Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. Š. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2025-03-15, apie 8.23 val. Klaipėdoje, Minijos g., ties namu Nr. 2 vairavo transporto priemonę „O. V.-B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą rytą važiavo Minijos g., vakare buvo išgėręs gal 250 g., ryte nesijautė neblaivus. Vairavo automobilį O. V., automobilis priklauso jam. Tai buvo kovo 15 d., šeštadienį, apie 8.20 val., jis važiavo į namus. Buvo išvežęs ekskursiją su autobusu, grįžęs vakare pasiliko pas draugą, iš vakaro pas draugą gėrė „Žalios devynerios“ iki 22 val. Buvo reidas Minijos g., jį sustabdė. Įpūtė į alkotesterį 1,93 prom., pripažįsta vairavęs neblaivus. Dirbo „Ekomsta“ Švedijoje, prieš Naujus metus neliko darbo, tada užsiregistravo į Užimtumo tarnybą. Dabar vėl važiuos į Švediją, dirbs statybose. Anksčiau yra neteistas. Prašo atleisti pagal laidavimą ir vietoje automobilio konfiskacijos konfiskuoti pinigų sumą. Žmona sutinka laiduoti, santuokoje gyvena 38 metus, turi suaugusį sūnų. Nedažnai vartoja alkoholį. Gyvena su žmona (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. N. P. pažįstama, ją nuveždavo pas gydytojus, ji nėra sugyventinė, ją kartais paveždavo pas gydytojus. 2022 m. buvo pradėtas ikiteisminis, nes susipyko su O. P., Oksana nėra sugyventinė. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius. Automobilį pirko 2017 m. santuokos metu iš savo lėšų. Automobiliu naudojosi jis ir žmona.

Liudytoja V. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, santuokoje nuo 1987-07-11. Žino, kuo yra kaltinamas jos vyras. Jis iš pačio ryto paskambino ir pranešė, labai gailėjosi, kad važiavo neblaivus, nesitikėjo, kad įpūs. Jis važiavo namo, naktį namuose nenakvojo, turėjo grįžti iš darbo.Kur tą naktį vyras buvo, ji nežino. Automobilis yra šeimos. Pradžioje automobilis buvo įmonės, paskui tą automobilį įsigijo kaip fiziniai asmenys prieš 5 m., mokėjo apie 6000 eurų. Tai ne vienintelis šeimos automobilis, yra dar Mazda, bet naudojasi ja sūnus. Ji dirba Neringos savivaldybėje. Sutinka būti laiduotoja, supranta, kas yra laidavimas, ji savo geru pavyzdžiu turės rodyti, kad vyras išgėręs nesivažinėtų. R. nedažnai vartoja alkoholį, ji jam neleidžia. Šiuo metu jis nedirba, kadangi turi prisižiūrėti sveikatą, serga cukriniu diabetu. Automobilis šeimos lėšomis įsigytas, iš bendrų santaupų. Gyvena Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), važinėja dirbti į Nidą. P. yra pažįstama, kurią reikia nuvežti iki gydytojų. Šiaip jos nežino, jų santykiams tai netrukdo, ji pasitiki savo vyru. O. P. taip pat jai žinoma. Jie su vyru tikrai gyvena santuokoje, nevyksta jokie skyrybų procesai. Sutinka sumokėti užstatą, garantuoja, kad vyras nedarys nusikalstamų veikų. Žino, kad vyras 1,93 prom. įpūtė. Mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką, gyvena santuokoje 38 m., turi bendrą turtą, anūkus. Jis visą laiką namuose būna, ji neteista, administracinių nuobaudų neturi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) 291 straipsniais.

Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-03-15 apie 8.20 val. dirbant kartu su pareigūnais R. Š. ir J. D. Minijos g. 2, Klaipėdoje, tikrino automobilių vairuotojų blaivumus, sustabdė automobilį „Opel Vivaro-B“,“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir davė vairuotojui pūsti į nuotolinį alkotesterį „Drager“. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Paklaustas, ar vartojo alkoholį, jis paaiškino, kad vartojo vakar. Alkotesteriui išmetus simbolį „X“, nuspręsta patikrinti alkotesteriu. Nustatyta, kad automobilį vairavo R. Š.. R. Š. pirmu pūtimu 8.26 val. nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, antru pūtimu 8.46 val. - 1,93 promilių neblaivumas. Su alkotesterio parodymais R. Š. sutiko ( 1 tomas, b.l. 58-60).

Iš 2025-03-15 apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėtas pilkos spalvos automobilis „Opel Vivaro-B“,“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atidarius automobilio šonines priekines vairuotojo dureles automobilyje matyti tuščias alkoholio butelis „Trejos devynerios“ ( 1 tomas, b.l. 8-17) .

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0044, patikros sertifikato Nr. 2215424, 2025-03-15 pirmojo tikrinimo metu 8.26 val. R. Š. nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 8.46 val. - 1,93 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais R. Š. sutiko ( 1 tomas, b.l. 20).

Iš 2025-03-17 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos R. Š. neblaivumo nustatymo aplinkybės ( 1 tomas, b.l. 21-22).

Iš AB „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Opel Vivaro-B“,“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. Š. ( 1 tomas, b.l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Kaltinamojo R. Š. kaltė visiškai įrodyta. Teismas laiko įrodyta, kad jis, 2025-03-15, apie 8.23 val. Klaipėdoje, Minijos g., ties namu Nr. 2 vairavo transporto priemonę „Opel Vivaro-B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 promilių neblaivumas. Jo kaltė įrodyta paties prisipažinimu, liudytojos G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymias, neblaivumo nustatymo aktu. Ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimas

Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Šiuo metu nedirba, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjo, neteistas, 2022-08-23 ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju BK 38 straipsnio pagrindais. Kaltinamojo žmona V. Š. prašo perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą, charakterizuoja jį teigiamai.

Teismo nuomone, byloje nėra visų BK 40 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalyje numatytų sąlygų visumos laidavimo instituto taikymui, todėl laidavimo institutas netaikytinas.

Kaip matyti iš pažymos apie teistumą ir nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, R. Š. yra neteistas, tačiau 2022-08-23 ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju BK 38 straipsnio pagrindais ( 1 tomas, b.l. 153-1155). Tai rodo, jog ankščiau priimtas nutarimas neįtakojo kaltinamojo elgesio ir požiūrio, jis toliau nusikalsta ir nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad jis ateityje vėl nenusikals. Šios aplinkybės rodo, kad nėra tikimybės, kad R. Š. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, ir kad ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Be to, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Bylos nagrinėjimo metu V. Š. nurodė, kad ji yra kaltinamojo žmona, santuokoje gyvena nuo 1987 m. V. Š. įsipareigojimas laiduoti už R. Š. kelia abejonę laiduotojos galimybe daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Apklausta teisme liudytoja V. Š. nurodė, kad ji nežino kur praleido naktį jos vyras, kai ryte vairuojantis neblaivus automobilį buvo sustabdytas pareigūnų. Kaip minėta, 2022-08-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas R. Š. nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju BK 38 straipsnio pagrindais. Iš nutarimo matyti, kad šiame ikiteisminiame tyrime R. Š. buvo įtariamas sumušęs šeimos narį –sugyventinę, ir, iš aprašytų aplinkybių, matyti, kad asmenys bendravo 20 metų, turi artimus santykius, bendrą sūnų. Įvertinus visas šias aplinkybes, akivaizdu, kad V. Š. nėra tinkama laiduotoja, nes byloje nėra jokių kitų faktinių duomenų, kurių pagrindu galima būtų padaryti išvadą apie tai, jog ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Atsižvelgus į išdėstytą, laidavimo institutas netaikytinas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – įvykdytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta. Įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus baudą, jos dydį nustatant nežymiai didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas baudos minimalus dydis. Toks baudos dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

Taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis, ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į kaltinamojo finansinę padėtį, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui.

R. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas iki bausmės vykdymo pradžios; specialiosios teisės sustabdymas panaikintinas pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis). R. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 17 d.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kad transporto priemonė, numatyta 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir suformuotoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018 ir kt.).

Automobilis „Opel Vivaro-B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam (1 tomas, b.l. 28). Nagrinėjamu atveju abejonių tuo, jog ši transporto priemonė atitinka BK 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teismui nekyla. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Nagrinėjamu atveju šioje byloje aktualus naujausias Lietuvos A. T. išaiškinimas, pateiktas 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023. Minėtoje kasacinio teismo praktikoje dar kartą pažymėta, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020). Kartu akcentuojant, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaip matyti, automobilis priklauso R. Š., todėl jam priklausanti transporto priemonė – automobilis „Opel Vivaro-B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, ir 2025-03-18 prokurorės nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Opel Vivaro-B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to jis panaikintinas.

R. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB „Regitra“, automobilio „Opel Vivaro-B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate - subjektui, vykdančiam turto konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL dydžio (3 000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Š. galutinę bausmę – 40 MGL dydžio (2 000 eurų) baudą.

Nustatyti, kad R. Š. paskirta 40 MGL dydžio (2000 eurų) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, Simono Daukanto g. 8, 1 a., kab. Nr. 102), arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2 dalimi, R. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. kovo 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Opel Vivaro-B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

2025 m. kovo 18 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Opel Vivaro-B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

R. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios; specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

R. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“, automobilio „Opel Vivaro-B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti subjektui, vykdančiam turto konfiskavimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.