Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-06-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-543-725/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-06
Bylos Nr.
II-543-725/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00341-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Pažeidėjas
A. Š.
Advokatai
Mindaugas Kepenis
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-543-725/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00341-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.5.3; 1.5.4; 16.9.3; 16.9.4.1; 21.1.5; 21.8.1; 21.9.4; 21.9.9; 21.10.4

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2024 m. birželio 6 d.

KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Gretai Sakalauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š. ir jo atstovui, advokatui Mindaugui Kepeniui,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. Š. (toliau – Pareiškėjas) atstovo, advokato Mindaugo Kepenio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-4893-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23226517425.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. atžvilgiu 2024 m. kovo 12 d. Institucija priėmė nutarimą Nr. 20-ANR_N-4893-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23226517425, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2023 m. lapkričio 9 d., 18.08 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Subaru Legacy“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kirtęs siaurą ištisinę liniją, kurią kirsti draudžiama, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir aplenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę. Grįždamas į savo eismo juostą nerodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro, ir toliau važiuodamas du kartus staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, kai tai nebūtina eismo saugumui, taip blokuodamas kelią ir sudarydamas kliūtį ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės vairuotojui, priversdamas jį keisti važiavimo kryptį ir staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo. Pareiškėjui nutarimu paskirta 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

Pareiškėjo atstovas advokatas Mindaugas Kepenis pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos 2024 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-4893-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23226517425 ir neskirti A. Š. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams.

Skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes A. Š. pilnai pripažino ir paaiškino, kad šiuos pažeidimus padarė tik dėl to, kad norėjo nustatyti automobilį ir jo vairuotoją, kuris piktybiškai pažeidinėjo Kelių eismo taisyklių reikalavimus. 2023 m. lapkričio 9 d., 18.08 val., A. Š., vairuodamas automobilį, važiavo iš darbo namo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant automagistrale, antra eismo juosta link sankryžos su nuvažiavimu į (duomenys neskelbtini), jis važiavo maksimaliu leistinu greičiu, pirmoje eismo juostoje taip pat buvo transporto priemonių. Netoli nuo minėto nuvažiavimo, iš paskos jį prisivijo kitas automobilis ir pavojingai priartėjęs pradėjo jį „spausti“. Kadangi tuo metu jis neturėjo galimybės persirikiuoti, o greičio viršyti nenorėjo, todėl tęsė važiavimą antra eismo juosta. Minėtas automobilis pirmą kartą pabandė aplenkti jį iš dešinės pusės, tačiau įvažiavęs į pirmą eismo juostą pamatė ja važiavusį kitą automobilį ir vėl grįžo į antrą eismo juostą. Kelis kart A. Š. pristabdė automobilį, tuo signalizuodamas laikytis saugaus atstumo, tačiau automobilis vėl pavojingai priartėdavo ir tik atsiradus laisvai vietai pirmoje eismo juostoje, A. Š. parodė dešinį posūkį ir pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą, tačiau iš paskos važiavęs automobilis, staigiai padidinęs greitį, jį ženkliai viršydamas, pradėjo jį lenkti iš dešinės, taip sukeldamas avarinę situaciją ir priversdamas staigiai stabdyti bei sukti kairėn. Po to minėtas automobilis pasuko į nuvažiavimą link (duomenys neskelbtini), todėl A. Š., norėdamas nustatyti vairuotojo asmenybę, jį pasivijo, aplenkė kirsdamas ištisinę liniją ir įjungęs avarinę signalizaciją iš lėto stabdė automobilį, tačiau to automobilio vairuotojas nestojo, o kirtęs ištisinę skiriamąją juostą bandė aplenkti A. Š. automobilį, tačiau vėliau vėl kirsdamas ištisinę juostą grįžo atgal ir sustojo. Priėjęs prie šio automobili vairuotojo, A. Š. pažino jį kaip policijos pareigūną, kurio vaikas ėjo į tą patį vaikų darželį, todėl pareiškęs pastabą, kad jis netinkamai elgėsi grubiai pažeidinėdamas Kelių eismo taisykles, sugrįžo į savo automobilį ir parvažiavo namo. Praėjus kuriam laikui gavo pranešimą, kad šis asmuo pateikė vaizdo registratoriaus iškarpą apie jo padarytą pažeidimą. Nagrinėjant aplinkybes policijos komisariate, A. Š. pareiškė prašymą, kad prie bylos būtų prijungtas visas vaizdo įrašas, kuriame matosi šio asmens daromi pažeidimai.

A. Š. pilnai pripažįsta jam inkriminuotą pažeidimą, dėl to labai gailisi, bet tai padarė siekdamas sudrausminti pažeidėją, kuris grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus sukėlė ne vieną avarinę situaciją.

Skunde nurodoma, kad A. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir yra atsakingas už žaliavų surinkimą ir pristatymą perdirbėjams, į jo pareigas įeina patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priežiūra ir saugumo užtikrinimas, todėl suveikus signalizacijai, privalo vykti į objektą patikrinti saugumo, taip pat atlieka įmonės autoparko priežiūrą, rūpinasi automobilių ir autokrautuvų remonto darbais, aprūpindamas eksploatacinėmis medžiagomis ir kuru, dalyvauja atliekant privalomas apžiūras techninės apžiūros centruose. Rūpinasi darbuotojams reikalingų darbo ir apsaugos priemonių pirkimu. Visoms šioms pareigoms tinkamai vykdyti būtina turėti vairuotojo teises, nes reikia pastoviai važinėti po objektus ne tik darbo metu, bet ir po darbo.

Be to, A. Š. aštuonmetė dukra lanko antrą (duomenys neskelbtini) mokyklos klasę, iki kurios yra beveik du kilometrai, o po pamokų lanko gimnastikos būrelį Kauno mieste. Tą pačią mokyklą lanko ir šešiametis sūnus. A. Š. darbovietė yra taip pat Kauno mieste, iki kurios kelionė, nesant kamščių, automobiliu trunka ne mažiau pusę valandos, o visuomenino transporto, kuriuo galėtų pasiekti miestą, nustatytu darbo laiku nėra. Nors A. Š. sutuoktinė ir turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau jos darbas prasideda 6 val. iš ryto, todėl vaikų nuvežti į mokyklą ji neturi galimybės. A. Š. yra kraujo donoras ir esant jo grupės kraujo trūkumui, važiuoja į Kauno klinikas priduoti kraują.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė teismui atsiliepimą į Pareiškėjo atstovo skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime į skundą nurodoma, kad vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikomasi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių.

Remiantis byloje esančiais duomenimis Kelių eismo taisyklių 140.7, 3 priedo 1.1 punktų reikalavimų nesilaikė Pareiškėjas. Aptariamuoju atveju Pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas keliu kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, kirto siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, kai tai daryti draudžiama.

Institucijos nuomone, bylos medžiagos visuma parodo, jog Pareiškėjas veikė tyčia. Savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik sau pačiam, tačiau ir kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracine nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai. Įvertinus bylos medžiagą ir Pareiškėjo skundo motyvus, Institucija mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

Institucijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pareiškėjui skirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, yra per griežtos. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Š. ir jo atstovas advokatas Mindaugas Kepenis skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Byloje nustatyta, kad A. Š. atžvilgiu 2024 m. kovo 12 d. Institucija priėmė nutarimą Nr. 20-ANR_N-4893-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23226517425, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2023 m. lapkričio 9 d., 18.08 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Subaru Legacy“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kirtęs siaurą ištisinę liniją, kurią kirsti draudžiama, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir aplenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę. Grįždamas į savo eismo juostą nerodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro, ir toliau važiuodamas du kartus staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, kai tai nebūtina eismo saugumui, taip blokuodamas kelią ir sudarydamas kliūtį ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės vairuotojui, priversdamas jį keisti važiavimo kryptį ir staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo. Pareiškėjui nutarimu paskirta 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Aptariamo straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų neginčija, tačiau prašo netaikyti jo atžvilgiu administracinio poveikio priemonės.

Kaip minėta, ANK 420 straipsnio 6 dalis numato imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju A. Š. už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas ir nustatytas minimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė – teismo pastaba) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).

Skunde Pareiškėjas nurodo, kad pilnai pripažįsta jam inkriminuotą pažeidimą, dėl to labai gailisi, bet tai padarė siekdamas sudrausminti pažeidėją, kuris grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus sukėlė ne vieną avarinę situaciją. A. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir yra atsakingas už žaliavų surinkimą ir pristatymą perdirbėjams, į jo pareigas įeina patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priežiūra ir saugumo užtikrinimas, todėl suveikus signalizacijai, privalo vykti į objektą patikrinti saugumo, taip pat atlieka įmonės autoparko priežiūrą, rūpinasi automobilių ir autokrautuvų remonto darbais, aprūpindamas eksploatacinėmis medžiagomis ir kuru, dalyvauja atliekant privalomas apžiūras techninės apžiūros centruose. Rūpinasi darbuotojams reikalingų darbo ir apsaugos priemonių pirkimu. Visoms šioms pareigoms tinkamai vykdyti būtina turėti vairuotojo teises, nes reikia pastoviai važinėti po objektus ne tik darbo metu, bet ir po darbo. Be to, A. Š. aštuonmetė dukra lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos antrą klasę, iki kurios yra beveik du kilometrai, o po pamokų lanko gimnastikos būrelį Kauno mieste. Tą pačią mokyklą lanko ir šešiametis sūnus. A. Š. darbovietė yra taip pat Kauno mieste, iki kurios kelionė, nesant kamščių, automobiliu trunka ne mažiau pusę valandos, o visuomenino transporto, kuriuo galėtų pasiekti miestą, nustatytu darbo laiku nėra. Nors A. Š. sutuoktinė ir turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau jos darbas prasideda 6 val. iš ryto, todėl vaikų nuvežti į mokyklą ji neturi galimybės. A. Š. yra kraujo donoras ir esant jo grupės kraujo trūkumui, važiuoja į Kauno klinikas priduoti kraują.

Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės nelaikytinos lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Asmeniniai pažeidėjo darbiniai ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, tinkamai atlikti savo darbines funkcijas, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog Pareiškėjui administracinio poveikio priemonė paskirta trumpiausiam 3 mėnesių terminui, tad dar trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino paskyrimas ar iš viso šios poveikio priemonės neskyrimas, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Be to, šiuos nepatogumus A. Š. patirs tik laikinai. Pagal teismų praktiką pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę.

Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, darbu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir A. Š. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jo nurodomos aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pareiškėjo pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, kad A. Š., būdamas socialiai atsakingas asmuo, kaip gaunantis pajamas ir išlaikantis savo šeimą, privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes.

Nors Pareiškėjas tvirtina, kad Kelių eismo taisykles pažeidė neva vedamas gerų tikslų – sudrausminti kitą vairuotoją, tačiau tokie Pareiškėjo teiginiai atmestini kaip gynybinė versija, kadangi iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad pats Pareiškėjas magistraliniame kelyje nesileido aplenkiamas ir pradėjo sukėlinėti avarines situacijas. Taip pat Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo sutuoktinė negali nuvežti vaikų į mokyklą, būrelius, kadangi pradeda darbą 6 val. ryto, Pareiškėjas pateikė tai patvirtinantį savo sutuoktinės darbo grafiką, tačiau pažymėtina, kad artėja moksleivių vasaros atostogos, kurių metu vaikų vežioti į mokyklas ir kitus užsiėmimus nereikės.

Be kita ko pažymėtina, kad skirdama teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir nustatydama jos taikymo terminą nutarimą priėmusi Institucijos pareigūnė atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 1 dalies imperatyvias nuostatas, t. y. į tai, kad A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nėra nustatyta, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl dar kartą atsižvelgti į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Teismas konstatuoja, kad A. Š. paskirta administracinio poveikio priemonė, kurios terminas nustatytas 3 mėnesiams, užtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnų įgyvendinimą, neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimas, nes šia priemone yra tinkamai ir efektyviai daromas poveikis teisės pažeidėjui, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, kuri, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, A. Š. asmenybę (tiek teigiamai, tiek neigiamai jį apibūdinančius duomenis), švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Š. atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-4893-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23226517425 nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: 23226517425, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė