Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „L Elektrinė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovė viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir atsakovė mažoji bendrija „L Elektrinė“ 2019 m. rugsėjo 16 d. sudarė Prisijungimo prie komunalinių tinklų ir atsiskaitymo už sunaudotus energijos išteklius sutartį Nr. S1-386 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė leido atsakovei prisijungti prie viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės eksploatuojamų gamtinių dujų, elektros, šildymo, vandens, nuotekų ir telefono ryšio tinklų atsakovės ūkinei veiklai vykdyti, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už sunaudotus išteklius pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras per 20 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pateikimo dienos (Sutarties 4.2 punktas). Minėtos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respulikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 1 d.). Atsakovė liko skolinga 1038,52 Eur už laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pagal Sutartį suteiktas paslaugas.

Atsakovė kartu su tripliku pateikė mokėjimo nurodymų kopijas, kuriomis grindžia nuo patalpų perėmimo savo žinion atsakovės pagal Sutartį sumokėtų sumų dydį. Iš minėtų mokėjimo nurodymų matyti, kad 2020 m. sausio 16 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 580 Eur, 2020 m. vasario 5 d. – 180 Eur, 2020 m. vasario 7 d. – 149 Eur, 2020 m. vasario 8 d. - 200 Eur, 2020 m. vasario 18 d. – 100 Eur, 2020 m. vasario 19 d. – 190 Eur, 2020 m. vasario 25 d. – 180 Eur, 2020 m. kovo 18 d. - 700 Eur. Iš viso sumokėta 2279,00 Eur suma. Minėtuose mokėjimo nurodymuose atsakovė nenurodė, pagal kurias ieškovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras moka, taip pat mokėjimo paskirtyje nenurodė kitokių duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti laikotarpį, už kuriuo suteiktas paslaugas yra mokama. Ieškinio pareiškimas teisme neatleidžia atsakovės nuo pareigos mokėti einamąsias įmokas už pagal Sutartį suteiktas paslaugas.

Pagal ieškovės pateiktus duomenis matyti, kad ieškovė 2019 m. spalio 31 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr.VMKL0010147 už komunalines paslaugas 1127,28 Eur sumai, 2019 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMKL0010l94 už komunalines paslaugas 507,83 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMKL0010289 už komunalines paslaugas 512,41 Eur sumai. Atsakovė po 2019 m. rugsėjo 16 d. pasirašytos sutarties nebuvo atlikusi nei vieno mokėjimo, skolos dydis buvo lygus 21477,52 Eur sumai. Ieškovė 2020 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu iki 2020 m. vasario 5 d. sumokėti skolą. Pirmas atsakovė mokėjimas buvo atliktas 2020 m. sausio 16 d. - 580,00 Eur sumai, po minėto rašto gavimo. Skolos likutis po minėto apmokėjimo buvo 1ygus 1567,52 Eur sumai. Toliau ieškovė 2020 m. sausio 31 d. pateikė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. VMKL001036l už komunalines paslaugas 648,22 Eur sumai. Po šios sąskaitos atsakovė iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo buvo atlikusi dar tris mokėjimus: 2020 m. vasario 5 d. - 180,00 Eur sumai, 2020 m. vasario 7 d. - 149,00 Eur sumai, 2020 m. vasario 8 d. – 200,00 Eur sumai. Todėl iki ieškovės kreipimosi į teismą dieną skolos likutis buvo 1686,74 Eur.

Kadangi atsakovė mokėjimo dokumentuose nenurodė, kokią skolą ji dengia, teismas neturi pagrindo laikyti, jog po ieškinio pareiškimo atsakovės sumokėtos sumos buvo skirtos šioje civilinėje byloje prašomai priteisti skolai, o ne einamiesiems mokėjimams pagal Sutartį dengti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji yra permokėjusi ieškovei triplike nurodytą 1200,48 Eur sumą. Pažymėtina, jog atsakovė neteikė pranešimo apie teismo įsakymo įvykdymą, o 2020 m. balandžio 20 d., t. y. jau po atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų sumų sumokėjimo ieškovei, pateikė prieštaravimą dėl teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo. Todėl teismas neturi pagrindo laikyti, jog atsakovė pagal pareikštą ieškinį yra atsiskaičiusi geruoju iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovės skolą, jos dydį ir susidarymo laikotarpį patvirtina ieškovės pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, energijos ir vandens apskaitos prietaisų rodmenys. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiama 1038,52 Eur skola už laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. suteiktas paslaugas pagal Sutartį.

Dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, susijusių su jos prievolės mokėti galios dedamąją pagrįstumu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-414-421/2017, yra pasisakęs dėl teisės normų, reglamentuojančių atsiskaitymą už elektros energiją, įskaitant materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pareigą mokėti už leistinosios naudoti galios kilovato (kW) dedamąją, aiškinimo ir taikymo. Minėtoje nutartyje teismas išaiškino, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. O3-922 patvirtintomis akcinės bendrovės „Lesto“ visuomeninės elektros energijos kainos ir jų taikymo tvarka bei akcinės bendrovės „Lesto“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarka bendrovės elektros energijos vartotojai skirstomi į tris vartotojų grupes. Galios dedamąją moka antrosios ir trečiosios grupės vartotojai. Tik pirmosios grupės (buitiniams) vartotojams, kuriais yra fiziniai asmenys, perkantys elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (individualiems gyvenamiesiems namams, šių namų valdoje esantiems statiniams, daugiabučio ar bendrabučio tipo gyvenamųjų namų butams, vasarnamiams, sodų sklypams, garažams, skirtiems asmeniniams automobiliams, ir kitiems gyvenamosios paskirties objektams, nenaudojamiems su verslo ar profesija susijusiems poreikiams tenkinti), skirtų kainų (tarifų) sudėtyje nėra galios dedamosios. Tik nustačius, ar tarp šalių susiklostė sutartiniai elektros energijos pirkimo – pardavimo santykiai ir kuriai vartotojų grupei atsakovas yra priskirtinas, galima vertinti, ar ieškovė pagrįstai skaičiavo galios dedamąją ir ar pagrįstai iš atsakovo reikalauja priteisti tokios mokesčio už elektros energiją sudedamosios dalies įsiskolinimą.

Nagrinėjamu atveju tiek atsakovė, tiek ieškovė, kuri yra tiesioginis elektros energijos pirkėjas, yra juridiniai asmenys, elektros energija jiems teikiama verslo tikslais, vadovaujantis rašytine sutartimi, kuri galiojo ieškinyje nurodytų mokesčių apskaičiavimo metu. Todėl atsakovė galios dedamosios mokestis skaičiuojamas pagrįstai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius, taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Taigi, nagrinėjamu atveju konkretus palūkanų dydis nustatytas specialiame įstatyme – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnis numato, kad kreditorius turi teisę į šiame įstatyme numatytas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, padidintą 8 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovo pareiga mokėti palūkanas atsirado antrąjį 2019 m. pusmetį, todėl turi būti taikoma 2019 m. liepos 1 d. galiojusi palūkanų norma. 2010 m. sausio 1 d. galiojo Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 0 proc. (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html), atsakovės mokėtinų palūkanų norma – 8 proc. (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, CK 6.261 straipsnis).

Ieškovas, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsniu, prašo priteisti iš atsakovo 40,00 EUR sumą išieškojimo išlaidų kompensavimui. Minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra įgijusi teisę į palūkanas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 40,00 EUR suma išieškojimo išlaidų kompensavimui.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, priteisiamos iš atsakovės ieškovei; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra sumokėjusi 8,00 Eur daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, todėl ieškovei grąžinama permokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalis 1 punktu, 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „L Elektrinė“ ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ 1038,52 Eur skolą ir 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, iš viso 1078,52 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt aštuonis eurus, penkiasdešimt du euro centus).

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „L Elektrinė“ ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ 8 (aštuonis) procentu metinių palūkanų už priteistą 1078,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „L Elektrinė“ ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus klinikinė ligoninė“ 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „L Elektrinė“ valstybei 13,99 Eur (trylika eurų, devyniasdešimt devynis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Grąžinti ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ 8,00 Eur (aštuonis eurus) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, mokėjimo data 2020 m. vasario 19 d., 2020 m. gegužės 4 d.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.