Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.9.7; 1.1.9.10; 1.1.10.1.2; 1.2.22.11.2; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

2025 m. gruodžio 17 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, lietuvis, iki sulaikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, iki sulaikymo dirbęs UAB „T.“, vykdęs individualią veiklą, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje;

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „G. e.“, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. M. K. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, ir platino, o būtent: iš anksto susitaręs susitikti su L. M., 2025 m. gegužės 16 d., apie 21.00 val., atvažiavęs automobiliu „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), už 100 Eur minėtame automobilyje pardavė L. M. 0,056 g narkotinės medžiagos – kokaino, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto susitaręs su L. M., 2025 m. gegužės 17 d., apie 1.12 val., atvažiavęs automobiliu „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), minėtame automobilyje L. M. už 100 Eur pardavė 0,274 g narkotinės medžiagos – kokaino, o kitą dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė ir gabeno su savimi minėtame automobilyje tol, kol 2025 m. gegužės 17 d., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams atlikus automobilio „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratą, buvo rasta 4,478 g narkotinės medžiagos – kokaino ir 5,074 g psichotropinės medžiagos – MDMA, dar kitą dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė namuose, (duomenys neskelbtini), tol, kol 2025 m. gegužės 17 d. policijos pareigūnams atlikus kratą buvo rasta ir paimta narkotinė medžiaga – kokainas, kurios masė yra 63,551 g, narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,549 g, bei psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 8,822 g. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, M. K. neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko automobilio „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), porankio daiktadėžėje nešiojo kastetą – smogiamojo pobūdžio nešaunamąjį šaltąjį ginklą, pagamintą pramoniniu būdu, kol 2025 m. gegužės 17 d. 7.55 val. atlikę automobilio kratą jį rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Vilniaus miesto policijos komisariato pareigūnai. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

3. L. M. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2025 m. gegužės 16 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs su M. K., pastarajam prie jo privažiavus, įsėdo į M. K. automobilį „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai iš M. K. už 100 Eur įgijo vieną plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – kokainu, kurios masė yra 0,056 g, ir laikė tol, kol 2025 m. gegužės 17 d., apie 1.22 val., įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė VA VPK pareigūnai;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. gegužės 17 d. 1.12 val., iš anksto susitaręs su M. K., su juo susitiko (duomenys neskelbtini), pastarajam prie jo privažiavus, įsėdo į M. K. automobilį „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai iš M. K. už 100 Eur įgijo vieną plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – kokainu, kurios masė yra 0,274 g, ir laikė tol, kol 2025 m. gegužės 17 d., apie 2.57 val., VA VPK pareigūnai atliko asmens kratą ir kelnių dešinės pusės galinėje kišenėje rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko neteisėtai laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini), 2,673 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos bei 0,308 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol 2025 m. gegužės 17 d., apie 4.15 val., minėtas narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė VA VPK pareigūnai. Šiais savo veiksmais L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad su L. M. yra pažįstami daugiau nei pusę metų, šia veikla irgi užsiima daugiau nei pusę metų. Pripažįsta, kad draudžiamų medžiagų kiekį, kuris nurodytas kaltinime, laikė su tikslu platinti. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis nėra bandęs, yra prieš tokius dalykus, bet jo veikla byloja priešingai. Sunku pasakyti, kada ir už kokią sumą įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, įgijo per kelis kartus per „Telegram“, su tiekėjais nebuvo galimybės bendrauti akis į akį, jie nustatydavo vietas, kur jis nuvažiuodavo medžiagas pasiimti. Kokaino kainos svyruodavo nuo 60–80 Eur, perkant didesnį kiekį, kaina yra mažesnė. MDMA jam pasiūlė įsigyti, nes tai turėtų būti paklausu, šių medžiagų kaina buvo 30 Eur už 1 g. Buvo 3–5 žmonių ratas, kurie minėjo, kad vartoja kokainą, tai nebuvo jam svetimi asmenys, pagalvojo, kodėl negalėtų papildomai iš jų užsidirbti. Jie SMS žinute susisiekdavo su juo, o jis jiems parduodavo kokainą už 100 Eur. Nebuvo taip, kad važinėjo gatvėmis ir siūlė. Su L. M. susipažino per pažįstamus, buvo supažindintas kaip vartojantis žmogus. Žinojo, kad gal kažkada jam prireiks atsipalaiduoti. Tą dieną L. M. buvo pirmas žmogus, kuriam pardavė. Pirmas susitikimas įvyko 21.00 val. Didžioji g. prie Rotušės. Antras susitikimas – 1.00 val. prie klubo „Anna Mesha“. Sutarė, kad atvyks, L. M. parašė SMS žinutę. Nesuprato, kad jį stabdė policijos pareigūnai, buvo šurmulys, bandymas atidaryti dureles, smūgis į stiklą, įsivaizdavo, kad tai yra plėšimas, bandė važiuoti atbuline eiga, galvojo, kad jį užmuš, tiesiog bijojo. Kai jį ištraukė iš automobilio, pranešė, kad tai yra pareigūnai, tačiau jokių skiriamųjų ženklų nebuvo. Automobilyje rastas medžiagas platino, jas turėjo, kad nereikėtų važiuoti namo, jeigu kažkam prireiktų. Automobilyje rasti pinigai – 200 Eur yra gauti iš L. M., o 690 Eur – tą dieną sporto salėje uždirbti pinigai, klientė sumokėjo už dvi praėjusias savaites ir kai kurie buvo sumokėję į priekį. Tie pinigai buvo sudėti skirtingose vietose. Namuose rasti 10 000 Eur yra iš klientų paimti pinigai už terasų darbus, kurie nebuvo pradėti atlikti, pinigų net nespėjo įnešti į įmonės sąskaitą. Kol darbai nepradėti daryti, tie pinigai nėra nei jo, nei įmonės, o yra kliento. Daugiau nei 5 000 Eur buvo giminaičių padovanoti pinigai per vestuves. Taip pat taupė kartu su sutuoktine, nes siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą. Tėvai buvo davę pinigų pradiniam įnašui. Pinigai namuose buvo skirtingose vietose, nes užsiėmė neteisėta veikla, bijojo sulaukti vagių, kurie pareikalautų pinigų, tokiu atveju, padavus tam tikrą sumą, gal jie apsisuktų ir išeitų, daugiau nereikalautų. Svarstykles ir indelius laikė produkcijai sverti, imdavo didesnį kiekį ir sufasuodavo pats, šaukštelis buvo skirtas medžiagai dėti į maišelius. Automobilis „Lexus“ priklauso jo tėvams, prie jo įsigijimo neprisidėjo, automobilio prašydavo gal nuo gruodžio mėnesio, pasiskolindavo savaitgaliui arba kai būdavo daugiau darbų su statybomis, važiuoti pas klientus. Viskas vyko žodiniu susitarimu. Mama nežinojo, kokiu tikslu jis naudos tą automobilį. Tėvai turėjo dar vieną automobilį. Buvo dar vienas automobilis darbui – „Volkswagen Sharan“, juo veždavo statybines medžiagas į objektus, jis buvo registruotas tėčio vardu, bet jam netiko, nes yra per didelis. Sutuoktinė automobilį turėjo, bet jai kiekvieną dieną reikėdavo važiuoti į darbą. Dėl kasteto – neprisimena, iš kur jį gavo, nežinojo, kad tai yra šaltasis ginklas, jis nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Kai pasiimdavo automobilį, į jį įsidėdavo kastetą, nes pasitaikydavo tų pažįstamų asmenų rate neadekvačių žmonių, kastetą laikė daiktadėžėje. Nesidomėjo, ar tokio pobūdžio daiktą galima turėti, jeigu žinotų, kad tai yra nusikaltimas, nebūtų jo laikęs prie savęs. Labai nuoširdžiai gailisi, tai buvo didelė pamoka jo gyvenime.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad iki įvykio narkotines medžiagas vartojo 5 metus, bet labai retai, kartą per 3 mėnesius. Įvykio dieną susitiko su draugais vakarienės restorane „Motif“, išgėrė vyno. Šovė mintis nusipirkti kokaino, parašė M. K. per „Signal“, ar gali privažiuoti, jis atvažiavo, pasiėmė 1 g kokaino, pirmą maišelį suvartojo, buvo likę tik likučiai. Po kelių valandų nuėjo į klubą „Anna Mesha“, pagalvojo, kad vakarėliui gali pritrūkti kokaino, paskambino M. K. antrą kartą, jis atvažiavo, savo vartojimui pasiėmė dar vieną maišiuką, oficialiai buvo 1 g, bet pagal ekspertizę – 0,3 g, abu kartus mokėjo po 100 Eur. Išlipo iš automobilio, grįžinėjo į barą ir jį iš galo „čiupo“ pareigūnai. Iš pradžių nesuprato, kas jie, bet parodžius pažymėjimą suprato, kad tai pareigūnai, ir išmetė įgytą maišelį. Medžiagos, kurios buvo rastos namuose, buvo pirktos prieš 100 metų, nėra didelis „žolytės“ mėgėjas, kanapių derva tai buvo hašišo dalys, ją įsigijo dar seniau, neprisimena, už kokią sumą. Šias medžiagas laikė rekreacijos tikslu, nemanė, kad tai yra toks didelis nusižengimas. Po įvykio psichotropinių medžiagų nevartoja, turėjo rimtą pamoką. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi.

4. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamieji, jų gynėjai ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimai pareikšti dėl sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų, baudžiamojo nusižengimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamųjų prisipažinimo teisme, jų padarytas nusikalstamas veikas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

5. Kaltinamojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad narkotines medžiagas įsigijo maždaug prieš du mėnesius. Dėl savo artimųjų saugumo negali pasakyti asmens, iš kurio jas įsigijo, duomenų. Gali būti, kad įgijo nurodytą kiekį kokaino, neprisimena, kiek už tai sumokėjo. Nurodytą kiekį MDMA bei kanapių pirko ten pat, neprisimena, kiek mokėjo. Narkotines medžiagas įsigijo, nes norėjo jas platinti ir užsidirbti pinigų. Neprisimena, kaip L. M. sužinojo apie jį ir iš kur pas jį yra jo kontaktas. Narkotines medžiagas jam pardavė tik du kartus, tiksliai taip, kaip yra nurodyta, abu kartus už 100 Eur. Dalis pinigų, rastų jo namuose, yra jo ir sutuoktinės vestuvių dovanos (to įrodyti negali), sutuoktinės atlyginimas neblogas, kartu taupė nekilnojamajam turtui, taip pat dalis pinigų yra iš darbinės veiklos, t. y. statybų, kita dalis pinigų yra iš klientų paimti avansai už statybines medžiagas, turėtų būti pasirašytos sutartys su klientais. Tai galėtų pagrįsti, tik reikėtų paieškoti visų dokumentų. Nežinojo, kad kasteto negalima laikyti automobilyje ar prie savęs. Labai apgailestauja dėl visos situacijos, nuoširdžiai gailisi (t. 3, b. l. 112–114, t. 4, b. l. 31–32).

6. Kaltinamojo L. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad apie 5 metus vartoja narkotines medžiagas savaitgaliais ar per šventes atsipalaidavimui, tačiau nėra nuo jų priklausomas. Narkotines medžiagas, dažniausiai, pirkdavo iš M., pavardės nežino, su juo susipažino maždaug prieš metus prie baro „Spiritus“, Aušros Vartų g., Vilniuje, tikslaus adreso pasakyti negali. M. buvo atvažiavęs prie baro, jo manymu, tuo pačiu automobiliu „Lexus“, jį užkalbino, pradėjo bendrauti ir taip sužinojo, kad platina narkotines medžiagas. Nuo to laiko narkotines medžiagas visada pirkdavo iš jo – parašydavo žinutę į internetinę susirašinėjimo programą „Signal“, sutardavo laiką, jis nurodydavo vietą, kurioje tuo metu būdavo, ir M, atvažiuodavo, parašydavo jam žinutę į „Signal“, kad atvažiavo, ir jis išeidavo. Pirkdavo iš jo kokainą, už 1 g mokėdavo 100 Eur. Žinutės iš internetinės susirašinėjimo programos dingdavo automatiškai. M. telefono numerio neturi, SMS žinutėmis ar skambučiais nėra bendravę, programėlėje „Signal“ buvo pasivadinęs „M 3“. 2025 m. gegužės 16 d., apie 20.00 val., parašė M. žinutę su klausimu, kada galėtų privažiuoti prie „Motif“, esančio šalia Rotušės, Vilniuje. Atrašė, kad privažiuos apie 21.00 val. Atvažiavęs parašė žinutę, jis išėjo, įsėdo į M. automobilį „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padavė jam 100 Eur, M. jam padavė vieną maišelį, kartu pavažiavo apie 100 m, tuomet jis išlipo iš automobilio ir nuėjo į barą. Apie 00.00 val. jis išėjo į kitą barą „Anna Mesha“, Liejyklos g., suprato, kad jam pritrūks jo turimos medžiagos, vėl parašė žinutę M., paklausė, ar galėtų privažiuoti prie „Anna Mesha“. M. jam parašė, kad per 15 min. atvažiuos. Atvažiavęs parašė žinutę į „Signal“, jis išėjo, įsėdo į M. automobilį „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padavė jam 100 Eur, M. jam padavė vieną maišelį, tada kartu apvažiavo vieną didelį ratą aplink kvartalą, M. nuvažiavo savais keliais, o jį pasitiko policijos pareigūnai ir buvo sulaikytas. Iš ko ir kur įsigijo kratos metu bute, (duomenys neskelbtini), rastas narkotines medžiagas, atsakyti negali, neprisimena, kiek bandė „atgaminti“, tai kažkas pavaišino vakarėlyje. Kanapės jo bute gulėjo jau gan ilgai, apie pusę metų. Smulkintuvą savo reikmėms maždaug prieš dvejus metus įsigijo Ispanijoje, kadangi kartais parūko „žolytę“. Po sulaikymo narkotikų nevartojo, ta naktis buvo labai didelė pamoka. Labai gailisi (t. 1, b. l. 120–122, 133–135).

7. Liudytojo R. (R.) J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba VA VPK Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Buvo gauta informacija, kad M. K. galimai platina narkotines medžiagas (kokainą), kurias Vilniaus senamiesčio teritorijoje išvežioja automobiliu „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Siekiant patikrinti gautą informacija bei sulaikyti M. K. su įkalčiais, 2025 m. gegužės 16 d. kartu su kolegomis, t. y. vyresniuoju tyrėju E. K., vyresniąja tyrėja G. Ž. bei tyrėju T. M., stebėjo vietas, kuriose M. K. galimai susitinka su narkotinių medžiagų pirkėjais. 2025 m. gegužės 16 d., apie 21.00 val., stebint teritoriją šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. K.. Į minėto automobilio priekinę keleivio vietą įsėdo vyriškos lyties asmuo, kaip vėliau nustatyta – L. M.. Asmeniui įsėdus, automobilis nuvažiavo nežinoma kryptimi. Maždaug po 4 min. L. M. pėsčiomis grįžo į barą, esantį (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 17 d. 1.12 val., toliau stebint vietas, kur M. K. susitinka su narkotinių medžiagų pirkėjais, pamatė prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) pusės privažiuojantį automobilį „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. K., į automobilio priekinę keleivio vietą įsėdo tas pats L. M.. Automobilis iškart pajudėjo ir važiavo Liejyklos, Totorių, Benediktinių g., tuomet sustojo prie (duomenys neskelbtini) sankirtos, L. M. išlipo ir nuėjo (duomenys neskelbtini). Įtarus, kad įvyko narkotinių medžiagų platinimas, nuspręsta L. M. patikrinti. Priėjus ir prisistačius policijos pareigūnais, jis iš kairės rankos delno išmetė vieną užspaudžiamą plastikinį maišelį su šviesios spalvos milteliais, kurį, kaip jis paaiškino, įsigijo 2025 m. gegužės 16 d., apie 21.00 val., Rotušės aikštėje, Vilniuje, iš M. K. už 100 Eur. Vyresnysis tyrėjas E. K. atliko asmens kratą ir kelnių dešinės pusės galinėje kišenėje rado dar vieną užspaudžiamą plastikinį maišelį su šviesios spalvos milteliais. L. M. paaiškino, kad kokainą įgijo prieš kelias minutes iš M. K. juodos spalvos automobilyje „Lexus“ už 100 Eur. L. M. buvo sulaikytas, darbą su juo tęsė vyresnysis tyrėjas E. K.. Siekiant sulaikyti M. K. su įkalčiais, kartu su tyrėju T. M. nusprendė jį sustabdyti ir patikrinti. 2025 m. gegužės 17 d. 1.35 val. pastebėjo, kad automobilis „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja prie pastato, (duomenys neskelbtini). Jam sustojus sankryžoje, kartu su tyrėju T. M. priėjo prie vairuotojo pusės šoninio stiklo ir parodžius tarnybinius pažymėjimus prisistatė policijos pareigūnais. Bandyta atidaryti automobilio vairuotojo dureles, tačiau jos buvo užrakintos. M. K., siekdamas išvengti sulaikymo ir sunaikinti įkalčius, įjungė automobilio atbulinę pavarą ir atbuline eiga pajudėjo iš vietos. Siekiant, kad M. K. nepasišalintų iš įvykio vietos, pro pravirą priekinį vairuotojo langą nuolat buvo duodami aiškūs ir garsūs nurodymai sustoti bei atidaryti duris. Piliečiui nereaguojant į įspėjimus, buvo panaudotos policijos spec. priemonės – išdaužtas automobilio „Lexus“ vairuotojo šoninis stiklas, per išdaužtą langą dalinai persisverta į vidų, automobilio pavarų svirtis pakeista į „Parking“. Automobiliui sustojus, M. K. buvo išlaipintas ir uždėti antrankiai. Piliečio paklausus, ar turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų, šis atsakė, kad turi, ir parodė į vyrišką rankinę, gulinčią ant vairuotojo pusės esančio kilimėlio. Atlikus automobilio kratą, minėtoje rankinėje rasti plastikiniai maišeliai su šviesios spalvos milteliais bei galimai šaltasis ginklas – kastetas. M. K. paklausus, ar savo gyvenamojoje vietoje turi daugiau narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jis atsakė, kad Vilniuje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau buvo disponuojama informacija, kad M. K. realiai gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktine. Nuspręsta minėtu adresu atlikti neatidėliotiną kratą. Kartu su pareigūnais nuvykus į vietą ir privažiavus prie laiptinės, M. K. buvo paklausta, ar jis ten gyvena, į ką šis atsakė, kad nieko bendro su tuo butu neturi, ir vykti atlikti kratą atsisakė. Priėjus prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų kartu su uniformuotais pareigūnais skambino į duris bei beldė į jas, pranešdami, kad atvyko policija ir reikalauja atidaryti duris, tačiau buto durų niekas neatidarė. Iš M. K. paimtais raktais atrakino durų spyną ir neužeidami į vidų garsiai prisistatė bei pareikalavo išeiti. Užėjus į vidų juos pasitiko išeinanti iš kambario M. K. sutuoktinė L. G.-K., kuriai paaiškino vizito tikslą. Į butą taip pat buvo pristatytas M. K.. L. G.-K. bandė neigti jų tarpusavio ryšį, aiškindama, kad šio žmogaus nepažįsta, tačiau parodžius tame pačiame kambaryje esančias bendras jų nuotraukas, L. G.-K. pripažino, kad M. K. yra jos sutuoktinis, paaiškinti melavimo priežastį atsisakė. Kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš skirtingų vietų (seifo ir spintelės) paimtas didelis kiekis įpakavimų su, kaip įtariama, kokainu ir kitomis medžiagomis, įrankiai bei priemonės narkotikams sverti ir fasuoti, taip pat didelė grynųjų pinigų suma (t. 1, b. l. 35–39).

8. Liudytojos J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad yra M. K. mama. Automobilis „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, jį pirko iš asmeninių lėšų. Gyvena su sutuoktiniu, turi du automobilius. Sūnus M. K. turi automobilį „Lexus“, tačiau juo naudojasi jo sutuoktinė, automobilį „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paprašė paskolinti, kol nusipirks savo. Kadangi jos sutuoktinis yra pensininkas ir jam nėra reikalingas automobilis, sūnui paskolino savo automobilį, pasakė, kad gali naudotis tiek, kiek reikia, tai buvo, tiksliai pasakyti negali, gal prieš Kalėdas. Nežinojo, kad jos automobilis „Lexs IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas nusikalstamai veikai daryti (t. 3, b. l. 12–13).

9. 2025 m. gegužės 17 d. kratos protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo atlikta krata automobilyje „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame važiuojamojoje kelio dalyje, (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojo durelių stiklas yra išdaužtas. Automobilio salone prie keleivio sėdynės ant kilimėlio matyti juodos spalvos vyriška rankinė, susidedanti iš trijų skyrių. Pirmame skyriuje rasti ir paimti 3 vnt. užspaudžiamų polietileninių maišelių: du iš jų su užrašu „40mm×40mm“, viename iš maišelių su užrašu „40mm×40mm“ rasti ir paimti 4 vnt. mažesnių užspaudžiamų polietileninių maišelių su šviesios spalvos granuliuota medžiaga (paketas Nr. 654890), antras maišelis su užrašu „40mm×40mm“ yra tuščias (paketas Nr. 654890), trečio maišelio be jokių žymėjimo ženklų viduje yra 8 vnt. mažesnių užspaudžiamų polietileninių maišelių su šviesios spalvos granuliuota medžiaga (paketas Nr. 654890). Antrame rankinės skyriuje rasti 4 vnt. užspaudžiamų polietileninių maišelių, iš kurių du yra tušti. Trečiame užspaudžiamame polietileniniame maišelyje yra šviesios spalvos granuliuota medžiaga, ketvirto užspaudžiamo polietileninio maišelio viduje yra dar vienas užspaudžiamas polietileninis maišelis su šviesios spalvos granuliuota medžiaga (paketas Nr. 654881). Trečiame rankinės skyriuje rastas vienas medžiaginis maišelis ir vienas užspaudžiamas polietileninis maišelis. Medžiaginiame maišelyje yra 7 vnt. užspaudžiamų polietileninių maišelių su šviesios spalvos granuliuota medžiaga. Užspaudžiamame polietileniniame maišelyje yra 3 vnt. mažesnių užspaudžiamų polietileninių maišelių su šviesios spalvos granuliuota medžiaga (paketas Nr. 654723). Atidarius automobilio porankyje esančią daiktadėžę, rastas metalinis šviesios spalvos kastetas (paketas Nr. 654883), 890 Eur grynųjų pinigų (paketas Nr. 654882) (t. 2, b. l. 151–176).

10. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. birželio 16 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1637205-25, iš kurios matyti, kad ištirti kratos automobilyje „Lexus“ IS 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu paimti objektai ir nustatyta, kad:

10.1. ant 2 vnt. maišelių (paketas Nr. 654881) vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai;

10.2. baltos spalvos nevienalyčių miltelių iš užspaudžiamo maišelio (paketas Nr. 654881) sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,204 g;

10.3. baltos spalvos nevienalyčių miltelių iš užspaudžiamo maišelio, esančio užspaudžiamame maišelyje (paketas Nr. 654881), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,077 g;

10.4. baltos spalvos nevienalytės medžiagos iš 3 vnt. užspaudžiamų maišelių, esančių užspaudžiamame plastikiniame maišelyje (paketas Nr. 654723), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,843 g;

10.5. baltos spalvos nevienalytės medžiagos iš 7 vnt. užspaudžiamų maišelių, esančių medžiaginiame maišelyje (paketas Nr. 654723), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 2,102 g;

10.6. baltos spalvos nevienalytės medžiagos iš 4 vnt. užspaudžiamų maišelių, esančių užspaudžiamame maišelyje su užrašu „40mm×40mm“ (paketas Nr. 654890), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 1,252 g;

10.7. rusvos spalvos kristalinės medžiagos iš 8 vnt. užspaudžiamų maišelių, esančių užspaudžiamame maišelyje (paketas Nr. 654890), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurio masė yra 5,074 g (t. 3, b. l. 69–74).

11. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. birželio 25 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1723596-25, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas objektas yra pramoninės gamybos kastetas, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas (t. 3, b. l. 79–83).

12. 2025 m. gegužės 17 d. kratos protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad krata atlikta M. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą patenkama į prieškambarį, kuris sujungtas su koridoriumi, dešinėje pusėje yra praėjimas į svetainę, kurią perėjus, dešinėje pusėje, be kita ko, yra kambarys, kurio kairėje pusėje yra seifas. Seife buvo rasta ir paimta: polietileninis užspaudžiamas maišas, kurio viduje yra 10 vnt. mažų polietileninių užspaudžiamų maišelių su viduje esančia šviesia, biria, granuliuota medžiaga (paketas Nr. 583826); polietileninis užspaudžiamas maišas su užrašu „Ikea“, kurio viduje yra 63 vnt. mažų polietileninių užspaudžiamų maišelių su viduje esančia šviesia, biria, granuliuota medžiaga (paketas Nr. 583826); polietileninis užspaudžiamas maišas su 160 vnt. mažų polietileninių užspaudžiamų maišelių, su viduje esančia šviesia, biria, granuliuota medžiaga (paketas Nr. 583826). M. K. paaiškino, kad tai yra jam priklausančios narkotinės medžiagos (galimai kokainas), skirtos platinimui. Tame pačiame kambaryje kairėje pusėje, pakėlus lovos čiužinį, ant grotelių, buvo rasta juodos spalvos piniginė su viduje esančiais įvairaus nominalo pinigais, bendra suma 2 950 Eur (paketas Nr. 583827). Po čiužiniu esančioje daiktinėje buvo rasta kartoninė dėžutė, kurios viduje rasti 15 vnt. mažų polietileninių užspaudžiamų paketų su viduje esančia granuliuota medžiaga (paketas Nr. 583925). M. K. paaiškino, kad tai yra jam priklausančios narkotinės medžiagos (galimai MDMA), skirtos platinimui. Toje pačioje vietoje rasti 3 vnt. plastikinių indelių su šviesios spalvos miltelių likučiais (paketas Nr. 617659). Šalia indelių buvo padėtas plastikinis užspaudžiamas paketas su arbatiniu šaukšteliu, ant kurio yra baltos spalvos mitelių likučiai (paketas Nr. 617659). M. K. paaiškino, kad plastikiniai indeliai buvo naudojami narkotinių medžiagų svėrimui, šaukštelis – dozavimui. Šalia lovos dešinėje pusėje esančioje spintelėje buvo rasta ir paimta: mėlynos spalvos kosmetinė su užrašu „Impuls“, kurios viduje yra 4 vnt. užspaudžiamų polietileninių paketų (analogiški paketams su galimai narkotine medžiaga), kuriuose yra sudėti maži užspaudžiami paketai, ant kurių yra užrašyta „40mm×40mm“, ir 6 vnt. užspaudžiamų polietileninių paketų (paketas Nr. 583924), M. K. paaiškino, kad paketai skirti narkotinių medžiagų fasavimui; raudonos spalvos dėžutė su užrašu „Hugo“, kurios viduje yra odinė įmautė su mažos gramatūros svarstyklėmis su ekranu ir mygtukais, ant kurių yra miltelių pėdsakai (paketas Nr. 583828), M. K. paaiškino, kad svarstyklės skirtos narkotinių medžiagų svėrimui mažomis dozėmis. Šalia lovos kairėje pusėje esančioje spintelėje buvo rasta juodos spalvos piniginė, kurios viduje yra įvairaus nominalo pinigai, bendra suma 1 600 Eur (paketas Nr. 583922). Kambario gale, dešinėje pusėje, šalia palangės stovi komoda, išėmus apatinį stalčių, matyti ant grindų padėta dėžutė, kurioje yra įvairaus nominalo pinigai, bendra suma 27 000 Eur (paketas Nr. 583923). Kambario dešinėje pusėje esančioje spintoje rastas geltonos spalvos plastikinis indelis, kurio viduje yra užspaudžiamas polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga (paketas Nr. 654884) (t. 2, b. l. 66–99).

13. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. birželio 27 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1752439-25, iš kurios matyti, kad ištirti kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu paimti objektai ir nustatyta, kad:

13.1. baltos spalvos medžiagos gabalėlių iš 10 vnt. mažų bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių (paketas Nr. 583826) sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, jo masė 2,827 g;

13.2. baltos spalvos medžiagos gabalėlių iš 63 vnt. mažų bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių (paketas Nr. 583826) sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, jo masė 18,047 g;

13.3. baltos spalvos medžiagos gabalėlių iš 160 vnt. mažų bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių (paketas Nr. 583826) sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, jo masė 42,677 g;

13.4. žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio, įdėto į geltonos spalvos plastikinį indelį (paketas Nr. 654884), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,549 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,3 procento;

13.5. ant svarstyklių paviršių (paketas Nr. 583828), 2 vnt. bespalvių plastikinių indelių vidinių paviršių ir ant šaukštelio paviršiaus (paketas Nr. 617659) rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai;

13.6. ant raudonos spalvos plastikinio indelio vidinių paviršių (paketas Nr. 617659) rasti psichotropinės medžiagos – MDMA ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai (t. 3, b. l. 58–64).

14. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. liepos 31 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2076439-25, iš kurios matyti, kad ištirti kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu paimti objektai ir nustatyta, kad:

14.1. nevienalytės rusvos spalvos medžiagos iš 2 vnt. vienas į kitą sudėtų užspaudžiamų maišelių, esančių kitame užspaudžiamame maišelyje (paketas Nr. 583925), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurio masė yra 0,390 g;

14.2. rusvos spalvos kristalinės medžiagos iš 2 vnt. užspaudžiamų maišelių, esančių kitame užspaudžiamame maišelyje (paketas Nr. 583925), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos –MDMA, kurio masė yra 1,151 g;

14.3. nevienalytės pilkai rusvos spalvos medžiagos iš užspaudžiamo maišelio (paketas Nr. 583925) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurio masė yra 0,614 g;

14.4. pilkai rusvos spalvos kristalinės medžiagos iš 11 vnt. užspaudžiamų maišelių (paketas Nr. 583925) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurio masė yra 6,667 g (t. 3, b. l. 48–52).

15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Toksikologijos laboratorijos 2025 m. birželio 5 d. specialisto išvada Nr. T-N 1525/2025(01), kurioje nurodyta, kad M. K. šlapime, paimtame 2025 m. gegužės 17 d., amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahodrakanabinolio, karboksirūgšties nerasta (t. 2, b. l. 21).

16. VA VPK Kriminalinės policijos Turto valdymo skyriaus 2025 m. birželio 4 d. turto tyrimo pažyma Nr. 01-1-17162-25, iš kurios matyti, kad tiriamu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 17 d., skirtumas tarp M. K. teisėtų pajamų ir išlaidų yra -57 874,85 Eur. Patirtos išlaidos viršija deklaruotas ar kitu teisėtu būdu grindžiamas pajamas (t. 2, b. l. 125–133).

17. 2025 m. gegužės 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir ant šaligatvio rastas plastikinis užspaudžiamas permatomas maišelis su šviesios spalvos milteliais (paketas Nr. 654909). Įvykio vietos apžiūros metu L. M. nurodė, kad plastikinis permatomas užspaudžiamas maišelis su šviesios spalvos milteliais, kuris buvo šalia jo ant žemės, priklauso jam, viduje yra narkotinė medžiaga – kokainas, maišelį išmetė sulaikymo metu (t. 1, b. l. 23–29).

18. 2025 m. gegužės 17 d. asmens kratos protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad L. M. galinėje dešinės pusės kelnių kišenėje rastas užspaudžiamas plastikinis maišelis su šviesios spalvos milteliais (paketas Nr. 646769) (t. 1, b. l. 50–55, fotolentelė t. 2, b. l. 15–18).

19. 2025 m. gegužės 17 d. kratos protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo atlikta krata L. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kratos metu L. M. pareiškė, kad turi narkotinių medžiagų – kanapių. Virtuvėje, pakabinamos spintelės, esančios virš kaitlentės, apatinėje lentynoje rastas ir paimtas plastikinis užspaudžiamas maišelis su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga (paketas Nr. 640760), apvalios formos smulkintuvas (grinderis) (paketas Nr. 640760) (t. 1, b. l. 71–83).

20. VTMT Toksikologijos laboratorijos 2025 m. birželio 17 d. specialisto išvada Nr. T-N 1522/2025(01), kurioje nurodyta, kad L. M. kraujyje, paimtame 2025 m. gegužės 17 d., rasta ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino, nustatyta mažiausia 0,33 promilių etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 61).

21. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. gegužės 29 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1466471-25, kurioje nurodyta, kad:

21.1. rudos spalvos supresuota augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio uždaromo maišelio (paketas Nr. 640760) yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 2,673 g;

21.2. žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio uždaromo maišelio (paketas Nr. 640760) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,277 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 9,8 procento;

21.3. žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš rausvos spalvos plastikinio smulkintuvo (paketas Nr. 640760) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,031 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 8,1 procento;

21.4. baltos spalvos miltelių iš plastikinio uždaromo maišelio (paketas Nr. 646769) sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,274 g;

21.5. baltos spalvos miltelių iš plastikinio uždaromo maišelio (paketas Nr. 654909) sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,056 g (t. 1, b. l. 94–99).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kokainas, kanapės (antžeminės dalys) bei kanapių derva priskiriamos narkotinėms medžiagoms (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašas, 5, 2¹, 3¹ punktai), MDMA priskiriamos psichotropinėms medžiagoms (1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašas, 93 punktas).

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Rekomendacijos) 6 punktu, kokaino nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 0,2 g šios narkotinės medžiagos, dideliu kiekiu laikytina daugiau kaip 20 g šios narkotinės medžiagos, labai dideliu kiekiu – didesnis nei 100 g šios medžiagos kiekis; vadovaujantis Rekomendacijų 3¹ punktu, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas ne didesnis kaip 5 g šios narkotinės medžiagos kiekis; vadovaujantis Rekomendacijų 4¹ punktu, kanapų dervos nedideliu kiekio laikytinas ne didesnis kaip 0,25 g šios narkotinės medžiagos kiekis, dideliu kiekiu – daugiau nei 25 g šios narkotinės medžiagos; vadovaujantis Rekomendacijų 131 punktu, MDMA nedideliu kiekiu laikytinas ne didesnis kaip 0,2 g šios psichotropinės medžiagos kiekis, dideliu kiekiu laikytinas didesnis nei 20 g šios psichotropinės medžiagos kiekis.

24. BK 260 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų.

25. Teismų praktikoje neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ir buvimo vietos – su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose; įgijimas – įvairūs veiksmai medžiagoms gauti, įgyti galima perkant, išmainant į prekes ar kitus daiktus, gaunant veltui, pasisavinant kaip radinį ir pan.; gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, jos gali būti gabenamos jas transportuojant, nešant su savimi ir pan.; pardavimas – vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimo būdų – medžiagų perdavimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, Nr. 2K-113/2011, Nr. 2K-352/2013, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-52-699/2015, Nr. 2K-155-693/2016, Nr. 2K-309-495/2019 ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju turi būti tikslinamos kaltinimuose nurodytos faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 259 straipsnio 1 dalyje (o taip pat ir BK 260 straipsnio 2 dalyje) numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo draudžiamas medžiagas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-35-1073/2019 ir kt.). Tokių medžiagų įgijimas negali būti preziumuojamas vadovaujantis vien nustatytu jų laikymo faktu, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas vadovaujantis vien kaltinamojo prisipažinimu, nenustačius kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų.

27. Pirmiausia, turi būti šalinamos M. K. bei L. M. (dėl 2,673 g kanapių dervos ir 0,308 g kanapių (antžeminių dalių)) inkriminuotos aplinkybės dėl narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų įgijimo. Šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. K. ir L. M. inkriminuotą draudžiamų medžiagų įgijimo faktą. Kaltinimuose nurodytos aplinkybės, susijusios draudžiamų medžiagų įgijimu, nėra pagrįstos įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma, iš esmės jos nustatytos tik iš kaltinamųjų parodymų, kurių nėra galimybės patikrinti, ir preziumuojamos vadovaujantis nustatytu jų radimo pas kaltinamuosius faktu. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai įrodančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes – laiką, vietą, būdą, šaltinį ir kitas aplinkybes, vien kaltinamųjų parodymų nagrinėjamu atveju nepakanka. Svarbu pažymėti ir tai, kad tikslių draudžiamų medžiagų įgijimo aplinkybių neprisiminė ir patys kaltinamieji, jų parodymai dėl šių aplinkybių itin abstraktūs. Taigi, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybės šalintinos iš kaltinimų kaip neįrodytos.

28. Taip pat šalintinas L. M. inkriminuotas nusikalstamos veikos požymis – narkotinių medžiagų gabenimas (pažymėtina, kad aprašant faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes jis nenurodomas, nurodomas kaltinimo pradžioje, išvardinant padarytos veikos požymius). Gabenimas apima psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos tų medžiagų pirmtakų (prekursorių) buvimo, laikymo vietos pakeitimą, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą, iš gatvės į gatvę ir pan.) ar siunčiant paštu. Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir t. t. Gabenimu paprastai neturėtų būti laikomas medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš vieno pastato į kitą pastatą toje pat namų valdoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ir pan. Nagrinėjamu atveju L. M. sulaikytas netrukus po narkotinės medžiagos įgijimo (po antrojo sandorio), jis nešiojosi kokainą sau suvartoti (iš pirmojo sandorio metu įgyto kokaino buvo likę tik likučiai), todėl toks medžiagos laikymas su savimi neilgą laiko tarpą negali būti laikomas ir jos gabenimu. Esant tokioms aplinkybėms, neteisėtas narkotinės medžiagos gabenimas šalintinas iš kaltinimo. Pašalinus M. K. narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo požymį ir L. M. 2,673 g kanapių dervos ir 0,308 g kanapių (antžeminių dalių) įgijimo bei narkotinių medžiagų gabenimo požymius, jų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas nesikeičia, nes kiti jiems inkriminuoti neteisėti veiksmai yra neginčijamai įrodyti.

29. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, neabejotinai patvirtina, kad M. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ir gabeno 4,478 g narkotinės medžiagos – kokaino ir 5,074 g psichotropinės medžiagos – MDMA, taip pat neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė 63,551 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,549 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 8,822 g psichotropinės medžiagos – MDMA, o dalį kokaino, t. y. 0,056 g ir 0,274 g, viso už 200 Eur (kiekvieną kartą po 100 Eur) išplatino L. M., o šis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jį neteisėtai įgijo ir laikė savo reikmėms, savo gyvenamojoje vietoje savo reikmėms taip pat laikė 2,673 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos bei 0,308 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Kaltinamasis M. K. teisme pripažino, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu užsiima apie pusę metų, iš šios neteisėtos veiklos siekė papildomai užsidirbti, platino nedideliam pažįstamų asmenų ratui, taip pat ir kaltinamajam L. M.. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, o būtent M. K. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos protokolų, liudytojo R. J. parodymų ir specialisto išvadų Nr. IBPS-V-1752439-25, Nr. IBPS-V-2076439-25, Nr. IBPS-V-1637205-25, kaltinamojo M. K. gyvenamojoje vietoje buvo rasta narkotinė medžiaga – kokainas, kurios masė yra 63,551 g, narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,549 g, bei psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 8,822 g, o jo naudotame automobilyje „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 4,478 g narkotinės medžiagos – kokaino bei 5,074 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurias kaltinamasis tą naktį laikė ir gabeno su savimi tam, kad galėtų išplatinti klientams paprašius. Tai, kad kaltinamasis M. K. nurodytas draudžiamas medžiagas iš tiesų laikė platinimui patvirtina ne tik jo paties ir liudytojo R. J. parodymai, bet taip pat ir tai, kad medžiagos buvo sudėtos į didelį kiekį bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių, t. y. paruoštos dozėmis platinimui, gyvenamojoje vietoje buvo rasti ir plastikiniai indeliai su kokaino pėdsakais, užspaudžiamas paketas su arbatiniu šaukšteliu, ant kurio buvo kokaino pėdsakai, tušti užspaudžiami paketai, mažos gramatūros svarstyklės su kokaino pėdsakais, t. y. įranga narkotinių ir psichotropinių medžiagų svėrimui ir fasavimui. M. K. patvirtino, kad jis draudžiamas medžiagas įsigydavo didesniais kiekiais (tokiais atvejais ir kaina būdavo palankesnė), o šios priemonės buvo naudojamos šioms medžiagoms sverti, dozuoti, fasuoti. Kaltinamasis teisme nurodė, kad pats narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartodavo, ką patvirtina ir specialisto išvada Nr. T-N 1525/2025(01), kurioje nurodyta, kad M. K. šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahodrakanabinolio, karboksirūgšties nerasta. Taip pat abejonių nekelia ir tai, kad dalį narkotinių medžiagų – kokaino kaltinamasis M. K. 2025 m. gegužės 17 d. išplatino, t. y. pardavė, kaltinamajam L. M.. Abu kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu bei teisme paaiškino, kad L. M. iš M. K. jau pusę metų pirko narkotines medžiagas, kiekvienu atveju veikdavo tuo pačiu modeliu – per programėlę „Signal“ L. M. parašydavo M. K., sutardavo narkotinių medžiagų perdavimo vietą ir laiką, M. K. į sutartą vietą atvažiuodavo automobiliu ir perduodavo kokainą, už 1 g L. M. sumokėdavo 100 Eur. Analogiškai asmenys veikė ir įvykio dieną, t. y. apie 20.00 val. kaltinamasis L. M. parašė kaltinamajam M. K. žinutę, kada galėtų privažiuoti prie restorano „Motif“, esančio šalia Rotušės, Vilniuje, šis atrašė, kad atvažiuos apie 21.00 val., sutartu laiku L. M. išėjo iš restorano, įsėdo į M. K. automobilį „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padavė jam 100 Eur, M. K. jam perdavė vieną maišelį su kokainu; vėliau, apie 00.00 val., išėjęs į barą „Anna Mesha“, esantį Liejyklos g., Vilniuje, ir supratęs, kad jam pritrūks turimos medžiagos, nes įsigytą kokainą jau buvo beveik suvartojęs, L. M. vėl parašė M. K., sutartu laiku jam atvažiavus, įsėdo į M. K. automobilį „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vėl padavė jam 100 Eur, o M. K. perdavė maišelį, išlipus iš automobilio, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Iš esmės tokią pat įvykio eigą nurodė įvykio dieną pagal gautą informaciją kaltinamąjį M. K. stebėjęs liudytojas policijos pareigūnas R. J., kuris sulaikė automobilyje „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvusį M. K.. Tuo pačiu metu buvo sulaikytas ir L. M., iš asmens kratos protokolo matyti, kad jo galinėje dešinės pusės kelnių kišenėje buvo rastas užspaudžiamas plastikinis maišelis su šviesios spalvos milteliais (paketas Nr. 646769), o apžiūrėjus įvykio vietą ant šaligatvio rastas dar vienas plastikinis užspaudžiamas permatomas maišelis su šviesios spalvos milteliais (paketas Nr. 654909), L. M. nurodė, kad numestas maišelis priklauso jam, jį įsigijo iš M. K., tai jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Atlikus kratą kaltinamojo L. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rastas ir plastikinis užspaudžiamas maišelis su augalinės kilmės medžiaga bei smulkintuvas. Iš specialisto išvados Nr. IBPS-V-1466471-25 matyti, kad kaltinamojo M. K. kaltinamajam L. M. perduotuose maišeliuose atitinkamai yra 0,274 g (paketas Nr. 646769) ir 0,056 g (paketas Nr. 654909) narkotinės medžiagos – kokaino, o L. M. gyvenamojoje vietoje rastame maišelyje yra 2,673 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 0,308 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), apvalios formos smulkintuve yra 0,031 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Kaltinamasis L. M. paaiškino, kad šios narkotinės medžiagos buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui, draudžiamas medžiagas retkarčiais vartodavo atsipalaidavimui, tai patvirtina ir specialisto išvada Nr. T-N 1522/2025(01), kurioje nurodyta, kad L. M. kraujyje rasta ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino.

30. Taigi visuma išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, neginčijamai patvirtina M. K. ir L. M. kaltinimuose nurodytas aplinkybes. M. K. turėdamas tikslą platinti neteisėtai disponavo: 68,359 g narkotinės medžiagos – kokaino, toks kiekis viršija didelį jos kiekį, bet nesiekia labai didelio šios medžiagos kiekio, 0,549 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), toks kiekis laikytinas nedideliu šios medžiagos kiekiu, 13,896 g psichotropinės medžiagos – MDMA, toks kiekis viršija nedidelį kiekį, bet nesiekia didelio jos kiekio; M. K. išplatintos ir L. M. įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos – kokaino kiekis (0,33 g) viršija nedidelį jos kiekį, L. M. taip pat laikė ir 2,673 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios kiekis viršija nedidelį kiekį, bet nesiekia didelio jos kiekio, bei 0,308 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kas laikoma nedideliu kiekiu šios medžiagos. Taigi kaltinamojo M. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o kaltinamojo L. M. – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

31. Kaltinamasis L. M. tuo metu vartojo narkotines medžiagas, jas įsigydavo ir iš M. K., šis draudžiamas medžiagas platino siekdamas finansinės naudos, disponavo skirtingomis draudžiamų medžiagų rūšimis, o taip pat ir priemonėmis, skirtomis paruošti medžiagas platinimui, todėl teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, neturi pagrindo abejoti, kad L. M. suprato, jog neteisėtai įgyja draudžiamas medžiagas ir jas laiko asmeniniam vartojimui, o M. K. – kad jas platinimui neteisėtai laiko ir gabena bei neteisėtai platina, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

32. BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsiranda už bent vienos iš alternatyvių veikų padarymą – nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto: 1) neteisėtą įgijimą ar 2) neteisėtą nešiojimą. Nusikalstamos veikos dalyko, nustatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, įgijimu laikytini veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punktą, ginklo nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 258 straipsnio 2 dalis nenustato baudžiamosios atsakomybės už nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto laikymą. Įstatymų leidėjas nenustatė, kad aptariamo nusikalstamos veikos dalyko laikymas savaime yra tokio pavojingumo, dėl kurio būtų pagrindas užtraukti asmeniui baudžiamąją atsakomybę (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-110-1072/2025).

33. Nagrinėjamu atveju M. K. kaltinamas, be kita ko, BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymu. Analizuojant pareikštą kaltinimą matyti, kad jam inkriminuoti dvejopo pobūdžio veiksmai – neteisėtas smogiamojo pobūdžio nešaunamojo ginklo įgijimas ir nešiojimas, o aprašant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nurodyta, kad M. K. smogiamojo pobūdžio nešaunamąjį ginklą taip pat ir laikė. Pirma, šalintina aplinkybė dėl nešaunamojo ginklo laikymo, nes, kaip jau minėta teismo nuosprendžio 34 punkte, BK 258 straipsnio 2 dalis nenumato baudžiamosios atsakomybės už nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto laikymą. Antra, kaip minėta teismo nuosprendžio 28 punkte, inkriminuojant kurį nors BK specialiojoje dalyje numatytą alternatyvios veikos sudėties požymį, kuris gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu, šis požymis turi būti pagrįstas neginčijamais įrodymais. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių nešaunamojo ginklo įgijimo aplinkybes, iš esmės minėtas nusikalstamos veikos požymis yra preziumuojamas vien nustatytu jo nešiojimo faktu. Pažymėtina, kad apklausų metu M. K. taip pat nenurodė jokių kasteto įgijimo aplinkybių, iš kur jį gavo, neprisiminė. Taigi, smogiamojo pobūdžio nešaunamojo ginklo įgijimo požymis šalintinas iš kaltinimo kaip neįrodytas.

34. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, neabejotinai patvirtina ir tai, kad M. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nešiojo kastetą – smogiamojo pobūdžio nešaunamąjį šaltąjį ginklą, pagamintą pramoniniu būdu. Liudytojas policijos pareigūnas R. J. parodė, kad atliekant kratą kaltinamojo M. K. automobilyje „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, rastas metalinis šviesios spalvos kastetas. Automobilio „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos protokole užfiksuota, kad metalinis šviesios spalvos kastetas rastas automobilio porankyje esančioje daiktadėžėje. Atlikus objektų tyrimą nustatyta, kad tirti pateiktas objektas yra pramoninės gamybos kastetas, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas (specialisto išvada Nr. IBPS-V-1723596-25). Taigi, nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku M. K. automobilio porankio daiktadėžėje nešiojosi kastetą, t. y. tokiomis sąlygomis, kuriomis šį ginklą galima nedelsiant panaudoti. M. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

35. Nors kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme tvirtino nežinojęs, kad kastetas priskiriamas prie šaltųjų ginklų, tačiau tokie kaltinamojo teiginiai vertintini kritiškai. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis kastetą turėjo savigynai dėl vykdomos neteisėtos veiklos, nes, kaip pats nurodė, pasitaikydavo neadekvačių narkotines ar psichotropines medžiagas įsigyjančių asmenų, kiekvieną kartą sėdant į automobilį, į jį įsidėdavo ir kastetą, šiuo atveju, jis rastas automobilio porankio daiktadėžėje, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog jo nešiojamas daiktas yra ginklas. Kastetas nėra elementarus buitinis įrankis, jis yra skirtas žmogaus kūno sužalojimams daryti, tokia jo paskirtis ir nulemia jo priskyrimą prie nešaunamųjų ginklų, o tai yra plačiai žinoma, ką neabejotinai žinojo ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstai mano BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką M. K. padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

36. Teisiamojo posėdžio metu buvo pateikti kaltinamojo L. M. ir galimo laiduotojo L. P. prašymai perduoti kaltinamąjį L. P. atsakomybei pagal laidavimą, tokiu būdu atleidžiant L. M. nuo baudžiamosios atsakomybės.

37. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

38. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad L. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl šios nusikalstamos veikos žala nepadaryta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos akivaizdžiai gailėjosi, savo tokį elgesį vertino kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Taigi prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, tačiau per paskutinius trejus metus yra keturis kartus baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2024 m. gruodžio 11 d., visos baudos yra sumokėtos. L. M. vykdo individualią veiklą, daugiau nei dešimtmetį dirba UAB „G. e.“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įmonės direktorės pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad L. M. yra vienas labiausiai į darbą įsitraukusių darbuotojų komandoje, nuosekliai demonstruojantis iniciatyvumą bei gebėjimą efektyviai dirbti tiek individualiai, tiek komandoje, savo pareigas atliekantis itin atsakingai, kruopščiai ir operatyviai. Pažymima, kad L. M. pagalba įmonės veiklos apimtys padidėjo, buvo laimėta daug tarptautinių konkursų, festivalių apdovanojimų, jis mezga pažintis su didžiausiais Europos reklamos prodiuseriais, kolektyvo vertinamas kaip patikimas, sąžiningas, pagarbus ir geranoriškas darbuotojas. Nustatytos L. M. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai ir daugiau įstatymus pažeidžiantis jo elgesys nepasikartos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad ateityje L. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad L. M. baustumas administracine tvarka vertintinas neigiamai, vis dėlto, teismas šių aplinkybių nepripažįsta reikšmingesnėmis nei visos kitos išdėstytosios ir nagrinėjamu atveju nelaiko jų užkertančiomis kelią taikyti laidavimo institutą. Taigi kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

39. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

40. Laiduotoju siekiantis būti L. P. teisme paaiškino, kad kartu su kaltinamuoju L. M. jau 13–15 metų dirba (duomenys neskelbtini) darbą, turi daug bendrų tarptautinių projektų. Jie bendrauja kelis kartus per savaitę, dažnai susitinka, kartu eina į restoraną, bendrauja šeimomis, L. M. yra mėgstamas L. P. vaikų. Apie įvykį sužinojo iš paties kaltinamojo, jis buvo labai nusiminęs, šokiruotas, gailėjosi. Labai rimtai apie tai pasikalbėjo, jo vertinimu, L. M. pasielgė neatsakingai. Jam nebuvo žinoma, kad draugas 5 metus vartoja draudžiamas medžiagas, tačiau mato, kad po įvykio daug kas jo gyvenime pasikeitė – jis ėmė atsakingiau žiūrėti į viską. L. P. paaiškino suprantantis, kad kaip laiduotojas turėtų kaltinamajam daryti gerą įtaką, jį prižiūrėti, mano galintis tai daryti. Sutiktų laiduoti tiek, kiek reikia, bet norėtų laiduoti metams.

41. Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad L. P. dirba (duomenys neskelbtini), kartu su kaltinamuoju prodiusavo daug sudėtingų projektų, prašyme perduoti L. M. jo atsakomybėn pagal laidavimą nurodoma, kad yra (duomenys neskelbtini) asociacijos narys, jo prodiusuoti meniniai filmai ir reklaminiai kino klipai yra įvertinti tarptautiniais prestižiniais apdovanojimais, L. M. yra nemenkai padėjęs jam vykdant projektus. L. P. teigia su kaltinamuoju buvę tik kolegos, dabar tapę labai gerais draugais, jo abu sūnūs ir partnerė L. M. laiko autoritetu, jį gerbia ir vertina. L. P. praeityje neteistas, per pastaruosius metus administracine tvarka baustas keturis kartus už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos paskirtos baudos yra sumokėtos.

42. Iš L. M. ir L. P. teiktų paaiškinimų matyti, kad nors jie nėra šeimos nariai ir negyvena kartu, tačiau yra vienas kitam artimi, kartu užsiima darbine veikla, nuolat bendrauja ir laisvalaikiu, pažįsta vienas kito šeimos narius ir artimuosius, rūpinasi vienas kito gerove, tarp jų yra glaudus tarpusavio ryšys, santykiai atviri, nuoširdūs ir pagarbūs. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad L. P. yra ne tik artimas kaltininkui, bet ir vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti jam teigiamą įtaką.

43. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti L. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant L. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

V. Bausmės skyrimo motyvai

44. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas tik laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. BK 258 straipsnio 2 dalis numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmes.

45. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

46. BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 54 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, taip pat reglamentuota, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

47. Nagrinėjamu atveju M. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkų nusikaltimų kategorijai, tačiau to nepakanka, siekiant visiškai ar iš dalies atidėti skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turi būti nustatyta ir materialioji sąlyga, t. y. turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis), taip pat, kad realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 75 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas pirmiausia svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, Nr. 2K-180-1073/2019, Nr. 2K-268-693/2019).

48. M. K. tyčia padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, disponavo trijų rūšių draudžiamomis medžiagomis, tą pačią naktį užfiksuoti du narkotinių medžiagų platinimo atvejai tam pačiam asmeniui, taip pat padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. Nors sulaikymo metu kaltinamasis vengė atsakomybės, vis tik ikiteisminio tyrimo metu jis bendradarbiavo su teisėsaugos atstovais, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė išsamius parodymus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis taip pat davė išsamius parodymus, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo neteisėto elgesio, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka per pastaruosius trejus metus baustas du kartus, paskutinį kartą 2024 m. sausio 15 d., paskirtos baudos yra sumokėtos. Bylos duomenimis, M. K. dirba UAB „T.“ vadybininku, taip pat vykdo individualią veiklą, veda treniruotes sporto klube „I.“ (teismo past. darbinę veiklą vykdė iki sulaikymo). Kaltinamasis yra vedęs, kartu su buvusia sutuoktine turi nepilnametį vaiką, paties M. K. teigimu, nors jie su sūnumi gyvena atskirai, tačiau jų ryšys yra artimas, tarpusavio santykiai šilti, M. K. pateikė duomenis apie jam reguliariai teikiamą išlaikymą. Iki sulaikymo kaltinamasis gyveno kartu su dabartine sutuoktine, kūrė bendrus ateities planus. Matyti, kad kaltinamojo socialiniai ir ekonominiai ryšiai veikų padarymo metu buvo stiprūs, visgi tai jo neatgrasė nuo nusikalstamo elgesio pasirinkimo. Pripažintina, kad prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, M. K. savo nusikalstamais veiksmais nepaisė šių įstatymo saugomų vertybių. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, M. K. padarė nebūdamas priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o siekdamas pasipelnyti, kas rodo, jog jis veikė sąmoningai, racionaliai ir apgalvotai, siekdamas asmeninės finansinės naudos, stokodamas empatijos bei ignoruodamas riziką kitų žmonių sveikatai, pasinaudodamas kitų pažeidžiamų asmenų emocinėmis ir fizinėmis priklausomybėmis, be to, platindamas draudžiamas medžiagas buvo ginkluotas – turėjo kastetą. Visgi svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo paneigti kaltinamojo parodymai, kad jis draudžiamas medžiagas platindavo pažįstamų asmenų ratui, jokių skelbimų niekur nedėjo, gatvėse draudžiamų medžiagų nesiūlė. Teismo vertinimu, kaltinamojo elgesys po nusikalstamų veikų padarymo rodo, kad baudžiamasis procesas bei gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė jo sąmonėje suformavo vertybinių pokyčių – jis prisiėmė atsakomybę ir sutiko su jam taikomu kardomuoju kalinimu, nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, savo motyvus, išreiškė gailestį dėl tokio neteisėto elgesio, pažadėjo ateityje nesiimti neteisėtos veiklos, apgailestavo dėl artimiesiems sukelto skausmo, tikino gyvenimo pamoką išmokęs, suprantantis, kad jo dar laukia ilgas kelias. Teismas neabejoja, kad M. K. šiuo metu suvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą ir juos vertina kritiškai, padarė reikiamas išvadas dėl tokio savo elgesio.

49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam M. K. už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina vienintelė šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant lygų šio straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui – 8 metus; už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė (teisiamas pirmą kartą, todėl su laisvės atėmimu susijusi bausmė neskirtina), jos dydį nustatant mažesnį negu įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 6 mėnesius, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, M. K. skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskiriant M. K. subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir M. K. skirtina 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

50. Vis tik, teismo įsitikinimu, dėl teismo nuosprendžio 50 punkte aptartų aplinkybių M. K. net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui ir pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, todėl jam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 4 dalies nuostatos ir skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas iš dalies, taip išreiškiant teismo ir valstybės pasitikėjimą bei atkreipiant kaltinamojo dėmesį, kad jam ateityje nusikaltus teisiniai padariniai gali būti sunkesni. Teismo vertinimu, baudžiamasis persekiojimas ir griežtos realios laisvės atėmimo bausmės grėsmė, suėmime išbūtas laikas jau padarė tam tikrą teigiamą įtaką M. K. elgesiui. Vis tik, įvertinus tai, kad jis padarė dvi veikas, be kita ko, ir sunkų nusikaltimą, veikė išimtinai siekdamas finansinės naudos, ignoruodamas jo veiksmų pavojingumą bei žalingumą kitiems asmenims, disponavo trijų rūšių draudžiamomis medžiagomis, jas laikė tiek namuose, tiek automobilyje, jos buvo paruoštos platinimui, turėjo ir nešaunamąjį ginklą, tą pačią naktį užfiksuoti du narkotinių medžiagų platinimo atvejai, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas ne visiškai, o iš dalies, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 2 metus (maksimalų įstatyme numatytą laiką), likusios laisvės atėmimo bausmės dalies – 3 metų 4 mėnesių – vykdymas atidėtinas 3 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – M. K. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad kaltinamasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Teismas taip pat sprendžia, kad yra tikslinga įpareigoti kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį (BK 75 straipsnio 6 dalies 4 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas). Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo, vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę.

V. Dėl turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo

Dėl automobilio „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

51. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šiame straipsnyje nėra tiesiogiai nustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, o nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis pripažįstami įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemonė gali būti ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, Nr. 2K-463/2011, Nr. 2K-205-628/2018, Nr. 2K-16-942/2022). Transporto priemonė laikoma panaudota nusikalstamoms veikoms daryti ne tik tada, kai ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., automobilyje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui gabenti), bet ir tada, kai tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2011, Nr. 2K-199-719/2022). Teismas, spręsdamas, ar daiktas (turtas) laikytinas nusikalstamos veikos priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti (įgyvendinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, Nr. 2K-237/2011, Nr. 2K-16-942/2022).

52. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar grąžinimą, buvo laikinai apribota nuosavybės teisė J. K. turtui – automobiliui „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio kratos metu, kaip nustatyta, buvo rasti kaltinamajam M. K. priklausantys 4,478 g narkotinės medžiagos – kokaino ir 5,074 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Taigi matyti, kad šių medžiagų nei kiekis, nei svoris nebuvo toks, kurio gabenti be minėto automobilio ar apskritai be transporto priemonės nebūtų įmanoma ar toks gabenimas žymiai pasunkėtų, pasidarytų labai nepatogus ar nesaugus. Dar daugiau, dalis medžiagų buvo laikoma kaltinamojo M. K. rankinėje, kuri tuo metu buvo automobilio viduje. Atstumas, kurį buvo gabenamos draudžiamos medžiagos, taip pat nebuvo tolimas – kaltinamasis važinėjo Vilniaus miesto ribose, kur susisiekimas alternatyviomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis nėra apsunkintas. Be to, kaltinamojo M. K. vairuotas automobilis nebuvo specialiai pritaikytas draudžiamų medžiagų gabenimui.

53. Neneigtina, kad automobilio panaudojimas šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo M. K. veikos padarymą padarė patogesnį jam pačiam, tačiau akivaizdu, kad tiesiogiai nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui įtakos tai neturėjo. Nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymui panaudodamas automobilį M. K. sutaupė laiko, patogiau nuvyko iš vienos vietos į kitą, tačiau vien dėl to negalima daryti išvados, kad be transporto priemonės jo tikslas negalėtų būti realizuotas ar toks realizavimas žymiai pasunkėtų. Nusikalstamos veikos palengvinimas naudojant transporto priemonę turi būti ne bet koks, o ženklus, realus ir reikšmingas. Priešingu atveju tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neatitiktų turto konfiskavimo tikslų.

54. Be to, kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (BK 72 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamojo motinai J. K. (t. 3, b. l. 148). Tai, kad šis turtas jai buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį ar kaip kaltininko šeimos nariui, baudžiamojoje byloje nenustatyta. Kaltinamasis neigė prisidėjęs prie šio turto įsigijimo, J. K. teigė jį įsigijusi iš savo asmeninių lėšų. Tiek M. K., tiek J. K. tvirtino, kad motina sūnui nuo 2024 m. gruodžio mėn. skolindavo šį automobilį, leisdavo juo naudotis tiek, kiek jam reikia, tačiau nežinojo, kad jis bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti. Kitokios aplinkybės byloje nenustatytos. Esant tokioms aplinkybėms, turto konfiskavimui nėra ir BK 72 straipsnio 4 dalies sąlygų.

55. Taigi, nagrinėjamu atveju automobilio „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepripažinus nusikalstamos veikos priemone, nes šios veikos dalykas galėjo būti gabenamas ir be jo, taip pat nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalies sąlygų, jo konfiskavimas negalimas.

Dėl piniginių lėšų – 32 440 Eur

56. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos.

57. BK 72³ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo (BK 72³ straipsnio 2 dalis).

58. Taigi, paminėtos BK 72³ straipsnio 1 dalies konstrukcija ir tiesiogiai įstatyme numatyta formuluotė „kai yra pagrindas manyti“ aiškiai rodo, kad sprendžiant dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir turtinės naudos gavimo nusikalstamu būdu, įrodinėjimo standartas nėra toks pats, koks yra įrodinėjant asmens kaltę. Paminėta įstatymo nuostata, kad „kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto“, taip pat leidžia pripažinti, jog turto įgijimo laikotarpis nėra siejamas vien tik su nagrinėjamo nusikaltimo padarymo laiku. Tokios praktikos laikosi tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pasisakydami, kad sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (EŽTT 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-72-511/2021). Pareiga pateikti įrodymus, kad kaltininko įgyto turto arba perleisto turto vertė neatitinka kaltininko pajamų ir šis skirtumas viršija būtent 250 MGL sumą, byloje tenka kaltinimo šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72-511/2021, Nr. 2K-195-976/2022).

59. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl kaltininko turto ir jo pajamų neatitikimo apimties, turi būti konkrečiai nustatyta kaltininko turimo ar perleisto turto vertė ir jo pajamos. BPK nenustato specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų, todėl gautos ar galimos turtinės naudos, rastų lėšų neteisėtumo klausimai nustatomi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (liudytojų, kaltinamojo parodymais, specialistų, ekspertų išvadomis ir kt.). Nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2004, Nr. 2K-245-1073/2018). Baudžiamasis įstatymas kaltininkui suteikia galimybę pagrįsti turto teisėtumą, net jei kaltinimo šalis pateikia įrodymų, kad šis kaltininko turimas turtas laikytinas konfiskuotinu. Toks saugiklis yra būtinas asmenims, kurie turtą įgijo iš esmės teisėtomis pajamomis, tačiau šios nebuvo tinkamai apskaitytos dėl asmens kaltės ar kitų priežasčių, pvz., asmenys, gavę neapskaitytą darbo užmokestį, vertęsi verslu neturėdami verslo liudijimo ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018). Iš BK 72³ straipsnio formuluotės ir taikymo sąlygų matyti, kad jame nurodyta galimybė konfiskuoti ir kitą turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, o ne tiesiogiai iš inkriminuotos nusikalstamos veikos. Taigi taikant šį straipsnį nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, Nr. 2K-295-222/2019, Nr. 2K-72-511/2021).

60. Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribota M. K. nuosavybės teisė į kratų automobilyje ir gyvenamojoje vietoje metu rastas ir paimtas pinigines lėšas – 32 440 Eur. Kaltinamasis M. K., be kita ko, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, t. y. sunkų tyčinį nusikaltimą. Jis neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, ir platino. Pagal aptartas veikos padarymo aplinkybes, ji yra savanaudiško pobūdžio, susijusi su materialinės naudos gavimu arba su siekiu tokią naudą gauti. Nustatyta, kad M. K. prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis vertėsi bent jau pusę metų iki sulaikymo, laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, paruoštų platinti, dalį jų išplatino įvykio metu, vos iš dviejų sandorių gaudamas net 200 Eur. Taigi, nusikalstamo elgesio tikslas neabejotinai buvo neteisėtu būdu pasipelnyti, tokį tikslą įvardino ir pats kaltinamasis. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir mastą (turėdamas tikslą platinti disponavo 68,359 g kokaino, 0,549 g kanapių (antžeminių dalių), 13,896 g MDMA, mažiausiai 0,33 g kokaino realizavo už 200 Eur), pagrįstai manoma, kad kaltinamasis M. K. iš šio nusikaltimo gavo konkrečios finansinės naudos, kuri yra laikoma nusikalstamos veikos rezultatu pagal BK 72 straipsnio 2 dalį (200 Eur), todėl šis turtas konfiskuotinas, taip pat automobilyje ir gyvenamojoje vietoje turėjo kito turto – grynųjų pinigų, kuriam taikytinas išplėstinis turto konfiskavimas pagal BK 72³ straipsnį, kadangi yra didelė tikimybė, kad šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu – iš prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

61. Kaip jau minėta, kratų metu buvo rasta ir paimta 32 440 Eur grynaisiais pinigais, M. K. neneigė, kad šie pinigai priklauso jam. Tuo tarpu 2025 m. birželio 4 d. M. K. turto tyrimo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 17 d. pažymoje, dėl kurios tikrumo ir pagrįstumo teismui abejonių nekyla, nurodoma, kad skirtumas tarp jo teisėtų pajamų ir išlaidų yra -57 874,85 Eur (t. 2, b. l. 125–133). Taigi teismas pripažįsta, kad M. K. turėjo iki veikos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą.

62. Kaltinamojo M. K. teigimu, visi kratų metu rasti ir paimti grynieji pinigai – 32 440 Eur – yra gauti teisėtu būdu. Vis tik byloje yra tik dvi kaltinamojo M. K. gynėjo pateiktos avanso sutartys, pagrindžiančios 10 000 Eur gavimą. Iš 2025 m. balandžio 16 d. avanso sutarties turinio matyti, kad sutartis sudaryta tarp avanso gavėjo M. K. ir avanso mokėtojos L. G., avanso suma – 5 000 Eur – mokama grynaisiais pinigais už terasos įrengimo darbus, sutartis pasirašyta L. G. (t. 4, b. l. 72–73). Iš 2025 m. balandžio 22 d. sutarties turinio matyti, kad sutartis sudaryta tarp avanso gavėjo M. K. ir avanso mokėtojo E. K., avanso suma – 5 000 Eur – mokama grynaisiais pinigais už terasos įrengimo darbus, segmentinės tvoros įrengimą bei aplinkos sutvarkymą, sutartis pasirašyta E. K. (t. 4, b. l. 74–75). Kaltinamasis M. K. teisme nurodė, kad šie pinigai (viso 10 000 Eur) iš klientų paimti už terasų darbus, kurie nebuvo pradėti daryti (M. K. sulaikytas 2025 m. gegužės 17 d., darbai turėjo būti atlikti iki 2025 m. birželio 16 d.), kaltinamojo teigimu, pinigų nespėjo įnešti į įmonės sąskaitą, be to, kol darbai nepradėti daryti, tie pinigai nėra nei jo, nei įmonės, o yra klientų. Šios aplinkybės patvirtina, kad 10 000 Eur suma iš tiesų galėjo būti gauta vykdant teisėtą veiklą – turimais duomenimis, kaltinamasis iki sulaikymo dirbo vadybininku UAB „T.“, o pagrindinė įmonės veikla yra statyba. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybės, teismas neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad 10 000 Eur yra gauti nusikalstamu būdu.

63. Likusio gyvenamojoje vietoje rasto turto (21 550 Eur) teisėtumą M. K. bandė grįsti teiginiais, kad pinigus jam dovanojo artimieji (daugiau nei 5 000 Eur gavo dovanų vestuvių proga), davė tėvai, tai buvo ir jų pačių su sutuoktine santaupos. Visgi, kaltinamasis šių aplinkybių nepagrindė visiškai jokiais objektyviais duomenimis, nenurodė, kokiais teisėtais būdais buvo gautos lėšos, skirtos santaupoms, per kiek laiko ir kokia tiksliai pinigų suma buvo sutaupyta, kokiu būdu ir kokias pinigų sumas duodavo tėvai ir pan., taip pat teismui abejonių kelia ir grynųjų pinigų panaudojimas banko paskolai gauti (kaltinamasis nurodė, kad jau buvo pradėję paskolos gavimo procesą, turtą turėjo vertinti turto vertintojai, tačiau ir tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė). Teismas neatmeta galimybės, kad santuokos sudarymo proga M. K. kartu su sutuoktine iš tiesų galėjo gauti dovanų grynaisiais pinigais, tačiau savaime šie duomenys nepaneigia išvadų, kad jų gyvenamojoje vietoje rasti grynieji pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu – iš draudžiamų medžiagų platinimo.

64. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, taip pat nurodė, kad dalį pinigų, rastų automobilyje – 200 Eur, gavo iš kaltinamojo L. M., o likusi suma (690 Eur) tą pačią dieną buvo uždirbta sporto salėje – klientai sumokėjo už jau pravestas ir būsimas treniruotes, paties M. K. teigimu, šie pinigai (200 Eur ir 690 Eur) buvo padėti skirtingose automobilio vietose. Iš 2025 m. gegužės 17 d. kratos protokolo turinio ir fotonuotraukų Nr. 18, 28 matyti, kad atlikus kratą automobilyje „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visa 890 Eur suma buvo rasta vienoje vietoje – automobilio porankyje esančioje daiktadėžėje, kas leidžia abejoti kaltinamojo parodymų objektyvumu dėl 690 Eur teisėtos kilmės. Nors bylos duomenys patvirtina M. K. iki sulaikymo, be kita ko, užsiėmus sporto trenerio veikla, tačiau jis nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių iš šios veiklos gaunamas pajamas, treniruočių kainas ar grafikus, turimų klientų skaičių, įprastą atsiskaitymo su jais būdą ir pan. Įvertinus tai, kad nagrinėjamo įvykio dieną 4 val. laikotarpiu užfiksuoti du narkotinių medžiagų realizavimo atvejai, automobilio kratos metu rasta ir daugiau sufasuotų draudžiamų medžiagų, kaltinamasis paaiškino jas turėjęs platinimui, kad kažkam prireikus, nereikėtų važiuoti namo, teismas turi pagrindą manyti, kad ir 690 Eur suma buvo gauta nusikalstamu būdu, t. y. platinant narkotines ir psichotropines medžiagas.

65. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, iš kurio jis turėjo turėti turtinės naudos, jis turėjo grynųjų pinigų (viso 22 240 Eur), gautų iki šio nusikaltimo padarymo, kurie neatitiko jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršijo 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, jis nepagrindė šių grynųjų pinigų įgijimo teisėtumo, byloje esant duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą manyti, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu (iš prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis), vadovaujantis BK 72³ straipsniu, šiam M. K. turtui – 22 240 Eur – taikytinas išplėstinis turto konfiskavimas.

VI. Kiti klausimai

68. Baudžiamojo proceso metu laikinai (iki 2026 m. vasario 2 d.) apribota nuosavybės teisė J. K. turtui – automobiliui „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad turto konfiskavimas šiam turtui netaikytinas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinas.

69. Baudžiamojo proceso metu taip pat laikinai (iki 2026 m. vasario 6 d.) apribota M. K. nuosavybės teisė į pinigines lėšas – 32 440 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad daliai piniginių lėšų (200 Eur) taikytinas turto konfiskavimas, daliai piniginių lėšų (22 240 Eur) taikytinas išplėstinis turto konfiskavimas, o likusiai daliai piniginių lėšų (10 000 Eur) šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikytinos, laikinas nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 22 440 Eur apribojimas paliktinas galioti iki šių piniginių lėšų konfiskavimo įvykdymo, o laikinas nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 10 000 Eur apribojimas paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas ir 10 000 Eur grąžintini M. K..

70. Ikiteisminio tyrimo metu L. M. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

71. M. K. laikinai sulaikytas 2025 m. gegužės 17 d. 1.35 val. Nuo 2025 m. gegužės 17 d. jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Ši kardomoji priemonė paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nes nėra išnykę jos paskyrimo pagrindai ir sąlygos. Suėmimo laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės laiką.

72. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

72.1. narkotinės ir psichotropinės medžiagos, likusios po objektų tyrimų Nr. IBPS-V-1466471-25, Nr. IBPS-V-2076439-25, Nr. IBPS-V-1752439-25 ir Nr. IBPS-V-1637205-25, t. y. 2,652 g kanapių dervos, likę milteliai (0,812 g ir 0,067 g), supakuoti į 3 vnt. plastikinių uždaromų maišelių; medžiagos, kurių sudėtyje yra MDMA, supakuotos į atskirus bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius (4 vnt.) kartu su pirminėmis psichotropinių medžiagų pakuotėmis; likę milteliai ir kanapės (antžeminės dalys), supakuotos į keturis bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius, kurie sudėti į voką; likusios medžiagos/milteliai, kurių sudėtyje yra kokaino, likusi medžiaga, kurios sudėtyje yra MDMA, supakuotos į bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius (6 vnt.), perduotos saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad jų apyvarta yra uždrausta, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

72.2. kastetas, atsižvelgiant į tai, kad yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio nešaunamasis ginklas, perduotinas Išteklių agentūros prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gynybos išteklių skyriui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

72.3. 3 vnt. vokų, kuriuose yra tyrimo objektai ir pakuotės, dėžė su tyrimo objektais ir pakuotėmis, kratos metų paimtas paketas Nr. 582924, su viduje esančiais 4 vnt. paketų su naujais maišeliais ir 6 vnt. tuščių polietileninių maišelių, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad jie menkaverčiai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

72.4. kompaktinė plokštelė, įdėta į voką, prisegta prie bylos 4 tomo galinio viršelio, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. K. paskirti subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti galutinę 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, 54 straipsnio 3 dalimi, M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 2 metus, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies – 3 metų 4 mėnesių – vykdymą atidedant 3 metams su intensyvia priežiūra, nustatant, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat M. K. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį (BK 75 straipsnio 6 dalies 4 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti M. K. suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, M. K. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas – 200 Eur – konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Vadovaujantis BK 72³ straipsnio 1–2 dalimis, taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir M. K. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas – 22 240 Eur – konfiskuoti kaip gautas nusikalstamu būdu.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – automobiliui „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną M. K. nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 200 Eur – apribojimą palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, laikiną M. K. nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 22 240 Eur – apribojimą palikti galioti iki išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymo, o laikiną M. K. nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 10 000 Eur – apribojimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir 10 000 Eur grąžinti M. K..

L. M., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Ikiteisminio tyrimo metu L. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms veikai tirti ir nagrinėti:

1) narkotines ir psichotropines medžiagas, likusias po objektų tyrimų Nr. IBPS-V-1466471-25, Nr. IBPS-V-2076439-25, Nr. IBPS-V-1752439-25 ir Nr. IBPS-V-1637205-25, t. y. 2,652 g kanapių dervos, likusius miltelius (0,812 g ir 0,067 g), supakuotus į 3 vnt. plastikinių uždaromų maišelių; medžiagas, kurių sudėtyje yra MDMA, supakuotas į atskirus bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius (4 vnt.) kartu su pirminėmis psichotropinių medžiagų pakuotėmis; likusius miltelius ir kanapes (antžemines dalis), supakuotas į keturis bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius, kurie sudėti į voką; likusias medžiagas/miltelius, kurių sudėtyje yra kokaino, likusią medžiagą, kurios sudėtyje yra MDMA, supakuotas į bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius (6 vnt.), perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini), sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

2) kastetą perduoti Išteklių agentūros prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gynybos išteklių skyriui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

3) 3 vnt. vokų, kuriuose yra tyrimo objektai ir pakuotės, dėžę su tyrimo objektais ir pakuotėmis, kratos metų paimtą paketą Nr. 582924, su viduje esančiais 4 vnt. paketų su naujais maišeliais ir 6 vnt. tuščių polietileninių maišelių, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

4) kompaktinę plokštelę, įdėtą į voką, prisegtą prie bylos 4 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.

L. M. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

L. P. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.