Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Y. V. atstovo advokato Ginto Gustaičio skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. M. (V. M.) ir J. T. (J. T.) yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

2. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Y. V. atstovas advokatas baudžiamojoje byloje 2023 m. rugpjūčio 16 d. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nukentėjusiajam iš V. M. ir J. T. prašoma solidariai priteisti 6000 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 6000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, prašė kaltinamiesiems taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nukentėjusiojo atstovo prašymas dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo kaltinamiesiems V. M. ir J. T. taikymo buvo netenkintas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skunde nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Y. V. atstovas advokatas Gintas Gustaitis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į kaltinamiesiems V. M. ir J. T. priklausantį turtą (jeigu toks yra), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, t. y. parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti.

4.1. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnyje yra nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai yra siekiama užtikrinti civilinį ieškinį. Asmens nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ji gali būti ribojama, kai yra siekiama užkirsti kelią galimam kito asmens teisių pažeidimui.

4.2. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo atstovo įsitikinimu, baudžiamajame procese nuosavybės teisės apribojimui nėra taikomi tokie pat kriterijai kaip civiliniame procese. Civiliniame procese apribojimo prašantis proceso dalyvis privalo įrodyti asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimą, nesąžiningumą, siekiant perleisti ar paslėpti turtą, o tai lemia laikinosios apsaugos priemonės taikymą tik išimtiniais atvejais. Šiuo atveju žemesnysis teismas nepagrįstai kaltinamųjų teisių apribojimui taikė taisykles, kurios yra būdingos civiliniam procesui. Tokiu būdu buvo paneigta nukentėjusiojo teisė į patirtos žalos atlyginimo užtikrinimą.

4.3. Skunde pažymima, kad baudžiamajame procese turi būti siekiama, jog padaryta žala būtų atlyginta kuo greičiau, o ne po kelių ar keliolikos metų. Per ilgas žalos atlyginimo terminas užtikrintų tik formalų, bet ne efektyvų teisingumą.

4.4. Advokatas sutinka su tuo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti taikomas laikantis proporcingumo principo reikalavimų. Vis tik, šiuo atveju nukentėjusysis siekia, kad kaltinamiesiems, turint nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, būtų uždrausta šį turtą perleisti, nes tai bent iš dalies užtikrintų civilinio ieškinio savalaikį patenkinimą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamiesiems netrukdytų naudotis turtu ir nesuvaržytų jų teisių į jiems priklausančias pinigines lėšas. Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nevaržys kaltinamųjų teisių daugiau nei tai yra būtina nukentėjusiojo teisių apsaugai.

4.5. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo atstovas taip pat nurodo, kad kaltinamųjų gynėjo teiginiai apie tariamą jų ketinimą atlyginti žalą savaime nereiškia, jog kaltinamieji iš tiesų tokį ketinimą turi ir šis ketinimas bus įvykdytas. Tokie gynėjo teiginiai nėra pagrįsti ir neleidžia daryti išvadų dėl kaltinamųjų planuojamų veiksmų. Žemesnysis teismas neturėjo savo sprendimo grįsti prielaidomis apie kaltinamųjų ketinimus.

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo atstovo advokato skundas tenkinamas iš dalies

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama teismo nutartimi, skundo argumentais ir šio skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netinkamai išsprendė laikino kaltinamųjų nuosavybės teisės apribojimo taikymo šioje baudžiamojoje byloje klausimą.

7. Procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo procesą numatančio BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui, arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta.

8. BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Y. V. yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų V. M. ir J. T. solidariai priteisti 6000 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 6000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys byloje yra priimtas, todėl teisinis pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo turtui, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, nustatytas.

9. Analizuojant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo apygardos teismui pateiktą skundą, bei kitus skundo nagrinėjimui pateiktus duomenis, būtina įvertinti, ar yra pagrindas skirti procesinę prievartos priemonę - laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą galimai veiką padariusių kaltinamųjų atžvilgiu. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas procesinių prievartos priemonių, tame tarpe ir laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo pagrįstumo klausimą, asmens kaltės klausimo nesprendžia ir faktinių bylos aplinkybių nevertina. Be to, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-221-487/2018). Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamieji galėjo padaryti jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl V. M. ir J. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Y. V. galimai buvo padaryta žala, kurios atlyginimo užtikrinimui taikytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamiesiems priklausančiam turtui. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji galimai nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą, padarė žalos ir byloje pareikštas civilinis ieškinys, konstatuoja, jog yra BPK 116 straipsnyje ir BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai taikyti nuosavybės teisių apribojimą.

10. Skundžiamojoje nutartyje nurodoma, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuo atveju, jeigu juo būtų tenkintas nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys, t. y. kad kaltinamieji yra nesąžiningi arba planuoja slėpti, parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tačiau byloje nėra ir tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad tuo atveju, jei nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys būtų tenkintas, kaltinamieji neabejotinai vykdytų prievolę sumokėti priteistą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Kaip matyti, baudžiamąją bylą nagrinėjantis apylinkės teismas, sprendimą netaikyti kaltinamiesiems laikino nuosavybės teisės apribojimo, motyvavo tuo, kad kaltinamieji artimiausiu metu ketina atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą ir prašyti atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Žemesnysis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto sąlygų yra dalinis ar visiškas žalos atlyginimas arba įsipareigojimas ją atlyginti, sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas tuo atveju, jei civilinis ieškinys būtų tenkintas.

11. Pagrindinis laikino nuosavybės apribojimo tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Aplinkybė, jog kaltinamieji pateikė prašymus atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vertinant civilinio ieškinio užtikrinimo ir nukentėjusiojo interesų apsaugojimo kontekste, nėra pakankama konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje civilinio ieškinio įvykdymas nebus apsunkintas arba netaps neįmanomu. Procese privalo būti paisoma ne tik kaltinamųjų teisių, bet ir turi būti ginami nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) teisėti interesai, taip pat imamasi priemonių jiems apsaugoti. Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, taigi jos taikymas bus panaikintas atsiradus priežastims, dėl kurių ši procesinė prievartos priemonė taptų nebereikalinga.

12. Pažymėtina, jog vien tik teiginiai apie kaltinamųjų ketinimą atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą, savaime nėra pagrindas spręsti, kad kaltinamieji tokį ketinimą iš tikrųjų realizuos. Kaip matyti iš 2023 m. rugsėjo 18 d. apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų kaltinamųjų parodymų, nors jie ir sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalą, tačiau matyti, kad jie nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu. J. T. nurodė, kad jis atlygins tokią sumą, kokią priteis teismas, tačiau jo manymu, civilinis ieškinys yra per didelis, tai neadekvati suma. Jis nurodė, kad iki teismo bandė ne vieną kartą susisiekti su nukentėjusiuoju, norėjo susitikti ir susitarti su juo dėl žalos sumos. Taip pat teisiamajame posėdyje nurodė, kad jo manymu užtektų atlyginti 1000-2000 Eur. Kaltinamasis V. M. nurodė, kad pilnai sutiks su tuo, ką priteis teismas, tačiau taip pat nurodė, kad su 6000 Eur turtinės žalos ir 6000 Eur neturtinės žalos suma, pareikšta civiliniame ieškinyje, nelabai sutinka. Taigi, nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl kaltinamųjų ketinimo atlyginti žalą tuo atveju, jei nukentėjusiojo civilinis ieškinys būtų tenkintas pilna apimtimi. Be to, nors 2023 m. rugsėjo 18 d. apylinkės teisme vykusiame teisiamajame posėdyje buvo pateiktas mokėjimo nurodymas apie tai, kad kaltinamieji civiliniam ieškovui - Valstybinei ligonių kasai atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas, tačiau nukentėjusiajam Y. V. jokia žala iki šiol nebuvo atlyginta. Vertinant kaltinamųjų pasisakymus apie nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, jog prašomos priteisti sumos yra „neadekvačios“, pagrįstai kyla abejonių dėl realaus kaltinamųjų ketinimo atlyginti žalą įgyvendinimo. Nurodytoji aplinkybė, aukštesniojo teismo vertinimu, yra pakankama spręsti apie ieškinio neįvykdymo riziką iš fizinių asmenų, todėl šioje bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, siekiant užtikrinti civilinio ieškovo pareikšto civilinio ieškinio įvykdymą, yra pagrindas kaltinamųjų V. M. ir J. T. turtui taikyti laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą.

13. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinami V. M. ir J. T., sunkumą (galimai padarytas apysunkis nusikaltimas) bei į tai, kad žalą patyrusio asmens satisfakcija turi prioritetinę reikšmę prieš kaltinamųjų turtinius interesus, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamųjų turtą laikytinas teisinga ir pagrįsta procesine prievartos priemone.

14. Aukštesnysis teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria netenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo prašymas paskirti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą kaltinamųjų V. M. ir J. T. turtui, ir priimti naują sprendimą. Skunde prašoma laikinai apriboti nuosavybės teisę į kaltinamiesiems V. M. ir J. T. priklausantį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, t. y. parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti. Pažymėtina, jog taikant šią procesinę prievartos priemonę turi būti teisingai nustatyta taikomų apribojimų apimtis, jų terminas, kad kaltinamųjų teisės nebūtų suvaržytos labiau nei būtina. Kadangi byloje nebuvo spręsti šie klausimai, prašymas dėl laikino kaltinamųjų V. M. ir J. T. nuosavybės teises apribojimo grąžinamas apylinkės teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Y. V. atstovo advokato Ginto Gustaičio skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria netenkintas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Y. V. atstovo advokato Ginto Gustaičio prašymas dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo kaltinamųjų V. M. ir J. T. turtui, panaikinti ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl laikino kaltinamųjų V. M. ir J. T. nuosavybės teisės apribojimo grąžinti pakartotinai spręsti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.