- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-823-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01610-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- K. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., M. M., J. B., S. M.
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4705-877/2013 pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. M., M. M., J. B., S. M. ir suinteresuotų asmenų V. M., M. M., J. B., S. M. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjui K. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas K. M. pareiškimu (t. 1. b. l. 3-6 ) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po senelės S. M. mirties 2003 m. lapkričio 22 d., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad po senelės mirties jis rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu - butu 4-7, esančiu (duomenys neskelbtini). 2003 m. gruodžio 31 d. su L. Š. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, 2006 m. su G. Ž. tarėsi dėl buto remonto ir nuomos, 2006 m. liepos 4 d. sumokėjo mokesčius AB „Kauno energija“, 2005 m. žiemą sprogus vamzdžiams buvo užlietas žemiau esantis butas, jis rūpinosi vamzdžių sutvarkymu, 2009 m. apmatavo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl M. S. vardo ištaisymo. Su suinteresuotų asmenų reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. ir S. M. (miręs 2012 m. rugsėjo 16 d.) priėmė palikimą po motinos S. M. mirties pareiškėjas nesutiko.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. M., M. M., J. B., S. M. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė K. M. pareiškimo netenkinti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. ir S. M. (miręs 2012 m. rugsėjo 16 d.) priėmė palikimą po jų motinos S. M. mirties (t.1, b. l. 114-117). Nurodė, kad iki mirties S. M. gyveno pas sūnų V. M., kuris ja rūpinosi ir prižiūrėjo, todėl savo turėtą turtą S. M. dar prieš mirtį perleido V. M.. Tai, kad ginčo buto dalis nebuvo įtraukta į dovanojimo sutartį, laikė notarės neapdairumu. Po S. M. mirties V. M. ir S. M. toliau tvarkė jai priklausiusį turtą, nuosavybės atkūrimo reikalus, perėmė jos asmeninius daiktus - rūbus, dokumentus, šeimos archyvą, naudojosi, prižiūrėjo, tvarkė jai priklausiusį turtą, mokėjo už jį mokesčius. Pareiškėjas gyveno Druskininkuose, todėl negalėjo rūpintis turtu, jo sudaryta kambario nuomos sutartis fiktyvi, nes kambaryje nebuvo elektros, kaimynai neleido naudotis bendro naudojimo patalpomis, todėl bute gyventi buvo neįmanoma. Jo sumokėti 590,63 Lt už patalpų šildymą yra jo paties skola už jam priklausančią ¼ šio kambario dalį, visas sąskaitas už ½ buto (V. M. ir palikėjai priklausančią dalį) nuo 2008 m. mokėjo vienas V. M..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu (t. 2, b. l. 80-85) pareiškėjo pareiškimą atmetė, suinteresuotų asmenų savarankiškus reikalavimus patenkino visiškai. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad V. M. ir S. M. priėmė palikimą, atsiradusį po S. M. mirties 2003 m. lapkričio 22 d., faktiškai pradėdami turtą valdyti. Priteisė V. M. iš K. M. 1 240 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad S. M. mirė 2003 m. lapkričio 22 d., po mirties paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjas K. M., suinteresuoti asmenys V. M., M. M., J. B., S. M. yra M. S. galimi turto paveldėtojai - V. M. yra jos sūnus, K. M. - vaikaitis (S. M. sūnaus A. M., mirusio 1994 m. sausio 18 d., sūnus), M. M. - S. M. sūnaus S. M., mirusio 2012 m. rugsėjo 16 d., sutuoktinė, J. B. ir S. M. - S. M. sūnaus S. M., mirusio 2012 m. rugsėjo 16 d., vaikai. Ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ¼ dalį priklauso K. M., V. M., S. M. (mirusiam 2012 m. rugsėjo 16 d.), S. M.. Teismas nurodė, kad asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėdamas jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Nurodė, kad sprendžiant ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens veiksmų nuoseklumą ar prieštaringumą. Tai reiškia, kad bylos dalyviai, įrodinėdami, jog po S. M. mirties priėmė palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti, galėjo remtis, be kita ko, savo veiksmais, atliktais po įstatymo nustatyto termino. Teismas sprendė, kad suinteresuotų asmenų nurodyta aplinkybė, kuria jie grindė savo reikalavimą, jog V. M. po motinos mirties perėmė jos asmeninius daiktus, šeimos albumus, dokumentus, negali būti laikoma aplinkybe, vienareikšmiškai patvirtinančia V. M. palikimo priėmimo faktą, nes daiktai buvo paimti ne pačiam V. M. išreiškiant valią juos paimti, o todėl, kad S. M. iki mirties gyveno V. M. namuose, be to pati buvo išdavusi V. M. generalinius įgaliojimus visiems jos turtiniams reikalams tvarkyti, perleido teisę į nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą, perleido gyvenamojo namo Kalniečių g. dalį. Teismas laikė, kad šiuo konkrečiu atveju S. M. palikimą sudaro ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Likusių buto dalių savininkai yra pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys. Butas yra vieno kambario, nedalus, todėl būdami bendrasavininkiais, visi jie turi pareigą butą tvarkyti ir prižiūrėti, mokėti už jį mokesčius, netgi ir tuo atveju, kai turtu faktiškai nesinaudojo (CK 4.76 str.). Į bylą nė viena iš šalių nepateikė jokių įrodymų buvus bendraturčių susitarimui dėl ginčo patalpos naudojimo, dėl sutikimo sudaryti nuomos sutartį. Teismo nuomone, šalių tarpininkavimo sutarties su UAB „M.E.S“ sudarymas dėl ginčo buto ir sklypo sudarymas negali būti laikomas, jog kuri nors iš šalių priėmė S. M. ginčo buto dalį. Teismas nurodė, kad iš daugumos šalių, liudytojų paaiškinimų matyti, kad ginčo turtą prižiūrėjo, jį tvarkė, rūpinosi S. M. ir jo šeimos nariai, V. M. ir jo sutuoktinė D. M., o pareiškėjas K. M., gyvendamas Druskininkuose, ginčo bute lankėsi tik kelis kartus, nors jo pakviesti liudytojai L. Š. nurodė, kad ketino sudaryti nuomos sutartį, o G. Ž. net ir suremontuoti patalpą, tačiau faktiškai tokios sutartys nebuvo sudarytos. Teismui kilo pagrįstų abejonių dėl R. Z., kuris parodė, jog K. M. matė 2003 m., o kitus M. – 2009 m., parodymų patikimumo, nesant patikimų duomenų, kad pats minėtas liudytojas 2003 m. gyveno (duomenys neskelbtini), be to, suinteresuotieji asmenys paaiškinimuose nurodė aplinkybę, kad nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme 2009 m. paklausė, kuris iš dalyvaujančių asmenų yra R. Z.. Teismas nustatė, kad didžiąją dalį mokesčių už ginčo butą yra sumokėjęs V. M., kiek mažiau - S. M., o pareiškėjas K. M. turi įsiskolinimą. Nurodė, kad V. M. sumokėjo didžiąją dalį mokesčio, kuri yra ženkliai didesnė už jam nuosavybės teise priklausančiam turtui mokėtino mokesčio dalį, kas sudaro pagrindą daryti išvadai, jog būtent jis sumokėjo mokesčių dalį, tenkančią ir paveldėtam turtui. Be to, nuo 2008 m. AB „Kauno energija“ mokesčius už buto šildymą V. M. skaičiuodavo dvigubai didesnius, nei K. M. ir S. M.. Esant prieštaringiems liudytojų parodymams dėl to, kurie asmenys iš karto po palikimo priėmimo per tris mėnesius aktyviais veiksmais pradėjo S. M. turtą valdyti, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, visų bylos dalyvių, kaip kitų patalpos dalių bendraturčių pareigas ir pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų veiksmus ne tik per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo, bet ir vėliau, t.y. siekį sudaryti nuomos sutartis nesant kitų bendraturčių sutikimo dėl disponavimo jų turto dalimi, mokesčių mokėjimą, faktinį avarijos padarinių likvidavimą, turto priežiūrą, nė vienam iš bendraturčių neapsigyvenus ginčo patalpoje, teismas sprendė, jog yra pagrindas manyti esant labiau tikėtina, kad S. M. palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti, priėmė ne pareiškėjas K. M., o V. M. ir S. M. (miręs 2012 m. rugsėjo 16 d.), nepaisant to, kad šie asmenys dėl savo teisių gynimo anksčiau už K. M. ar jo raginami kartu su juo į teismą nesikreipė. Teismas suinteresuotų asmenų reikalavimą laikė pagrįstu ir tenkintino, o pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 105-109) pareiškėjas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą, tenkinti pareiškėjo prašymą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. M. po senelės S. M. mirties 2003 m. lapkričio 22 d., priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti bei atmesti suinteresuotų asmenų V. M., M. M., J. B., S. M. savarankiškus reikalavimus, kad jie po S. M. mirties perėmė jos palikimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė tokius motyvus:
1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nevertino arba netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus. Palikimo priėmimo atvejis yra individualus. Pareiškėjo nuomos sutartis su L. Š. buvo sudaryta, dėl nuomos sąlygų buvo susitarta, butas buvo perleistas nuomotojui, išnuomota buvo ne tik ¼ dalis buto, bet visa patalpa, kadangi butas buvo tuščias. Apie buto nuomos sutarties sudarymą patvirtino ir pats L. Š.. Su G. Ž. tai pat buvo susitarta dėl buto nuomos ir dėl buto remonto. Nuomininkė neapsigyveno, nes rado kitą butą. Teismas, esant pareiškėjo nenuginčytiems rašytiniams įrodymams, negalėjo suteikti prioriteto suinteresuotų asmenų parodymams;
2. Aplinkybę, kad pareiškėjas valdė ir disponavo ginčo butu įrodo jo rūpinimasis vamzdyno avarijos likvidavimu, mokesčių už paveldimą turtą mokėjimas, 2011 m. lapkričio mėn. sklypo (duomenys neskelbtini) plano paruošimas, 2011 m. ir 2012 m. teikimas prašymų metrikacijos įstaigoms dėl S. M. vardo ištaisymo, užklausos archyvams;
3. Kiti pretendentai nepateikė įrodymų, kad per įstatymo nustatytą laiką nustatytą laiką pradėjo valdyti S. M. turtą. Suinteresuotų asmenų pakviestų liudytojų parodymai neatitinka ginčo name gyvenusių liudytojų parodymams. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad jie tvarkė namo aplinką, tačiau liudytojai R. B. ir R. Z. patvirtino, kad tai darė namo gyventojai. R. Z. parodė, kad pastoviai gyvena name (duomenys neskelbtini), tačiau suinteresuotus asmenis pamatė 2009 m. Teismas nepagrįstai atmetė R. Z. parodymus remdamasis vien D. M. parodymu. Didžioji dalis D. M. paaiškinimų neatitiko ginčo esmės apie palikimo priėmimą, o buvo apie pareiškėjo asmeninį gyvenimą. Suinteresuotų asmenų parodymai, kad S. M. taisė buto spyną prieštarauja R. Z. parodymams. S. M. spyną galėjo taisyti 2008-2009 metais, kai išsikraustė namo gyventojai ir namas buvo apleistas;
4. Teismas atmetė nuomos ir pardavimo sutartis, tačiau vertino mokesčių mokėjimą, nors iš rašytinių įrodymų matosi, kad per tris mėnesius nė vienas iš pretendentų jokių mokesčių nemokėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 124-126) suinteresuoti asmenys prašė apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą bei iš apelianto priteisti V. M. teisinės pagalbos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą išlaidas. Atsikirtimuose į skundo argumentus nurodė tokius motyvus:
1. Nuomos sutartis pareiškėjo sudaryta su L. Š. yra fiktyvi, nes sutartis buvo sudaryta be kitų bendrasavininkių sutikimo, L. Š. patvirtino, kad nurodytame kambaryje neapsigyveno, nes surado kitą patalpą. Analogiškai turi būti vertinama patalpos remonto sutartis su G. Ž., be to šis tariamas sandoris buvo bandomas sudaryti 2006 m., t. y. jau suėjus terminui palikimui priimti. Pareiškėjas gyveno Druskininkuose, buto raktų neturėjo, todėl negalėjo jo išnuomoti;
2. Teismas pagrįstai vertino R. Z. ir R. B. parodymus kritiškai. Minėti liudytojai su suinteresuotais asmenimis buvo nenormaliuose santykiuose dėl nuosavybės teisių suinteresuotiems asmenims atkūrimo bei jų iškeldinimo iš užimamų name patalpų, todėl davė melagingus parodymus. R. Z. name apsigyveno tik 2009 m. Pareiškėjas nepažinojo R. Z., nes teismo posėdžio metu paklausė, kuris yra R. Z.;
3. Teismų praktikoje likusio turto laikymas savo nuosavybe pripažįstamas mokesčių už paliktą turtą mokėjimas. 2001 m. sausio 25 d. šilumos tiekimo sutartis su AB „Kauno energija“ buvo sudaryta su V. M., kuris mokesčius mokėjo tiek už savo dalį, tiek už motinos po jos mirties. 2008 m. mokesčiai buvo išskaidyti ir juos kiekvienas bendrasavininkis mokėjo atskirai už jam priklausančią turto dalį. Apeliantas už jam priklausančią ¼ buto mokesčių nemokėjo ir iki dabar liko skolingas 385 Lt. Apeliantui priklausanti ¼ dalis ginčo buto yra areštuota už skolas, ką patvirtina išrašas iš Nekilnojamojo turto duomenų banko;
4. S. M. 2001 m. sausio 17 d. sutartimi V. M. perleido nuosavybės teisę į ¼ jos turėtų teisių namo (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Faktinės bylos aplinkybės
Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl mirusios S. M. turto priėmimo faktiškai jį pradedant valdyti, kurį iš esmės sudarė ¼ dalis buto Nr.4-7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14,31 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo butas). Likusios minėto ginčo buto dalys po ¼ dalį nuosavybės teise priklauso mirusiosios vaikaičiui K. M., vaikams V. M. ir S. M., mirusiam 2012 m. rugsėjo 16 d. (t. 1, b. l. 43-44). Bylos duomenimis nėra patvirtinta, kad ginčo bute, kuris iš byloje dalyvaujančių asmenų būtų gyvenęs iki ir po palikėjos mirties. Ginčo butas yra nedalus, juo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
Dėl palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus jį valdyti, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus jį valdyti, išaiškinimai bei jų taikymo taisyklės pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiškinimai ar veiksmai, atlikti ir po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo (CK 5.50 str. 3 d.), nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro butas ar gyvenamasis namas, faktišką jo valdymą gali reikšti apsigyvenimas jame po palikėjo mirties ar tolesnis gyvenimas tame bute (name), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat šio turto priežiūra, prievolių susijusių su šiuo turtu vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
Dėl įrodymų vertinimo
Tam, kad priimtų sprendimą dėl bylos esmės, teismas turi įstatymo nustatyta tvarka konstatuoti, egzistuoja ar neegzistuoja faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Išvadas dėl aktualių faktinių aplinkybių teismas daro įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str.). Dėl įrodymų pakankamumo, sprendžiant dėl tam tikrų faktų egzistavimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti tada, kai visuma byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Remdamasis įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas gali suteikti didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2005; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nevertino liudytojų R. Z. ir R. B. parodymų, netinkamai vertino 2003 m. gruodžio 31 d. ginčo buto nuomos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir L. Š., kitus pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjas liudytojų R. Z. ir R. B. parodymais įrodinėjo aplinkybę, jog jis 2005 m. rūpinosi ginčo bute įvykusios šildymo sistemos avarijos likvidavimu, minėtų liudytojų parodymais siekė paneigti suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, jog ginčo buto priežiūrą bei tvarkymą vykdė ne suinteresuoti asmenys, o namo gyventojai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo R. Z. parodymais, nesant duomenų, kad šis liudytojas gyveno (duomenys neskelbtini). Liudytoja R. B. parodė, kad šildymo sistemos avarijos padarinius šalino ne tik pareiškėjas, bet ir S. M.. Nagrinėjamu atveju svarbia laikytina aplinkybė, jog palikėja S. M. ir bylos šalys yra ginčo buto bendraturčiai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Pareiškėjo ginčo buto nuomos sutartis buvo sudaryta be bendraturčių sutikimo, pažeidžiant aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad pats nuomininkas L. Š. teismo posėdyje patvirtino, jog išnuomotame bute negyveno (t. 2, b. l. 40). CK 4.76 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šiuo konkrečiu atveju, faktinis ginčo buto dalies priklausančios palikėjai valdymo perėmimas sietinas su jos pareigų, susijusių su šia ginčo buto dalimi, vykdymo perėmimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas įvykus avarijai ginčo bute atvyko ir ėmėsi veiksmų avarijai likviduoti patvirtina tai, jog jis iš esmės vykdė CK 4.76 straipsnyje nustatytą savo kaip bendraturčio pareigą rūpintis bendru ginčo butu, o ne tai, kad jis pradėjo valdyti S. M. priklausiusią ginčo buto dalį. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju iš pareiškėjo rašytinių įrodymų bei jo nurodymu apklaustų liudytojų parodymų nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys, tvarkydami bei prižiūrėdami ginčo butą vykdė savo ar palikėjos pareigas, numatytas CK 4.76 straipsnyje. Pareiškėjo prašymų teikimas archyvams dėl S. M. vardo ištaisymo, žemės sklypo plano paruošimas nelaikytinas susijusiu su faktiniu palikėjos ginčo buto dalies valdymo perėmimu. Byloje įrodyta, kad didžiąją dalį mokesčių už buto šildymą sumokėjo V. M., kiek mažiau S. M., o K. M. turi 384,42 Lt mokesčio už šilumą įsiskolinimą nuo 2008 m. (t. 2, b. l. 57). Bylos duomenys apie už ginčo buto šilumos energiją sumokėtus mokesčius rodo, kad V. M. apmokėjo ir S. M. turto daliai tenkančias įmokas, kadangi jam buvo skaičiuojami dvigubai didesni mokesčiai. V. M. sąskaitos buvo išrašomos už 9,49 kv. m. buto ploto šildymą, o S. M. bei K. M. kiekvienam už 4,75 kv. m. ploto šildymą (t.1, 127-143). Apeliantas aukščiau nustatytų aplinkybių nepaneigė. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami išvadai, jog būtent suinteresuotas asmuo V. M., mokėdamas mokesčius už S. M. priklausiusią ginčo buto dalį, priėmė S. M. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo pagrindo pripažinti, jog mirusios S. M. ginčo buto dalies faktiniu valdymu pareiškėjas K. M. ir S. M. (miręs 2012 m. rugsėjo 16 d.) priėmė jos palikimą, t.y. apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tenkintinas tik V. M. prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant tokia tvarka: pareiškimas atmestinas, savarankiški reikalavimai tenkintini iš dalies, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. M. priėmė palikimą, atsiradusį po S. M., mirties 2003 m. lapkričio 22 d., faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pirmosios instancijos teisme suinteresuotas asmuo V. M. sumokėjo 140 Lt žyminį mokestį už pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (t. 1, b. l. 118) ir 2 000 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 54). Pirmosios instancijos teismas suinteresuotam asmeniui V. M. priteisė 1 100 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 140 Lt žyminio mokesčio. Skundžiamo sprendimo pakeitimu netenkinama suinteresuotų asmenų reikalavimo dalis nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. M. priėmė S. M. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimas V. M. atžvilgiu jokios įtakos neturėjo, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.).
Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas K. M. pateikė įrodymus (t. 2, b. l. 110), iš kurių matyti, kad pareiškėjui yra suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl jis nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 14 p., 2 d.) . Už apeliacinį skundą pareiškėjo mokėtinas žyminis mokestis yra 144 Lt (CPK 80 str. 1 d. 8 p., 4 d., 82 str.). Suinteresuotas asmuo V. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 600 Lt (t. 2, b. l. 128-130). Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, 72 Lt žyminio mokesčio apelianto mokėtino už apeliacinį skundą dalis iš suinteresuotų asmenų V. M., M. M., J. B. ir S. M. lygiomis dalimis po 18 Lt iš kiekvieno priteistina valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Iš pareiškėjo K. M. suinteresuotam asmeniui V. M. priteistina 300 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant tokia tvarka: „pareiškimą atmesti, savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2003 m. lapkričio 22 d., faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.“ Sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Lt (tris šimtus litų) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš suinteresuotų asmenų V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 18,00 Lt (aštuoniolika litų) iš kiekvieno valstybei žyminiam mokesčiui apmokėti, priteistas sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.