Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui V. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. A. skundą dėl 2026 m. vasario 18 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-27699-2026.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. (toliau ir pareiškėjas arba administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-27699-2026 patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2025 m. lapkričio 8 d., 19.24 val. (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę, važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti. Šiais veiksmais E. A. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje ir už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu skirta galutinė 375 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. A. skundu prašo panaikinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus nutarimą Nr. 0239-ANR_N-27699-2026. Skunde nurodė, kad yra užsienio pilietis ir dėl kalbos barjero bei teisinės sistemos skirtumų klaidingai suprato procesines taisykles. Vadovavosi prancūzišku „consigna on“ modeliu (mokėk dabar, ginčyk vėliau), todėl atliktas mokėjimas nėra kaltės pripažinimas. Skundo motyvavo tuo, kad nusižengimas užfiksuotas (duomenys neskelbtini), pridedamoje „Google Maps“ nuotraukoje matyti, kad „A“ raidės ženklinimas ant kelio dangos yra stipriai nusidėvėjęs ir blausus. Be to, įvykio metu (2025 m. spalio 8 d. vakaras) lijo, buvo tamsu, o dėl šlapios dangos sukelto „veidrodinio efekto“ bei akinančių priešpriešinių šviesų, jam buvo objektyviai neįmanoma atpažinti specialiosios juostos. Jis įvažiavo į juostą ruošdamasis atlik leistiną posūkį į dešinę ties (duomenys neskelbtini), kas pagal KET yra privalomas manevras persirikiuojant. Remiantis Vienos konvencija dėl kelio ženklų ir signalų, eismo ribojimai turi būti pateikti aiškiai. Šiuo atveju infrastruktūros trūkumai lėmė netyčinį taisyklių interpretavimą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta yra skirta tik maršrutiniam transportui, tą žymi KET 1 priedo 523 kelio ženklas ir papildomai eismo juosta turi horizontalųjį kelio ženklinimą, numatytą KET 3 priede Nr. 1.21. Institucija pažymi, kad KET 8 punktas nustato, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Pažymi, kad E. A. įvažiuodamas į gatvės ruožą, pažymėtą kelio ženklu Nr. 523 juo ir turėjo vadovautis. Institucija nesutinka su E. A. argumentu, jog jis važiuodamas (duomenys neskelbtini) ketino sukti ties pastatu Nr. 55 į dešinę. Pažeidimų fiksavimo sistema užfiksavo dvi nusižengimo nuotraukas, t. y. pirma nuotrauka užfiksuota transporto priemonei važiuojant pirma eismo juosta ir artėjant iki įvažiavimo į dešinę, o antra eismo juosta rodo transporto priemonės tolimesnį judėjimą ta pačia pirma eismo juosta tiesiai. Pirmoji nuotrauka (transporto priemonė užfiksuota artėjanti) užfiksuota 19.24 val. 37 s., o antroji nuotrauka (tolstanti transporto priemonė) užfiksuota 19.24 val. 40 s. Akivaizdu, kad transporto priemonė, užfiksuota 3 sekundžių laikotarpiu jokio posūkio į dešinę neatliko, bet tęsė važiavimą toliau maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. Institucija atsiliepime dėl kaltinimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalies nurodo, kad E. A. vairavo transporto priemonė neturėdamas teisės vairuoti, kadangi pagal 2024 m. kovo 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgalioto pareigūno priimtą nutarimą Nr. 20 ANR_N-5675-2024, E. A. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams už pažeidimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jis jos nesusigrąžino. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo vykdomas nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki 2024 m. spalio 8 d. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK 242322914047 yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 24 d. atsakymas E. A. apie tai, kad teisę vairuoti transporto priemones suteikia ir atėmus grąžina AB „Regitra“. Todėl akivaizdu, kad E. A. buvo tinkamai informuotas ir žinojo apie teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. A. teismo posėdžio metu palaikė skundą, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais, teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. vairavo savo automobilį (šis automobilis, pateiktose nuotraukose, yra jo žmonos), turėjo vairuotojo pažymėjimą, turėjo teisę vairuoti D kategorijos, vairuotojo pažymėjimas buvo amerikietiškas, kas leido jam vairuoti transporto priemones, kurios masė yra 10 tonų (priekaba). Buvo sustabdytas policijos pareigūnų, gavo baudą, ir administracinio poveikio priemonę – 6 mėnesius uždraudė vairuoti transporto priemones. Sumokėjo paskirtą baudą, prašė pareigūnų sumažinti paskirtą terminą nevairuoti, nes yra gydytojas, jam sunku, tačiau terminas sumažintas nebuvo, jam neaiškiai buvo išaiškinta, kad po tų 6 mėnesių jis turi išklausyti privalomus mokymus. Jis nevairavo visus 6 mėnesius. Jo vardu registruotą automobilį vairavo šeima į Klaipėdą ir padarė administracinį nusižengimą. Po ko jis gavo laišką, kad negali vairuoti dar 9 mėnesius, nes jis vairuoja be teisių, o jis tikrai nežinojo, kad jam reikia teises išsilaikyti iš naujo. Paaiškino, kad nesuprato visko konkrečiai, nes policija jam labai trumpai nurodė, kad jam reikia išklausyti pamoką, ir jis nesuprato, kad jam tos teisės išvis buvo atimtos. Teigė, kad pareigūnai galėjo aiškiau viską paaiškinti, jis tikrai būtų viską išsilaikęs, o dabar galvojo, kad jam teisė atimta tik dėl tos priekabos, todėl jos ir nevairavo. Iki to momento, kai šeima važiavo į Klaipėdą, jis važinėjo viešuoju transportu, ir kai šioje byloje gavo sprendimą, suprato, kad čia yra didelė problema, todėl kreipėsi į teismą. Ši bausmė jam tikrai per griežta, prašo sumažinti paskirtą teisių atėmimo terminą, arba išvis jo neskirti, nes įvyko didelis nesusipratimas. Problema, jog nevisai supranta kalbą, su juo nekalba angliškai, atrašo paprastai ir nepaaiškina. Nurodė, kad kai neturi teisių, negali vykti į darbą, o yra gydytojas, todėl kenčia jo pacientai ir kiti žmonės. Dirba Vilniuje ir Palangoje, į Vilnių 5 val. ryte važiuoja traukinys, todėl kol nuvyksta į ligoninę, vėluoja, nes darbas nuo 8 val. Sutinka sumokėti baudą, tačiau prašo panaikinti teisių atėmimo terminą, nes jis nevairavo, vairavo arba jo tėtis, arba žmona. Nurodė, kad įvykio dieną, kai kažkas vairavo automobilį padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, to neginčija, tačiau niekas neprisimena, kas važiavo tiksliai, bet greičiausiai tai buvo jo tėtis, jis sutinka prisiimti atsakomybę. Automobilis priklauso jam, Regitroje registruotas jo pačio vardu, kiti automobilio valdytojai nėra įregistruoti Regitroje. Kai gavo protokolą ir prašymą pranešti, kas vairavo automobilį, iš karto nenurodė, kad jį vairavo tėtis, nes nesuprato, kad jei jis pats sumokės baudą, bus atsakingas ir dėl viso nusižengimo, ir visa atsakomybė kils jam. Nenorėjo prašyti nei žmonos, nei tėčio, kad jie mokėtų, kadangi tai buvo jo mašina, jis sumokėjo ir viskas. Tiksliai neatsimena, kas įvykio dieną vairavo, neatsimena, ar galėjo jis pats vairuoti, o kad negali vairuoti, žinojo nuo tada, kai jam ankstesniu nutarimu buvo paskirtas teisės atėmimas. 6 mėnesius nevairavo, dirbo Kaune, ilgą laiką važinėjo dviračiu. Jis perskaitė, kad policija jam parašė, kad jis negali vairuoti 6 mėnesius, ir kad po 6 mėnesių reikia pereiti mokymus tam, kad jis vėl galėtų vairuoti. Bet jis galvojo, kad pereiti kursus reikia tik tam, kad galėtų vairuoti su priekaba, kadangi jis norėjo važinėti be priekabos, galvojo, kad išklausyti tų mokymų jam nereikia. Po tų 6 mėnesių jis neperėjo jokių mokymų, nesilankė Regitroje. Nurodė, kad teises prašo sumažinti tam, kad jis galėtų važiuoti į Palangą ir tam, kad į darbą galėtų atvykti laiku Vilniuje, bet ypač dėl Palangos. Nurodė, kad dabar į Palangą turi vykti iš vakaro ten nakvoti, kad laiku galėtų atvykti į darbą. Taip pat teisės reikalingos tam, kad galėtų pasiimti ir vaikus iš mokyklos, kad galėtų jais pasirūpinti, nes dabar visa našta tenka žmonai. Nuotraukoje, kur užfiksuotas pažeidėjas jis savęs nemato, jam atrodo, kad ten jo tėtis. Nurodė, kad šiuo metu jis turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, ES pilietybė yra (duomenys neskelbtini), o teisės buvo Jungtinių Amerikos Valstijų. Dėl 2024 m. balandžio 24 d. gauto dokumento nurodė, kad šį dokumentą gavo lietuviškai, bet jam buvo neaiškiai viskas išaiškinta, kad jis turėjo teises susigrąžinti. Jis suprato, kad jam negalima vairuoti, bet jis tikrai nesuprato, kad jam buvo būtina kreiptis į Regitrą, nesuprato, kad tu teisių visai neturi. 2024 m. vasario 22 d. gavo protokolą, bet visko nesuprato, todėl vyko aiškintis į policiją, klausė, ką jam reikia daryti. Jam paaiškino, kaip baudą reikia sumokėti internetu ir policija aiškiai nepasakė, kad jam reikia išklausyti kursus. Paaiškino, kad nagrinėjant bylas Institucijose jam nebuvo suteiktas vertėjas, dokumentai jam buvo siunčiami lietuvių kalba, su pareigūnais bendravo angliškai ir truputį lietuviškai. Neprašė, kad jam išverstų į lietuvių, bet pats kalbėjo angliškai, todėl turėjo suprasti, kad lietuviškai nesupranta. Nurodė, kad gali kalbėti lietuviškai, bet jam sunku suprasti kas jam sakoma, nors savo darbe jam yra lengviau, bet teisinę kalbą jam sunku suprasti. Gali kalbėti ir suprasti lietuvių kalbą B1 lygiu.

Institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje, atstovas teismo posėdžiu metu nurodė, kad departamente šioje byloje su asmeniu niekas nekalbėjo, viskas vyko rašytine kalba. Šiame nusižengime svarbūs du aspektai, visų pirmą asmuo neturėjo teisės vairuoti, iki šio nutarimo buvo mažiausiai du nutarimai priimti jo atžvilgiu, kur nurodyta, kad jam buvo draudžiama vairuoti transporto priemones. Asmeniui buvo aiškiai parašyta, kad pasibaigus tam terminui, jam reikia teisę susigrąžinti, ir tai nėra padaroma automatiškai. Jam buvo siųstas ir Kauno policijos raštas ir protokolas, kurį asmuo pasirašė, kuriuose viskas buvo išaiškinta. Mano, kad asmeniui turėtų būti pakankamai aišku, kad reikia domėtis, kaip teisę susigrąžinti. Asmuo privalėjo žinoti, arba pasirūpinti, kad žinotų, o jei nepasirūpino žinoti šios aplinkybės, tai laikytina jo nepakankamu rūpestingumu. Dėl paties įvykio nurodė, kad pareiškėjo pozicija nuolat keitėsi. Iš pradžių jis nurodė, kad norėjo sukti į namo kiemą, ir nors ten iš tikro yra posūkis į namo kiemą, būtent dėl to priežasties toje vietoje yra dvi kameros, kurios fiksuojama įvažiavimą ir pravažiavimą pro tą posūkį, todėl yra užfiksuota, kad automobilis tikrai nesuko į dešinę, į namo kiemą. Paneigus šią versiją, kilo kita versija, kad tuo metu buvo nepakankamai aiškus kelio ženklinimas, raidė A buvo nubluksi, lijo, tačiau pažymi, kad toje buvo ir kelio ženklai, kurie nurodo, kad dešinė juosta skirta keleiviniam transportui, šito nematyti buvo negalima. Kai buvo iškelta trečia versija, kad vairuoja ne pareiškėjas, o kitas asmuo, čia jau vertinimo reikalas, nes nuotrauka tikrai nėra ryški. Iš esmės pareiškėjas nei neigia, nei neneigia, kad jis variavo, tačiau, iš to, ką pareiškėjas sako šiandien, galima suprasti, kad praėjus tam 6 mėnesių terminui asmuo vairavo transporto priemones. Todėl šioje situacijoje pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad automobilį galėjo vairuoti tėtis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu E. A. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį 60 Eur bauda ir pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 375 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 8 d., 19.24 val. (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę, važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti. Tokiais veiksmais pažeidė KET 8 ir 14 punkto reikalavimus.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Teismas iš surinktų duomenų daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad būtent E. A. padarė jam inkriminuotus pažeidimus.

Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.

KET 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde ginčija kaltę dėl ANK 417 straipsnio 1 dalies nusižengimo, tai motyvuodamas tuo, kad „Google Maps“ nuotraukoje „A“ raidės ženklinimas ant kelio dangos yra stipriai nusidėvėjęs ir blausus, įvykio metu (2025 m. spalio 8 d. vakaras) lijo, buvo tamsu, o dėl šlapios dangos sukelto „veidrodinio efekto“ bei akinančių priešpriešinių šviesų, jam buvo objektyviai neįmanoma atpažinti specialiosios juostos. Jis įvažiavo į juostą ruošdamasis atlikti leistiną posūkį į dešinę ties (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad nusižengimas užfiksuotas 2025 m. lapkričio 8 d. Iš pareiškėjo pateiktos „Google Maps“ nuotraukos nustatyti, kada užfiksuotas joje vaizdas yra tą pačią dieną, kaip padarytas nusižengimas nėra galimybės. Byloje duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius, kad kelio žymėjimas buvo 2025 m. lapkričio 8 d. nusitrynęs ar nematomas nėra. Iš nusižengimo fiksavimo nuotraukų, kurios buvo padarytos nusižengimo metu 2025 m. lapkričio 8 d., priešingai nei teigia pareiškėjas nelijo ir jokių kritulių nebuvo. Nors iš nuotraukų matyti, kad tamsus paros metas, tačiau kelio ženklinimas aiškiai matomas. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Be to, iš „Google Maps“ nuotraukų nustatyta, kad įvykio vietoje yra įrengtas ne tik kelio ženklinimas, tačiau aiškiai matyti įrengtas kelio ženklas, žymintis, kad pirma eismo juosta skirta tik maršrutiniam transportui. Esant pareiškėjo teiginiui, kad nematė kelio ženklinimo, jis turėjo pareigą vadovautis kelio ženklais

KET 181 punkte nustatyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama išskyrus išimtis numatytas KET 181¹ ir 182 punktuose. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė nė vienos KET 181¹ punkte numatytos išimties, tokios nenustatė ir teismas, tačiau pareiškėjas skunde įvardijo KET 182 punkte numatyta išimtį - jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą.

Pareiškėjas iš esmės neginčijo tos aplinkybės, kad jo automobilis važiavo eismo juosta, skirta maršrutinėms transporto priemonėms, tačiau teigė, kad jis galėjo ja važiuoti, kadangi toje kelio atkarpoje yra posūkiai į dešinę. Nors KET 182 punkte nėra apibrėžta, prieš kiek laiko ir kokiu atstumu prieš posūkį į dešinę vairuotojas privalo persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą. Visgi pažymėtina, jog KET 182 punkto taisyklė, jog į dešinę sukantys eismo dalyviai privalo persirikiuoti į maršrutiniam transportui važiuoti skirtą eismo juostą, negali būti suprantama kaip asmens galimybė važiuoti šia eismo juosta neribotą atstumą. Tai reiškia, kad transporto priemonės vairuotojai, norėdami pasukti į dešinę, turi kirsti artimiausią prie sankryžos esančią plačią brūkšninę liniją ir į eismo juostą, skirtą važiuoti maršrutiniam transportui, persirikiuoti tik prieš pat atlikdami posūkio manevrą, t. y. persirikiavus į eismo juostą, skirtą važiuoti tik maršrutiniam transportui, privaloma iš jos išvažiuoti pirmame posūkyje į dešinę. Kitoks minėtų KET nuostatų aiškinimas paneigtų eismo juostų, skirtų maršrutiniam transportui, prasmę ir sudarytų sąlygas transporto priemonių vairuotojams piktnaudžiauti, nes tokiu atveju šiomis eismo juostomis, motyvuojant tuo, kad kažkuriuo metu yra ketinama sukti į dešinę, būtų galima važiuoti iš esmės bet kokį pageidaujamą atstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-387/2025).

Akcentuotina, kad iš nusižengimo fiksavimo nuotraukų matyti, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodyta aplinkybę, kad buvo važiuojama viešojo transporto juosta, pažymėta „A“ tik todėl, kad turėjo sukti į dešinę paneigia nusižengimo padarymo nuotraukos, kadangi vairuojamas automobilis nerodo posūkio signalo, be to, jis užfiksuotas prieš įsukimą ir antrą kartą užfiksuotas, pravažiavęs įsukimą, t. y. pirmoji nuotrauka (transporto priemonė užfiksuota artėjanti) užfiksuota 19.24 val. 37 s., o antroji nuotrauka (tolstanti transporto priemonė) užfiksuota 19.24 val. 40 s. Akivaizdu, kad transporto priemonė, užfiksuota 3 sekundžių laikotarpiu jokio posūkio į dešinę neatliko, bet tęsė važiavimą toliau maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. Atsižvelgiant į tai, ši pareiškėjo aplinkybė, nurodyta skunde, laikytina jo pasirinkta gynybine pozicija. Be to, pastebėtina, kad skunde pareiškėjas neneigia pats vairavęs transporto priemonę. Taigi, nagrinėjamu atveju, anksčiau paminėtos išimtys byloje nėra nustatytos, kadangi nei sukti į dešinę, nei apvažiuoti sukti į kairę sustojusios transporto priemonės pareiškėjas neketino.

Pareiškėjas E. A. teisminio nagrinėjimo metu skundžiamą nutarimą ginčijo ir tuo pagrindu, jog jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybė, kadangi ne jis administracinio nusižengimo metu vairavo transporto priemonę. Šis argumentas skunde nebuvo nurodytas ir buvo nurodytas tik teisminio nagrinėjimo metu. Pabrėžtina, kad ANK nenumato galimybės teikti, jau persiuntus skundą nagrinėti teismui, skundo papildymo instituto, t. y. ANK nėra suteikta teisė pareiškėjui tikslinti jau priimto skundo reikalavimus ir apimtį.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai šio kodekso <...> 463 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui) <...>. Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas), o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) ar nutarimas pripažįstamas negaliojančiu. Aptarta teisės akto nuostata suponuoja tai, kad asmeniui pateikus duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį, ne teismo tvarka bylą nagrinėjusi Institucija turi galimybę pripažinti negaliojančiu ne tik administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolą), tačiau ir ne teismo tvarka priimtą nutarimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas DPKS įrenginiu, Klaipėdos miesto savivaldybės TRAFIS sistema, be kontakto su pažeidėju. Iš bylos medžiagos matyti, kad institucija nustatė, jog automobilis „Mercedes-Benz E 220 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso E. A. ir jam 2025 m. gruodžio 19 d. išsiuntė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0239-ANR_P-218825-2025 bei pranešimą pateikti duomenis apie pažeidimą padariusį asmenį, jei transporto priemonę vairavo kitas asmuo. Pažymėtina, jog iki 2026 m. vasario 18 d., tai yra iki skundžiamo nutarimo Nr. 0239-ANR_N-27699-2026 priėmimo, E. A. nepateikė jokių duomenų apie kitus galimai nusižengimą padariusius asmenis. Pažymėtina, kad pirmas pranešimas apie ANK 417 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą ir prašymas pateikti duomenis apie asmenį, valdžiusį transporto priemonę bei administracinio nusižengimo protokolas Nr. 0239-ANR_P-206918-2025 (tik dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo) pareiškėjui buvo išsiųstas 2025 m. lapkričio 26 d., tuo metu pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų apie kitą vairuotoją, kuris 2025 m. lapkričio 8 d. 19.24 val. valdė transporto priemonę, tiesiog sumokėjo paskirtą baudą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad gavęs sprendimą sumokėjo paskirtą baudą, nes taip pas jį yra įprasta, visas baudas sumoka jis. Tačiau tik šiuo nutarimu pastebėjęs, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas 9 mėnesius vairuoti transporto priemones, nusprendė kreiptis į teismą. Pabrėžtina, kad Institucija E. A. išsiuntus pranešimus apie padarytus administracinius nusižengimus ir administracinio nusižengimo protokolus Nr. 0239-ANR_P-206918-2025 ir Nr. 0239-ANR_P-218825-2025, per nustatytą terminą paaiškinimų nesulaukė, pareiškėjas nenurodė, kad automobilį vairavo kitas asmuo, tačiau jau priėmus skundžiamą nutarimą institucijai teikė duomenis, kad vairavo automobilį kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis, teigia, kad pažeidimo nepadarė, kadangi pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavo kitas asmuo, t. y. jo tėvas. Akcentuotina, kad aplinkybės, jog jis nevairavo transporto priemonės pareiškėjas negalėjo niekaip pagrįsti, tik nurodė, kad nutarime nurodytą transporto priemonę dažniausiai vairuoja jo žmona, o įvykio dieną ir laiku, tai yra 2025 m. lapkričio 8 d. 19.24 val., transporto priemonę greičiausiai valdė tėtis, kuris sutinka prisiimti kilsiančią atsakomybę.

Teismo posėdyje E. A. nurodė, kad automobilio „Mercedes-Benz E 220 CDI“ savininkas šiuo metu yra jis pats. Pabrėžtina, jog administracinio nusižengimo metu užfiksuota nuotrauka teismo posėdžio metu buvo parodyta pareiškėjui E. A.. Pastebėtina, kad pareiškėjas E. A. teismo posėdžio metu pamatęs pažeidimo padarymo metu padarytą nuotrauką nurodė, kad negali šimtu procentų pasakyti, kad transporto priemonę vairuoja būtent jis pats, nurodė, kad tai greičiausiai yra jo tėtis. Tokia pareiškėjo pozicija laikytina gynybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir kilsiančių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog 2025 m. lapkričio 8 d. 19.24 val. transporto priemonę vairavo kitas asmuo, o ne E. A., negalėjo pagrįsti nei pats E. A., nei kiti asmenys, jokių duomenų, kad transporto priemonė tuo metu valdė kitas asmuo, E. A. teismui nepateikė. Akcentuotina ir tai, kad nors nuotrauka nespalvota ir neryški, tačiau joje aiškiai matyti, kad vairuotojas vyras, be to matyti, kad plaukai trumpi, taip pat matyti ties smilkiniais praplikimai abiejuose pusėje. Pabrėžtina, kad su analogiška plaukų šukuosena ir plaukų augimo linija, E. A. atvyko ir į teismą, todėl teismui nekyla abejonių, kad nuotraukoje užfiksuotas būtent E. A.. Be pačio E. A. parodymų byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad 2025 m. lapkričio 8 d., 19.24 val. vairavo ir valdė transporto priemonę „Mercedes-Benz E 220 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ne pareiškėjas, o kitas asmuo. Nors E. A. teismo posėdžio metu teigė, kad transporto priemonę vairavo kitas asmuo, objektyvių, savo teiginius pagrindžiančių duomenų, teismui nepateikė, todėl tokius pareiškėjo teiginius vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją. Teismas, įvertinęs Institucijos pateiktą nuotrauką, o taip pat įvertinęs pareiškėjo išvaizdą teismo posėdžio metu, sprendžia, jog nekyla abejonių, jog pažeidimą padarė būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. A..

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Institucija tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai priėmė nutarimą dėl E. A. padaryto ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Šią išvadą pagrindžia byloje surinkti duomenys – nusižengimo fiksavimo nuotraukos administracinio nusižengimo protokolas ir kita bylos medžiaga.

Pareiškėjas skundžiamu nutarimu taip pat nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, <...>. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, jog draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, <...>.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad E. A. 2024 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-5675-2024, kuris įsiteisėjo 2024 m. balandžio 9 d. jam buvo administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių terminui. Pažymėtina, kad pareiškėjas E. A. neginčijo, jog 2025 m. lapkričio 8 d., 19.24 val. administracinio nusižengimo fiksavimo metu jis neturėjo teisės vairuoti. Teigė, kad nesuprato ir nežinojo, kad privalo išklausyti vairuotojų kursus ir kreiptis į AB „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo gavimo. Teigė, kad tikrai būtų išklausęs privalomus kursus ir nuvykęs į AB „Regitra“, jei apie tai būtų žinojęs, tačiau, kad neturi teisės vairuoti sužinojo tik gavęs šį nutarimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčijo, kad buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones, jam buvo žinoma tai ir, kad pasibaigus specialiosios teisė atėmimo terminui jis nebaigė papildomo vairuotojų mokymo ir atitinkamai nesikreipė į AB „Regitra“.

Nustatyta, kad E. A. teisės vairuoti susigrąžinimo tvarka buvo išaiškinta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 24 d. atsakymu „Dėl gauto prašymo“ Nr. 20-ANR_O-26470-2024, kuriame išaiškinta „Asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.“ bei tai, kad „teisę vairuoti transporto priemones suteikia ir atėmus grąžina VĮ „Regitra“. E. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad šį atsakymą gavo. E. A. teismo posėdžio metu teigė, jog galvojo, kad turi nueiti ir išklausyti privalomus kursus tik tada, jei nori vėl galėti vairuoti transporto priemones su priekaba, todėl, kad neplanavo vairuoti tokių transporto priemonių, į jokius kursus, ar privalomus išklausyti mokymus nenuėjo. Pažymėtina, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu ne vieną kartą pakartojo, kad pareigūnai jam nurodė, kad po šešių mėnesių laikotarpio turės išklausti „pamoką“. Todėl suktina su Institucijos atstovo pozicija, kad asmens pasirinkimas nesiaiškinti, ar jam yra sugrąžinta teisė vairuoti, yra laikytinas nepakankamu rūpestingumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad E. A. buvo žinoma, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jis turi išklausti papildomą vairuotojų mokymą, o teisę vairuoti transporto priemones suteikia ir atėmus grąžina VĮ „Regitra“.

E. A. savo poziciją grindė ir tuo, kad yra užsienio pilietis, taip pat kalbos barjeru bei tuo, kad dėl teisinės sistemos skirtumų klaidingai suprato procesines taisykles. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad geba kalbėti, rašyti ir skaityti B1 lygiu lietuvių kalba. B1 lietuvių kalbos lygis nustatytas ir darbinėms pareigoms vykdyti. B1 lygis reiškia vidutiniškai pažengusį asmenį kalboje. Be to, nurodė, kad dirba ligoninėse, kur su pacientais bendrauja lietuviškai, teismo posėdžio metu taip pat iš dalies kalbėjo lietuviškai, nurodė, kad supranta didžiąją dalį esmės, gali kalbėti lietuviškai, tačiau sunkiai sekasi suprasti teisinę kalbą. Nors byloje duomenų, kad bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, taip pat paminėtas2024 m. balandžio 24 d. atsakymas „Dėl gauto prašymo“ Nr. 20-ANR_O-26470-2024 buvo išversti į pareiškėjui suprantamą kalbą, byloje duomenų, kad Institucijai ar jos pareigūnams būtų teikęs prašymus pateikti procesinius dokumentus į jam suprantamą kalbą nėra. Be to, teismo posėdžio metu E. A. nurodė, kad su pareigūnais bendravo anglų kalba, kas leidžia daryti išvadą, kad su juo šia kalba ir buvo bendraujama. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad E. A. visus prašymus Institucijai, elektroninius laiškus, kuriuos siuntė Institucijai, taip pat teismui pateiktas skundas bei teismui rašyti elektroniniai laiškai parašyti taisyklinga lietuvių kalba, kas leidžia daryti išvadą, kad E. A. supranta ir moka lietuvių kalbą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta aplinkybė, kad jis dėl kalbos barjero bei teisinės sistemos skirtumų klaidingai suprato procesines taisykles, vertintina kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nenustatė skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybę, įvertino, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų jos susigrąžinti. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad E. A. baustas 2024 m. kovo 20 d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad Vairavo transporto priemonę, kurios maksimali leidžiama masė yra 2060 kg. ir tempė priekabą, kurios maksimali masė yra 2700 kg, o viso junginio maksimali leidžiama masė yra 4760 kg. neturėdamas tam reikalingos kategorijos. Įvertinus tai, kad naujas nusižengimas įvykdytas 2025 m. lapkričio 8 d. ir asmuo nesikreipė į AB „Regitra“ dėl teisių grąžinimo, spręstina, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas padarytas antrą kartą, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas dar šešis kartus baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, dar šešiose administracinio nusižengimo bylose nėra priimtų procesinių sprendimų.

Šiuo atveju skundžiamu nutarimu E. A. 60 Eur bauda už ANK 417 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusižengimą ir 375 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams už ANK 424 straipsnio 3 dalyje, numatytą nusižengimą.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų, o ANK 424 straipsnio 3 dalyje – baudą nuo 300 iki 450 Eur ir privalomai skiriamas nuo 6 mėnesių iki 1 (vienų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymėtina, kad už ANK 417straipsnio 1 dalyje, numatytą nusižengimą, sankcijoje numatytos baudos vidurkis 60 Eur. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje, numatytą nusižengimą, sankcijoje numatytos baudos vidurkis 375 Eur, o administracinės poveikio priemonės termino vidurkis yra 9 (devyni) mėnesio.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, Institucija, skirdama pareiškėjui administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, į pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį bei ankstesnių administracinių nusižengimų pobūdį bei kiekį. Pirmiau aptartos E. A. charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. A. Institucijos paskirta 60 Eur dydžio bauda už ANK 417 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusižengimą, kuri lygi sankcijos vidurkiui, o 375 Eur dydžio bauda už ANK 424 straipsnio 3 dalyje, numatytą nusižengimą, kuri taip pat lygi sankcijos vidurkiui bei pareiškėjui paskirtas sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemonės vidurkis, yra individualizuota tinkamai, todėl baudų ir administracinio poveikio priemonės švelninti nėra pagrindo. Pagal ANK 38 straipsnio 1 dalį, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Šiuo atveju, galutinė nuobauda buvo paskirta - 375 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams, t. y. paskirta galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriant pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Teismo vertinimu, aptariamu atveju administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančios ANK normos nebuvo pažeistos, Institucija tinkamai taikė ANK 32, 34 ir 38 straipsnių nuostatas. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, jos yra ne per griežtos ir adekvačios padarytiems administraciniams nusižengimams bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas teismas šioje byloje nenustatė. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-33-489/2020, Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015 ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, darbinės ar šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-35-485/2022 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašė teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau išsakė argumentus dėl teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neprašė teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies, į tai, kad pareiškėjas prašė atsižvelgti į tik į tai, kad specialios teisės atėmimas jam sukels neigiamų pasekmių, ji reikalinga nuvykti į darbą, kadangi dirba kituose miestuose, taip pat šeimos poreikiams – vaikų nuvežimui, o tai sukelia nepatogumų, teismas pažymi, kad vien šių aplinkybių buvimas yra nepakankamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui, juolab asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo asmeniniams interesams turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, pažeidėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas E. A. nenurodė ir teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių padarytą administracinį nusižengimą ir jį patį, kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamą atvejį vertinti, kaip išskirtinį, leistų padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) E. A. pavojingumą, rodančių, kad sankcijoje nustatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino taikymas jam prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant šios administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus – skundžiamą nutarimą, E. A. skundo argumentus ir papildomus paaiškinimus, Institucijos atsiliepimo argumentus, pažeidimo fiksavimo nuotraukas, bei kitus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn patraukto E. A. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje, įrodyta. Įvertinęs nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, jog E. A. padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuoti teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, nenustačius pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti pareiškėjui administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai netaikyti, paskirta administracinio poveikio priemonė paliekama nepakeista, todėl 2026 m. vasario 18 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos nutarimą Nr. 0239-ANR_N-27699-2026 (ROIK 25290754453), laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-27699-2026 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.