Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškėja A. Š. yra nepilnamečio sūnaus M. P. motina (el. b. l. 5). M. P. tėvas yra S. P.. Pareiškėja A. Š. ir S. P. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Mirusioji palikėja R. E. P. yra S. P. motina, taip pat nepilnamečio pareiškėjos vaiko M. P. senelė.

3. Palikėja R. E. P. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys gauti per Lietuvos teismų informacinę sistemą Liteko iš Gyventojų registro). Palikėjai R. E. P. nuosavybės teise priklausė ½ žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7–10, 31–34, 46–49). Testamento registro duomenimis, šiame punkte nurodytas turtas ir kitas palikėjai R. E. P. nuosavybės teise priklausęs turtas, sudarantis palikimą, nėra priimtas kaip palikimas (el. b. l. 44). Apie palikėjos R. E. P. sudarytą testamentą taip pat duomenų nėra (el. b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies

11. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių ir praleisto termino atnaujinimo, bei leidimo išdavimo klausimas.

Dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Byloje nėra duomenų, kad palikėja R. E. P. būtų sudariusi testamentą (šios nutarties 3 punktas (el. b. l. 44), todėl palikėjos turtas paveldimas pagal įstatymą.

13. Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o antros eilės įpėdiniai yra palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas palikimas – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Kadangi palikėja R. E. P. mirė (duomenys neskelbtini), terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, atsiradusio po R. E. P. mirties (šio nutarties 3 punktas, el. b. l. 44).

14. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Kadangi, kaip jau buvo minėta šios nutarties 13 punkte, nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė per nustatytą terminą, šioje situacijoje įpėdiniui, norinčiam priimti palikimą, būtina kreiptis į teismą.

15. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką termino palikimui priimti atnaujinimo bylose, yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. birželio 27 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). LAT taip pat yra nurodęs, kad klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). LAT nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje akcentuoja, kad vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (LAT 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). LAT šios kategorijos bylose taip pat pažymi, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (LAT 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 (S).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja veikia kaip jos nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą. Pareiškėja nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad su vyru nebendrauja praktiškai nuo santuokos sudarymo (šios nutarties 10 punktas, g. įrašo 7:28–7:52 min.), dėl ko nežinojo, kad jos vyras ir jo brolis, kaip pirmos eilės įpėdiniai, nepriėmė palikimo. Su palikėja R. E. P. pareiškėja nebendravo, taip pat jos vyras santuokos sudarymo momentui su savo motina R. E. P. taip pat nebendravo, jie abu nežinojo kur yra palikėja R E. P. (šios nutarties 10 punktas). Apie galimybę nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą pareiškėja sužinojo tik gavusi VTAS 2019 m. vasario 19 d. raštą (el. b. l. 11). Susipažinusi su Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro 2019 m. vasario 6 d. raštu Nr. 01-11-05 (el. b. l. 12) bei po konsultacijų su VTAS atstove nusprendė kreiptis į teismą dėl palikimo nepilnamečio vaiko vardu priėmimo (šios nutarties 4 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja praleido terminą dėl objektyvių priežasčių ir nuo jos nepriklausančių aplinkybių: pareiškėja nėra palikėjos R. E. P. giminaitė, o jos vyras su savo motina nebendravo, pareiškėja (ir jos vyras) tuo momemntu, kai gimė vaikas, net nežinojo, kur yra palikėja. Vėliau, nutrūkus santykiams su pareiškėjos vyru (nustojus bendrauti, išskyrus vyro bendravimą su vaiku), pareiškėja nežinojo, ar vyras priėmė palikimą, atsiradusį po R. E. P. mirties.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjos veiksmus, taip pat daro išvadą, kad pareiškėja yra pakankamai atidi, sąžininga ir rūpestinga, turi valią priimti palikimą jos vaiko vardu. Tokią teismo išvadą patvirtina tai, kad pareiškėja, gavusi VTAS 2019 m. vasario 19 d. raštą (el. b. l. 11), kuriame buvo informuojama apie galimybę vaiko vardu priimti palikimą, kreipėsi į VTAS, susipažino su Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro 2019 m. vasario 6 d. raštu Nr. 01-11-05 (el. b. l. 12), konsultavosi su VTAS darbuotojais, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę (el. b. l. 13). Pareiškėjos sąžiningumą patvirtina ta aplinkybė, kad ji dėl galimybės priimti palikimą vaiko vardu ir ketinimo kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo kalbėjo su savo vyru (šios nutarties 10 punktas, g. įrašo 9:58–10:15 min.).

18. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, atsiradusio po R. E. P. mirties (šio nutarties 3 punktas, el. b. l. 44), todėl šioje byloje palikimą priėmusių įpėdinių pozicijos išsiaiškinimas yra neaktualus. Suinteresuoti asmenys šioje byloje atsiliepimuose nurodė, kad prašo pareiškėjos reikalavimus spręsti teismo nuožiūra ir (arba) termino atnaujinimui neprieštarauja (šios nutarties 7–9 punktai).

19. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjos praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu

20. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Prašymai dėl nurodyto leidimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad po palikėjos R. E. P. mirties atsiradusį palikimą sudaro ½ žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7–10, 31–34, 46–49). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad minėti daiktai nėra areštuoti ar kitaip apsunkinti. Pareiškėja nurodė, kad jai nėra žinoma apie kitą mirusiosios neregistruotą turtą, turimas pinigines lėšas banko sąskaitose, nes tokios informacijos pareiškėja negali gauti dėl asmens duomenų apsaugos. Nors byloje nėra duomenų apie palikėjos skolas ir kitus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad turėjo įtarimų, jog palikėja galimai turėjo skolų (g. įrašo 9:15-9:48 min.). Pareiškėja taip pat nurodė, kad šioje situacijoje palikimas nepilnamečio vaiko vardu galėtų būti priimtas pagal apyrašą ir tai geriausiai apsaugotų nepilnamečio vaiko interesus (šios nutarties 3 punktas, el. b. l. 2).

22. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad išdavus teismo leidimą nepilnamečio M. P. vardu priimti palikimą, jo teisėti interesai ir teisės nebus pažeisti, todėl leidimas priimti palikimą nepilnamečio M. P. vardu išduotinas. Siekiant apsaugoti nepilnamečio M. P. turtines teises ir interesus išduotinas teismo leidimas priimti palikimą pagal turto apyrašą.

Dėl teismo pavedimo antstoliui sudaryti turto apyrašą

23. Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime prašo pavesti pareiškėjos pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio po R. E. P. mirties, apyrašą.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2011 m. lapkričio 1 d. galiojo teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, norėdamas, kad būtų sudarytas palikimą sudarančio turto apyrašas, turėjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą, o teismas apyrašą sudaryti pavesdavo teismo antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d.). Tačiau nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja CK 5.53 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Šis pavedimas vykdomas CPK nustatyta tvarka. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas pavesti pareiškėjos pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio po R. E. P. mirties, apyrašą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5.53 straipsnio 2 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 578 ir 582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjai A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnamečiam sūnui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po R. E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti leidimą pareiškėjai A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio sūnaus M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti po M. P. senelės R. E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nustatyti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškėja privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Ši nutartis, išskyrus nutarties dalį dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Nutarties dalis dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu neskundžiama.