- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 1A-319-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50786-18-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- K. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Daivos Jankauskienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. D. (toliau – K. D.) ir jo gynėjo advokato R. P. (toliau – R. P.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteistas 60 MGL (2259,96 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. D. skirta galutinė bausmė – 40 MGL (1506,64 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams ir tuo pačiu nuosprendžiu konfiskuotas K. D. priklausantis motociklas „Yamaha YZF-R1“, v/n (duomenys neskelbtini), saugomas pas K. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. D., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelyje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį motociklą „Yamaha YZF-R1“, v/n(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,77 promilės alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, byloje ištirtais ir aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis K. D. vairavo kelių transporto priemonę – motociklą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 (promilės) etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Marijampolės apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netenkino nuteistojo K. D. prašymo atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą. Teismas padarė išvadą, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas kaltinamojo K. D. atžvilgiu negali būti taikomas.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis K. D. ir jo gynėjas advokatas R. P., nesutikdami su priimtu Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir atleisti K. D. nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti BK 40 straipsnio pagrindu atiduodant jį pagal laidavimą J. D. (toliau – J. D.).
3.1. Skunde nurodoma, jog yra visos BK 40 straipsnio sąlygos atleisti K. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. K. D. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, žala niekam nepadaryta, todėl baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas ir nėra prievolės atlyginti žalą. Taip pat K. D. neteistas, kitų nusikaltimų nepadaręs, dirbantis, administracinėn atsakomybėn netrauktas, teigiamai charakterizuojamas, todėl apeliantų nuomone, teismas gali daryti išvadą, jog K. D. ateityje naujų nusikaltimų nedarys ir laikysis įstatymų.
3.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teismas spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Skundo autorių nuomone, Marijampolės apylinkės teismas neteisingai išnagrinėjo K. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, neteisingai pažymėjo, kad „kaltinamasis yra virš keturiasdešimties metų amžiaus, jo asmenybę pilnai susiformavusi, jis turėjo visiškai suprasti daromo KET pažeidimo pavojingumą, galintį sukelti pavojų tiek kaltinamojo, tiek kitų asmenų sveikatai ir gyvybei“. Teismas vertindamas K. D. amžių ir neginčytinai teigdamas, kad jo asmenybė yra visiškai susiformavusi, diskriminavo K. D. dėl jo amžiaus, o tai reiškia, kad teismas padarė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą, taip pat teismas neturėdamas specialių žinių ėmėsi sau nebūdingų specialisto psichiatro ar psichologo funkcijų ir nustatė, kad K. D. asmenybė yra pilnai susiformavusi.
3.3. Be to, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Marijampolės apylinkės teismas teigdamas, kad apeliantas „turėjo visiškai suprasti daromo KET pažeidimo pavojingumą, galintį sukelti pavojų tiek kaltinamojo, tiek kitų asmenų sveikatai ir gyvybei“ kalba apie tyčinę kaltės formą, dėl ko ginčo nėra, tačiau BK 40 straipsnyje numatyta, kad laidavimo viena iš sąlygų ir yra neatsargaus arba nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas. Įstatymo leidėjas atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai padarytas tyčinis nusikaltimas sieja ne su kaltės forma, o su nusikaltimo sunkumu, ką pirmos instancijos teismas interpretuoja priešingai nei BK 40 straipsnio nuostatos.
4. Atsiliepimų į nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą negauta.
2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
2. Nuteistojo K. D. ir jo gynėjo advokato R. P. apeliacinis skundas tenkinamas.
3. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis K. D. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neginčija K. D. kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Apeliantai prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti K. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
4. Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Žemesnės instancijos teismas
5. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas motyvavo tuo, kad nuteistasis K. D., vairuodamas kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, be to nuteistasis yra virš keturiasdešimties metų amžiaus, jo asmenybė pilnai susiformavusi, jis turėjo visiškai suprasti daromo KET pažeidimo pavojingumą, galintį sukelti pavojų tiek jo, tiek kitų asmenų sveikatai ir gyvybei.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis, ko apylinkės teismas nesilaikė.
7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis K. D., pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apelianto pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo viso proceso metu buvo nuosekli – pripažino, kad transporto priemonę vairavo išgėręs dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė, pirmosios instancijos teismo, buvo pripažinta K. D. atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamosios bylos duomenimis, K. D. neteistas ir jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 61). Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad K. D. nebaustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka (b.l. 62). Be to, K. D. dirba UAB „M.“ (b. l. 67). Sąlyga, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Kaip jau minėta byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. D. nebaustas administracine tvarka, neteistas, jo atžvilgiu jokių kitų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokios aplinkybės, leidžia vertinti, kad K. D. nėra linkęs pažeidinėti įstatymų nuostatas. Teisėjų kolegijos manymu, jau vien tik baudžiamasis procesas leido kaltininkui pakankamai neigiamai įvertinti savo veiksmus ir ateityje nevairuoti transporto priemonių esant neblaiviam.
8. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas J. D. prašymas paskirti ją laiduotoja ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą K. D. (b. l.102), kuriame ji aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už K. D. bei nurodė, jog jos sutuoktinis padarė klaidą, kaltę pripažino, dėl to gailisi, labai pergyvena. Ji pati nėra teista (b. l. 69), bausta vieną kartą administracine tvarka, tačiau tai nesusiję su KET pažeidimais (b. l. 70), dirbanti (b. l. 68), darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l.72). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad J. D. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja aptariamoje baudžiamojoje byloje. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, J. D. rūpi jos sutuoktinio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad J. D. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką K. D. elgesiui. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad K. D. nuo nusikalstamos veikos padarymo jokio naujo teisės pažeidimo nepadarė.
9. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš Marijampolės apylinkės teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog K. D. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras A. B., kuris betarpiškai dalyvavo bylos nagrinėjime, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroras betarpiškai dalyvavęs tiriant įrodymus pirmos instancijos teisme nurodė teismui, kad K. D. galima skirti laidavimą ir išreiškė nuomonę, kad jo sutuoktinė J. D. yra tinkama būti pastarojo laiduotoja.
10. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu sutinkamai su komentuojamo straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Be to, atleidžiant K. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtos BK 68 ir 72 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams ir konfiskuotas motociklas. Todėl ir šios priemonės padės užtikrinti, kad asmuo nepadarytų analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos.
11. Šių duomenų kontekste sprendžiant klausimą dėl K. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Kaip jau buvo aukščiau paminėta, bylos duomenys patvirtina, jog J. D. – K. D. sutuoktinė, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas (neteista, administracine tvarka bausta, tačiau ne dėl KET pažeidimo, dirbanti, darbovietės teigiamai charakterizuojama). Be to, J. D. tvirtai mano, jog ji turės teigiamos įtakos tolimesniam K. D. teigiamam elgesiui.
12. Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, K. D. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos J. D. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui be užstato, bus pakankama poveikio priemonė K. D..
13. Teisėjų kolegijos nuomone, K. D. esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonės – motociklo konfiskavimas ir uždraudimas vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,
nusprendė:
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje K. D. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta bauda, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti K. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Laiduotoja paskirti J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Baudžiamąją bylą K. D. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti K. D., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai J. D., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kitą nuosprendžio dalį – dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo: draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams ir konfiskuoti K. D. priklausantį motociklą „Yamaha YZF-R1“, v/n(duomenys neskelbtini), - palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.