Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė), atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 5 868,15 Eur neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytos žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), o 2011 m. vasario 28 d. sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo nuomos su fiziniais asmenimis. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 10, 11 ir 15 dienomis Kauno miesto miškų 2 kvartalo 34 taksaciniame sklype, II miškų grupės pusamžiame medyne, vadovaujantis Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus išduotu 2017 m. kovo 9 d. leidimu saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. 36-6-241 (toliau – ir Leidimas), neteisėtai neplynai buvo iškirsti 9 vnt. miško medžių, kurių bendras tūris 15,22 kub. m. Nors Leidime kirsti numatyta, kad suteikiama teisė kirsti 17 vnt. medžių, tačiau, suskaičiavus visus Leidime įvardintus inventorinius medžių numerius, nustatyta 16 vnt. numatytų kirsti medžių. Pareiškėjas 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. R2(MŪPS)-41 paprašė Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus pateikti duomenis apie tai, kodėl dendrologo R. M. inventorizavimo kortelėje numatytas į valstybinės reikšmės mišką patenkantis nukirstas medis, inventoriniu Nr. 165, praleistas Leidime, tačiau buvo atsisakyta suteikti prašomą informaciją. Esant tokiai situacijai, pareiškėjas neturi faktinių duomenų apie tai, ar Leidime kirsti kaip 17-as įvardintas kirstinas medis buvo pažymėtas inventoriniu Nr. 165, todėl nustatyta, jog išdavus Leidimą, neteisėtai buvo nukirsta 4 vnt. žalių ir 4 vnt. sausų miško medžių, kurių bendras tūris 13,49 kub. m. Remiantis Tarnybos Miškų kadastro skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. rašte Nr. R6-2278 pateikta informacija, sklype esantys miško plotai buvo inventorizuoti miško žeme 1996 m., atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją. Miško žemės plotai, patenkantys į minėtą žemės sklypą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, miesto miškai yra valstybinės reikšmės miškai. Rašto priede pateiktas Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus Kauno miesto miškų ir parkų želdinių medynų planas, kurio duomenimis sklypo teritorija patenka į Kauno miesto miškų 2 kvartalo 1 taksacinį sklypą. Tokia pati situacija bei kvartalų ir taksacinių sklypų numeracija nurodyta ir 2003–2004 m. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto parengtame Kauno miesto miškų žemėlapyje. Pagal želdinių inventorizavimo plane, želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelėje ir Leidime nurodytus kirstinų medžių duomenis (medžių inventorinius numerius) nustatyta, kad vadovaujantis Leidimu sklype esančioje miško žemėje iškirstos 8 pušys – 4 žalios ir 4 sausos. Šie duomenys užfiksuoti savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenų lape Nr. 2. Pagal šiuos duomenis apskaičiuotas iškirstų medžių tūris yra 13,49 kub. m. Pareiškėjo įsitikinimu, Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus atsakingiems asmenims įstatymų nustatyta tvarka nesuteikta teisė išduoti leidimą kirsti mišką, ką pripažino ir minėtas skyrius 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. 36-2-1180 nurodydamas, kad padarė klaidą išduodamas leidimą medžių kirtimui aptvertoje teritorijoje, minėtame žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, kad leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas, minėtos 8 pušys (13,49 kub. m) iškirstos neteisėtai ir tokiu būdu buvo pažeisti Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3.1 punkto reikalavimai. Iškirtus medžius pagal neteisėtai išduotą Leidimą, atsirado pasekmės – padaryta 5 868,15 Eur dydžio žala aplinkai (miškui), kuri apskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249, (toliau – ir Metodika). Administracijai buvo pateikta pretenzija su reikalavimu atlyginti savavališku miško kirtimu aplinkai padarytą žalą, tačiau Administracija išreiškė nuomonę, kad žala aplinkai nepadaryta. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad valstybinės reikšmės miško riba ir želdynų ir (ar) želdinių riba ginčo teritorijoje Administracijos Aplinkos apsaugos skyriui ir Leidimo išdavimo metu, ir šiuo metu yra žinoma, o atsakingi už Leidimo išdavimą asmenys veikė viršydami įstatymuose jų kompetencijai priskirtas funkcijas. Išduodami Leidimą kirsti, atsakingi asmenys šią ribą turėjo ir privalėjo nustatyti (įvertinti), kad nebūtų peržengta valstybinės reikšmės miško riba. Pareigą visiems laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnis.