- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- 1A-281-497/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34987-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- L. U.
- Civilinis ieškovas
- UAB „C.“
- Advokatai
- Kęstutis Ožiūnas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 - ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės (toliau ir – prokurorė) ir nuteistojo L. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nuosprendžio kuriuo L. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.
Civilinės ieškovės UAB „C.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai iš L. U. priteista 165 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. L. U. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2023 m. rugsėjo 11 d., apie 19.50 val., užėjęs į prekybos centro (toliau – ir PC) „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas teisės atrakino kasos aparatą jame paliktu raktu ir iš kasos aparato stalčiaus paėmė 165 Eur. Po ko supratęs, kad jo neteisėtus veiksmus pastebėjo parduotuvės darbuotoja, savo nusikalstamos veikos nenutraukė ir pabėgo iš parduotuvės. Tokiu būdu L. U. atvirai iš saugyklos pagrobė svetimą — uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „C.“ priklausantį 165 Eur vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1- 1156-1133/2024 pakeisti dalyje: pakeisti nuosprendžio dalį, kuria, L. U. buvo paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o galutinė bausmė skirta 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Nuteistajam L. U. skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinti bausmes iš dalies sudedant prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį bausmės, skirtos keistinu nuosprendžiu, ir skirti galutinę 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmę įskaityti L. U. atliktą bausmės dalį. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Pirma, Vilniaus miesto apylinkės teismas nenustatė L. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Antra, teismas nusprendė, jog L. U. išvadų nedaro, nes iš byloje esančių L. U. charakterizuojančių duomenų matyti, jog jis iki nagrinėjamos veikos padarymo teistas 9 kartus, iš kurių visus kartus už analogiškų ar panašaus pobūdžių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, taip pat matyti, kad jis ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už smulkias vagystes. Trečia, nuosprendyje buvo pažymėta, kad L. U. padarė vieną baigtą kvalifikuotos sudėties nusikaltimą nuosavybei, žala nėra atlyginta, L. U. nedirbantis. Nusikalstamą veiką jis įvykdė esant neišnykusiam ir teismo nepanaikintam teistumui, be to, nepraėjus nė metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (laisvės atėmimo bausmę atliko 2022 m. rugsėjo 13 d.). 2024 m. vasario 5 d. duomenimis per 5 metus L. U. už administracinių nusižengimų padarymą administracinėn atsakomybėn trauktas 8 kartus, iš kurių daugiausia už smulkias vagystes, duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą nėra. Visos šios aptartos aplinkybės teismui leido padaryti išvadą, kad L. U. linkęs nusikalsti, jo padaryta nusikalstama veika yra jo gyvenimo būdo ir teisei priešingo elgesio rezultatas. Teismas skirdamas bausmę taip pat įvertino, kad L. U. praeityje ne kartą atliko griežčiausias, su laisvės atėmimu susijusias bausmes, taip pat tai, kad L. U. jam paskirtų baudų nemoka, o visa tai rodo, kad L. U. nepasimoko, nes net griežčiausios laisvės atėmimo bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos nedaro ir jis toliau nusikalsta.
2.2. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nepakankamai įvertino pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir asmens charakteristiką, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nes buvo skirta per švelni bausmė, t. y. bausmės dydį nustatant artimesnį minimaliam sankcijoje nustatytos bausmės dydžiui.
2.3. Prokurorės teigimu, teismas nepakankamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nes nuteistasis L. U. padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą jos pobūdį, numatė kilsiančius padarinius ir jų norėjo. Padaryta nusikalstama veika yra turtinio pobūdžio, ja padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Pabrėžtina, jog padaryta nusikalstama veika turi net du kvalifikuojančius požymius (atvira vagystė ir vagystė įsibrovus į saugyklą), todėl L. U. padaryta nusikalstama veika turi būti vertinama kaip pavojingesnė, t. y. nusikalstamą veiką jis padarė ne tik įsibraunant į saugyklą – kasos aparatą, tačiau savo nusikalstamus veiksmus tęsė atvirai (matant parduotuvės pardavėjai-konsultantei ir L. U. tai suprantant). Svarbi ir aplinkybė, kad nusikalstama veika buvo padaryta siekiant pasipelnyti, ji nebuvo atsitiktinė, tai taip pat patvirtina, jog nuteistojo veiksmai buvo pavojingesni.
2.4. Kitas svarbus aspektas - asmens charakteristika, kuri leidžia spręsti, jog nuteistajam buvo paskirta per švelni bausmė. L. U. iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas net 9 kartus, daugelis jo padarytų veikų, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra analogiškos ar panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos nuosavybei. Taip pat jis ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes. Nuteistajam L. U. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnyje, ne kartą buvo paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės (pvz. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Iš paminėtų ankstesnių teismų nuosprendžių ir skirtos bausmės rūšies dydžių galima kategoriškai teigti, kad L. U. teigiamų išvadų nepadarė, jis nėra linkęs laikytis įstatymų ir nustatytų elgesio taisyklių. Priešingai, yra linkęs nusikalsti ir sąmoningai nepaiso draudimų. Be kita ko, svarbu paminėti, kad nuteistojo nepataisė ir švelnesnės bausmės nei laisvės atėmimas, kadangi už ankstesnes nusikalstamas veikas jam ne kartą buvo paskirtos tiek baudos, tiek arešto bausmės, taip pat buvo ne vieną kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai jo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų padarymo nesulaikė, jo nepaveikė, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nuteistojo L. U. veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o labiau jo susiformavusių antivisuomeninių ir kriminalinių nuostatų pasekmė.
2.5. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.). Teismas, paskirdamas per švelnią bausmę L. U. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, veiką kvalifikuojančius net du požymius bei į aplinkybes, neigiamai apibūdinančias L. U. asmenybę. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Kaip ir yra išaiškinta teismų praktikoje, bausmės dydis skiriamas skaičiuojant nuo sankcijos vidurkio į didesnę arba mažesnę pusę. Šioje baudžiamojoje byloje teismas nenustatė L. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertino itin neigiamą nuteistojo charakteristiką, pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepagrįstai nustatė ženkliai mažesnį bausmės dydį (9 mėnesius) nei bausmės vidurkis. Paskyrus savo dydžiu neteisingą bausmę, nėra galimybės įgyvendinti bausmės paskirties.
2.6. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 kovo 1 d. nuosprendyje nurodyta, kad nėra galimybės subendrinti L. U. paskirtos bausmės su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. kovo 13 d., todėl turėtų būti bendrinamas apeliacinės instancijos teismo keistinu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. U. prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad daug kur yra geranoriškai prisipažinęs ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Yra nurodęs daiktų buvimo vietą. Tai jau yra lengvinanti aplinkybė. Prašo taikyti BK 178 straipsnio 3 dalies redakciją, galiojančią nuo 2023 m. birželio 1 d. Taip pat nurodo nesuprantantis kodėl yra baudžiamas griežčiausiomis bausmėmis ir jam neatidedama bausmė taikant intensyvią priežiūrą. Prašo netaikyti laisvės atėmimo bausmės, o taikyti švelnesnę bausmę – apykoję. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašantis kuriuos įskaudino savo veikomis. Tvirtina pasižadantis dorai gyventi, atlyginti žalas. Bus naudingesnis visuomenei dirbdamas laisvėje ir tikrai vykdydamas savo pažadus. Suprato savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Tai rodo vien tai, kad geranoriškai pats parodė kur yra daiktai. Prašo skirti lygtinę bausmę, kad galėtų dirbti ir atlyginti žalas. Prašo duoti jam dar vieną galimybę.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo – atmesti. Nuteistojo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, o prokurorės apeliacinį skundą siūlė atmesti. Nuteistasis L. U. prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti gynėjo nurodytais motyvais, o jo skundą - tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo L. U. apeliacinis skundas atmetamas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokurorė prašo skirti griežtesnę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją mažinti trečdaliu ir subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nuteistasis L. U. prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės arba bausmę sumažinti.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokurorės ir nuteistojo L. U. apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytus proceso dalyvių argumentus ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nuosprendį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per švelnią bausmę L. U., todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.
8. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria įvertinęs šių aplinkybių visumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., kasacinė baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).
9. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. U. atsižvelgė į tai, kad L. U. padarė vieną baigtą kvalifikuotos sudėties nusikaltimą nuosavybei. Žala nėra atlyginta. Teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat įvertino L. U. asmenybę charakterizuojančius duomenis: nedirba, šiuo metu atlieka arešto bausmę, iki nagrinėjamos veikos padarymo už panašaus ir tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas teistas 9 kartus. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė esant neišnykusiam ir teismo nepanaikintam teistumui, be to nepraėjus nė metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. 2024 m. vasario 5 d. duomenimis per 5 metus L. U. už administracinių nusižengimų padarymą administracinėn atsakomybėn trauktas 8 kartus, iš kurių daugiausia už smulkias vagystes, duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą nėra.
10. Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes – baudą, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis gerokai mažesnis už vidurkį (9 mėnesiai). Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir dydį nurodė, kad L. U. praeityje ne kartą atliko griežčiausias, su laisvės atėmimu susijusias bausmes, taip pat tai, kad ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kaltinamasis jam paskirtų baudų nemoka, o visa tai rodo, kad kaltinamasis nepasimoko, nes net griežčiausios laisvės atėmimo bausmės L. U. elgesiui teigiamos įtakos nedaro ir jis toliau nusikalsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio bausmės praeityje buvo skirtos nuteistajam ir jų poveikį jo elgesiui. Atsižvelgdama į toliau aptariamus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su prokurorės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo skirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neužtikrins bausmės paskirties.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skyrus laisvės atėmimą 9 mėnesiams, pirmosios instancijos teismas nepakankamai detaliai įvertino ankstesniais nuosprendžiais L. U. skirtas bausmes ir jų poveikį nuteistajam. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžiu L. U., pripažinus jį kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, buvo paskirtos šios bausmės: pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metai laisvės atėmimo, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 9 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 9 mėn. laisvės atėmimo. Subendrinus šias bausmės skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo ir 4 MGL, t. y. 150,64 EUR bauda. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis (1 t. b. l. 67), atlikus dalį minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės, jis 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo paleistas lygtinai ir praėjus vos kelioms savaitėms 2018 m. rugpjūčio 23 d. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje dėl kurio buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. U. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2016 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 5 mėnesių 5 dienų bausme ir L. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių 5 dienoms ir 4 MGL (150, 64 eurų) dydžio bauda. Šią laisvės atėmimo bausmę L. U. atliko 2022 m. rugsėjo 13 d. Minėti duomenys patvirtina, kad ankstesniais nuosprendžiais už analogiškų nusikaltimų padarymą nuteistajam buvo skirtos didesnės nei 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės, kurios bausmės tikslų nepasiekė, nes L. U. ir toliau daro nusikaltimus. Antai nusikaltimą šioje byloje įvykdė nepraėjus nė metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ką pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas. Tokiu būdu, ilgesnėms laisvės atėmimo bausmės nepasiekus joms keltų tikslų, nėra jokio pagrindo spręsti, kad juos pasiekti pakaks 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki 6 mėnesių. Atitinkamai, nėra pagrindo skirti kitos rūšies bausmę ar paskirtą laisvės atėmimo bausmę mažinti, kaip to prašo nuteistasis.
12. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorės prašoma 2 metų laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra per griežta. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemoje (LITEKO) esančių duomenų matyti, kad sumažinus paskirtą bausmę trečdaliu, tokio dydžio subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė (prieš ją subendrinant su bausme nustatyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutartimi) L. U. skirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas už keturių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymą. Nors prokurorė nurodo, kad šiuo atveju nustatyti net du kvalifikuojantys požymiai, atvira vagystė ir vagystė įsibrovus į saugyklą, teisėjų kolegija su tuo sutinka iš dalies.
13. Nagrinėjamu atveju L. U. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje padarė vieną nusikaltimą, kuriuo buvo realizuoti požymiai, patenkantys į skirtingų BK 178 straipsnio dalių sudėtis (atvira vagystė ir vagystė įsibrovus į saugyklą). Tokiu atveju, kai realizuojami alternatyvūs veikos požymiai, nustatyti skirtingose to paties BK straipsnio dalyse, veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį nustatančią taikomo straipsnio dalį, o kiti byloje nustatyti alternatyvūs sudėties požymiai aprašomi nuosprendyje (BPK 305, 331 straipsniai). Todėl L. U. veika buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamu atveju nesant kvalifikuojančio požymio įsibrovimo į saugyklą, veika būtų kvalifikuojama pagal kitą BK 178 straipsnio dalį, numatančią švelnesnę atsakomybę. Todėl ši aplinkybė nagrinėjamu atveju papildomai nedidina veikos pavojingumo, nes dėl šios aplinkybės nuteistasis ir taip atsako pagal griežtesnę atsakomybę numatančią BK 178 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 178 straipsnyje numatyta veika yra turtinio pobūdžio, darant šį nusikaltimą įprastai siekiama turtinės naudos, todėl prokurorės argumentas, kad veikos pavojingumą šiuo atveju didina siekis pasipelnyti, nepagrįstas.
14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju L. U. padarė vieną nusikaltimą, nusikaltimo nenutraukė ir jį pastebėjus parduotuvės darbuotojai, kas lėmė jog vagystė įsibrovus į saugyklą buvo padaryta atvirai, dėl ko laikytina pavojingesne, sprendžia, kad nuteistajam skirtina 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina trečdaliu.
Dėl bausmės bendrinimo su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu skirta bausme
15. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apygardos teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. kovo 13 d. Taigi, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, jis dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti dėl šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės bendrinimo su skundžiamu nuosprendžiu skirta bausme. Šiuo atveju nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimo klausimą, esant įsiteisėjusiam nuosprendžiui turės išspręsti vėliausią nuosprendį priėmęs teismas (BPK 347 straipsnis, 362 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka negali bendrinti nuteistajam apeliacinės instancijos teismo pakeistu skundžiamu nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai apribota L. U. teisė apskųsti sprendimą dėl bausmių bendrinimo.
16. Nuteistasis skunde nurodo, kad daug kur yra prisipažinęs ir gailisi dėl padarytų veikų, tą patvirtina ir aplinkybė, kad parodė daiktų buvimo vietą. Prašo taikyti BK 178 straipsnio 3 dalies redakciją, galiojančią nuo 2023 m. birželio 1 d. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad L. U. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas pagal šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kuri įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d. Taigi, pagal redakciją, kurią skunde ir įvardija nuteistasis. Antra, daiktų buvimo vietos nuteistasis nagrinėjamu atveju parodyti negalėjo, nes jo veiksmai pasireiškė grynųjų pinigų pagrobimu, pinigai grąžinti nebuvo.
17. Nors nuteistasis nurodo, kad daug kur yra prisipažinęs, tačiau sprendžiant dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, vertinamas asmens elgesys konkrečioje byloje, todėl aplinkybė, kad nuteistasis kitose bylose pripažino kaltę ir gailėjosi, jokios reikšmės neturi. Nagrinėjamu atveju skundžiame nuosprendyje pateikta išsami teismų praktika dėl kaltininko prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi vertinimo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl teisėjų kolegija dar kartą nekartodama tų pačių teismų praktikos išaiškinimų pabrėžia, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). L. U. baudžiamojon atsakomybėn trauktas 9 kartus, iš kurių visus kartus už analogiškų ar panašių nusikaltimų padarymą. Nuteistajam nedarant teigiamų išvadų, net po griežtų laisvės atėmimo bausmių atlikimo, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo gailėjimasis ir neigiamas veiksmų įvertinimas yra deklaratyvaus požiūrio. Atsižvelgiant į tai, pripažinti L. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra jokio pagrindo.
18. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. L. U., pakeitus skundžiamą nuosprendį dalyje dėl bausmės, nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme, taigi atitinka bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
19. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad bausmės tikslų galima pasiekti taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. L. U. ankstesniais nuosprendžiais laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas tris kartus (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2015 m. rugpjūčio 28 d., 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiais). Po šių nuosprendžių priėmimo jis buvo nuteistas realia 3 metų laisvės atėmimo bausme Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu. Atlikus dalį bausmės, 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo paleistas lygtinai, tačiau suteikto pasitikėjimo nepateisino ir praėjus vos keletui savaičių padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl kurio buvo nuteistas realia 1 metų 11 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausme Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę atliko 2022 m. rugsėjo 13 d. tačiau tai jokio teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo ir mąstymo nuostatų nepakeitė. Nuteistasis ir po šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo iki nusikaltimo šioje byloje padarymo, 2023 m. gegužės 21 d. dar padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, už ką buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžiu 18 parų arešto bausme. Aptartos aplinkybės paneigia bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybę, nes realių laisvės atėmimo bausmių atlikimas bausmės tikslų nepasiekė.
21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
22. 2024 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 16 d. pažyma Nr. APD-2024-05387 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 175,00 Eur, už L. U. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.
23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme.
24. BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad gynėjo dalyvavimas būtinas kitais šio kodekso numatytais atvejais. Remiantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas. Atsižvelgdamas į tai, kad L. U. neturėjo gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius L. U. parinko gynėją Kęstutį Ožiūną, kuris Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi ir buvo paskirtas jo gynėju advokatu. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, iš L. U. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 - ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo L. U. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nuosprendį pakeisti:
L. U. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje padarymą skirti laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę L. U. skirti laisvės atėmimą 1 metams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 175,00 Eur, iš nuteistojo L. U. nepriteisti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.