- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-196-430/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Šalčininkų rajono savivaldybės administracija
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Šalčininkų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų buvo priimtas Šalčininkų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas dėl S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įvaikinimo, įmotė – A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
2. Pareiškime nurodė, kad S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tėvais (duomenys neskelbtini) sudarytame gimimo metrikų knygos įraše Nr. 22 nurodyti tikrieji jo biologiniai tėvai: V. K. (V. K.) ir M. K.. Šių asmenų oficiali santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Mirus M. K., (duomenys neskelbtini) našlys V. K. susituokė su pareiškėja A. K., bendrų vaikų neturėjo. Pareiškėja užaugino S. K. kaip savo vaiką ir jį įvaikino. (duomenys neskelbtini) V. K. mirė, o pareiškėja toliau rūpinosi jo vaiku. (duomenys neskelbtini) S. K. mirė. Po jo mirties liko turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pageidauja paveldėti butą, tačiau neturi įrodymų apie faktinį įvaikinimą, pareiškimo dėl įvaikinimo nėra išlikę, tačiau liudytoja K. M. prisimena aplinkybes, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) S. K. buvo įvaikintas, buvo kreiptasi į Šalčininkų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą ir gautas atitinkamas sprendimas – pareiškėja tapo įmote. Dėl kokių priežasčių procedūra nebuvo atlikta iki galo pareiškėjai nėra žinoma.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas) atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjos A. K. ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad bylai aktualiu laikotarpiu pagal galiojusį teisinį įvaikinimo reglamentavimą nepilnamečio vaiko įvaikinimas buvo susijęs su tam tikros formalios procedūros atlikimu. Ši procedūra susideda iš eilės dokumentų surinkimo ir pateikimo kompetentingoms institucijoms, kurios pradeda įvaikinimo procesą, apsilanko asmens, pageidaujančio įvaikinti vaiką, gyvenamojoje vietoje, įvertina gyvenamųjų sąlygų tinkamumą vaikui, išsiaiškina, ar vyresnis nei dešimties metų vaikas sutinka būti įvaikintas, šiuo atveju turėjo būti gautas ir S. K. tėvo sutikimas, kad pareiškėja įvaikintų jo sūnų. Taigi tuo atveju, jei S. K. įvaikinimo procedūra iš tikrųjų būtų buvusi pradėta, įvaikinimą sprendžiančių valstybės institucijų archyvuose turėjo būti likę su S. K. įvaikinimu susiję dokumentai, be kurių įvaikinimas būtų neįmanomas. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad S. K. įvaikinimo procedūros pradžią ir (ar) pabaigą patvirtinančių įrodymų nėra. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. rašte Nr. DR(s)-466-(23.1.13.) nurodyta, kad, patikrinus Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) įvaikinimo aktų įrašų knygas, S. K., (duomenys neskelbtini), įvaikinimo įrašo nerasta. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. vasario 4 d. rašte Nr. DR(s)-103-(24.1.11.) nurodyta, kad S. K. gimimo įraše Nr. 22, sudarytame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkėje, atžymos apie įvaikinimą nėra. Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020 m. vasario 24 d. rašte Nr. (8.12E)V5-476 nurodyta, kad Šalčininkų rajono liaudies (iki 1977 m. spalio 6 d. – darbo žmonių) deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl S. K. įvaikinimo Šalčininkų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) dokumentuose nerasta. Teismo vertinimu, nustatytos byloje aplinkybės reiškia, jog (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiu Šalčininkų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentuose nerasta ne tik sprendimo dėl S. K. įvaikinimo, bet ir jokių kitų dokumentų, kurie galėtų patvirtinti įvaikinimo procedūros inicijavimą ir (ar) vykdymą.
7. Teismas pažymėjo, kad šiai bylai nagrinėti prejudicinę reikšmę turinčios civilinės bylos Nr. 2YT-1113-604/2016 sprendime taip pat nustatyta, jog pati pareiškėja A. K., duodama teismui paaiškinimus, patvirtino, kad dėl S. K. įvaikinimo į kompetentingas valstybės institucijas nesikreipė ir įvaikinimo procedūra nebuvo pradėta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, dėl to pareiškimas atmestas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Pareiškėja A. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti.
9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. byloje nebuvo apklausta kaip liudytoja K. M., taip pat byla išnagrinėta suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant, procese taip pat nedalyvavo Valstybinė mokesčių inspekcija.
9.2. Pažymi, kad liudytojas S. K. byloje nurodė, jog su S. K. gyveno viename kaime, dažnai bendraudavo, lankė tą pačią mokyklą, iš S. K. žodžių žinojo, jog jis buvo įvaikintas, tai įvyko iki (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertinto ir nepareiškė savo nuomonės dėl šio liudytojo parodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjamą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo priimtas Šalčininkų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas dėl S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įvaikinimo, įmotė – A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatymo.
13. Byloje kilo klausimas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant, ar buvo priimtas Šalčininkų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas dėl S. K. įvaikinimo (įvaikintoja – A. K.). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir netinkamai ištyrė bylos įrodymus, nebuvo aktyvus, nepagrįstai nesivadovavo liudytojo parodymais ir nepagrįstai išnagrinėjo bylą nepaisydamas suinteresuotų asmenų pozicijos.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje išaiškinta, kad iš registruojamų civilinės būklės aktų išskirtinas įvaikinimo įregistravimo faktas, nes jam būdinga dviejų juridinių faktų sudėtis: 1) dėl įvaikinimo priimtas valstybinės valdžios institucijos sprendimas; 2) įvaikinimas įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje. Teisiniai įvaikinimo padariniai atsiranda antrojo juridinio fakto – įvaikinimo įregistravimo – pagrindu. Tačiau įvaikinimo įregistravimas bus teisėtas tada, jeigu jis atliktas pirmojo juridinio fakto pagrindu. Nustačius, kad civilinės būklės aktų registravimo knygose įrašas apie įvaikinimą atliktas be valdžios institucijos sprendimo dėl įvaikinimo, turėtų būti pripažįstama, kad įvaikinimo įregistravimas nebuvo pagrįstas ir nesukėlė teisinių padarinių. Šiuo atveju svarbu, kad ginčo aktualiu laikotarpiu įvaikinimo teisinius santykius reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Šio kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad įvaikinama rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, asmens, norinčio įvaikinti, prašymu. SŠK 115 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl noro įvaikinti vaiką būtų paduodamas įvaikinamojo gyvenamosios vietos globos ir rūpybos organui arba asmens, norinčio įvaikinti, gyvenamosios vietos globos ir rūpybos organui. Globos ir rūpybos funkcijas vykdantis organas privalo patikrinti norinčio įvaikinti asmens gyvenimo sąlygas, išsiaiškinti, ar įvaikinimas atitinka vaiko interesus, ar nėra kliūčių įvaikinti, taip pat išsiaiškinti vaiko pažiūrą į įvaikinimą ir pateikti pareiškimą dėl įvaikinimo su savo išvada apie įvaikinimo galimumą spręsti rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajam komitetui. SŠK 119 straipsnyje nustatyta, kad įvaikinimas atsiranda nuo to laiko, kai rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priima sprendimą įvaikinti. SŠK 120 straipsnyje nustatyta, kad įvaikinimą būtina įregistruoti rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo įvaikinti priėmimo vietos civilinės metrikacijos organe.
15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, pritaria esminiams pirmosios instancijos skundžiamo teismo sprendime nurodytiems motyvams.
16. Pirmiausia pažymėtina ir pritartina pirmosios instancijos teismui, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog S. K. įvaikinimo procedūros pradžią ir (ar) pabaigą patvirtinančių įrodymų nėra. Byloje nėra įrodymų, kad dėl S. K. įvaikinimo buvo priimtas valstybinės valdžios institucijos sprendimas (t. y. šiuo atveju Šalčininkų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto) ir jis buvo tinkamai įregistruotas (t. y. vietos civilinės metrikacijos organe).
17. Pirmosios instancijos teismas pateikė užklausas įvairioms institucijoms dėl byloje reikšmingų aplinkybių nustatymo, tačiau nė viena institucija nepatvirtino pareiškėjos pareiškimo teiginių. Byloje gautame Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. rašte Nr. DR(s)-466-(23.1.13.) nurodyta, kad, patikrinus Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) metų įvaikinimo aktų įrašų knygas, S. K., gim. (duomenys neskelbtini), įvaikinimo įrašo nerasta. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. vasario 4 d. rašte Nr. DR(s)-103-(24.1.11.) nurodyta, kad S. K. gimimo įraše Nr. 22, sudarytame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkėje, įrašo apie įvaikinimą nėra. Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020 m. vasario 24 d. rašte Nr. (8.12E)V5-476 nurodyta, kad Šalčininkų rajono liaudies (iki 1977 m. spalio 6 d. – darbo žmonių) deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl S. K. įvaikinimo Šalčininkų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) dokumentuose nerasta. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2016 m. gegužės 27 d. rašte nurodė, kad S. K. įvaikinimo įrašų nerasta. Taigi byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie tikėtinai galėtų patvirtinti pareiškėjos įrodinėjamą faktą, ir šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai.
18. Pabrėžtina, kad pareiškėja ne pirmą kartą kreipiasi su panašaus pobūdžio pareiškimu į teismą. 2016 m. pareiškėja jau kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji buvo faktiškai įvaikinusi S. K., mirus motinai M. K.. Šis pareiškimas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1113-604/2016 buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas apeliacinį skundą dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo, 2017 m. gegužės 11 d. nutartyje byloje Nr. 2A-157-653/2017 vertino pareiškėjos A. K. nurodytas aplinkybes dėl įvaikinimo, t. y. akcentavo, kad nors pareiškime pareiškėja buvo nurodžiusi, jog faktiškai buvo įvaikinusi S. K., nes jį augino ir juo rūpinosi, tačiau pripažino, kad dėl S. K. įvaikinimo ji nesikreipė. Minėtoje byloje nustatytos aplinkybes yra prejudiciniai faktai nagrinėjamai bylai, dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokias išvadas.
19. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nesant įrodymų apie tai, kad S. K. buvo juridiškai įvaikintas, pareiškėja tai buvo patvirtinusi ir anksčiau nagrinėtoje prejudicinę reikšmę turinčioje civilinėje byloje, dėl to toks naujas pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas negali būti nustatytas ir pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių padarė teisingas išvadas. Daryti priešingą išvadą, remiantis vien liudytojų, kurie tikėtinai gali būti suinteresuoti (dėl giminystės ryšių ir likusio paveldimo vertingo palikimo), ir kurie tik girdėjo aplinkybes apie įvaikinimą, nežinodami konkrečių faktų, ar buvo iš tiesų priimtas konkretus Šalčininkų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas, neturi teisinės reikšmės šioje byloje, tuo labiau nepaneigia pačios pareiškėjos A. K. duotų parodymų ankstesnėje prejudicinę reikšmę turinčioje civilinėje byloje, t. y. jog pareiškėja faktiškai nesikreipė į Šalčininkų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą dėl įvaikinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje buvo prašoma apklausti kaip liudytoją K. M., tačiau, kaip matyti iš pareiškimo priedų turinio, dalis pareiškimo priedų (pažymų) buvo skirta V. M. (t. y. šis asmuo tikėtinai yra K. M. giminaitis ir rinko dokumentus pateikti pareiškimą teismui), dėl to šios aplinkybės taip pat tikėtinai patvirtina galimą šio liudytojo suinteresuotumą dėl likusio palikimo. Dėl to, nesant jokių tikėtinų rašytinių įrodymų dėl prašomo nustatyti juridinio fakto, nėra pagrindo remtis tikėtinai suinteresuotų liudytojų parodymais.
20. Skunde nurodytos (kvestionuojamos) aplinkybės, kad byloje teismo posėdyje nedalyvavo suinteresuotų asmenų VĮ Turto banko ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovai, neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui, kadangi šiems viešiems juridiniams asmenims buvo išsiųsti visi procesiniai dokumentai, suteikta galimybė dalyvauti procese, suteikta galimybė pateikti savo nuomonę dėl proceso pagal pareiškėjos A. K. pareiškimo pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas buvo išreiškęs poziciją rašytiniame pranešime, kad teismas nagrinėtų pareiškėjos pareiškimą savo nuožiūra teisės aktų nustatyta tvarka, jų atstovui nedalyvaujant.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimas neturės įtakos Valstybinės mokesčių inspekcijos teisėms ar pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos neįtraukė į procesą.
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.