- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2-864-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00997-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mimeta“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mimeta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1195-638/2021, kuria panaikintos Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrolė“ byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Elektrolė“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Adminova“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. vasario 18 d.
2. Kauno apygardos teisme 2021 m. gegužės 17 d. gautas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Elektrolė“ kreditorės UAB „Mimeta“ (toliau – ir pareiškėja) skundas dėl 2021 m. gegužės 14 d. BUAB „Elektrolė“ kreditorių susirinkimo (toliau – susirinkimas) nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
3. Skunde pareiškėja prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2021 m. gegužės 14 d. BUAB „Elektrolė“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl nekilnojamojo turto realizavimo kainos ir tvarkos nustatymo (protokolas Nr. 5). Nurodė, kad prieš skundžiamą BUAB „Elektrolė“ kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą 2021 m. kovo 15 d. įvyko dar vienas kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditorių susirinkimas nusprendė BUAB „Elektrolė“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56,74 kv. m ploto, (toliau – turtas) realizavimo tvarką. UAB „Mimeta“, teikdama nemokumo administratorei balsavimo biuletenį, nurodė, kad turto pardavimą rekomenduojama skelbti aruodas.lt tinkle, tačiau nemokumo administratorė nesiekė išviešinti parduodamo turto Nekilnojamojo turto pardavimo tinklalapiuose, kad būtų sulaukta daugiau potencialių pirkėjų dėmesio, taip pat www.varzytynes.lt skelbimą išviešino pažeidžiant Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 9 punktą, kurio pagrindu skelbime turi būti pateikiamos parduodamo nekilnojamojo turto nuotraukos.
4. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti turto pardavimą bei atlikti įrašą viešame registre apie draudimą perleisti nekilnojamąjį turtą – nurodė, kad teismui nesustabdžius turto pardavimo ir turtą nemokumo administratorei pardavus pagal kreditorės UAB „Kapitalo grupė“ nurodytą tvarką, bus pažeisti BUAB „Elektrolė“ kreditorių interesai, turtas būtų parduotas už ne rinkos kainą ir nebūtų patenkinti kreditorių interesai, nes parduodamas turtas nėra išviešintas populiariuose nekilnojamojo turto pardavimo internetinėse svetainėse („www.aruodas.lt“, www.domolius.lt, www.skelbiu.lt).
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – uždraudė vykdyti turto pardavimą ir atliko įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui, nuosavybės teise priklausančiam atsakovei, iki įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl atsakovės 2021 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
6. Kauno apygardos teisme 2021 m. gegužės 28 d. gautas atsakovės, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Adminova“ atskirasis skundas, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, taip pat neįrodė, kad egzistuoja objektyvus pagrindas, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, pažeidžia ne tik atsakovės teisėtus interesus, tačiau ir bankroto proceso principus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovės, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Adminova“ atskirąjį skundą priėmė, Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį panaikino ir pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atskirajame skunde dėl 2021 m. gegužės 20 d. nutarties išdėstytais motyvais. Teismas pažymėjo, kad prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas argumentu, jog teismui nesustabdžius turto pardavimo ir turtą nemokumo administratorei pardavus pagal kreditorės UAB „Kapitalo grupė“ nurodytą tvarką, bus pažeisti BUAB „Elektrolė“ kreditorių interesai, nes turtas bus parduotas ne rinkos kaina ir nebus patenkinti kreditorių interesai, tačiau padarė išvadą, kad pareiškėja turi visas galimybes teikti siūlymus ir įsigyti parduodamą turtą už rinkos kainą ar informuoti jai žinomus potencialius pirkėjus apie parduodamą turtą, kurie nupirktų turtą už rinkos kainą, todėl padarė išvadą, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užkirstų kelią operatyviam atsakovės likvidavimo procedūrų vykdymui ir kuo greitesniam kreditorių reikalavimų tenkinimui, neatitiktų viešojo intereso ir prieštarautų bankroto proceso principams.
9. Teismas nenustatė grėsmės, kad pareiškėjai galbūt palankaus būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartį ir palikti galioti 2021 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuria buvo patenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Vykdant turto realizavimą, nemokumo administratorė nesiekia turto parduoti už didžiausią kainą, nes jo tinkamai neišviešina interneto tinklalapiuose, taip pat ji nekomunikuoja su potencialiais turto pirkėjais, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad tokiu neveikimu bankroto administratorė pažeidžia kreditorių interesus.
10.2. Skundžiamas susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, nes atsakovės kreditorė UAB „Kapitalo grupė“, turinti 69,13 proc. visų kreditorių balsų, pasiūliusi turto pardavimo tvarką, kuri buvo priimta šios kreditorės balsų persvara, priėmė iš esmės sau palankų sprendimą. Tokiu atveju turto nerealizavus laisvu pardavimu per 20 dienų, kreditoriai, veikdami per kreditorių susirinkimą, turės priimti sprendimą dėl turto perdavimo įkaito turėtojui nuosavybės teise (UAB „Kapitalo grupė“).
10.3. Pareiškėja buvo pateikusi pasiūlymą įsigyti turtą už 160 000 Eur, tačiau nemokumo administratorė jokio atsakymo dėl turto pardavimo pareiškėjai nepateikė.
10.4. Teismui nesustabdžius turto pardavimo ir jį pardavus pagal kreditorės UAB „Kapitalo grupė“ nurodytą tvarką, bus pažeisti atsakovės kreditorių interesai, nes turtas būtų parduotas ne rinkos kaina ir nebūtų patenkinti kreditorių interesai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Pareiškėja klaidina teismą nurodydama, kad nemokumo administratorė neatsakė į pareiškėjos paklausimus dėl parduodamo turto. Priešingai, į visus pareiškėjos paklausimus buvo atsakyta, taip pat pareiškėja nebandė susisiekti telefonu su nemokumo administratore dėl parduodamo turto.
11.2. Skundžiamu susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta turto pardavimo kaina – 158 100 Eur, tačiau pati apeliantė 2021 m. birželio 3 d. pateikėt pasiūlymą įsigyti turtą už 160 000 Eur, t. y. pasiūlė tik 1,25 proc. didesnę kainą, nei nustatyta susirinkimo nutarimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atskirojo skundo pagrindu panaikintos Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones BUAB „Elektrolė“ byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – el. laiškų kopijas, apeliantės pasiūlymą atsakovei dėl turto įsigijimo. Apeliantė šiais įrodymais įrodinėja, kad atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, nesiekia realizuoti turto geresnėmis sąlygomis.
15. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė naujus įrodymus, susijusius su faktine ginčo situacija ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikiu, o atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą dėl šių įrodymų iš esmės pasisakė. Atsižvelgęs į pateiktų įrodymų turinį, taip pat, kad šalys su jais susipažino ir turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, jų ryšį su nagrinėjamu klausimu, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ne)egzistavimo
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
18. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs antrosios sąlygos, t. y. grėsmės galbūt palankaus apeliantei teismo sprendimo įvykdymui.
19. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių (turto, piniginių lėšų) sukaupimui ar jų sulaikymui iki ginčo išsprendimo tam, kad vėliau iš šio turto būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra nesąžiningų atsakovo veiksmų užkardymas, siekiant išsaugoti atsakovo turto masę ir jo vertę, kai yra pateikiami įtikinami argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys (įrodymai), kad šis turtas gali būti perleistas, įkeistas, apsunkintas naujomis prievolėmis, ketinant ateityje išvengti išieškojimo į jį nukreipimo. Visgi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos atsakovo teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl šis procesinis institutas taikomas labai išimtinais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
20. Taigi, atsižvelgiant į šio procesinio instituto taikymo išimtinumą, grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą būtina pagrįsti įvardijant konkrečius atsakovės veiksmus, kurie aiškiai yra nesuderinami su asmens sąžiningo elgesio standartu ir kelia pagrįstų abejonių sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga nurodyti tokius argumentus bei pateikti konkrečius duomenis apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo jau atliktus arba atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, tenka būtent ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1355-370/2019; 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1032-236/2020).
21. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodo jokių argumentų dėl grėsmės galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinė instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, tenkinus apeliantės prašymą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų užvilkinta pati bankroto procedūra, o tai neatitinka bankroto proceso tikslų ir kreditorių interesų, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad apeliantė skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumo, o ne dėl nemokumo administratorės veiksmų, iš esmės ginčija turto pardavimo tvarką ir formą bei nenurodo, kokias konkrečias neigiamas pasekmes jai sukels teismo procesinis sprendimas atmesti apeliantės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ir stabdyti kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
22. Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atsakovė prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, susijusias už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas ir anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.