra įsiteisėjęs 2021 m. balandžio 7 d. ir nei bylos dėl bankroto iškėlimo metu, nei po skundžiamos Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo, nei iki šios apeliacinėje instancijoje priimamos nutarties priėmimo apeliantė nesikreipė į Kauno apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-6443-584/2021. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad BUAB „LitCon“ pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Dator“ iškėlimo negalėjo būti priimtas.

27. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantės nurodomos aplinkybės, kad nėra pasibaigę CPK 368 straipsnyje prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nustatyti terminai, juolab kad apeliantė nenurodė, kokiu pagrindu ji inicijuotų proceso atnaujinimą civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas minėtas teismo įsakymas. Todėl, atsižvelgdamas į baigtinį CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą ir pačios apeliantės ligšiolinį pasyvumą, apeliacinės instancijos teismas apeliantės teiginius apie ketinimus kreiptis dėl proceso atnaujinimo vertina tik kaip įrodymais nepagrįstą deklaratyvią gynybinę poziciją.

28. Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliantės argumentai, kuriais remiantis ji teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nes nesiaiškino ir neišsireikalavo visų bylai svarbių įrodymų ir paaiškinimų. Nepaisant bankroto bylose egzistuojančio viešojo intereso ir aktyvaus teismo vaidmens, rungtyniškumo principas lemia apeliantės pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Todėl būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).

29. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik pareiškėjos ir apeliantės pateiktus dokumentus, tačiau ir pats savo iniciatyva rinko įrodymus iš įvairių valstybės registrų ir informacinių sistemų, tarp jų – ir Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO, Kelių transporto registras, Antstolių informacinė sistema, Juridinių asmenų registras (1 t., b. l. 13–17). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu padarytos išvados netenkina apeliantės, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apeliantės nemokumo yra nepagrįstos.

30. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu neįskaityti atsakovės turimų debitorių skolų sumos į bendrą UAB „Dator“ turto masę apskaičiuojant apeliantės turto ir įsipareigojimų santykį, dėl to atitinkamai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantė neturi realaus turto. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės pozicija nesutinka.

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės finansinės atskaitomybės duomenis, nustatė, kad, remiantis apeliantės pateiktu 2023 m. birželio 30 d. preliminariu balansu, visą UAB „Dator“ turtą (591 013 Eur) sudaro tik per vienerius metus gautinos sumos, t. y. 590 384 Eur, taip pat pinigai ir pinigų ekvivalentai – 629 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 45 Eur. Apeliantės 2023 m. birželio 30 d. pelno (nuotolių) preliminari ataskaita patvirtina, kad apeliantė ataskaitiniu laikotarpiu, t. y. 2023 m. sausio – birželio mėnesiais pelno negavo. Praėjusiu laikotarpiu jos pelnas sudarė 1 905 Eur. 2022 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, apeliantės turimą turtą taip pat sudarė tik per vienerius metus gautinos 590 384 Eur bei 629 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų sumos. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 45 Eur. 2023 m. balandžio 30 d. sudarytas įmonės 2022 metų finansinės atsakomybės aiškinamasis raštas patvirtina, jog ataskaitiniu laikotarpiu įmonės nematerialiojo turto balansinė vertė buvo lygi 0,00 Eur, ji neturėjo ilgalaikio, trumpalaikio ar finansinio turto.

32. Taigi, esminę UAB „Dator“ turto dalį sudaro vien tik trumpalaikis turtas – debitorių skolos, kurios, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, yra teismų procesiniais sprendimais priteistos sumos. Kadangi debitorių skolos, kaip teismų praktikoje ne kartą jau nurodyta, yra rizikinga turto rūšis, be to, dažniausiai skolos atgaunamos ne visa apimtimi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, apeliantės (ne)mokumo klausimą, pagrįstai vertino ir tokios kito trumpalaikio turto rūšies, kaip per vienerius metus gautinos sumos, kurių, kaip minėta, didžiąją dalį ir sudaro apeliantės debitorių skolos, struktūrą realių galimybių atgauti skolas kontekste ir pagrįstai suabejojo, ar tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę.

33. Apeliantės nurodytą gautiną 1 012 629 Eur sumą (tiksliai – 1 012 629,38 Eur) sudaro pagal Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-380/2022 įsiteisėjusį 2022 m. spalio 14 d. nuosprendį, tenkinus civilinį ieškinį, apeliantei priteistas 575 015,38 Eur turtinės žalos atlyginimas ir bylos dėl bankroto bylos UAB „Dator“ iškėlimo metu priimto Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-71-459/2023 pagrindu UAB „Dator“ priteistas 437 614 Eur nuostolių atlyginimas.

34. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusio nuosprendžio pagrindu atsakovei dar 2022 m. lapkričio 4 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau duomenų apie jo pateikimą vykdymui, išieškotą skolą ar jos dalį, byloje nėra. 2023 m. birželio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-71-459/2023, kuriuo iš trijų fizinių asmenų UAB „Dator“ solidariai priteista 437 614 Eur, nėra įsiteisėjęs: Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2023 m. liepos 24 d. dėl minėto sprendimo pateikti du apeliaciniai skundai, kurie yra priimti.

35. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos aktyvius veiksmus siekiant, kad su ja būtų atsiskaityta pagal įsiteisėjusį nuosprendį (pavyzdžiui, siuntė pretenzijas, raginimus, kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo ir pan.), nors, kaip jau minėta, būtent jai tenka pareiga įrodyti pakankamą finansinę padėtį. Pastebėtina, kad nuo vykdomojo rašto išdavimo (2022 m. lapkričio 4 d.) iki skundžiamos nutarties šioje byloje priėmimo (2023 m. birželio 13 d.) praėjo septyni mėnesiai, o iki atskirojo skundo šioje byloje nagrinėjimo suėjo ir kiek daugiau nei devyni mėnesiai.

36. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kuriais remiantis ji nurodo, kad mokestine prasme ši skola nelaikytina beviltiška, nes vadovaujantis Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklėmis, įmonė turi teisę skolas laikyti beviltiškomis, jeigu negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į įmonės pajamas, o įmonė negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip 12 paskutinių kalendorinių mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtos taisyklės reglamentuoja, kokiu būdu pelno mokesčio mokėtojas pelno mokesčio tikslais, individualią veiklą vykdantis gyventojas gyventojų pajamų mokesčio tikslais ar apmokestinamasis asmuo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tikslais įrodo skolų arba jų dalies, įskaitant pardavimo PVM (toliau – skolos), beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti tas skolas. Šios taisyklės taip pat reglamentuoja, kaip pelno mokesčio mokėtojas ar gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas apskaičiuoja beviltiškų skolų sumas (šių taisyklių 1 punktas). Taigi šios taisyklės yra taikomos pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir PVM apskaičiavimo tikslais. Jos reikšmingos finansinėje atskaitomybėje (rengiant kasmetinius finansinės atskaitomybės dokumentus) apskaičiuojant mokėtinus mokesčius, bet ne teismui hic et nunc (lot. čia ir dabar) sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą.

37. Remiantis tais pačiais argumentais, atmestini ir apeliantės teiginiai apie tai, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje nurodyti vykdomieji terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, nepraleisti. Minėta norma nustato, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tačiau šiuo atveju aplinkybė, kad minėtas terminas nėra pasibaigęs, nėra teisiškai reikšminga. Apeliantės atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs teismo įsakymas, kurio pagrindu kreditorė BUAB „LitCon“, apeliantei su šia neatsiskaičius, inicijavo bankroto bylos iškėlimą. Apeliantei vėliausiai šioje byloje prasidėjus teisminiam procesui tapo žinoma apie įsiteisėjusį teismo įsakymą ir juo priteistą skolą BUAB „LitCon“ (dėl galimybės sužinoti tiek apie vykusį teismo procesą, tiek apie kreditorės jai siųstus pranešimus apeliacinės instancijos teismas pasisakys vėliau). Pati kreditorė turi bankrutuojančios įmonės statusą. Todėl, nepaisant to, kad teisės norma nustato penkerių metų terminą, per kurį apeliantė galėtų pateikti vykdomąjį raštą, išduotą pagal įsiteisėjusį nuosprendį, vykdyti, šiuo atveju apeliantės UAB „Dator“ pasyvumas nesiimant veiksmų priteistai sumai ar bent jos daliai gauti, nėra pateisinamas.

38. Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nesant įrodymų apie galimybes (ar bent jau aktyvius apeliantės veiksmus) išieškoti debitorines skolas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų neįskaitė į įmonės turto vertę.

39. Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo, kad teismas, apeliantės teigimu, nenagrinėjo vykdomos ūkinės veiklos pobūdžio, neprašė papildomų dokumentų projektinei veiklai pagrįsti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtent apeliantės pareiga įrodyti aplinkybes, kurių pagrindu ji grindžia savo atsikirtimus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), juolab kad Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartyje, kuria priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo, apeliantei (jos vadovei), be kita ko, buvo išaiškinta ir tai, jog teismui gali būti pateikiami ir kiti dokumentai, juridinio asmens nuomone, svarbūs bankroto bylai (ne)iškelti.

40. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Dator“ tik apeliacinės instancijos teismui pateikė projektavimo darbų sutartį Nr. 2023-01-PER SFE, sudarytą 2023 m. liepos 12 d., t. y. viena diena prieš Kauno apygardos teismui priimant šioje byloje skundžiamą nutartį, kuria iškelta bankroto byla. Taigi sutiktina su kreditorės BUAB „LitCon“ atsiliepime į atskirąjį skundą išsakyta pozicija, jog ši sutartis, sudaryta jau po bankroto bylos apeliantei inicijavimo, apeliantei nepateikus apskritai jokių įrodymų apie iki tol jos realiai vykdytą veiklą, kelia pagrįstų abejonių dėl tokios sutarties sudarymo tikslų. Be to, apeliantė nepateikė duomenų, koks būtų numatomas grynasis pelnas, įvykdžius šią sutartį.

41. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo dirbanti pelningai, tačiau iš jos pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų (pelno (nuostolio) ataskaitų už 2021 ir 2022 metus) matyti, kad jos grynasis pelnas 2021 metais sudarė 4 923 Eur, 2022 metais – 1 905 Eur. Preliminarioje 2023 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nei nuostolių, nei pelno nenumatoma gauti (1 t., b. l. 91, 95, 93). Taigi, akivaizdu, kad apeliantė neturi realaus turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su BUAB „LitCon“, kuriai iš apeliantės priteistas 10 963,28 Eur avansas ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 11 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo.

42. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog BUAB „LitCon“ nebendradarbiauja su apeliante dėl skolos mokėjimo terminų, neteikia dokumentų, pagrindžiančių skolos atsiradimo faktą; nevertino kreditorės teiginio, jog apie skolos faktą ji sužinojo tik keli mėnesiai prieš jai kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad UAB „Dator“ yra nemoki. Tai, kada bankroto bylos iškėlimą inicijavęs kreditorius sužinojo apie savo reikalavimo teisę, nėra reikšminga, svarbu, kad kreditorius būtų laikęsis JANĮ 9 straipsnyje nustatytos nemokumo proceso inicijavimo tvarkos. Šios tvarkos pažeidimų pirmosios instancijos teismas nenustatė, o atskirajame skunde tokiais ir nesiremiama.

43. Kita vertus, apeliantė savo paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui buvo nurodžiusi, jog iki šių metų balandžio mėnesio jai nebuvo žinoma nei apie teisminį procesą, nei apie tai, kad jame priimtas teismo įsakymas, dokumentai jai buvo siunčiami registruotos, o ne faktinės buveinės adresu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnio 3 dalį, visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Pareiga pranešti apie juridinio asmens buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent juridiniam asmeniui (CK 2.49 straipsnio 2–3 dalys, 2.62 ir 2.66 straipsniai, CPK 121 straipsnis, 122 straipsnio 2 dalis).

44. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui. Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

45. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad apeliantei pranešimas apie UAB „Dator“ turimą prievolę BUAB „LitCon“ ir ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo siunčiami Juridinių asmenų registre įregistruotos UAB „Dator“ buveinės adresu ((duomenys prieinami viešai)). Tuo pačiu adresu, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, buvo siunčiami ir teismo procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. eL2-6443-584/2021, kurioje priimtas teismo įsakymas. Procesiniai dokumentai siųsti du kartus ir abu kartus grįžo teismui apeliantei jų neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo laiką. Dėl šios priežasties procesiniai dokumentai laikyti įteiktais pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį.

46. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovės atžvilgiu vykdomas 62 Eur išieškojimas VMI, nes apeliantė turi mokesčių permoką. Be to, remdamasi tuo, kad neturi skolų nei VMI, nei Valstybinio socialinio draudimo biudžetui, teigia esanti gyvybinga įmonė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek byloje esantis išrašas iš Antstolių informacinės sistemos (1 t. b. l. 14–16), tiek apeliantės teiktas išrašas iš vykdomosios bylos portalo (1 t. b. l. 49–51) patvirtina, kad antstolės Redos Stašenienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0106/21/00714, kurioje pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 11 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. e2L-6443-584/2021 VMI yra išieškoma 62 Eur. Ši suma iš apeliantės VMI priteista minėto teismo įsakymo pagrindu kaip bylinėjimosi išlaidos valstybei, t. y. BUAB „LitCon“ kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo valstybei sumokėtas žyminis mokestis. Be to, pirmosios instancijos teismui pateiktame išraše iš VMI apie permokas ir grąžinimus (2023 m. birželio 29 d. ekrano nuotraukoje, 1 t. b. l. 84) permokos ir grąžinimų suma nurodoma 412,31 Eur, yra žyma „Yra neperskaitytų dokumentų“, tuo tarpu tai, kad 62 Eur numatyti įskaitymui ir permokos likutis sumažėjo iki 312,31 Eur matyti iš apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikto išrašo (2023 m. liepos 21 d. ekrano nuotraukoje, 1 t., b. l. 113), kuriame, be kita ko, jau nėra pranešimo apie neperskaitytus dokumentus. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, kadangi, kaip matyti, teismas rėmėsi tais dokumentais, kuriuos turėjo skundžiamos nutarties priėmimo metu, o aplinkybės pakito jau po skundžiamos nutarties priėmimo.

47. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad įsiskolinimo nei VMI, nei Valstybinio socialinio draudimo biudžetui neturėjimas įrodo, jog UAB „Dator“ yra gyvybinga. Remiantis JANĮ 2 straipsnio 6 dalimi, juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje. Vien apeliantės nurodyta aplinkybė nelemia kitokio atsakovės finansinės situacijos vertinimo. Kaip matyti iš apeliantės pozicijos bylos nagrinėjimo metu, ji savo gyvybingumą išimtinai sieja su skolų iš debitorių išieškojimu, nors, kaip nustatyta, jokių aktyvių veiksmų nesiima, veiklos nevykdo, o neapibrėžta projektinė veikla, kurios vykdymui pagrįsti pateikė tik prieš pat priimant skundžiamą nutartį sudarytą sutartį, kelia pagrįstų abejonių. Vien tik tokios sutarties pareikimas, nesant konkrečių įrodymų apie jos vykdymo realumą ir nuolatinį pajamų gavimą, nerodo apeliantės ūkinės komercinės veiklos tęstinumo. Tokios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantės veiklos perspektyvų, pajamų gavimo ir tolimesnių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepaneigė, kad jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, nepagrindė savo veiklos perspektyvų. Prašydama panaikinti skundžiamą nutartį apeliantė nepateikė teismui įrodymų, iš esmės paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl jos nemokumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto sprendimo iškelti UAB „Dator“ bankroto bylą pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad įmonė bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyve rinkos dalyve.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą iškelti bankroto bylą atsakovei, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė