- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- e2A-1823-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-058262-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „L Elektrinė“
- Ieškovas
- viešosios įstaigos ,,Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „L Elektrinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos ,,Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai ,,L Elektrinė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau - VšĮ) „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau - MB) „L Elektrinė“ 1 038,52 Eur skolą, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudarytos 2019 m. rugsėjo 16 d. Prisijungimo prie komunalinių tinklų ir atsiskaitymo už sunaudotus energijos išteklius sutarties Nr. S1-386 pagrindu leido atsakovei prisijungti prie VšĮ „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ eksploatuojamų gamtinių dujų, elektros, šildymo, vandens, nuotekų ir telefono ryšio tinklų atsakovės ūkinei veiklai vykdyti. Atsakovė pagal sudarytos sutarties 4.2 punktą įsipareigojo sumokėti ieškovei už sunaudotus išteklius pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras per 20 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pateikimo dienos. Nurodė, jog atsakovei pateikė apmokėjimui 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr.VMKL0O10147 už komunalines paslaugas sumai 1127,28 Eur, 2019 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMKL0010l94 už komunalines paslaugas sumai 507,83 Eur, 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMKL0010289 už komunalines paslaugas 512,41 Eur sumai, viso – 2147,52 Eur. Kadangi atsakovė po 2019 m. rugsėjo 16 d. pasirašytos sutarties nebuvo atlikusi nei vieno mokėjimo, 2020 m. sausio 15 d. kreipėsi į atsakovę raštu ,,Dėl įsiskolinimo grąžinimo“, reikalaudama iki 2020 m. vasario 5 d. sumokėti skolą. Ieškovės teigimu, atsakovė 2020 m. sausio 16 d. atliko 580,00 Eur sumos mokėjimą, po kurio įsiskolinimas sumažėjo iki 1 567,52 Eur dydžio. Ieškovės teigimu, 2020 m. sausio 31 d. pateikė PVM sąskaitą- faktūrą Nr. VMKL001036l už komunalines paslaugas 648,22 Eur sumai, atsakovė po išrašytos sąskaitos iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo atliko dar tris mokėjimus: 2020 m. vasario 5 d. - 180,00 Eur sumai, 2020 m. vasario 7 d. - 149,00 Eur sumai, 2020 m. vasario 8 d. – 200,00 Eur sumai, viso – 529 Eur, todėl iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos skolos likutis sudarė 1 686,74 Eur. Ieškovės teigimu, reikalavimas dėl mažesnės skolos buvo reiškiamas tikintis, jog likusią skolą atsakovė padengs gera valia. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. išrašytų dokumentų pagrindu atsakovė skolinga ieškovei 3 162,73 Eur sumą, skolą sudaro mokesčiai už komunalines paslaugas ir už patalpų nuomą. Sąskaitos už patalpų nuomą yra dėl to, kad ligonine patikėjimo teise perėmė iš Vilniaus miesto savivaldybės turtą. Ieškovės teigimu, į mokestį už elektros energiją įeina ir galios dedamoji, mokama pagal įrangos sąrašą ir AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, su kuriuo ieškovė sudariusi elektros perdavimo paslaugos sutartį, tarifus. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu atsakovė sumažino įrangos kiekį ar sumontavo kitą mažesnės galios įrangą, ji turi raštiškai kreiptis į ligoninę su nauju įrangos sąrašu ir tuo atveju, jeigu bus sumažinta galios dedamoji, atitinkamai būtų sumažintas mokestis už ją. Ieškovė taip pat nurodė, jog reikalavimo dėl 0,2 proc. delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą, kuriuos atsakovė įsipareigojo sumokėti Prisijungimo prie komunalinių tinklų ir atsiskaitymo už sunaudotus energijos išteklius sutarties Nr. S1-386 7.3 punktu nereiškia, tačiau Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio pagrindu ieškovė reikalauja iš atsakovės 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, kurių dydžio nereikia įrodinėti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovė nuo patalpų perėmimo yra atlikusi tokius mokėjimus: 2020 m. sausio 16 d. – 580 Eur, 2020 m. vasario 5 d. – 180 Eur, 2020 m. vasario 7 d. – 149 Eur, 2020 m. vasario 8 d. - 200 Eur, 2020 m. vasario 18 d. – 100 Eur, 2020 m. vasario 19 d. – 190 Eur, 2020 m. vasario 25 d. – 180 Eur, 2020 m. kovo 18 d. - 700 Eur, viso – 2 279,00 Eur. Atsakovės teigimu, pagal minėtu laikotarpiu pateiktas ieškovės sąskaitas bendra jų mokėtina suma sudaro 2 147,52 Eur, todėl, atsižvelgiant į atsakovės ieškovei sumokėtus 2 279,00 Eur, atsakovė ne tik, kad neskolinga ieškovei, tačiau ir yra permokėjusi 131,48 Eur. Atsakovės teigimu, ji 2020 m. kovo 18 d. sumokėjo 700 Eur ieškovei, elektroniniu paštu info@vmkl.lt pateikė prašymą įskaityti įmoką, kadangi ji buvo atlikta iš asmeninės R. D. sąskaitos, tačiau jokio atsakymo apie įskaitytas lėšas ir už kokį mėnesį, iš ieškovės negavo. Pagal ieškinyje pateiktą 1078,52 Eur sumos reikalavimą laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra 1 200,48 Eur permoka, kuri turėtų būti užskaityta už sekančius mėnesius, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo įsiskolinimo laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. Atsakovės teigimu, ieškovė nenurodė apie atsakovės sumokėtų pinigų užskaitą, pagal ieškinį yra atsiskaityta, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.55 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu visos skolos vienodai varžo, laikoma, jog grąžinta seniausia skola. Nurodė, kad nesutinka su PVM sąskaitose nurodomais elektros galios skaičiavimais, kadangi nėra gauta jokių išaiškinimų, kodėl reikia mokėti už elektros energijos papildomą dedamąją galią, be to, mokesčiai už šilumą skaičiuojami visoms patalpoms, taip pat ir rūsio patalpoms, kur šildymo nėra. Atsakovės teigimu, ji dėl nuomos mokesčių mokėjimų kreipėsi į ieškovę su prašymais dėl valstybėje nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbto karantino dėl COVID-19 pandemijos neskaičiuoti nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų, kadangi kavinė uždaroma karantinui iki atskiro pranešimo apie iš naujo pradedamą veiklą. Tokiu būdu siekė geranoriško bendradarbiavimo su nuomotoju, prašydama nuomotojo abipusiu nuolaidų būdu sutarti ir išdėstyti tuo metu buvusią skolą, tačiau ieškovė atsisakė skolą išdėstyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisdamas iš atsakovės UAB „L Elektrinė“ ieškovei VšĮ „Vilniaus klinikinė ligoninė“ 1078,52 Eur skolos (1038,52 Eur skolą ir 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų), 8 procentus metinių palūkanų už priteistą 1078,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 13,99 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
5. Teismas konstatavo, jog ieškovės su atsakove 2019 m. rugsėjo 16 d. sudarytos Prisijungimo prie komunalinių tinklų ir atsiskaitymo už sunaudotus energijos išteklius sutarties Nr.S1-386 pagrindu tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai ir atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. liko skolinga 1038,52 Eur už suteiktas paslaugas.
6. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktas mokėjimo nurodymų kopijas apie sumokėtą 2 279,00 Eur sumą, padarė išvadą, jog mokėjimo dokumentai nepagrindžia ieškinyje nurodytos skolos atsiskaitymo fakto, todėl sprendė priteisti ieškovės nurodytą skolą iš atsakovės. Pažymėjo, jog atsakovė nenurodė, pagal kurias ieškovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras moka, mokėjimo paskirtyje nenurodė kitokių duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti laikotarpį, už kurį suteiktas paslaugas atsiskaitoma. Teismo teigimu, ieškinio pareiškimas teisme neatleidžia atsakovės nuo pareigos mokėti einamąsias įmokas už pagal sutartį suteiktas paslaugas. Pažymėjo, jog ieškovei kreipusis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovė neteikė pranešimo apie teismo įsakymo įvykdymą, o 2020 m. balandžio 20 d. pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir ieškovės pareiškimo.
7. Teismas atmetė atsakovės argumentus, susijusius su nepagrįstu elektros galios dedamojo mokesčio skaičiavimu. Nurodė, kad dėl pareigos mokėti galios dedamąjį mokestį išaiškinta 2017 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-414-421/2017, nurodant, jog galios dedamojo mokesčio nemoka pirmos grupės (buitiniai) vartotojai, tačiau antros ir trečios grupės vartotojai turi pareigą mokėti galios dedamąjį mokestį. Nustatė, jog tiek atsakovė, tiek ieškovė, kuri yra tiesioginis elektros energijos pirkėjas, yra juridiniai asmenys, jiems elektros energija teikiama verslo tikslais, todėl atsakovei pagrįstai skaičiuojamas galios dedamasis mokestis.
8. Remdamasis CK 6.261 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, numatančiu palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius, taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus, teismas pažymėjo, jog atsakovo pareiga mokėti palūkanas atsirado antrąjį 2019 m. pusmetį, dėl ko turi būti taikoma 2019 m. liepos 1 d. galiojusi palūkanų norma ir priteisė iš atsakovės 8 proc. palūkanų normą.
9. Teismas taip pat tenkino ieškovės prašymą priteisti Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintą 40,00 Eur sumą išieškojimo išlaidų kompensavimui. Pažymėjo, jog ieškovė pagal minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį yra įgijusi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovė UAB „L Elektrinė“ pateiktame apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti ir ieškinio netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai, ignoruodamas teisinį reglamentavimą nustatė, jog atsakovės atliktais mokėjimais buvo padengta ne seniausia atsakovės ieškovei skola, t. y. skola už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., o padengti einamieji mokėjimai.
10.2. Įmokų paskirstymą reglamentuoja CK 6.54 straipsnis, kurio 1-4 dalyse įtvirtinta įmokų paskirstymo eiliškumo tvarka tais atvejais, kai tarp šalių nėra sudaryto susitarimo dėl įmokų paskirstymo tvarkos. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė mokėjimų paskirtyse nenurodė apie atliekamus einamuosius mokėjimus, tačiau nepagrįstai atsakovei nustatyta pareiga įrodyti, jog grąžinta seniausia skola, o ne mokami einamieji mokėjimai. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų kreipusis į ieškovę su atskiru prašymu atsakovės atliekamus mokėjimus užskaityti kaip mokesčius už einamąjį mėnesį. Kadangi nebuvo tarp šalių susitarimo dėl mokėjimo eiliškumų, ieškovė mokėjimus turėjo užskaityti remdamasi CK 6.54 ir 6.55 straipsnyje įtvirtinto mokėjimų eiliškumo.
10.3. Pagal teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, net atsakovei nurodžius atlikto mokėjimo paskirtį, ieškovė turėjo teisę gautas lėšas paskirstyti savo nuožiūra, laikydamasi CK 6.54 straipsnyje ir 6.55 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, kadangi nebuvo tarpusavio susitarimo dėl mokėjimų paskirstymo tvarkos.
10.4. Ieškovė reikalavo iš atsakovės priteisti tik skolą, susidariusią iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl atsakovei pateikus įrodymus apie skolos, vadovaujantis CK 6.54 straipsnyje ir 6.55 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, įvykdymą, ieškovės ieškinio reikalavimai buvo visiškai patenkinti dar 2020 m. kovo 18 d. Todėl ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie pagrindiniai argumentai:
11.1. Tiek teisės normose įtvirtinta, tiek ir kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos tada, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Pagal sudarytos sutarties 4.2 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už sunaudotus išteklius pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas – faktūras per 20 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pateikimo dienos. Kadangi sudaryta sutartis nenutraukta, atsakovei ir toliau kas mėnesį išrašinėjamos PVM sąskaitos – faktūros, todėl ieškovė pagrįstai atsakovės 2020-01-16, 2020-02-05, 2020-02-07, 2020-02-08, 2020-02-18, 2020-02-19, 2020-02-25, 2020-03-18 įmokas priskyrė einamiesiems mokėjimams. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarimas dėl mokėjimų, todėl atsakovei skiriant įmokas už kitą nei susitarime nurodytą laikotarpį, turėjo būti aiškiai išreikšta valia.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškinio pareiškimas teisme neatleidžia atsakovės nuo pareigos mokėti einamąsias įmokas už pagal sutartį suteiktas paslaugas. Taigi ieškinio ginčijimas teisme atsakovės neatleidžia nuo tolesnio įsipareigojimų vykdymo, o ieškovė pagrįstai atsakovės įmokas priskyrė einamiesiems mokėjimams.
11.3. CK 6.55 straipsnyje įtvirtintai skolininko teisei pareikšti kokia skola yra grąžinama nenumatytas atskiras prašymas ar kitoks kreipimasis į kreditorių. Pozicijos, jog įstatymas nenumato specialios pranešimo formos, laikomasi ir teismų praktikoje, todėl toks pareiškimas apie grąžintiną skolą gali būti išreikštas bet kuria aiškiai išreikšta forma. Atsakovė atliktuose mokėjimų nurodymuose skiltyje „mokėjimo paskirtis“ nurodė tik „už paslaugas“ arba „už komunalines paslaugas“, kas sudaro pagrindą manyti, jog atsakovė atsiskaito pagal einamas PVM sąskaitas – faktūras, o ne apmoka senus įsiskolinimus. Net ir mokėjimuose, atliktuose ieškovei kreipusis į teismą, atsakovė mokėjimų paskirtyse nurodė, jog moka „už paslaugas“ arba „už komunalines paslaugas“.
11.4. Aplinkybę, jog atsakovė atliko einamuosius mokėjimus, pagrindžia ir jos procesinis elgesys ieškovei kreipusis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, teiktų procesinių dokumentų turinys. Atsakovė, įvykdžiusi teismo įsakymą, turėjo pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus, o teismas tokiu atveju civilinę bylą nutraukia. Civilinė byla, pradėta pagal ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nebuvo nutraukta, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės atliktų mokėjimų ieškovei pagal paslaugų teikimo sutartį paskirstymo.
16. Byloje ginčo nekyla, jog ieškovei su atsakove 2019 m. rugsėjo 16 d. sudarius Prisijungimo prie komunalinių tinklų ir atsiskaitymo už sunaudotus energijos išteklius sutartį Nr.S1-386, atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. liko skolinga ieškovei 1038,52 Eur už suteiktas paslaugas. Taip pat ginčo nekyla ir dėl atsakovės nuo patalpų perėmimo atliktų mokėjimų: 2020 m. sausio 16 d. – 580 Eur, 2020 m. vasario 5 d. – 180 Eur, 2020 m. vasario 7 d. – 149 Eur, 2020 m. vasario 8 d. - 200 Eur, 2020 m. vasario 18 d. – 100 Eur, 2020 m. vasario 19 d. – 190 Eur, 2020 m. vasario 25 d. – 180 Eur, 2020 m. kovo 18 d. - 700 Eur, viso – 2 279,00 Eur. Ieškovė atliktus atsakovės mokėjimus užskaitė kaip atliekamus einamuosius mokėjimus, nurodydama, jog iki kreipimosi į teismą dienos atsakovė skolinga ieškovei prašomą priteisti 1038,52 Eur sumą. Atsakovė įrodinėja, kad atliktais mokėjimais nepagrįstai buvo dengiami einamieji mokėjimai, o ne įmokos paskirstytos pagal CK 6.55 straipsnyje įtvirtintą eiliškumą.
17. CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.
18. CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Tai yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013).
19. Pažymėtina, kad CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė, atlikdama mokėjimus ieškovei, nenurodė, kokias ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras apmoka, taip pat nenurodė, ar įmokos skirtos susidariusiai skolai apmokėti, ar skirtos einamiesiems mokėjimams. Iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, jog atsakovė atliktuose mokėjimų nurodymuose skiltyje „mokėjimo paskirtis“ nurodydavo tik abstraktaus pobūdžio paskirtį „už paslaugas“ arba „už komunalines paslaugas“. Byloje taip pat nepateikti įrodymai, jog atsakovė kokia nors kita forma būtų nurodžiusi ieškovei, kokius mokėjimus atlieka, t. y. apmoka susidariusią skolą ar atlieka einamuosius mokėjimus (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad atliktų mokėjimų priskirti konkrečioms PVM sąskaitoms faktūroms nėra galimybės, kadangi atsakovė atlikdavo ieškovei dalinius mokėjimus (CPK 185 straipsnis).
21. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės su atsakove sudaryta 2019 m. rugsėjo 16 d. Prisijungimo prie komunalinių tinklų ir atsiskaitymo už sunaudotus energijos išteklius sutartis Nr.S1-386 nebuvo nutraukta, atsakovei sutarties pagrindu ir toliau išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurias pagal sutarties 4.2 punktą atsakovė turi apmokėti per 20 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pateikimo dienos.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės atliktų mokėjimų vertinimo kaip einamųjų mokėjimų. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovė kaip skolininkė neišreiškė valios ieškovei ir neinformavo jos apie atliekamais mokėjimais padengiamą skolą. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Aplinkybės, jog atliekamais mokėjimais buvo apmokama susidariusi skola, apeliantė nepagrindė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad prašoma priteisti skola neatleidžia atsakovės nuo pareigos mokėti einamųjų mokėjimų pagal išrašomas PVM sąskaitas faktūras. Dar daugiau, teikdama prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, atsakovė nenurodė, jog yra atsiskaičiusi su ieškove, pažymėdama, jog nesutinka su priimtu teismo įsakymu. Taigi spręstina, jog ieškovė turėjo teisę atsakovės atliktus mokėjimus vertinti kaip einamuosius mokėjimus, o pirmosios instancijos teismas konstatuoti, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove ir, nustatęs, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas, priteisti susidariusią skolą.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, konstatuodamas atsakovės pareigą mokėti susidariusį įsiskolinimą, o ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimą. Dėl to yra pagrindas apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, apeliantei neatlyginamos bylinėjimosi išlaidos.
26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nusprendžia:
atsakovės mažosios bendrijos „L Elektrinė“ apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimą nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.