Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis arešto bausmę, teistas:

1) 2013 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsniu pagrindu;

2) 2014 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 MGL (520 litų) bauda (bauda sumokėta 2014 m. rugpjūčio 21 d.);

3) 2014 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 MGL (150 Eur) bauda;

4) 2015 m. liepos 30 d. Palangos miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 64¹ straipsniu 12 MGL (451,92 Eur) bauda;

5) 2015 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 4 MGL (150,64 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (2015 m. gruodžio 1 d. išregistruotas iš probuojamųjų registro);

6) 2015 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 178 straipsnio 2 dalį (8 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo ir 4 MGL (150,64 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams (2016 m. sausio 8 d. išregistruotas iš probuojamųjų registro);

7) 2015 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė ir 4 MGL (150,64 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams (2016 m. gruodžio 19 d. išregistruotas iš probuojamųjų registro);

8) 2016 m. spalio 18 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo ir 4 MGL (150,64 Eur) bauda (2019 m. birželio 26 d. išregistruotas iš probuojamųjų registro);

9) 2019 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. spalio 18 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 11 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimas ir 4 MGL (150,64 Eur) bauda (laisvės atėmimo bausmę atliko 2022 m. rugsėjo 13 d. Bauda nesumokėta);

10) 2023 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 60 parų arešto bausme;

11) 2023 m. spalio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.), pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 18 parų arešto bausme. 2024 m. sausio 5 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 2023 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir L. U. paskirta subendrinta 78 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta visiškai ar iš dalies atliktos bausmės pagal 2023 m. spalio 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2023 m. spalio 23 d. nuosprendį, bei jais įskaityti laikai.

12) 2024 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (keturios veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 2 metu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su 2024 m. sausio 5 d. nutartimi nustatyta bausme, ir L. U. paskirta subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs).

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. U. 2023 m. rugsėjo 11 d., apie 19.50 val., užėjęs į prekybos centro (toliau – ir PC) „C.“, esančio (duomenys neskelbtini), parduotuvę „P.“, neturėdamas teisės atrakino kasos aparatą jame paliktu raktu ir iš kasos aparato stalčiaus paėmė 165 Eur. Po ko supratęs, kad jo neteisėtus veiksmus pastebėjo parduotuvės darbuotoja, savo nusikalstamos veikos nenutraukė ir pabėgo iš parduotuvės. Tokiu būdu L. U. atvirai iš saugyklos pagrobė svetimą — uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A.“ priklausantį 165 Eur vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis L. U. teisme savo kaltę dėl kaltinimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. pamatė kaltinime nurodytą kasos aparatą parduotuvėje, kai į ją užėjo. Neprisimena kokia tai buvo parduotuvė. Spontaniškai sugalvojo paimti pinigus. Paėmė 165 Eur. Turbūt jį parduotuvėje pastebėjo. Parduotuvėje buvo pardavėja. Po to išėjo iš parduotuvės. Nežino, kodėl būtent tada jam kilo poreikis pavogti tuos pinigus. Gauna pinigus pragyvenimui kartais dirbdamas. Kai išeis iš kalėjimo sudarys darbo sutartį. Dirbs (duomenys neskelbtini). Pripažįsta civilinį ieškinį. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų padaryta žala ir sutinka jį atlyginti. Mano, kad kai išeis į laisvę per mėnesį galės atlyginti žalą. Išėjęs planuoja gyventi ten, kur registruota gyvenamoji vieta. Išlaikytinių neturi. Labai blogai vertina savo poelgį. Gailisi.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Iš 2023 m. rugsėjo 12 d. UAB „A.“ direktorės A. V. pareiškimo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. apie 20 val. susisiekė darbuotoja vyr. vadybininkė I. I. ir pasakė, kad V. prekybos centre „P.“ parduotuvėje dirbanti darbuotoja D. V. pranešė apie prieš kelias minutes įvykusią vagystę. Pasak jos, D. V. tvarkėsi „P.“ parduotuvės salėje, kai prie kasos priėjęs žmogus ištraukė pinigus ir pabėgo. Ši bandė pavyti žmogų, bet nepagavo. Apsaugos darbuotojai taip pat negalėjo nieko padaryti. Įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Paskaičiavus trūkumą nustatyta, kad iš kasos pavogta 165 Eur (b. l. 14).

Iš ROIK kortelės duomenų matyti, kad D. V. 2023 m. lapkričio 11 d. 20.33 val. pranešė, kad parduotuvėje „P.“ 19.53 val. įvykdyta vagystė. Nuostolis apie 165 Eur. Vagis pabėgo (b. l. 7).

Liudytoja D. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba prekybos centre „V.“ esančioje UAB „A.“ priklausančioje parduotuvėje „P.“ (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 11 d., apie 19.50 val., vienai dirbant parduotuvėje ir dėliojant prekes į lentynas, išgirdo pirkėjų balsus, apsisukusi ir eidama link prekystalio su kasa pastebėjo, kad prie prekystalio su kasa stovi vaikinas su pinigais rankose. Jai sušukus: „ei ką darai“, vaikinas staiga pradėjo bėgti ir išbėgo iš parduotuvės. Ji pabandė vytis, tačiau išbėgus iš parduotuvės pagalvojo, kad parduotuvėje dar liko pirkėjai ir staiga apsisukusi grįžo prie kasos. Iškvietė apsaugą. Apsaugai atėjus ir suskaičiavusi kasoje buvusius pinigus pastebėjo, kad kasoje trūksta 165 Eur (buvo paimti visi popieriniai pinigai). Tada iškart pranešė savo parduotuvės vadovei ir policijai. Asmens, pavogusio pinigus, atpažinti negalėtų, nes viskas įvyko labai greitai ir veido bruožų neįsidėmėjo. Parduotuvėje „P.“ yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau jos yra muliažinės, o asmenį galėjo užfiksuoti prekybos centro „V.“ kamera, kuri įrengta virš įėjimo į parduotuvę „P.“ (b. l. 28-30).

Liudytoja D. V. papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kasos raktą paliko kasos stalčiaus spynoje, t. y. raktas buvo įstatytas į spyną. Tvarkydama prekes išgirdo į parduotuvę užėjusių lankytojų šurmulį. Vyras ir moteris užėjo į parduotuvę ir kažką kalbėjosi tarpusavyje. Ji tada žengė žingsnį atgal link kasos aparato. Žengė žingsnį norėdama grįžti prie kasos pasisveikinti su naujai atėjusiais klientais. Tuo metu, kai žengė šį žingsnį, prie kasos pastebėjo pasilenkusį vaikiną, kuris savo rankose laikė pinigus. Iš pradžių jie vienas kitą pamatę sustingo. Po šio momento ji jam tarė: „Ei! Ką darai?“, o jis po šių jos žodžių pradėjo bėgti. Pinigų nepaleido, bet ir jai matant į kasą jau nelindo. Kai jis pradėjo bėgti iš parduotuvės, ji jam dar sušaukė „Stok!“ ir pati bėgo paskui jį. Jis bėgo toliau, link tos pusės, kur yra eskalatorius. Tada ji grįžo atgal į parduotuvę ir pradėjo skambinti apsaugai (b. l. 31-33).

IŠ 2023 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – prekybos centre „V.“, (duomenys neskelbtini), esanti parduotuvė „P.“. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis, kurios yra virš minėtos parduotuvės automatinių uždaromų žaliuzių. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota parduotuvė, jos vidus (b. l. 8-13).

Iš vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „4-10_Visos_2023091115000_20230911195500_1_4G“. Vaizdo įraše filmuojamas prekybos centro bendras koridorius, taip pat užfiksuoti įėjimai į įvairias parduotuves, prekybos salos, eskalatoriai. Vaizdo įrašo kairiame viršutiniame kampe yra data ir laikas „2023-09-11, 19:49:59 val.“. Užfiksuoti link eskalatorių einantys ir vaikščiojantys po bendro naudojimo koridorių žmonės. Vaizdo įrašo laiku 19:51:58 val. užfiksuota kaip iš viršaus eskalatoriumi nusileidžia kaltinamasis, apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais, šviesios spalvos kelnėmis, juodai baltos spalvos sportbačiais ir eina pro parduotuves, žiūri į jų vidų. Vaizdo įrašo laiku 19:52:34 val. užfiksuota kaip kaltinamasis eina link vaizdo stebėjimo kameros ir vaizdo įrašo laiku 19:52:40 val. užeina už kameros filmavimo ribų. Vaizdo įrašo laiku 19:53:19 val. užfiksuota, kaip iš už kameros išbėga kaltinamasis ir bėga koridoriumi, o paskui jį moteris (liudytoja D. V.), kuri bėga koridoriumi ir pasisukusi nueina už kameros filmavimo ribų. Vaizdo įrašo laiku 19:53:25 val. užfiksuota kaip kaltinamasis bėga iki eskalatoriaus ir nusileidžia juo žemyn. Fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš aptarto vaizdo įrašo. Nuotraukose užfiksuotas kaltinamasis. Nuotraukose Nr. 4-5 užfiksuotas bėgantis kaltinamasis (b. l. 23-26).

Iš UAB „A.“ pateikto 2023 m. rugsėjo 11 d. grynųjų pinigų skaičiavimo EKA akto Nr. 23/161A priedo Nr. 1 matyti, kad pagal EKA „Z“ ataskaitą, kasoje turi būti 225,28 Eur, tačiau kasoje rasta suma – 60,28 Eur. Nustatytas 165 Eur trūkumas (b. 18).

Kaltinime nurodyta, kad L. U. svetimą turtą pagrobė atvirai ir įsibrovęs į saugyklą. Įsibrovimas į saugyklą yra sunkesnė nusikalstama veika, nei atvira vagystė, todėl kaltinimas pareikštas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kurioje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.

Saugykla, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką „saugykla laikomas tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui, saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis“. Taigi saugyklai konstatuoti būtina nustatyti, kad tai įrenginys, turintis specifinę paskirtį ir apsaugą. Būtinas saugyklos požymis yra ir tai, kad toks įrenginys saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis, elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Tai gali būti užraktai, plombos, spynos, grotos, signalizacijos įranga ir pan. Iš to seka, kad saugykla yra riboto priėjimo objektas. Pažymėtina, kad toks įrenginys gali būti saugomas ne tik nuo vagystės, bet ir nuo sunaikinimo, stichinės nelaimės ir pan. Pavyzdžiui, kasos aparato pinigų stalčiai, refrižeratoriai, konteineriai, seifai ir pan. Todėl pinigų pagrobimas, įsibraunant į kasos aparato stalčių, kvalifikuojamas kaip svetimo turto pagrobimas įsibraunant į saugyklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla 2K-403/2009, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis Nr. 1A-196-462/2019).

Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku, kaltinamasis L. U. užėjęs į kaltinime nurodytą parduotuvę, neturėdamas teisės atrakino kasos aparatą ir iš jo stalčiaus pavogė 165 Eur. Tai patvirtina kaltinamojo L. U. prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kad užėjęs į parduotuvę ir pamatęs kasos aparatą spontaniškai sugalvojo iš jo pavogti pinigus. Pripažino, kad jį galėjo matyti parduotuvės darbuotoja, kuri tuo metu buvo parduotuvėje. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai liudytojos – parduotuvės darbuotojos D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, PC vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, UAB „A.“ direktorės pareiškimas. Liudytoja D. V. (tai užfiksuota ROIK kortelės duomenyse). Liudytoja nurodė, kad parduotuvėje tvarkydama prekes išgirdo į parduotuvę atėjusių klientų šurmulį ir tuo metu pastebėjo prie kasos pasilenkusį vyrą, kuris rankose laikė pinigus. Pasak liudytojos kaltinamasis ją pastebėjo, nes jų žvilgsniams susitikus, jie abu sustingo. Liudytoja jam šūktelėjo ką jis daro, bet po šių žodžių kaltinamasis pradėjo bėgti. Liudytoja bandė jį vytis, bet nepasivijo. Liudytojos duotus parodymus, kad kaltinamasis pavogęs pinigus pabėgo, o liudytoja bandė jį pagauti, patvirtina byloje pateiktas vaizdo įrašas „4-10_Visos_2023091115000_20230911195500_1_4G”. Vaizdo įraše užfiksuotas einantis kaltinamasis. Nors vaizdo įraše neužfiksuotas vagystės faktas, tačiau vaizdo įrašo laiku 19:53:19 užfiksuota, kaip kaltinamasis bėga, o jam iš paskos liudytoja, tai patvirtina liudytojos parodymus, kad kaltinamasis pavogė iš parduotuvėje esančio kasos aparato pinigus, o pastebėtas darantis nusikalstamą veiką — pabėgo. Tai, kad kaltinamasis pavogė būtent 165 Eur be jo teisme ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, taip pat patvirtina UAB „A.“ pateiktas 2023 m. rugsėjo 11 d. grynųjų pinigų skaičiavimo aktas, iš kurio matyti, kad buvo suskaičiuota dienos apyvarta, apskaičiuota kokiai sumai buvo atsiskaityta banko kortelėmis ir kiek grynųjų pinigų turėjo būti kasoje ir tokiu būdu nustatytas grynųjų pinigų trūkumas. Taigi, iš šių aptartų įrodymų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad buvo pavogti UAB „A.“ priklausantys 165 Eur ir, kad juos pavogė kaltinamasis.

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamojo teisei priešingus veiksmus pastebėjo parduotuvės darbuotoja ir tai kaltinamasis suprato (Pasak kaltinamojo, jis matė pardavėją parduotuvėje. Pasak liudytojos D. V., ji kaltinamajam sušuko sustoti, sušuko klausdama ką jis daro, jų žvilgsniai susitiko ir jie abu buvo kelioms sekundėms sustingę, o po to kaltinamasis pabėgo, ji jį vijosi. Liudytojos parodymus apie tai, kad kaltinamasis pabėgo, o liudytoja jį vijosi, patvirtina PC pateiktas vaizdo įrašas.), tačiau tai nesustabdė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Visa tai rodo, kad kaltinamasis vagystę įvykdė viešoje vietoje atvirai.

Taip pat kaltinamojo veiksmai laikytini įsibrovimu į saugyklą, nes pinigai pagrobti iš rakinamo kasos aparato pinigų stalčiaus, kuris skirtas prekybos metu surinktiems pinigams saugoti.

Teismas, įvertinęs įrodymus atskirai ir jų visumą, nustatytas vagystės padarymo aplinkybes, laiko nustatyta, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, įsibrovė į saugyklą (kasos aparato stalčių) ir iš ten atvirai pavogė UAB „A.“ priklausantį 165 Eur turtą (165 Eur grynaisiais) bei to norėjo, tuo padarydamas nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Dėl bausmės

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, į jų pobūdį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.

Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną L. U. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nors L. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei nurodė, kad gailisi taip pasielgęs, tačiau teismas sprendžia, kad kaltinamojo gailestis yra deklaratyvaus pobūdžio.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas pagal kasacinės instancijos teismo praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-326-303/2019 ir kt.), o jei nusikalstamos veikos padarytos kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-268-942/2022 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

Iš byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, matyti, kad kaltinamasis iki nagrinėjamos veikos padarymo teistas 9 kartus, iš kurių visus kartus už analogiškų ar panašaus pobūdžių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, taip pat matyti, kad jis ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už smulkias vagystes. O visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis išvadų nedaro, o jo gailėjimasis ir neigiamas jo veiksmų įvertinimas yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl kaltinamojo prisipažinimo ir išsakyto gailesčio nėra pagrindo pripažinti kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

L. U. padarė vieną baigtą kvalifikuotos sudėties nusikaltimą nuosavybei. Žala nėra atlyginta. Kaltinamasis nedirba, šiuo metu atlieka arešto bausmę. Duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje esančiais duomenimis, kaltinamasis praeityje iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo už panašaus ir tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas teistas 9 kartus. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė esant neišnykusiam ir teismo nepanaikintam teistumui. Be to, aptariamą nusikaltimą įvykdė nepraėjus nė metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (laisvės atėmimo bausmę atliko laisvės atėmimo bausmę atliko 2022 m. rugsėjo 13 d.). 2024 m. vasario 5 d. duomenimis per 5 metus L. U. už administracinių nusižengimų padarymą administracinėn atsakomybėn trauktas 8 kartus, iš kurių daugiausia už smulkias vagystes, duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą nėra (b. t. 1, b. l. 81-85).

Įvertinus išdėstytą matyti, jog kaltinamasis linkęs nusikalsti, jo padaryta nusikalstama veika yra jo gyvenimo būdo ir teisei priešingo elgesio rezultatas. Teismas, skirdamas bausmę taip pat įvertina, kad kaltinamasis praeityje ne kartą atliko griežčiausias, su laisvės atėmimu susijusias bausmes, taip pat tai, kad ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kad kaltinamasis jam paskirtų baudų nemoka, o visa tai rodo, kad kaltinamasis nepasimoko, nes net griežčiausios laisvės atėmimo bausmės L. U. elgesiui teigiamos įtakos nedaro ir jis toliau nusikalsta. Nors kaltinamojo gynėja teisme prašė kaltinamajam neskirti griežčiausios bausmės, tačiau teismas, įvertinęs pirmiau aptartas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nagrinėjamo nusikaltimo padarymą paskyrus griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, tačiau paskyrus mažesnį, nei siūlo prokurorė terminą – 9 mėnesius.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Prokurorė prašė šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. sausio 5 d. nutartimi nustatyta bausme, tačiau patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą nustatyta, kad kaltinamajam priimtas apkaltinamasis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendis, kuriuo paskirta subendrinta bausmė subendrinta su minėtos nutarties paskirta bausme. Nuosprendis neįsiteisėjęs, todėl nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paskirtas bausmes bendrinti.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nagrinėjamoje byloje civilinė ieškovė UAB „A.“ pareiškė 2023 m. spalio 26 d. civilinį ieškinį, kuriame prašoma priteisti 165 Eur turtinę žalą (b. l. 16). Iš civilinės ieškovės 2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškimo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. vagystės metu, paskaičiavus trūkumą, nustatyta, kad iš parduotuvės kasos aparato stalčiau pavogti 165 Eur (b. l. 14). Civilinė ieškovė su pareikštu civiliniu ieškiniu taip pat pateikė papildomus dokumentus: 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymą dėl EKA inventorizacijos komisijos sudarymo ir grynųjų pinigų tikrinimo Nr. 23/161A (b. l. 17) ir 2023 m. rugsėjo 11 d. grynųjų pinigų skaičiavimo EKA aktas prie įsakymo Nr. 23/161A (b. l. 18), iš kurių matyti, kad komisija įvykdžiusi inventorizaciją nustatė 165 Eur trūkumą. Byloje neabejotinai nustatyta, kad civilinės ieškovės žala patirta dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, žala nėra atlyginta, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino ir pažadėjo atlyginti ir būtent kaltinamajam kyla pareiga atlyginti žalą, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir prašoma žala priteistina iš kaltinamojo.

Bylą nagrinėjant teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam L. U. baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam L. U. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, paskirtas dėl to, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu arešto bausmę, o be gynėjo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami, t. y. pripažinus būtinu gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą.

Be to, kaip minėta, kaltinamasis iki bausmės atlikimo nedirbo, nedirba ir įkalinimo įstaigoje, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra pakankamai sunki. Kaltinamojo gynėja prašė teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat į tai, kad šiuo metu jis atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, t. y. areštą, neturi pajamų, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo L. U. netenkintinas.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. U. faktinio sulaikymo bausmei atlikti dienos.

L. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinės ieškovės UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jai iš L. U. priteisti 165 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš L. U. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje esančią kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.