Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio (39 000 Lt) bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio (1 300 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta I. D. galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL dydžio (39 000 Lt) bauda.

I. D. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. M. ir ž. D., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 12 d. apie 18 val. 30 min., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) mikrorajone, pirkdamas automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojo tikrą dokumentą – „2011-09-12 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį“, kurioje automobilio pardavėjui S. B. žodžiu nurodė skiltyje „Pirkėjas“ įrašyti išgalvotus duomenis, t. y. asmens kodą – (duomenys neskelbtini) vardą, pavardę – „R. U.“, adresą – „(duomenys neskelbtini)“, skiltyje „Transporto priemonę pirko“ žodžiu nurodė įrašyti išgalvotą vardą, pavardę – „R. U.“.

I. D. taip pat nuteistas už tai, kad kartu su R. M. ir Ž. D., pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, 2011 m. spalio 31 d. nuo 2 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) ribose, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai automobiliais „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen Xantia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šiuos automobilius lydint automobiliui „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 11 170 pakelių cigarečių „Fest 7“, 81 123,50 Lt vertės, 5 497 pakelius cigarečių „Fest“, 39 923,15 Lt vertės, 1 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 7 873 Lt vertės, ir 887 pakelius cigarečių „Minsk City“, 6 983,49 Lt vertės, iš viso – 18 554 pakelius cigarečių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 135 903,14 Lt, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą, o 2011 m. spalio 31 d. apie 3 val. kelyje (duomenys neskelbtini) punktas – (duomenys neskelbtini) ribose, automobiliai „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen Xantia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su juose buvusiais iš viso 18 554 pakeliais pirmiau išvardytų cigarečių bei juos lydintis automobilis „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) (duomenys neskelbtini) pareigūnų, tokiu būdu neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Apeliantas, nesutikdamas dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tvirtina nepirkęs automobilio „Renault Espace“ ir tame pirkime nedalyvavęs. Apeliantas skunde taip pat abejoja liudytojo S. B. parodymų patikimumu nurodydamas, kad pastarasis ikiteisminio tyrimo metu neprisiminė, kas iš jo pirko automobilį „Renault Espace“, ir iš pateiktų nuotraukų jo neatpažino. Liudytojas tik teisiamajame posėdyje, praėjus daugiau nei dvejiems metams, patvirtino, jog būtent jis iš pastarojo pirko minėtą automobilį. Apelianto įsitikinimu, liudytojas S. B. apsiriko. Be to, apelianto nuomone, taip pat yra nelogiška ir tai, kad liudytojas pats užpildė pirkimo–pardavimo sutartį pagal žodžiu diktuojamus nepažįstamo asmens duomenis, nesutikrinęs tų duomenų su dokumentais. Dėl to byloje būtina atlikti rašysenos ekspertizę siekiant nustatyti, ar sutartyje esantis pirkėjo parašas sutampa su apelianto rašysena.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka ir dėl jo nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Apeliantas tvirtina neturėjęs, nelaikęs ir negabenęs jokių akcizais apmokestinamų prekių. Jis pripažįsta tik tai, kad yra turėjęs automobilį „Audi 100“, tačiau tvirtina vėliau jį pardavęs, o įvykio metu šiuo automobiliu jau naudojosi naujieji pirkėjai. Tai, kad automobilyje buvo rasta jo barzdaskutė, apelianto teigimu, savaime nepatvirtina, jog jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Jis, perduodamas automobilį naujiesiems pirkėjams, atidžiai neapžiūrėjo, ar jame nepaliko savo asmeninių daiktų, nes tuo metu skubėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir tikėjosi, kad radę jo daiktus pirkėjai grąžins juos tuo metu, kai automobilis bus oficialiai perrašomas jų vardu.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių buvo apklaustas kaip liudytojas. Dėl tokio procesinio statuso jis negalėjo teikti prašymų, susijusių su įrodymų rinkimu, pavyzdžiui, prašyti išreikalauti ir peržiūrėti vaizdo įrašus iš mieste esančių vaizdo kamerų, siekiant išsiaiškinti, kas tuo metu naudojosi automobiliu „Audi 100“, taip pat prašyti nuo automobilio paimti pirštų atspaudus ir kt.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis I. D. ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašo nuteistojo I. D. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. D. apeliacinis skundas atmestinas.

BK 300 straipsnyje įtvirtintos dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu nusikaltimo sudėties turinį sudaro tiek intelektualaus, tiek materialaus dokumento suklastojimo atvejai. Dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama – įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-132/2008, 2K-607/2007). Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-200/2008). Nagrinėjamu atveju I. D. perkant automobilį iš S. B., buvo surašyta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis ir joje užfiksuotas juridinis faktas, turintis teisinę reikšmę. Taigi sutartis pagrįstai pripažinta tikru dokumentu. Tačiau šis tikras dokumentas buvo suklastotas, nes jo turinyje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie pirkėjo asmens tapatybę (vardas, pavardė, asmens kodas, adresas). Objektyvioji nusikaltimo pusė pasireiškė tokiu veiksmu: automobilio „Renault Espace“ pardavėjui S. B. surašant sutartį, išgalvotus duomenis nurodė įrašyti I. D. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą. Kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto abejonėmis dėl liudytojo S. B. parodymų patikimumo. Iš nuosprendžio matyti, kad svarbiausias I. D. kaltės įrodymas iš tikrųjų yra liudytojo S. B. parodymai. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo jais abejoti. Liudytojo S. B. parodymai teismo pagrįstai pripažinti įrodymais, ir kaip teisėtais būdais gauti faktiniai duomenys galėjo būti vertinami kartu su kitais įrodymais, nustatant apelianto kaltę. Iš esmės per visą ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo laiką S. B. davė nuoseklius, išsamius ir kategoriškus parodymus apie automobilio „Renault Espace“ pirkimo aplinkybes Jo parodymai patikrinti BPK nustatyta tvarka ir nekelia abejonių dėl jų patikimumo bei pašalina klaidos ar atsitiktinumo galimybę jo parodymuose dėl I. D. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu patvirtinta, kad liudytojas S. B. pateikė 2011 m. rugsėjo 12 d. transporto priemonės – automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 107). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu patvirtinta, kad jis ikiteisminio tyrimo metu atpažino I. D. kaip asmenį, kuris kartu su kitais asmenimis atvyko pirkti automobilio ir padiktavo savo anketinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės (t. 1, b. l. 111-113). Gyventojų registro tarnybos pažymoje apie asmens duomenis Nr. (29)3A-1039 nurodyta, jog asmens, vardu R. U., a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos registre nėra (t. 3, b. l. 50). Šiuos duomenis, pirkdamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. D. nurodė liudytojui S. B. įrašyti į automobilio pirkimo – pardavimo sutartį kaip automobilį perkančio asmens duomenis. Visas šias aplinkybes liudytojas S. B. patvirtino pirmosios instancijos teisme. Jis kategoriškai parodė, kad atpažįsta I. D., su kuriuo daugiausia bendravo. Jis pildant automobilio pirkimo - pardavimo sutartį nurodė pirkėjo asmens tapatybės duomenis. S. B. teisme atpažino kitą nuteistąjį Ž. D. kaip asmenį, dalyvavusį perkant jo parduodamą automobilį „Renault Espace“. Dėl nuteistojo R. M. negalėjo kategoriškai tvirtinti, kad jį atpažįsta teisme, tačiau jį atpažino ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, kaip dalyvavusį perkant minėtą automobilį. Patys nuteistieji R. M. ir Ž. D. neneigia dalyvavę šio automobilio pirkime. Teismas iš esmės teisingai vertino liudytojo S. B. parodymus ir šiuo įrodymų šaltiniu nustatytais duomenimis pagrįstai grindė savo išvadas, tinkamai motyvavo nuosprendyje. Skirti rašysenos ekspertizę nereikia, kadangi surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti esmines bylos aplinkybes.

Apeliaciniame skunde jokių naujų argumentų, paneigiančių teismo išvadą, jog I. D. su nuteistaisiais R. M. ir Ž. D. naudojosi minėtu automobiliu „Renault Espase“ bei dar kitais dviem automobiliais „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabendami akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikta. Apeliantas pakartoja savo gynybos poziciją, kad iki įvykio automobilį „Audi 100“ perleido nepažįstamiems asmenims, kad jis su nusikalstama veika nėra susijęs. Vis dėlto pabrėžtina, jog jo gynybos pozicija bylos procese buvo ištirta ir paneigta bylos įrodymais, dėl jos nuosprendyje išdėstyti išsamūs motyvai, paaiškinantys tokį teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne vien aplinkybe, kad automobilyje „Audi 100“ rasta barzdai skusti mašinėlė „Braun“ ir ant šios rastas apelianto DNR profilis, bet įrodymų visuma. Tame pačiame automobilyje rasta darbo ieškančio I. D. atmintinė. UAB „P“ ir UAB „D“ raštuose nurodyta, kad skelbimai internetinėse svetainėse apie parduodamą automobilį „Audi 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo patalpinti. Automobilis nebuvo parduodamas. Taip pat nebuvo skelbimo su I. D. telefono numeriu. Kratos metu nuteistojo I. D. motinos bute rastas rankraštinis įrašas apie cigaretes. Jame nurodytos kainos, pelnas, išlaidos. Taip pat nurodytos cigarečių rūšys, viena iš jų sutampa su rastomis cigaretėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais dėl ikiteisminio tyrimo neišsamumo. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas ar jų neatlikimas priklauso nuo tyrimą atliekančių jų kontroliuojančių pareigūnų taktikos. Šioje byloje apelianto nurodytų atskirų tyrimo veiksmų atlikimas (išreikalavimas ir peržiūrėjimas vaizdo įrašų iš mieste esančių vaizdo kamerų, siekiant išsiaiškinti, kas tuo metu naudojosi automobiliu „Audi 100“, nuo automobilio paėmimas pirštų atspaudų ir kt.), nebuvo būtinas, nes ir be šių veiksmų atlikimo apelianto padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės buvo nustatytos byloje surinktais, teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais. Teismas įvertino jų visetą ir nustatė, kad jų pakanka pagrįsti I. D. kaltę dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis). Iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos nuteistojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka.

Naikinti ar keisti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo I. D. apeliacinį skundą atmesti.