- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- T-58-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-04146-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Nuteistasis
- R. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės J. J. teikimą dėl R. M. (toliau – R. M.) Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos – 11295,18 eurų, pakeitimo viešaisiais darbais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu R. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuteistas galutine subendrinta 300 MGL, t. y. 39000 litų (11295,18 eurų), dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 15 d.
Nuteistasis minėtu nuosprendžiu jam skirtos baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl 2015 m. birželio 16 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris perduotas antstolei pradėti priverstinį baudos išieškojimą.
Šalies argumentai
Antstolė J. J. 2020 m. gegužės 14 d. teikimu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti nuteistajam R. M. skirtą baudą į viešuosius darbus. Teikimo duomenimis, nuteistasis niekur nedirba, jokių pajamų, nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, jo areštuotose sąskaitose jokių piniginių lėšų taip pat nėra. Tokia nuteistojo finansinė padėtis egzistuoja jau beveik 5 (penkerius) metus. Be to, pasak antstolės, jos kontoroje vykdomos dar 6 (šešios) vykdomosios bylos R. M. atžvilgiu, o kita antstolė turi dar 1 (vieną) vykdomąją bylą R. M. vardu. 2020 m. vasario 10 d. buvo gautas ir nuteistojo R. M. prašymas jam skirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis prašė antstolės teikimą tenkinti, paaiškino, kad jis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvena su sutuoktine, su kuria augina du mažamečius vaikus, sutuoktinė taip pat niekur nedirba. Pasak nuteistojo, jo šeima gyvena pas tėvus, kurie yra pensinio amžiaus ir taip pat niekur nedirba. Prokuroras kategoriškai prašė antstolės teikimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos, kaip kriminalinės bausmės, įvykdymo būdai – savanoriškas ir priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Jeigu bauda per nustatytą terminą nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Tuo tarpu BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Apie tai, kad nuteistajam neturint lėšų baudai sumokėti, bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais, nurodoma ir BVK 25 straipsnio 1 dalyje.
Sprendžiant klausimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, o tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą. Šiuo atveju lėšų neturėjimas turi būti suprantamas ne siaurąja prasme – neturima mėnesinių pajamų, tačiau plačiąja prasme – asmuo neturi ne tik pajamų, bet ir turto, į kurį galėtų būti nukreiptas priverstinis baudos išieškojimas.
Kaip matyti iš antstolės teikime užfiksuotų duomenų, R. M. neturi jokio areštuotino turto ar lėšų. Jis niekur nedirba, o jo areštuotose sąskaitose jokių piniginių lėšų nėra. Tačiau, nuteistasis yra darbingo amžiaus, jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti, bylos duomenimis, neturi, jokios kitos priežastys, dėl kurių jis negalėtų dirbti apmokamo darbo, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos. Juo labiau, jog nuteistasis yra įgijęs specialų vidurinį išsilavinimą, o jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu darbą turėjo (dirbo M. I. ūkyje). Šiuo metu jokių pastangų rezultatyvioms darbo paieškoms iš esmės nededa, niekur nedirba ir Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Remiantis jo teismo posėdžio metu išdėstytais teiginiais, asmuo pats nesuvokia, iš kokių pajamų jo šeima gyvena. Nors ir teigia, kad gyvena pas tėvus, kurie išlaiko jį su šeima, tačiau, jo tėvai, remiantis nuteistojo teiginiais, yra pensinio amžiaus, niekur nedirba ir jokio ūkio neturi. Nuteistojo sutuoktinė darbo taip pat neturi. Tačiau, net ir esant tokiai situacijai, asmuo nesistengia dirbti ir prisidėti prie savo šeimos finansinio gerbūvio, priežasčių, kodėl nedirba, neįvardina.
Esant tokiems iš esmės piktybiškiems nuteistojo veiksmams, tenkinti antstolės teikimą ir suteikti nuteistajam galimybę išvengti jam skirtos piniginės baudos mokėjimo, pagrindo nėra. Juo labiau, jog piniginė bauda, skirta Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, nėra vienintelis nuteistojo finansinis įsipareigojimas. Remiantis antstolės pateiktais duomenimis, jo atžvilgiu vykdomos dar 7 (septynios) vykdomosios bylos, kurių tinkamam įvykdymui asmuo piktybiškai jokių veiksmų nesiima. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad už nusikaltimo padarymą asmeniui skiriama bausme siekiama atgrasyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti juos taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nubausti juos, atimti ar apriboti jų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują nusikalstamą veiką. Tuo tarpu BK 47 straipsnio 8 dalis numato ir kitokį šios situacijos sprendimo būdą – baudos pakeitimą kitos rūšies bausme, asmeniui vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių jos išieškoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3, 4 dalimis, 362 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
antstolės J. J. teikimą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.