- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- eA-440-525/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00994-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Sodininkų bendrija "Šilko gija"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – sodininkų bendrija „Šilko gija“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja N. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. gegužės 18 d. raštą (sprendimą) „Dėl detaliojo plano“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmą – pašalinti jos (pareiškėjos) 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą (toliau – ir įsipareigojimas) iš Detaliojo plano medžiagos (taip pat ir iš skaitmenizuotos medžiagos).
2. Pareiškėja skunde bei patikslintame skunde nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-252 patvirtintas pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjamose civilinėse bylose iškilus klausimams, susijusiems su Detaliuoju planu, pareiškėjos atstovas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę su prašymu leisti susipažinti su Detaliojo plano dokumentais, pateikti Detaliojo plano patikrinimo akto kopiją. Klaipėdos rajono savivaldybė informavo, kad Detalusis planas išgabentas į Vilnių („Infotec Paslaugų centras“) skaitmenizuoti ir elektroniniu paštu jos atstovui persiuntė elektroninę Detaliojo plano kopiją. Viename iš atsiųstų elektroninių dokumentų yra jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas, skirtas Klaipėdos rajono savivaldybei, tačiau pareiškėjai su atstovu atvykus į Klaipėdos rajono savivaldybę ir susipažinus su originaliais dokumentais, pastebėta, kad 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas yra laikomas atskirai nuo kitos Detaliojo plano medžiagos. Susipažinus su visa Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T11-252 medžiaga, pastebėta, jog šioje medžiagoje yra visas pareiškėjos rengtas Detalusis planas, kuriame jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimo nėra. Panašaus turinio kaip ir 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas yra Tarybos posėdžio medžiagos 16 puslapyje, tačiau šis įsipareigojimas sudarytas 2005 m. rugpjūčio 8 d. ir jame nurodyti siauresni pareiškėjos įsipareigojimai.
3. Pareiškėja 2021 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu informuoti, koks yra jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimo statusas ir ar šis įsipareigojimas laikomas Detaliojo plano dalimi. Tuo atveju, jei Klaipėdos rajono savivaldybė jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą laiko Detaliojo plano dalimi, pareiškėja prašė informuoti, kodėl šio įsipareigojimo nėra Tarybos sprendimo medžiagoje, taip pat, kodėl jis sudarytas vėliau nei priimtas Detaliojo plano patikrinimo aktas, o, nustačius, jog jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas nėra Detaliojo plano dalis, pareiškėja prašė raštu apie tai informuoti, pranešti Detaliojo plano skaitmenizavimą atlikusiam subjektui bei nurodyti pašalinti 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą iš skaitmenizuotos Detaliojo plano medžiagos. Administracija pareiškėjos prašymo dėl įsipareigojimo pašalinimo iš Detaliojo plano medžiagos netenkino. Pareiškėjos nuomone, atsakovo veiksmai yra neteisėti, prieštarauja Detaliojo plano patikrinimo ir patvirtinimo metu galiojusiems teisės aktams, kurių nuostatos rodė, kad minėtas jos įsipareigojimas negali būti laikomas Detaliojo plano dalimi.
4. Pareiškėja nurodė, kad parengtame Detaliajame plane buvo 2005 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjos įsipareigojimas, o Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patikrinimo aktas buvo pateiktas 2006 m. gegužės 18 d. (sprendimo Nr. PL-155). Jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas pagal Detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusius teisės aktus negalėjo būti laikomas Detaliojo plano dalimi, kadangi Klaipėdos apskrities viršininko administracijai tvirtinant Detalųjį planą, šio įsipareigojimo net negalėjo būti šiai institucijai pateiktame plano egzemplioriuje.
5. Pareiškėja teigė, kad detaliųjų planų pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka, kaip ir visas detalusis planas, todėl jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas, kuriuo keičiama Detaliojo plano dalis, negalėjo būti laikomas Detaliojo plano dalimi – šis Detaliojo plano pakeitimas teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo patvirtintas. Manė, kad susidariusi situacija pažeidžia pareiškėjos interesus, sukuria teisinio neapibrėžtumo būseną – sprendžiant iš atsakovo, galiojantys yra tiek 2005 m. rugpjūčio 8 d., tiek ir 2006 m. liepos 17 d. jos (pareiškėjos) įsipareigojimai, kurių turinys nėra vienodas. Atkreipė dėmesį, kad 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsipareigojimas yra įrištas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžiui pateiktą medžiagą (segtuvą), o 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas laikomas atskirai Klaipėdos rajono savivaldybėje. Todėl pareiškėjai lieka neaišku ir tai, ar Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, priimdama 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. T11-252, šį dokumentą vertino. Net jei šis dokumentas vertintas, jis Detaliojo plano dalimi negali būti laikomas, kadangi, tai neatitiktų detaliųjų planų tvirtinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu pareiškėja patikslino, kad apie įsipareigojimą sužinojo tik apie 2018–2019 metus, prasidėjus teisminiams procesams. Įsipareigojimo ji nepasirašė, parašas ant šio dokumento yra suklastotas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-252 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“, patvirtino teritorijų planavimo dokumentą, kuris, vadovaujantis detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusių Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 51 punktu, užregistruotas savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2006 m. liepos 17 d. N. M. įsipareigojimas yra saugomas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje prie teritorijų planavimo dokumento, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-252 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) registro lapo. Prie šio lapo yra pridėti ir kiti Detaliojo plano dokumentai, taigi jie visi yra Detaliojo plano sudėtinė dalis.
9. Atsakovas taip pat nurodė, kad skundžiamu Raštu Administracija nepriėmė pareiškėjos atžvilgiu atitinkamo sprendimo ir jokių poveikio priemonių pareiškėjai netaikė, rašte pateikė informacinio pobūdžio informaciją: kur saugomas pareiškėjos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas, kad jis yra Detaliojo plano, patvirtinto 2006 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-252, ir užregistruoto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtinė dalis bei kad pareiškėjos įsipareigojimas dėl infrastruktūros išvystymo buvo sudarytas iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje ir buvo adresuotas Klaipėdos rajono savivaldybei ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į įsipareigojimus, 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-252, patvirtino teritorijų planavimo dokumentą. Taigi prašomas panaikinti Administracijos 2021 m. gegužės 18 d. raštas „Dėl detaliojo plano“ yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjai kokių nors teisinių pasekmių, todėl jis nelaikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu atsakovo Administracijos atstovė nurodė, jog pareiškėjos reikalavimas negalėtų būti savarankišku bylos dalyku. Atskyrus įsipareigojimą nuo Detaliojo plano medžiagos, įsipareigojimas nenustos galioti, dokumentas yra nenuginčytas, todėl jis toks ir lieka. 2012 metais pati pareiškėja Seimo kontrolieriams pateikė savo 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą. Pareiškėja, teigdama, kad tik 2018 metais sužinojo apie įsipareigojimą, elgiasi nesąžiningai. Byloje dėl šio reikalavimo turi būti taikomas senaties terminas.
11. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Detaliojo plano projekto vadovas G. V. paaiškino, jog jis yra Detaliojo plano, dėl kurio vyksta ginčas, rengėjas. Liudytojas parengė pareiškėjos du įsipareigojimus bei pateikė pareiškėjai pasirašyti. Pareiškėja įsipareigojimus pasirašė jo akivaizdoje. Jei nebūtų buvę minėtų pareiškėjos įsipareigojimų, Detalusis planas nebūtų patvirtintas. Naikinant pareiškėjos įsipareigojimą, būtų panaikinamas ir Detalusis planas, kadangi įsipareigojimas yra Detaliojo plano sudėtinė dalis. Liudytojas pabrėžė, kad įsipareigojimas yra išduotų planavimo sąlygų infrastruktūros tęsinys. Savivaldybei detalieji planai pateikiami surišti į bylą, tačiau būna, kad papildoma reikalingais dokumentais.
II.
12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
13. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:
13.1. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-252 patvirtintas pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas.
Šalies argumentai
13.2. Pareiškėja 2021 m. balandžio 14 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu informuoti, koks yra jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimo statusas ir ar šis įsipareigojimas laikomas Detaliojo plano dalimi. Tuo atveju, jei Klaipėdos rajono savivaldybė 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą laiko Detaliojo plano dalimi, pareiškėja prašė informuoti, kodėl šio įsipareigojimo nėra Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo medžiagoje, taip pat, kodėl jis sudarytas vėliau, nei priimtas Detaliojo plano patikrinimo aktas. Nustačius, jog 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas nėra Detaliojo plano dalis, pareiškėja prašė raštu apie tai informuoti, pranešti Detaliojo plano skaitmenizavimą atlikusiam subjektui bei nurodyti pašalinti jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą iš skaitmenizuotos Detaliojo plano medžiagos.
13.3. Atsakovas pareiškėjos prašymo dėl jos įsipareigojimo pašalinimo iš Detaliojo plano medžiagos netenkino. 2021 m. gegužės 18 d. pareiškėjai išsiųstu raštu atsakovas nurodė, kad 2006 m. liepos 17 d. N. M. įsipareigojimas yra saugomas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje prie teritorijų planavimo dokumento, patvirtinto 2006 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-252 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) registro lapo. Prie šio lapo yra pridėti ir kiti detaliojo plano dokumentai. Vadovaujantis detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 51 punktu, patvirtinti detalieji planai registruojami savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre. Atsižvelgiant į tai, manė, kad prie detaliojo plano registro lapo pridėti dokumentai yra detaliojo plano sudėtinė dalis. Įsipareigojimas dėl infrastruktūros išvystymo buvo sudarytas iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje ir buvo adresuotas Klaipėdos rajono savivaldybei. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į įsipareigojimus, 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-252 patvirtino teritorijų planavimo dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pirmiausiai nurodė, kad šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. birželio 13 d. iki 2006 m. liepos 27 d.) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, neteko galios 2014 m. sausio 25 d.).
15. Teismas pažymėjo, kad Detaliojo plano tikrinimo ir tvirtinimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje, Apskričių viršininkų vykdomos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 247, 5 punkte buvo nustatyta, kad apskrities viršininko administracijos inspekcijos tarnybai tikrinti pateikiami bendrojo, detaliojo ar specialiojo planų proceso procedūrų dokumentai. Šių taisyklių 14 punkte buvo nurodyta, kad Inspekcijos tarnyba per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas ir užregistruotas teritorijų planavimo dokumentas, planavimo organizatoriui ir planą tvirtinančiai institucijai pateikia dokumento patikrinimo aktą su tikrinimo išvada. Pagal taisyklių 16.1 punktą, esant teigiamai tikrinimo išvadai, dokumentą siūloma tvirtinti be apribojimų. Šios teisės aktų nuostatos patvirtina, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra tik siūlymas, t. y. nėra privalomas subjektui, tvirtinančiam detalųjį planą. Įgaliota savivaldybės institucija, priimdama sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, savarankiškai nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados sprendžia tvirtinti ar ne detalųjį planą. Tai, kad detaliojo plano patikrinimo akte pateikiama teigiama išvada yra tik siūlymas (t. y. ne privalomojo, o tik rekomendacinio pobūdžio), ir kad tokia išvada pati savaime nėra pagrindas tvirtinti detalųjį planą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs ne vienoje byloje (2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1237/2009, 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-88/2009 ir kt.). 2009 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1009/2009, 2007 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS17-285/2007 LVAT konstatavo, kad detalusis planas, o ne teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, ir yra tas dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai ūkinei – komercinei veiklai. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas yra sudarytas po 2006 m. gegužės 18 d. patikrinimo akto parengimo, nesudaro pagrindo teikti, kad šis įsipareigojimas nėra detaliojo plano sudėtinė dalis.
Šalies argumentai
16. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad ieškovas V. B. pateikė Klaipėdos apylinkės teismui patikslintą ieškinį atsakovei N. M., kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pastatyti pagal 2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statytojai N. M. išduotą statybos leidimą (išduotą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ parengtą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus sodininkų bendrijai techninį projektą) vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus; 2) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis prijungti ieškovo ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, sklypuose esančias komunikacijas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų (pastatytų pagal 2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statytojai N. M. išduotą statybos leidimą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų sodininkų bendrijai statybai (išduotą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus sodininkų bendrijai techninį projektą); 3) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutiesti sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „Šilko gija“ teritorijoje 2006 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-5766 patvirtintame detaliajame plane numatytą kelią sodininkų bendrijai su vandentiekiu priešgaisriniam vandens paėmimui pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. statybos leidimą Nr. NS07-145 (išduotą pagal G. V. projektavimo firmos parengto vidaus kelio ir vandentiekio priešgaisriniam paėmimui techninį projektą Nr. K05-09b), nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (SB „Šilko gija“) apšviesti ir aptverti tvora; 4) nustatyti, jog neįvykdžius per teismo nustatytą terminą šių įpareigojimų atsakovė privalo mokėti po 100 Eur baudą už kiekvieną praleistą sprendimui įvykdyti dieną ieškovo ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais naudai; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodyta, kad 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimu teritorijų planavimo procese planavimo organizatorė atsakovė N. M. įsipareigojo įkurti sodininkų bendriją, bendrijos valdybą ir išrinkti bendrijos valdybos atstovą, atsakingą už kelio atkarpos rekonstrukcijos techninio projekto parengimą ir statybos įvykdymą bendrijos lėšomis arba bendrijos kartu su gretimų teritorijų naudotojų lėšomis
Žemesnės instancijos teismas
17. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovo V. B. ieškinį ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, J. B., J. B., V. V. ir J. V. savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: 1) įpareigoti atsakovę N. M. ne vėliau kaip per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pastatyti pagal 2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statytojai N. M. išduotą statybos leidimą (išduotą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus sodininkų bendrijai techninį projektą) vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus; 2) įpareigoti atsakovę N. M. ne vėliau kaip per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis prijungti ieškovo V. B. ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, J. B., J. B., V. V. ir J. V. sklypuose esančias komunikacijas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų (pastatytų pagal 2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statytojai N. M. išduotą statybos leidimą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų sodininkų bendrijai statybai (kuris išduotas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus sodininkų bendrijai techninį projektą); 4) įpareigoti atsakovę N. M. ne vėliau kaip per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutiesti SB „Šilko gija“ teritorijoje 2006 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr.13.6-5766 patvirtintame detaliajame plane numatytą kelią sodininkų bendrijai su vandentiekiu priešgaisriniam vandens paėmimui pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. statybos leidimą Nr. NS07-145 (kuris išduotas pagal G. V. projektavimo firmos parengto vidaus kelio ir vandentiekio priešgaisriniam paėmimui techninį projektą Nr. K05-09b), nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (SB „Šilko gija“) apšviesti ir aptverti tvora; 5) atmesti kitą ieškinio ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, reikalavimų dalį.
18. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą N. M. apskundė apeliacine tvarka. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-142-538/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovė N. M., vykdydama detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu, prisiimtus įsipareigojimus prie kiekvieno perkamo sklypo suformavo atskirą sklypą, su atskiru unikaliu numeriu, kvartalo keliui komunikacijoms nutiesti, todėl kiekvienas pirkėjas įsigydamas žemės sklypą gyvenamojo namo statybai turėjo įsigyti ir atskirą inžinerinės infrastruktūros paskirties sklypą. Atsakovė, vykdydama savo įsipareigojimus, kaip fizinis asmuo įrengė elektros tinklus ir 2008 m. rugsėjo 18 d. iš akcinės bendrovės „VST“ gavo naujojo vartotojo prisijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties specialiąsias sąlygas. Be to, atsakovė N. M. 2011 m. balandžio 4 d. užsakė inžinerinių tinklų techninio projekto parengimą. Į bylą pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninis projektas patvirtina, kad vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų įrengimo sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), užsakovas yra ne Bendrija, o atsakovė N. M.. Taip pat nustatė, kad byloje esantys 2005 m. rugpjūčio 8 d. ir 2006 m. liepos 17 d. atsakovės duoti įsipareigojimai Klaipėdos rajono savivaldybei patvirtina, jog būtent N. M. įsipareigojo savo lėšomis (duomenys neskelbtini), įrengti elektros aukštos įtampos kabelinės linijos įrengimus ir modulinės pastotės sumontavimą; įrengti gaisrų gesinimo tvenkinio, vandens paėmimo vamzdynus ir šulinį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad N. M., apylinkės bei apygardos teismuose nagrinėjant civilines bylas, taip pat apeliaciniame skunde neginčijo savo 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja tik 2022 m. sausio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu ėmė teigti, kad 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimo ji nepasirašė, o jos parašas yra suklastotas, pareiškėjai šio įsipareigojimo atsiradimo aplinkybės nežinomos. Pareiškėja teigė, kad ji dėl suklastoto parašo kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tačiau tyrimas dėl suklastoto parašo nebuvo pradėtas. Pareiškėja nei skunde, nei patikslintame skunde nekėlė klausimo dėl jos parašo suklastojimo.
20. Iš trečiojo suinteresuoto asmens SB „Šilko gija“ teismui pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėja dėl 2006 m. liepos 17 d. pasirašyto įsipareigojimo galimo suklastojimo kreipėsi į teisėsaugos institucijas, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Galutine ir neskundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutartimi nuspręsta, kad tyrėjo ir prokuroro sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgę į pateiktus dokumentus, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai pagrįstai nurodė, kad gauti dokumentai patvirtina, jog pareiškėja 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojo savo lėšomis įrengti elektros aukštos įtampos modulinės pastotės sumontavimą.
21. Esant šioms aplinkybėms teismas darė išvadą, jog pareiškėjos parašas, esantis ant jos įsipareigojimo, nenuginčytas, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog įsipareigojimo ji nepasirašė. Kad pareiškėja pasirašė įsipareigojimą, teismo posėdžio metu patvirtino įsipareigojimą rengęs Detaliojo plano projekto vadovas G. V.. Todėl pareiškėjos argumentai, kad ji apie įsipareigojimą nieko nežinojo iki pat 2018 ar 2019 metų, tėra jos gynybinė pozicija, neparemta jokiais dokumentais, prieštaraujanti byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, siekiant išvengti įsipareigojimo vykdymo.
22. Teismas pažymėjo ir tai, kad minėto ikiteisminio tyrimo metu iš bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamų civilinių bylų gauti dokumentai, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybėje esančių dokumentų iš Detaliojo plano, kurioje yra originalūs teritorijų planavimo dokumentai ir planai, kopijos, taip pat N. M. teikto paaiškinimo Seimo kontrolieriui A. N. 2012 m. rugpjūčio 24 d. Nr. P-1819 kopija, kurios priede yra pačios N. M. pateiktas 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas. Ši aplinkybė teisėjų kolegijai nesudarė pagrindo manyti, kad pareiškėja apie savo įsipareigojimą sužinojo tik prasidėjus teisminiams procesams, t. y. apie 2018 metus.
23. Taigi iš bylos medžiagos, šalių, liudytojo Detaliojo plano projekto vadovo G. V. paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas yra galiojantis, jis saugomas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje prie teritorijų planavimo dokumento, patvirtinto 2006 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-252 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) registro lapo. Prie šio lapo yra pridėti ir kiti detaliojo plano dokumentai, jie visi yra Detaliojo plano sudėtinė dalis, todėl pašalinti pareiškėjos įsipareigojimą iš Detaliojo plano medžiagos (taip pat skaitmenizuotos medžiagos) nėra jokio teisinio pagrindo.
24. Atsakovas Raštu pranešė pareiškėjai, kur yra saugomas pareiškėjos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas, taip pat kad jis yra Detaliojo plano, patvirtinto 2006 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-252 ir užregistruoto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtinė dalis bei kad įsipareigojimas dėl infrastruktūros išvystymo buvo sudarytas iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje ir buvo adresuotas Klaipėdos rajono savivaldybei ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į įsipareigojimus, 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-252 patvirtino teritorijų planavimo dokumentą.
25. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, jog skundžiamas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimas (raštas) „Dėl detaliojo plano“ yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir tenkinti išvestinį pareiškėjos reikalavimą – įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmą – pašalinti pareiškėjos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą iš Detaliojo plano medžiagos (taip pat ir iš skaitmenizuotos medžiagos). Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos skundas teismo atmestas kaip nepagrįstas. Likusieji bylos proceso šalių argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.
III.
26. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
27. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai cituoja teisės aktus, reglamentavusius detaliojo planavimo procesą, tačiau neįvertino tai, kad dviejų skirtingo turinio įsipareigojimų buvimas šių teisės aktų neatitinka. Be to, jeigu atsakovei (institucijai atsakingai už detaliojo plano tvirtinimą) buvo netinkamas įsipareigojimas, esantis parengtoje Detaliojo plano medžiagoje, turėjo būti inicijuojamas detaliojo plano pakeitimas, tačiau to nebuvo padaryta, atsakovas apie tai nepateikė visiškai jokių įrodymų.
28. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino ir kitų Įstatymo normų, t. y. Įstatymo 26 straipsnio 4 dalies, nes parengtame Detaliajame plane buvo 2005 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjos įsipareigojimas, 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas pagal Detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusius teisės aktus negalėjo būti laikomas Detaliojo plano dalimi, kadangi Administracijai tvirtinant Detalųjį planą, šio įsipareigojimo net negalėjo būti šiai institucijai pateiktame plano egzemplioriuje. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 7 dalį 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas, kuriuo keičiama Detaliojo plano dalis, negali būti laikomas Detaliojo plano dalimi – šis Detaliojo plano pakeitimas teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo patvirtintas.
29. Pareiškėjas pažymi, kad parengus Detalųjį planą ir jį perdavus savivaldybės institucijai, pareiškėja laukė sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo ir jokių veiksmų neatliko. Jei tokie veiksmai būtų atliekami, būtų išlikę ir tai patvirtinantys dokumentai – tai, kad 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas yra vėlesne data nei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patikrinimo aktas, sukelia papildomų įtarimų dėl įsipareigojimo atsiradimo savivaldybėje, tačiau tai nėra vienintelis argumentas, patvirtinantis, jog 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas negali būti laikomas Detaliojo plano dalimi. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovo atstovė pripažino, jog 2007 m. liepos 17 d. įsipareigojimas laikomas atskirai nuo savivaldybės tarybos posėdžio medžiagos. Tai pareiškėja akcentavo tiek teismo posėdyje, tiek ir skunde, kuriame nurodė, kad Detaliojo plano turinys buvo kitoks, nei pateiktas Administracijai. Be to, 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimo savivaldybės tarybos posėdžio medžiagoje taip pat nėra. Susipažinus su dokumentais, esančiais savivaldybės institucijoje, matyti, kad savivaldybės tarybos posėdžio medžiaga (visų tą dieną tvirtintų detaliųjų planų dokumentai susegti į vientisą segtuvą). Pareiškėjos Detaliojo plano dokumentai sudaro vientisą visumą ir tarp jų yra tik 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsipareigojimas. Tuo tarpu 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas savivaldybėje laikomas atskirai ir nėra jokio būdo įsitikinti, jog šį įsipareigojimą kaip detaliojo plano dalį vertino savivaldybės taryba. Šis ypač svarbus argumentas, pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintas, kadangi teismas nukrypo į šalutinius ir bylos sprendimui nereikšmingus klausimus.
Šalies argumentai
30. Pareiškėja tvirtina, kad skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ji kėlė klausimą dėl jos parašo suklastojimo, tačiau (kitoje skundžiamo sprendimo pastraipoje tai nurodo ir pats pirmosios instancijos teismas), teisėsaugos institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau, teisėsaugos institucijų, vykdančių ikiteisminį tyrimą, kompetencijai nepriklauso teisė spręsti dėl fizinio asmens prisiimtų įsipareigojimų detaliajame plane ar civiliniuose susitarimuose. Nepriklausomai nuo to, ar nustatytas pareiškėjos parašo suklastojimo faktas, taip pat nepriklausomai nuo civilinių bylų rezultato, administracinis teismas pagal pareiškėjos skundą turėjo įvertinti 2007 m. liepos 17 d. įsipareigojimo pripažinimo Detaliojo plano dalimi teisėtumą.
Atsiliepimas
31. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.
32. Atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir argumentais, kurių pagrindu teismas pareiškėjos skundą dėl Administracijos Rašto panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone, teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai taikė proceso bei materialines teisės normas, teismų praktiką, teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Šilko gija“ atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
34. SB „Šilko gija“ pastebi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo nei vienos teisės akto nuostatos, kurioje būtų numatytas draudimas teritorijų planavimo procese į detaliojo plano sudėtį įtraukti planavimo organizatoriaus patikslintą įsipareigojimą. Pažymi, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas detaliojo plano rengėjas G. V. nurodė, jog be 2006 m. liepos 17 d. planavimo organizatoriaus įsipareigojimo Detalusis planas negalėjo būti teikiamas tvirtinimui ir nebūtų buvęs patvirtintas, o pateiktas jis buvo todėl, kad ankstesnis 2005 m. rugpjūčio 8 d. planavimo organizatoriaus įsipareigojimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Detalusis planas buvo patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-252, o ginčo įsipareigojimas yra ankstesnis, t. y. 2006 m. liepos 17 d. Vadinasi jokio Detaliojo plano pakeitimo nereikia ir net teoriškai būti negalėjo, jei planavimo organizatorius norėjo koreguoti savo įsipareigojimų turinį.
Žemesnės instancijos teismas
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime minimas normas vertino ir jomis remdamasis padarė atitinkamas išvadas, detaliai aprašė teisinį reglamentavimą ir nurodė Detaliojo plano metu galiojusias teisės normas (atitinkamą redakciją), reglamentuojančias detaliojo parengimo ir tvirtinimo tvarką. SB „Šilko gija“ pastebi, kad ginčo byloje pareikštas reikalavimas apskritai yra beprasmis, kadangi net pripažinus, jog 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas nėra Detaliojo plano dalimi, tai neturėtų jokio įtakos tiek Detaliojo plano, tiek ir paties 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimo galiojimui ir teisėtumui. Be to, pareiškėja bando ignoruoti faktą, jog šios bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas projekto autorius G. V. aiškiai nurodė, kad 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą pasirašė ir jam pateikė būtent pareiškėja ir tai daryta buvo todėl, kad be šio dokumento nebuvo galima patvirtinti Detaliojo plano.
36. Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, kad taip pat byloje nėra ir jokių duomenų apie tai, jog 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas nebuvo savivaldybės tarybos vertintas tvirtinant Detalųjį planą, todėl bet kokie su tuo susiję teiginiai yra spekuliatyvūs. Pareiškėja bando nukreipti dėmesį nuo to, kad ji melavo teismo posėdžio metu dėl to, jog 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas yra suklastotas. Pažymi, kad pareiškėja bandė tyčia suklaidinti teismą ir melagingai nurodė faktinę aplinkybę apie tariamą ginčo įsipareigojimo suklastojimą, taip pat bandė teigti, neva atsisakydamos pradėti ikiteisminį tyrimą valstybės institucijos veikė aplaidžiai. Taigi, pareiškėja yra nesąžininga ir teikia melagingus parodymus, kuriais nėra pagrindo tikėti ir vadovautis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 18 d. rašto „Dėl detaliojo plano“ teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
38. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą nustatęs, kad pareiškėjos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas yra galiojantis, jis saugomas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje prie teritorijų planavimo dokumento, o tai, kad jis yra sudarytas po 2006 m. gegužės 18 d. patikrinimo akto parengimo, nesudaro pagrindo teigti, kad šis įsipareigojimas nėra Detaliojo plano sudėtinė dalis. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, bei netenkino išvestinio pareiškėjos reikalavimo – įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmą – pašalinti pareiškėjos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą iš Detaliojo plano medžiagos (taip pat ir iš skaitmenizuotos medžiagos).
39. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu prašo jį panaikinti ir pareiškėjos skundą tenkinti.
40. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
41. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).
42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetamai, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino proceso šalių argumentus bei į bylą pateiktus įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė jokių naujų reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
44. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino dviejų skirtingo turinio įsipareigojimų, nesiaiškino Detaliojo plano pakeitimo inicijavimo būtinybės, teismas nukrypo į šalutinius ir bylos sprendimui nereikšmingus klausimus. Be to, administracinis teismas pagal pareiškėjos skundą turėjo įvertinti 2007 m. liepos 17 d. įsipareigojimo pripažinimo Detaliojo plano dalimi teisėtumą.
45. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pareiškėja į teismą kreipėsi dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 18 d. rašto (sprendimo) panaikinimo. Šiuo Raštu pareiškėjai atsakyta į jos 2021 m. balandžio 14 d. kreipąsi į atsakovą.
46. Pareiškėja 2021 m. balandžio 14 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu informuoti, koks yra jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimo statusas ir ar šis įsipareigojimas laikomas Detaliojo plano dalimi. Tuo atveju, jei Klaipėdos rajono savivaldybė 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą laiko Detaliojo plano dalimi, pareiškėja prašė informuoti, kodėl šio įsipareigojimo nėra Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo medžiagoje, taip pat, kodėl jis sudarytas vėliau, nei priimtas Detaliojo plano patikrinimo aktas. Nustačius, jog 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas nėra Detaliojo plano dalis, pareiškėja prašė raštu apie tai informuoti, pranešti Detaliojo plano skaitmenizavimą atlikusiam subjektui bei nurodyti pašalinti jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą iš skaitmenizuotos Detaliojo plano medžiagos.
47. Atsakovas Rašte pranešė pareiškėjai, kur yra saugomas pareiškėjos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas, taip pat kad jis yra Detaliojo plano, patvirtinto 2006 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-252 ir užregistruoto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtinė dalis bei kad įsipareigojimas dėl infrastruktūros išvystymo buvo sudarytas iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje ir buvo adresuotas Klaipėdos rajono savivaldybei ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į įsipareigojimus, 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-252 patvirtino teritorijų planavimo dokumentą.
48. Pažymėtina, kad teismas nagrinėja bylą pagal pareiškėjos suformuluotą skundo pagrindą ir dalyką, kurie apibrėžia pareiškėjos ginčijamo teisinio santykio ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4274-415/2019). Nagrinėjimu atveju pareiškėjos ginčo dalykas yra Rašto pagrįstumas ir teisėtumas, todėl teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, būtent ir vertino, ar atsakovas tinkamai atsakė į pareiškėjos 2021 m. balandžio 14 d. kreipąsi į atsakovą. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos, šalių, liudytojo paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas yra galiojantis, jis saugomas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje prie teritorijų planavimo dokumento, patvirtinto 2006 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-252 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) registro lapo. Prie šio lapo yra pridėti ir kiti detaliojo plano dokumentai, jie visi yra Detaliojo plano sudėtinė dalis, todėl pašalinti pareiškėjos įsipareigojimą iš Detaliojo plano medžiagos (taip pat skaitmenizuotos medžiagos) nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti nei Detaliojo plano pakeitimo inicijavimo, nei 2007 m. liepos 17 d. įsipareigojimo pripažinimo Detaliojo plano dalimi teisėtumo, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl šių klausimų vertinimo yra atmestini.
49. Pažymėtina, kad ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška.
50. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad N. M., apylinkės bei apygardos teismuose nagrinėjant civilines bylas (nurodytas šios Nutarties 16–18 punktuose), neginčijo savo 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimo.
51. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos pateiktas aplinkybes dėl parašo suklastojimo, bei išanalizavęs ikiteisminio tyrimo aplinkybes, nustatęs, jog Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutartimi nuspręsta, kad tyrėjo ir prokuroro sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas, nurodė, kad gauti dokumentai patvirtina, jog pareiškėja 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojo savo lėšomis įrengti elektros aukštos įtampos modulinės pastotės sumontavimą. Esant šioms aplinkybėms prmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos parašas, esantis ant jos įsipareigojimo, nenuginčytas, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog įsipareigojimo ji nepasirašė.
52. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
53. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.
54. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.