- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-11
- Bylos Nr.
- eB2-1195-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00997-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mimeta“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mimeta“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrolė“ 2021 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Elektrolė“, uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo grupė“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Mimeta“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2021 m. gegužės 14 d. BUAB „Elektrolė“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl nekilnojamojo turto realizavimo kainos ir tvarkos nustatymo (protokolas Nr. 5).
Skunde nurodė, kad skundžiamu nutarimu yra patvirtinta nekilnojamojo turto pardavimo tvarka, kuri pažeidžia kreditorės UAB „Mimeta“ interesus, yra visiškai neapibrėžta, iš priimtos tvarkos nėra aišku, už kokią kainą bus siūloma hipotekos kreditoriui perimti nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto rinka Palangos mieste yra ypač suaktyvėjusi, o rinkos kainos yra pakilusios, todėl tikėtina, kad skelbiant varžytynes, kurios atitiktų varžytynių tvarkos aprašo reikalavimus, turtas būtų parduotas iš varžytynių, tokiu būdu būtų sukuriama galimybė potencialiems pirkėjams konkuruoti dėl parduodamo turto ir pakelti nekilnojamojo turto kainą. Šiai dienai skundžiamu nutarimu yra nuspręsta turtą parduoti už 158 100 Eur, kas sudaro 2 786 Eur už vieną kvadratą, kai šiai dienai 1 kv. m. kaina(duomenys neskelbtini), siekia beveik 4 000 Eur. Skundžiamu nutarimu yra sudaryta galimybė hipotekos kreditoriui turtą perimti už gerokai mažesnę kainą nei rinkos vertė. Tikėtina, kad kitų BUAB „Elektrolė“ kreditorių reikalavimai nebūtų patenkinti, nes šiai dienai teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 143 135,01 Eur. Bankroto administratorius nesiekia efektyviai parduoti bankrutuojančios įmonės turto už didžiausią galimą kainą ir tokiu būdu patenkinti visų BUAB „Elektrolė“ kreditorių reikalavimus. Akivaizdu, kad parduodamas turtas buvo netinkamai išviešintas, todėl nebuvo sulaukta pirkėjų dėmesio. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, nes pažeidžia BUAB „Elektrolė“ kreditorių interesus.
Atsiliepimas
Nemokumo administratorė UAB „Adminova“ atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad paskelbus nekilnojamojo turto varžytynes vykdant 2021 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3, į varžytynių sistemą buvo įkelta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje buvo visos nekilnojamojo turto nuotraukos, turto vietos aprašymas, išsamūs turto juridiniai duomenys, pateikti lyginamieji duomenys su kitais panašiais turto objektais, pateikti nekilnojamojo turto planai su pastato vidaus plotų eksplikacija bei kadastro duomenimis, atitinkamai, potencialūs pirkėjai, susidomėję nekilnojamuoju turtu, galėjo susipažinti su itin plačia turto informacija, galinčia nulemti pasirinkimą turtą įsigyti. Įvertinus pareiškėjos 2021 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimui pateiktą balsavimo raštu biuletenį, akivaizdu, jog pareiškėja pati siūlė patvirtinti pradinę turto realizavimo kainą, identišką patvirtintai ginčijamu nutarimu – 158 100 Eur, kas tik pagrindžia pareiškėjos teiginių dėl neva ginčijamo nutarimo prieštaravimo kreditorių interesams, deklaratyvumą ir nepagrįstumą. Ginčijamu nutarimu nustatyta pradinė turto realizavimo kaina yra tik 5,56 proc. mažesnė, nei buvusi varžytynėse, kuriose nedalyvavo nė vienas potencialus pirkėjas, kuomet įprastinis likvidavimo procese nustatomas kainos mažėjimo procentas yra 10-20 proc., todėl ginčijamas nutarimas, priešingai nei nepagrįstai teigia pareiškėja, nepažeidžia kreditorių teisių ir jų teisėtų interesų, kadangi turtą siekiama realizuoti maksimalia kaina. Pareiškėja, iš esmės prisidengdama kreditoriaus teisių pažeidimu, tačiau turėdama tikslą įsigyti nekilnojamąjį turtą kuo mažesne kaina, t. y. reikalaudama administratoriaus informuoti pareiškėją apie kitų potencialių pirkėjų pateiktus pasiūlymus, jog pareiškėja galėtų įmanomai minimaliai pakelti savo pateikto pasiūlymo kainą, o ne iš karto teikdama maksimalų kainos pasiūlymą už nekilnojamojo turto įsigijimą, stabdo vykdomas bankroto procedūras ir nutolina visų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą, tokiu būdu dalydama tiesioginę žalą BUAB „Elektrolė“ kreditoriams.
Suinteresuotas asmuo UAB „Kapitalo grupė“ atsiliepime į skundą prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nekilnojamojo turto realizavimo tvarka yra aiškiai apibrėžta įstatymu, todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog neva iš priimtos tvarkos nėra aišku, už kokią kainą bus siūloma hipotekos kreditoriui perimti nekilnojamąjį turtą. Laikotarpiu nuo 2021-03-22 iki 2021-04-21 vykusiose varžytynėse nekilnojamojo turto pradinė pardavimo kaina kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatyta 167 400 Eur, todėl ir nekilnojamasis turtas suinteresuotam asmeniui būtų perduotas būtent už 167 400 Eur kainą, jeigu suinteresuotas asmuo nuspręstų pasinaudoti šia teise. Suinteresuotas asmuo 2021-06-23 pateikė BUAB „Elektrolė” nemokumo administratoriui prašymą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Suinteresuotas asmuo siūlo skelbti BUAB „Elektrolė” nekilnojamojo turto varžytynes, nustatant pradinę nekilnojamojo turto kainą 167 400 Eur ir kainos kėlimo varžytinėse intervalą 1 500 Eur. Nerealizavus nekilnojamojo turto varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau -JANĮ) 55 straipsnio 4 dalį, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar (ir) pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant ginčijamus nutarimus buvo laikytasi JANĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi iškėlė UAB „Elektrolė“ bankroto bylą, nemokumo (bankroto) administratore paskirta UAB „Adminova“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 18 d., Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtintas UAB „Elektrolė“ kreditorių sąrašas, nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 16 d. Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Byloje ginčas kilo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nustatyta bankrutavusios UAB „Elektrolė“ nekilnojamojo turto realizavimo tvarka ir kaina.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, kt.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. gegužės 14 d. BUAB „Elektrolė“ kreditorių susirinkime 3 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl nekilnojamojo turto realizavimo kainos ir tvarkos nustatymo ir buvo nutarta: „BUAB “Elektrolė” nuosavybės teise priklausančio Nekilnojamojo turto pardavimą vykdyti sekančiai:
I etapas: Nekilnojamąjį turtą pardavinėti laisvu pardavimu už 158 100,00 EUR kainą, pardavimą vykdyti 20 d. nuo viešo paskelbimo apie parduodamą Nekilnojamąjį turtą dienos.
II etapas: nerealizavus Nekilnojamojo turto per 20 d. nuo viešo paskelbimo apie parduodamą Nekilnojamąjį turtą dienos, pasiūlyti įkaito turėtojui perimti Nekilnojamąjį turtą.
III etapas: šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės Nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo.
Apie Nekilnojamojo turto pardavimą skelbti viešai internete www.aruodas.lt,www.domoplius.lt, www.skelbiu.lt.
Taip pat nustatyta, kad prieš skundžiamą BUAB „Elektrolė“ kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą 2021 m. kovo 15 d. įvyko dar vienas kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditorių susirinkimas nutarė: „Nustatyti sekančią BUAB „Elektrolė“ nuosavybės teise priklausančio Nekilnojamojo turto realizavimo tvarką: I etapas: Skelbti Nekilnojamojo turto varžytines, pradinę nekilnojamojo turto kainą nustatant 167.400,00 Eur. Nustatyti kainos kėlimo varžytynėse intervalą: 3.000,00 Eur. II etapas: Nerealizavus Nekilnojamojo turto varžytinėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės Nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo“. Ginčo turtas nebuvo parduotas, elektroninės varžytynės Nr. 205723 buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiga (našta) įrodyti patvirtintos turto pardavimo tvarkos ir konkrečios kainos prieštaravimą kreditorių interesams ar teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams arba bent jau pateikti įrodymų, galinčių sukelti teismui dėl to pagrįstų abejonių, tenka asmeniui, skundžiančiam kreditorių susirinkimo nutarimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1007-881/2020).
Pareiškėja skundą iš esmės grindžia tuo, kad skundžiamu nutarimu patvirtinta nekilnojamojo turto pardavimo tvarka pažeidžia kreditorės UAB „Mimeta“ interesus, yra visiškai neapibrėžta, iš priimtos tvarkos nėra aišku, už kokią kainą bus siūloma hipotekos kreditoriui perimti nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjos teigimu, skelbiant varžytynes turtas būtų parduotas iš varžytynių, tokiu būdu sukuriama galimybė potencialiems pirkėjams konkuruoti dėl parduodamo turto ir pakelti nekilnojamojo turto kainą.
JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.
Kaip matyti iš kreditorių susirinkimo 2021 m. gegužės 14 d. protokolo, nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui pateikė aiškų pagrindimą, dėl ko, administratorės manymu, turtą tikslinga parduoti kitu negu iš varžytynių būdu: administratorė paaiškino, kad vykdydama 2021 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3 paskelbė BUAB „Elektrolė“ priklausančio nekilnojamojo turto varžytynes, tačiau varžytynės neįvyko nedalyvavus nė vienam pirkėjui. Administratorė pabrėžė, kad siekiant tiek praplėsti potencialių pirkėjų skaičių, tiek galimai padidinti turto likvidumą, administratorės nuomone, nekilnojamasis turtas turi būti pardavinėjamas laisvu pardavimu, tokiu būdu sudarant sąlygas maksimaliam kreditorių reikalavimų patenkinimui. Administratorės nuomone, įmonės turtą pardavinėjant varžytynėse ir neatsirandant potencialių pirkėjų, turto kaina gali ženkliai nukristi iki kol turtas bus realizuotas, o šiai dienai turto pardavinėjimas varžytynėse nesulaukė potencialių pirkėjų dėmesio. Administratorė pažymėjo, jog vienos varžytynės trunka mėnesį laiko, o tarp varžytynių turi būti ne mažesnis nei 20 dienų tarpas, todėl vien tik dar 2 varžytynės truktų mažiausiai 3 mėnesius, turto pardavimui užtrukus neapibrėžtą laiko tarpą, nuostolius patirtų ne tik įkaito turėtojas, tačiau ir kiti kreditoriai.
Teismo nuomone, nemokumo administratorės argumentai laikytini pakankamais. Pažymėtina, jog turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas yra ekonominio pobūdžio klausimas, priskirtinas kreditorių susirinkimo kompetencijai. Taigi, tik kreditorių susirinkimas turi teisę nuspręsti, kokia konkrečiai tvarka ir kaina pardavinėti bankrutavusios įmonės turtą.
Skundžiamu nutarimu kreditoriai nusprendė nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini)pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pirkėjo pasiūlytą kainą, t. y. buvo nustatyta tik minimali pardavimo kaina (158 100 Eur), kurios nustatymas iš esmės nelemia galutinės kainos, už kurią turtas realiai gali būti parduotas. Vien aplinkybė, kad turtas bus parduodamas ne iš varžytynių, pati savaime nerodo, jog pardavimas vyks neskaidriai ar bus įmonei nenaudingas. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, kad bankroto administratorius tikslingai siekia hipotekos kreditoriui sudaryti galimybes perimti turtą, taip pat, kad bankroto administratorius nesiekia efektyviai parduoti bankrutuojančios įmonės turtą už didžiausią kainą, siekiant patenkinti visų BUAB „Elektrolė“ kreditorių reikalavimus.
Nekilnojamojo turto realizavimo tvarka yra aiškiai apibrėžta įstatymu, todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog iš priimtos tvarkos nėra aišku, už kokią kainą bus siūloma hipotekos kreditoriui perimti nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad JANĮ 97 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įsigaliojus teismo nutarčiai likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, jeigu varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis, įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui. JANĮ 97 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju įkeistas turtas perduodamas įkaito turėtojui už varžytynėse, kuriose jis buvo parduodamas, nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, - už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse.
Nagrinėjamu atveju įkeistas turtas hipotekos kreditorei (UAB „Kapitalo grupė“) būtų pasiūlytas už tokią pačią kainą, kokia buvo pradinė varžytynių kaina (167 400 Eur). Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimas šiuo atveju taip pat numatė turto pardavimo tvarką paskesnėse varžytynėse. Iš skundžiamo kreditorių susirinkimo priimto sprendimo turinio matyti, kad kreditorių susirinkimas taip pat nusprendė šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo (III etapas), jeigu hipotekos kreditorius turto neperimtų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo UAB „Mimeta“ skundo argumentai, kad nekilnojamojo turto pardavimo tvarka pažeidžia kreditorės UAB „Mimeta“ interesus, yra visiškai neapibrėžta, iš priimtos tvarkos nėra aišku, už kokią kainą bus siūloma hipotekos kreditoriui perimti nekilnojamąjį turtą.
Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimas nagrinėjamoje situacijoje neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo bei bankroto proceso efektyvumo principų (CPK 7, 13 straipsniai, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo išvadai, jog skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta ginčo turto pardavimo tvarka neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų ar pažeidžia kreditorių interesus. Pareiškėja nepaneigė skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytos ginčo turto pardavimo tvarkos pagrįstumo ir realumo. Teismas nenustatė, kad pareiškėjos ginčijamas nutarimas pažeistų imperatyviąsias teisės normas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei įmonės ir (ar) jos kreditorių interesus.
Remiantis išdėstytu, pareiškėjos skundas dėl 2021 m. gegužės 14 d. įvykusiame kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Bankrutavusios UAB „Elektrolė“ nemokumo administratorė UAB „Adminova“ prašė priteisti iš pareiškėjos bankrutavusios UAB „Elektrolė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, bei pateikė tai pagrindžiančius duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių, iš pareiškėjos bankrutavusiai UAB „Elektrolė“ priteistina 847 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjos UAB „Mimeta“ skundą dėl bankrutavusios UAB „Elektrolė“ 2021 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu.
Priteisti bankrutavusiai UAB „Elektrolė“ (juridinio asmens kodas 134959073) iš pareiškėjos UAB „Mimeta“(juridinio asmens kodas 133933225) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.