Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovui S. N. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Revolut Bank“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodė, kad naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės suponavo ieškovės kreipimąsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir teismas tinkamai išsprendė pateiktą prašymą. Po 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties priėmimo: 1) vaikai gyvena su ieškove; 2) atsakovas su vaikais nebendrauja – paskutinį kartą su vaikais bendravo 2024 m. vasario 20 d., po susitikimo su vaikais 2024 m. vasario 21 d. nuo vaikų sąskaitų nuskaičiavo po 75,00 Eur; 3) atsakovas pilna apimtimi neteikia vaikams laikino išlaikymo, yra susidaręs įsiskolinimas (antstolio raštas dėl 1 405,84 Eur laikino išlaikymo įsiskolinimo; atsakovo darbovietė 2024 m. balandžio 22 d. padengė dalį įsiskolinimo); 4) atsakovas gauna į savo sąskaitą išmokas vaikams, t. y. po 96,25 Eur/mėn, tačiau jų negrąžina ieškovei ir neskiria jų išlaikymui; 5) atsakovas 2024 m. vasario 21 d. nuo vaikų sąskaitų nuskaitė po 75,00 Eur, kas laikytina atsakovo kaip tėvo piktnaudžiavimu savo teisėmis. Atsakovui geranoriškai nemokant priteisto laikino išlaikymo, antstolis R. B. patvarkymu įpareigojo atsakovo darbovietę išskaityti iš atsakovo atlyginimo išieškomas išlaikymo sumas ir pervesti į ieškovės sąskaitą. Atsakovo išlaikymo įsiskolinimo vaikams suma buvo 1 405,84 Eur. Tačiau 2024 m. balandžio 22 d. atsakovo darbovietė ieškovei pervedė tik 548 Eur. Be to, nuo 2024 m. sausio 1 d., lyginant su 2023 m., pasikeitė tiek minimalios mėnesinės algos dydis, tiek išmokos vaikui dydis. Kauno m. sav. administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma patvirtina, kad ieškovei išmokos už vaikus nėra skiriamos, šias išmokas gauna atsakovas ir jų net neperveda vaikų išlaikymui, galimai naudoja savo asmeninių poreikių tenkinimui. Šalių vaikai gyvena su ieškove, ji išimtinai rūpinasi vaikų materialinių poreikių tenkinimu, todėl negali susiklostyti netoleruotina situacija, kuomet vaikų išlaikymo našta tektų vienintelei ieškovei. Teismas teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaikų interesams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas ir laikinasis išlaikymas kiekvienam vaikui padidintas nuo 274 Eur iki 370 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

11. Bylos duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priėmęs ieškovės E. N. ieškinį atsakovui S. N. dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų, taikė laikinąsias apsaugos priemones – nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. spalio 19 d.) iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas (nutartis) priteisė iš atsakovo S. N. laikiną išlaikymą vaikams U. N. ir M. N. kiekvienam vaikui po 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

12. Ieškovė pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmu 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: nepilnamečių vaikų U. N. ir M. N. naudai, kiekvienai iš jų, iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą po 370,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovę E. N. paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; <...>.

13. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. laikino išlaikymo padidinimo nuo 274 Eur iki 370 Eur, tenkino.

14. Atsakovas (apeliantas) nesutinka su padidinta laikino išlaikymo suma, iš esmės argumentuodamas šiomis aplinkybėmis: 1) neegzistuoja jokios pasikeitusios aplinkybės, kurios sąlygotų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, kadangi aplinkybė dėl atsakovo gaunamų išmokų vaikams buvo žinoma 2023 m. lapkričio 8 d., kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės; 2) nuo 2024 m. sausio 1 d. orientacinis išlaikymo dydis yra 306 Eur, t. y. ženkliai mažesnis nei teismo nutartimi priteistas 370 Eur laikino išlaikymo dydis; 3) vaikų turtiniams interesams nėra jokios grėsmės, kadangi jų poreikių patenkinimas yra užtikrintas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi priteistu laikino išlaikymo dydžiu – 274 Eur periodinėmis išmokomis.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

16. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu (ir nutarties priėmimo metu) atskaičius mokesčius yra 709 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 924 Eur, laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

18. Vaiko poreikiai susideda iš tam tikrų aspektų visumos. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai ir kt.

19. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų galima suprasti, kad vaikai gyvena su ieškove, ieškovė nurodė, kad atsakovas su vaikais paskutinį kartą bendravo 2024 m. vasario 20 (tokias aplinkybes nurodė 2024 m. gegužės 8 d. atsiliepime į atskirąjį skundą), 2024 m. vasario 15 d. ieškovė teikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovui geranoriškai nemokant vaikams priteisto laikino išlaikymo, antstolis R. B. patvarkymu įpareigojo atsakovo darbovietę išskaityti iš atsakovo atlyginimo išieškomas išlaikymo sumas ir pervesti į ieškovės sąskaitą. Iš teismui pateiktos 2024 m. balandžio 16 d. antstolio R. B. padėjėjo pažymos matyti, kad pažymos surašymo dieną atsakovo išlaikymo įsiskolinimo vaikams suma buvo 1 405,84 Eur. Tačiau 2024 m. balandžio 22 d. atsakovo darbovietė ieškovei pervedė tik dalį šios sumos, t. y. 548 Eur. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaikai gyvena su mama, kuri rūpinasi vaikų būtinaisiais poreikiais ir jai tenka didesnė išlaikymo našta, o atsakovas (vaikų tėtis) priešingai - šalinasi tiek bendravimo su vaikais, tiek išlaikymo teikimo, dėl ko pradėta priverstinio išieškojimo procedūra. Tokie atsakovo veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl grėsmės vaikų interesams (ne)buvimo.

20. Šiuo atveju, orientacinis vaikui teiktinas abiejų tėvų išlaikymas per mėnesį sudaro 709,00 Eur, tačiau tai tik kiekvienu atveju situacija vertinama individualiai, įvairių aplinkybių kontekste, t. y. atsižvelgiant į vaikų amžių, jų poreikius, kiekvieno iš tėvų finansines galimybes, vaikų su kiekvienu iš tėvų bendravimo tvarką bei jos intensyvumą ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.

21. Bylos duomenimis, abu nepilnamečių vaikų tėvai (ieškovas ir atsakovė) yra darbingi, turi darbus, gauna iš jų pajamas, kas atsižvelgiant į teismų praktiką leidžia daryti išvadą, kad vertinant kiekvieno iš tėvų darbingumą, vaikui gali būti priteisiamas ir didesnis nei 1 MMA išlaikymas. Be to, pats atsakovas atskirajame skunde, nesutikdamas su priverstinio išlaikymo suma nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad priteistas vaikams išlaikymas per didelis (pagal jų poreikius), o jam dėl sunkios turtinės padėties sukelia finansinę naštą. Priešingai, teismų prieinamais viešais SODROS duomenimis, atsakovo pajamos per mėnesį siekia nuo 3 000 iki 4 000 Eur, o kai kuriais mėnesiais ir daugiau (neatskaičius mokesčių;), kas teismui, preliminariai įvertinus atsakovo turtinę padėtį, suponuoja išvadą, kad 370,00 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam iš vaikų yra proporcingo tėvų turtinei padėčiai dydžio.

22. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokio dydžio abiejų tėvų teikiamas išlaikymas labiausiai atitiktų šalių vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

23. Atsakovas nurodo, kad nėra jokių pasikeitusių aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti nustatytą laikiną išlaikymą, kadangi aplinkybė, jog jis gauna Išmokas vaikams buvo žinoma 2023 m. lapkričio 8 d. teismui priimant nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo. Tačiau teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai aplinkybę, jo nuomone sudarančią pagrindą keisti laikiną išlaikymą, t. y. kad atsakovas gauna vaikams skirtas išmokas, iš esmės susieja išimtinai su jos egzistavimo 2023 m. lapkričio 8 d. faktu, kai šiuo atveju aktualios ir kitos aplinkybės.

24. Iš bylos duomenų matyti, kad U. N., gim. (duomenys neskelbtini)., ir M. N., gim. (duomenys neskelbtini)., šiuo metu yra 14 ir 12 metų paauglės, t. y. mergaitės yra tokio amžiaus, kad šiame raidos etape jų įvairūs poreikiai ne tik kad auga, bet gali turėti tendenciją kisti, kas reiškia, kad didėja ir išlaikymo mastas. Be to šiame kontekste aktuali ir šalies ekonominė situacija bei kintantis infliacijos dydis, kuris turi reikšmę kiekvieno iš vaikų poreikių tenkino apimčiai. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, remiantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo aspektais, akivaizdu, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius yra 709 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių yra 924 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi, atsižvelgiant į šį kriterijų, išlaikymo dydis kiekvienam vaikui būtų po 354-355 Eur/mėn. (709 Eur/2). Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė po 370 Eur/mėn., todėl nėra pagrindo šį dydį dar labiau sumažinti. Tuo labiau, kad atsakovas gauna iš valstybės mokamą išmoką vaikams (96,25 Eur), kas reiškia, kad realiai atsakovo teikiamas išlaikymas kiekvienam vaikui sudaro tik po 273,75 Eur (370,00 - 96,25 Eur) .

25. Laikinajam išlaikymui, kaip laikinajai apsaugos priemonei, yra būdingi visi laikinųjų apsaugos priemonių kriterijai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinasis išlaikymas pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Tai nėra materialusis teisinis civilinių teisių gynimo būdas. Laikinasis išlaikymas yra laikino pobūdžio suvaržymas, jo taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir galioja iki galutinio ginčo išsprendimo

26. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė algos (atskaičius mokesčius) dydį, į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje realios kiekvienos iš šalių turtinės padėties teismas iš esmės nenustatinėja ir jų išsamaus vertinimo neatlieka, bei į tai, kad atsakovo pajamos stabilios ir pakankamo dydžio, atsakovas gauna po 96,25 Eur valstybės išmoką (vaiko pinigus) už kiekvieną vaiką, tačiau vengia vaikams teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Pažymėtina, kad esant pritaikytoms konkrečioms laikinosioms priemonėms, pasikeitus aplinkybėms, neužkertamas kelias kreiptis dėl jų pakeitimo ( CPK 148 straipsnis).

28. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.