Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės OKSALIS nemokumo administratorės Aušros Meliukštienės pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės OKSALIS bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo G. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme priimtas pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) OKSALIS nemokumo administratorės Aušros Meliukštienės pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškime pareiškėja prašo BUAB OKSALIS, juridinio asmens kodas: 121946154, bankrotą pripažinti tyčiniu; nustatyti, kad įmonės buvusio vadovo ir vienintelio akcininko G. M. veiksmai sukėlė BUAB OKSALIS tyčinį bankrotą. Pareiškimas grindžiamas argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų klausimo sprendimui

3. Byloje sprendžiamas klausimas dėl UAB OKSALIS bankroto pripažinimo tyčiniu.

4. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1051-340/2024 iškėlė bankroto bylą UAB OKSALIS. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 6 d.

5. Iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarties nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eB2-1051-340/2024 bendra patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma – 260 997,77 Eur.

6. Iš bankroto byloje pateikto Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad UAB OKSALIS vadovu nuo 1994-05-27 iki 2023-10-18 buvo G. M..

7. UAB OKSALIS vykdoma pagrindinė veikla - ginklų ir šaudmenų specializuota mažmeninė prekyba (EVRK kodas 477830), kita veikla - kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla (EVRK kodas 932900) ir sportine ar mėgėjų medžioklė bei su ja susijusi veikla (EVRK kodas 931910).

Dėl nemokumo momento

8. Pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

9. Pagal BUAB OKSALIS balansą už 2022 metus turto vertė buvo 1.052.422,00 Eur (ilgalaikis turtas – 98.520,00 Eur, trumpalaikis turtas – 951.246,00 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 444.474,00 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos – 68.613,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos – 375.861,00 Eur), ataskaitiniais metais bendrovė patyrė -24.490,00 Eur nuostolį.

Dėl tyčinio bankroto

16. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

17. Teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

18. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017).

19. Nemokumo administratorė nurodo, kad UAB OKSALIS bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu šiais pagrindais:

19.1. JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagal kurį teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

19.2. JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkto pagrindu, pagal kurį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

19.3. JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto pagrindu, pagal kurį juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

Dėl sudarytų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių bei sprendimų

20. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai (1 punktas); ar turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis (2 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas;2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 18 punktas,2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).

22. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 19 punktas, 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).

23. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 20 punktas).

24. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad yra tyčinio bankroto, numatyto JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte, požymių.

25. Kaip minėta, atsakovė nuo 2022-12-31 buvo nemoki. Nemokumo administratorė pateikė duomenis, kad BUAB OKSALIS 2023-02-14 PVM sąskaitos – faktūros Nr.024 pagrindu atsakovė perleido 400 pozicijų kilnojamąjį turtą bendrai 169 400, 00 Eur sumai. Iš nurodytos sąskaitos matyti, kad joje nurodytas pirkėjas M. L., tačiau, kaip teisingai nurodo administratorė, jokių konkrečių duomenų, galinčių identifikuoti šį užsienio subjektą – pirkėją (asmens kodas, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas) nėra. Nemokumo administratorei patikrinus UAB OKSALIS atsiskaitomąsias sąskaitas bei kasos dokumentus, paaiškėjo aplinkybė, kad už įsigytiną didelės vertės turtą įmonės buvęs vadovas G. M. net nepareikalavo sumokėti jokios avansinės sumos, kas įrodo, jog šis sandoris, kurio pagrindu UAB OKSALIS priklausantis 169 400 Eur vertės turtas buvo perleistas neatlygintinai užsienio subjektui. Iš byloje pateikto debitorių sąrašo, pasirašyto atsakovės vadovo ir nemokumo administratorės, nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 6 dienai nurodyta pirkėjo M. L. skola tai pačiai 169 400 Eur sumai. Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, jog buvęs atsakovės vadovas, žinodamas, kad įmonė yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, tikslingai „išvedė“ iš bendrovės likvidų 169 400 Eur vertės turtą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Sumažindamas įmonės turimo turto masę, užkirto kreditoriams patenkinti iš dalies savo reikalavimo nurodyto turto verte.

26. Nemokumo administratorė taip pat pateikė duomenis apie 2021-12-28 D. D. (kreditoriaus), UAB OKSALIS (skolininko), G. M. (naujasis skolininkas) 2018 04 03 Paskolos sutarties Nr.2018/04/03 priedo Nr.8 „Paskolos sutarties pakeitimas“ pagrindu sulygo, kad G. M. nuo 2021-12-31 perima 267 749, 35 Eur paskolos, negrąžintos paskolos likutį sudaro - 15.000,00 Eur, grąžinimo terminą numatant – 2025-03-28 (Sutarties 1 p., 2 p). 2022-03-31 D. D. (kreditorius), G. M. (skolininkas) UAB OKSALIS (įkaito davėjas), sudarė Susitarimą Nr.22/03/31-01, kurio pagrindu šalys sulygo, kad nuo 2021-12-31 Skolininkas perėmė 267 749,35 Eur UAB OKSALIS paskolos, kreditoriaus suteiktos pagal 2018-04-03 Paskolos sutartį Nr.2018/04/03 (1 p.). Pagal šio Susitarimo 2 p. G. M. skola kreditoriui D. D. 778.194,43 Eur, grąžinimo terminas – 2029-11-28 Remiantis šio Susitarimo 3.3 p. UAB OKSALIS, kaip įkaito davėjas, įsipareigojo įkeisti ir įkeitė (identifikavimo kodas 30000122678132) kreditoriaus D. D. naudai už G. M. prievolę turtinį kompleksą, kurį sudaro visos esamos ir būsimos įkaito davėjo UAB OKSALIS priklausančios atsargos, kurių balansinė vertė neturi būti mažesnė negu 900.000,00 Eur. 2023-07-13 tarp šalių: UAB OKSALIS vadovo G. M., D. D. ir G. M. buvo sudaryta Taikos sutartis, kurios 4 p., 5.1 p., 5.2 p. pagrindu už G. M. neįvykdytas asmenines prievoles D. D. naudai, UAB OKSALIS D. D. perdavė bendrovei priklausančias vertingas prekes už 49.711,16 Eur sumą. Nurodytu sandoriu UAB OKSALIS perleido neatlygintinai 49.711,16 Eur vertės prekių už G. M. skolą. Teismo vertinimus, 2023-07-13 sudaryta Taikos sutartis akivaizdžiai nebuvo naudinga nemokiai įmonei. Po šio sandorio sudarymo kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus iš turimo atsakovės turto. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pareiškėja, kad bendrovės turtas 49 711,16 Eur sumai buvo nukreiptas ne bendrovės įsipareigojimams, bet G. M. asmeniniams įsipareigojimams dengti jo kreditoriaus D. D. naudai. Be to, kaip matyti iš pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, šiam kreditoriui 2023-06-02 pirkimo-pardavimo sandoriu buvo parduotas ir asmeninis G. M. nekilnojamasis turtas, kas galimai įrodo atsakovės buvusio vadovo siekį išvengti nuo kreditorių finansinių reikalavimų išieškojimo nukreipimo į asmeninį G. M. turtą.

27. Nemokumo administratorės pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad 2023-10-09, įmonės vadovas G. M., žinodamas apie jo vadovaujamai bendrovei inicijuotą bankroto procesą, susijusiai įmonei, t. y. MB „Genera LT“, įmonės kodas 305353994, kuriai taip pat vadovauja G. M., buvo perleistas prekės ženklas „Oksalis“. Bylos duomenimis, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2023-09-19. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvusiam vadovui įteiktas 2023-09-23, 2023-10-16 buvęs vadovas teismui teikė UAB OKSALIS finansinės atskaitomybės dokumentus. Taigi, net esant jau bylai dėl nemokumo bylos UAB OKSALIS iškėlimo teisme buvęs vadovas perleido prekės ženklą „Oksalis“ savo kitai vadovaujamai įmonei MB „Genera LT“. Nemokumo administratorė nurodo, kad duomenų apie piniginių lėšų už perleistą „Oksalis“ prekės ženklą gavimą byloje nėra, taip pat nėra sutarties patvirtinančio šio prekės perleidimo faktą. Darytina išvada, kad prekės ženklas perleistas G. M. vadovaujamai įmonei MB „Genera LT“ neatlygintinai. Toks sandoris neabejotinai pažeidė kreditorių interesus, nes, kaip teisingai nemokumo administratorė pastebi, įvertinus tai, kad „Oksalis“ prekės ženklui yra 30 metų, jis UAB OKSALIS rinkoje itin gerai žinomas. Šio prekės ženklo pardavimas galėjo sugeneruoti įmonei papildomų pajamų. Taip pat ši aplinkybė įrodo, kad G. M. kryptingai veikė, kad UAB OKSALIS bet koks turimas vertę turintis turtas būtų „išvestas“ dar iki bankroto bylos iškėlimo paliekant UAB OKSALIS tik susidariusias skolas kreditoriams.

28. Nemokumo administratorė nurodo, kad 2024-06-06 VĮ Registrų centras JAR. susijęs asmuo (bendrovė yra registruota G. M. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) Šalčininkų raj.) neatlygintinai įgijo transporto priemonę VW Amarok (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės apskaityta balansinė vertė – 47.834,42 Eur. Pagal pateiktus duomenis iš VMI prie LR FM viešųjų duomenų, t. y. išrašomų PVM sąskaitų - faktūrų registro, 2022-12-23 UAB OKSALIS pirkėjui MB MS36 LT pardavė transporto priemonę VW Amarok (duomenys neskelbtini) už 19.000, 00 Eur (2022-12-23 sąskaita – faktūra OKS 13107), šią ūkinę operaciją deklaravo VMI prie LR FM išrašomų sąskaitų registre. Tačiau duomenų apie piniginių lėšų įmokėjimą į įmonės sąskaitą duomenų nėra. Tokiu atveju spręstina, kad sandoris įmonei buvo nenaudingas, nes transporto priemonė perleista susijusiai su G. M. įmonei nesiekiant apmokėjimo už šios transporto priemonės perleidimą. Pažymėtina, kad sandorio sudarymo metu (2022-12-23) atsakovė jau nebuvo pajėgi atsiskaityti su valstybės biudžetu.

29. Nemokumo administratorė pagrįstai nurodo, kad sudarytų nenaudingų sandorių vertė sudaro 219 111 Eur, kuri yra labai artima BUAB „Oksalis“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų 274.323, 66 EUR sumai. Nesant nenaudingų sandorių jau esant įmonei nemokiai ir išsaugojus šį turtą iki bankroto bylos iškėlimo, neabejotina, jog didžiąją dalimi proporcingai būtų patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

30. Teismo vertinimu, nėra pagrindo vertinti, kad suinteresuotas asmuo, būdamas verslininkas, nesuprato bendrovėje susiklosčiusios finansinės situacijos kritiškumo, nesuvokė, jog dėl pirmiau nurodytų netinkamo valdymo veiksmų bendrovės kreditoriai neturės galimybių patenkinti savo reikalavimų iš bendrovės turto. Taigi, suinteresuotas asmuo, būdamas bendrovės vadovu, netinkamai vykdė savo pareigas, sudarinėjo nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, t. y. neveikė taip, kaip turi veikti rūpestingas ir bendrovei lojalus vadovas, dėl ko buvo pažeistos kreditorių teisės. Nustačius, kad bendrovės vadovo sprendimai yra akivaizdžiai neprotingi ūkinės komercinės rizikos aspektu, bendrovės vadovo sprendimui netaikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018).

31. Apibendrinat teismo nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nuostolinga įmonės veikla buvo vystoma dėl sąmoningo blogo įmonės valdymo, nes neabejotinai įmonės vadovui buvo žinoma UAB OKSALIS turtinė padėtis ydingų sandorių sudarymo laikotarpiu, taip pat turėjo būti žinoma, kad bendrovė turi neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, ir būtent tai iš esmės pablogino įmonės turtinę padėtį. Tokiais veiksmais bendrovės vadovas mažino bendrovės turtą, kartu ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais, todėl konstatuojamas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą

32. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

33. Nemokumo administratorė pateikė VMI prie LR FM Operatyvaus patikrinimo pažymą, iš kurios matyti, kad mokesčių administratorius laikotarpyje 2023-09-06 – 2023-10-02 atliko UAB OKSALIS veiklos operatyvų patikrinimą ir nors bendrovė dokumentų operatyviam patikrinimui nepateikė, VMI remdamasi bendrovės banko sąskaitų išrašų pagrindu, nustatė, kad tikrinant UAB OKSALIS vykdytus atsiskaitymus, įmonė nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y., turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kitais asmenimis per bendrovei priklausančias atsiskaitomąsias sąskaitas. Darytina išvada, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos, nes vykdant atsiskaitymus buvo nesilaikoma CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos tvarkos.

Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo

34. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina tai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan. Tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

37. Nemokumo administratorė nurodo, kad jai nėra perduoti įmonės buhalteriniai dokumentai už laikotarpį nuo 1993 – 2020 metus. G. M. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes tarp įmonės buvusio vadovo G. M. nemokumo administratorei perduotų dokumentų už 2020 – 2023 m. laikotarpį, nėra svarbių buhalterinių dokumentų, pvz. nėra ūkinę operaciją – prekės ženklo „Oksalis“ perleidimą MB „Genera LT“ atžvilgiu – pagrindžiančių buhalterinių dokumentų (Sutarties, PVM sąskaitos-faktūros, mokėjimo pavedimų ar kasos pajamų orderio), nebuvo ūkinę operaciją – transporto priemonės perleidimą VW Amarok (duomenys neskelbtini) atžvilgiu – pagrindžiančių buhalterinių dokumentų (Sutarties, PVM sąskaitos-faktūros, mokėjimo pavedimų ar kasos pajamų orderio) ir t.t.

38. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi nutarė skirti bankrutuojančios UAB OKSALIS buvusiam vadovui G. M. už teismo įpareigojimų nevykdymą 200 Eur baudą. Teismas nutartyje konstatavo, kad buvo perduota tik dalis įmonės dokumentų ir turto.

39. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvęs bendrovės G. M. nevykdė įstatyme jam nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratorei visus bendrovės dokumentus. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo ne tik neteikė nemokumo administratorei visų dokumentų, bet ir nėra duomenų, kad į įmonės balansą suinteresuotas asmuo būtų įtraukęs visas ūkines operacijas. Teismo vertinimu, tokie buvusio bendrovės vadovo veiksmai laikytini sąmoningu siekiu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus. Taigi nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti BUAB OKSALIS bankrotą tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties ir atsakingo už bankrotą asmens nustatymo

40. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų išvadai pripažinti bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 3 ir 4 punktų pagrindu.

41. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

42. Byloje nustatyta, kad UAB OKSALIS vadovu nuo 1994-05-27 iki 2023-10-18 buvo G. M.. Pažymėtina, kad bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams numatyta CK 2.87 straipsnio 7 dalyje ir siejama su vadovo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, bendrovės akcininko atsakomybė jos kreditoriams numatyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje ir siejama su jo nesąžiningais veiksmais, be to, juridinio asmens dalyviui ir valdymo organo nariui taikomas bendrasis protingumo sąžiningumo standartas (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), bendroji įstatyminė pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, nebūtų generalinio delikto atvejo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

43. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad bendrovę prie bankroto privedė sąmoningai blogas įmonės valdymas, sudarinėjant įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis), pažeidžiant atsiskaitymą su kreditoriais eiliškumą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis), apgaulingai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis). Tokiais veiksmais bendrovės vadovas mažino bendrovės turtą, kartu ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Taigi, teismas sprendžia, kad atsakingas už minėtus veiksmus (neveikimą) yra būtent įmonės vadovas G. M., ir tai lemia jo atsakomybę dėl tyčinio bankroto (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsniu, 70–71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės OKSALIS nemokumo administratorės Aušros Meliukštienės pareiškimą.

Pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės OKSALIS, juridinio asmens kodas 121946154, bankrotą tyčiniu.

Dėl bankrutuojančios OKSALIS, juridinio asmens kodas 121946154, tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažinti suinteresuotą asmenį G. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nutartį išsiųsti bylos šalims.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.