Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-31-230/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-04-07
Bylos Nr.: 2A-31-230/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-01010-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Nerijus Meilutis, Aušra Baubienė
Ieškovas: L. V.
Atsakovas: S. M., Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Trečiasis asmuo: R. P., V. L., R. K., O. P., D. F., V. R., Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai

Kategorijos

30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
30.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-31-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01010-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.9.1; 30.10; 30.12; 33; 121.14; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Jolantai Banevičiūtei,dalyvaujant ieškovui L. V., jo atstovei adv. V. N.,atsakovei S. M., jos atstovei adv. D. Ž.,

atsakovo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei J. V. G.,

tretiesiems asmenims R. P., V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. V. ir trečiojo asmens R. K. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-124-805/2014 pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovams S. M., Prienų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems asmenims R. K., O. P., D. F., V. L., R. P., V. R., Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai dėl 2001 m. spalio 19 d. Prienų rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos gyvenamojo namo projekto suderinimo, 2008 m. balandžio 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo, statinių teisinės registracijos panaikinimo bei įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu ir jo patikslinimu prašė: 1) panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2001 m. spalio 19 d. atliktą V. M. gyvenamojo namo projekto suderinimą; 2) panaikinti 2008 m. balandžio 9 d. gyvenamojo namo lA1m, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 96; 3) panaikinti teisinę registraciją statinių (i) pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 178,91 m²; (ii) pastato-tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 140,00 m²; (iii) pastato-daržinės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 418,00 m²; (iv) kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinio k1, lauko tualeto v), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti statytoją S. M. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius statinius: (i) pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas –178,91 m²; (ii) pastatą-tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 140,00 m²; (iii) pastatą-daržinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 418,00 m²; (iv) kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (šulinį k1, lauko tualetą v), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvežti statybines atliekas iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/12 dalis 19,800 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prienų r. apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-42-805/2012 dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypo ribų ir servituto nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad minėtame žemės sklype nepagrįstai ir neteisėtai yra įregistruoti atsakovei S. M. priklausantys statiniai. Atsakovei priklausantys statiniai yra pastatyti ieškovui bendrąja nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype. Ieškovas nėra davęs atsakovei sutikimo jokių statinių statybai, kuris turėtų būti patvirtintas notariškai, be to, statiniai pastatyti pažeidžiant imperatyvius statinių statybą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus. Gyvenamojo namo projekto suderinimas prieštarauja STR 1.07.03:1999 reikalavimams, kadangi namas pastatytas žemės ūkio paskirties sklype, jo plotas (178,91 m²) didesnis nei yra nustatyta (turi būti ne didesnis kaip 140 m²), priklausinio plotas turėtų būti ne didesnis kaip 30 m², o tvarto plotas – 140 m², daržinės – 418 m². Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad VĮ Registrų duomenimis ginčo statiniai yra išskirti į atskirą kadastro bylą. Ginčo statiniai pagal VĮ Registrų centras duomenis nėra priskirti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – 32). Iš kadastro bylos matyti, kad prie ginčo statinių pateikti duomenys apie sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (3,1500 ha) (toliau tekste – 16), o ne 32 sklypą. 1997 m. versijoje 16 sklypo paskirtis nurodyta kaip žemės ūkio, tuo tarpu pagal 2002 m. sausio 3 d. pažymėjimą jo paskirtis pakeista iš žemės ūkio paskirties į miškų ūkio paskirtį. Mano, kad projekto derinimo metu, t. y. 2001 m., statiniai faktiškai buvo projektuojami 32 sklype, o su projektine dokumentacija buvo pateikti duomenys apie 16 sklypą. Kadastro byloje, kurioje stovi ginčo statiniai, nėra jokių duomenų apie 32 sklypą, kai tuo tarpu 32 sklype yra ir senoji sodyba – namas su priklausiniais, todėl mano, kad atsakovei kadastro byloje buvo naudinga teikti duomenis apie 16 sklypą, nes toje vietovėje galėjo būti tik viena ūkininko sodyba. 1997 m. 32 sklypui buvo įregistruoti apribojimai, tuo tarpu 16 sklype jokių apribojimų nebuvo. Atsakovės statiniai nepriskirti nė vienam sklypui, jie pastatyti ženkliai viršijus teisės aktais leistinas nuokrypas nuo normatyvų. Žemės sklypas, kuriame yra statiniai, neatidalintas, be to, minėtas sklypas patenka į hidrografinio draustinio teritoriją ir apribojimai žemės sklypui atsakingų institucijų iki šiol nėra panaikinti. Statytojas pateikė melagingus duomenis derinimui, t. y. kito žemės sklypo dokumentus. Dėl neteisėtų statytojo veiksmų yra susidariusi painiava nuo projektavimo pradžios.

Atsiliepimas

Atsakovė S. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ginčyti administracinius aktus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei S. M. 4 000 Lt teisinei pagalbai apmokėti, o valstybei – 582 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Teismas nustatė, kad mirus atsakovės tėvams, jiems tenkančią turto dalį paveldėjo atsakovė 2009 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1091 ir 2009 m. balandžio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2067 pagrindu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis atsakovė S. M. yra 1/2 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių: pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 178,91 m², pastato-tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 140,00 m², pastato-daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 418,00 m², kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinys k1, lauko tualetas v), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė (pirminis statinių įregistravimo pagrindas – 2008-04-09 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas). 1/12 nurodyto žemės sklypo dalis priklauso ieškovui L. V., tretiesiems asmenims R. K., D. F., V. L., R. P.. VĮ Registrų centras žemės sklypo duomenimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribose yra kiti statiniai – gyvenamasis namas su priklausiniais, kurių ½ dalis priklauso O. P. ir po ¼ L. V. ir R. K.. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – miškų, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 1/2 dalis atsakovei, o 1/12 dalys ieškovui ir tretiesiems asmenims, šiame sklype statinių nėra, registro tipas nurodytas – žemės sklypas, o ne žemės sklypas su statiniais. 1996 m. kovo 11 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno regioninis kadastro ir geodezijos centras paruošė G. V., O. P. ir V. M. priklausančio žemės sklypo ribų planą, kuriame pažymėta bendraturčiams tenkanti žemės sklypo vieta, kas bylos duomenimis atitinka faktinį nusistovėjusį bendraturčių žemės sklypo naudojimą. Ieškovas žemės sklypo, kuriame ginčijamą gyvenamąjį namą su priklausiniais 2001–2008 metais ūkio būdu pasistatė atsakovės tėvas V. M., bendraturčiu tapo 2007 m. spalio 24 d. V. M. projektuojamo gyvenamojo namo bei dviejų ūkio pastatų su pakeitimais, vandentiekio bei kanalizacijos tinklų vieta buvo suderinta 2001 metų rugsėjo–spalio mėn. su atitinkamomis institucijomis, o būtent, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vyriausiuoju architektu, Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų filialo vyr. gydytoju, Prienų rajono agentūros valstybine aplinkos apsaugos inspektore, Prienų PGT VPPI vyr. inspektoriumi. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 1993 m. liepos 20 d. V. M. 2002 m. sausio 11 d. įregistravo ūkininko ūkį. 1997 m. šio žemės sklypo savininkais buvo: O. P. – 1/3 dalis, G. V. – 1/6 dalis, S. M. – 1/6 dalis, S. M. – 1/6 dalis, V. M. – 1/6 dalis. Žemės sklypo, kurio plotas yra 19,800 ha ūkinės veiklos pobūdis ūkininko ūkiui. V. M., ketindamas ūkininkauti, nusprendė statytis gyvenamąjį namą su ūkio pastatais. Bendraturčiai, tame tarpe ir G. V., sutikimą, kad V. M. jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pasistatytų pastatus, pasirašė 2007 m. gegužės 10 d (ieškovas tuo metu nebuvo žemės sklypo bendraturčiu). Projektų derinimo taryba 2001-10-19 protokolu Nr. 43 nusprendė suderinti projektą 2002 m. rugsėjo 16 d. dovanojimo sutarties Nr. 5516 pagrindu ginčo žemės sklypo bendraturčiais po 1/12 dalį tapo O. P., R. P., V. L. ir D. F.. L. V., tapęs 1/12 dalies žemės sklypo bendraturčiu, tuo pačiu pagrindu įgijo ir nuosavybės teisę į 1/4 dalį kito gyvenamojo namo 1A1m, o ne į šiuo metu atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą su jo priklausiniais, esančius tuo pačiu adresu tame pačiame 19,800 ha žemės sklype.

Teismas nurodė, kad žemės sklypų bendraturčių sutikimai paneigia ieškovo teiginius dėl CK 4.75 straipsnio 1 dalies, Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatų pažeidimų. Teismas taip pat atmetė ieškovo teiginį, kad gyvenamojo namo projektas buvo derinamas, pažeidžiant STR 1.07.03:1999 „Mažųjų statinių projekto rengimo bei derinimo tvarkos ypatumai ir šių statinių statybos įteisinimo tvarka“ reikalavimus, kadangi bendraturčių sutikimas bendrame žemės sklype statytis gyvenamąjį namą su pastatais buvo gautas. Ieškovo motinos G. V. sutikimas taip pat buvo gautas, o įstatymas nenumatė sutikimo notarinės formos. V. M. numatomų statyti statinių vieta buvo aptarta tarp žemės sklypo bendraturčių G. V., O. P., V. M. 1996 m. žemės sklypo ribų plane, padalijimo plane nurodant konkrečią V. M. projektuojamos sodybos vietą, pažymėtą X-67800, Y-11500. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė aplinkybių dėl sklypui, kuriame pastatyti ginčo statiniai, taikomų apribojimų bei draudimų, nes Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateikti į bylą rašytiniai įrodymai paneigė tokias aplinkybes. Teismas nurodė, kad ieškovo atstovės ir trečiojo asmens R. K. argumentai dėl buvusio statytojo sąmoningai prie statybą leidžiančių dokumentų teiktų klaidinančių (melagingų) 16 sklypo duomenų pateikimo (pagal pareikalautą kadastro bylą) nepagrįsti, kadangi ir VĮ Registrų centras 2013 m. rugsėjo 27 d. raštišku atsakymu patvirtino galimus trijų rūšių daiktinių teisių registracijos būdus, ir buvęs neteisingai parinktas registro tipas ištaisytas.

Teismas sprendė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, privalėjo įrodyti savo teisių pažeidimą, t. y. kuo atsakovės tėvo pastatyti statiniai bendrame žemės sklype, kurio tik nedidelė dalis, lyginant su atsakove, priklauso ieškovui, pažeidė ieškovo, kaip žemės bendraturčio, teises ir teisėtus interesus. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas panaikinti statinių teisinę registraciją, kaip išvestinis iš pirmesnių reikalavimų, yra nepagrįstas ir netenkintinas, nes, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymu, nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai, nuosavybės bei kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai registruojami pagal pateikiamus daiktines teises, jų suvaržymus ir juridinius faktus nustatančius dokumentus. Teismas nurodė, kad tik pripažinus pagrindus, kuriais remiantis padaryta teisinė registracija, negaliojančiais gali būti panaikinta pati teisinė registracija. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo statiniai pirmą kartą buvo įregistruoti su prašymu dėl ginčo statinių registracijos kreipusis V. M., kuris pateikė 2008 m. balandžio 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 96. Šis dokumentas buvo pagrindas registro tvarkytojui įregistruoti ginčo statinius V. M. vardu. Mirus V. M. dėl nuosavybės teisių įregistravimo į teritorinį registro tvarkytoją kreipėsi atsakovė S. M., kuri pateikė 2009 m. vasario 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1091 ir 2009 m. balandžio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2067. Minėti dokumentai, remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 5 punktu, buvo pagrindas atlikti nuosavybės teisių registraciją. Teismas sprendė, kad registro tvarkytojas jokių teisės aktų nepažeidė, o ieškovas nenurodė jokio pagrindo, kurį registro tvarkytojas būtų pažeidęs, todėl nėra teisinio pagrindo ją naikinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30–31 straipsniai numato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, t. y., kad teritorinio registro tvarkytojo sprendimas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos turi būti skundžiamas centriniam registratoriui, o centrinio registratoriaus – teismui, kas ieškovo nebuvo padaryta. Atmetęs reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, teismas taip pat atmetė ir ieškovo reikalavimus dėl teisinės registracijos panaikinimo. Nurodė, kad teismas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, negali peržengti ieškinio pareiškime pareikštų reikalavimų ribų. Pašalinus iš bylos VĮ Registrų centrą kaip atsakovą, o ieškovui neatsisakius šios ieškinio dalies, jo nepatikslinus, teismas laikė, kad nebeliko subjekto, į kurį būtų nukreipti procesiniai teisiniai padariniai.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo vertinti ginčo pastatų statybos, kaip savavališkos, ir taikyti tokios statybos pasekmes – statinio nugriovimą.

Teismas, pasisakydamas dėl senaties termino, nurodė, kad ieškovas reikalavimą panaikinti 2001 m. spalio 19 d. projekto suderinimą ir 2008 m. balandžio 9 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą teismui pateikė 2012 m. spalio 3 d. Teismo vertinimu, ieškovas, žemės sklypo bendraturčiu tapęs 2007 m. spalio 24 d., būdamas apdairus ir rūpestingas, išsimokslinęs asmuo, turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą ir ginti galimai pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teismui dėl administracinio akto panaikinimo. Teismas sprendė, kad bylos duomenimis, ieškovas apie savo galimai pažeistas teises sužinojo gerokai anksčiau, nei nurodo pats ieškovas, todėl konstatavo, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą panaikinti pripažinimo tinkamu naudoti aktą, praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminą. Ieškovas 2012-06-28 ir 2012-08-13 kreipėsi į statybos inspekciją dėl 2008-04-09 akto ir statybą leidžiančio dokumento pateikimo, be to, tarp tų pačių 2011-08-05 iškeltoje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, žemės ribų ir servituto nustatymo ieškovui, kaip dalyvavusiam šio byloje atsakovui, buvo žinoma apie ginčo statinius, šioje byloje buvo pateiktos ir prijungtos VĮ Registrų centras kadastro duomenų bylos ir L. V. vykstant teisminei meditacijai 2012-04-16 kėlė klausimą dėl statinių teisėtumo. Be to, nuo 2008-06-11 galioja įrašas apie tai, kad ginčo statiniai pripažinti tinkamais naudoti, o šie duomenys yra vieši, taip pat iš 2012-06-11 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad yra informacija apie tai, kad statiniai buvo įregistruoti pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ir į tai, kad bendraturčių, tame tarpe ieškovo motinos, sutikimas dėl statybos buvo gautas, statybos darbai dėl savo pobūdžio buvo matomi ir žinomi tiek bylos šalims, tiek kitiems bendraturčiams, darbai tęsėsi nuo 2001 iki 2008 metų, ieškovas tik pro ginčo statinius galėjo patekti į jam bendrosios dalinės nuosavybės teise tame pačiame sklype priklausančius statinius, kad užbaigtos statybos faktas buvo įregistruotas viešajame registre ir išviešintas įstatymo nustatyta tvarka, sprendė, kad ieškovas ieškinio terminą praleido be svarbių priežasčių, t. y. savo teisių gynyba ėmėsi domėtis praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, todėl termino neatnaujino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl ieškovo motyvų, susijusių su Mažųjų statinių tvarkos nuostatų pažeidimu, todėl, apelianto nuomone, atitinkami ieškovo motyvai turėtų būti įvertinti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Apelianto įsitikinimu, atsakovės gyvenamo namo projektas buvo suderintas neatsižvelgiant į tai, kad jo statybos vieta iš esmės neatitiko reikalavimų statybos vietai, nustatytų Mažųjų statinių tvarkoje. Mažųjų statinių tvarkos 11.1 punktas numatė, kad mažasis namas yra žmonėms gyventi skirtas pastatas, kuris yra pastatytas ar projektuojamas statyti žemės sklype, skirtame namų valdai, kaip tai numato Žemės įstatymas. Tuo tarpu atsakovės gyvenamasis namas buvo suprojektuotas ir pastatytas ne kitos paskirties žemėje, t. y. ne namų valdoje, o žemės ūkio paskirties žemėje. Be to, palyginus faktiškai pastatytų statinių plotus, nurodytus 2008 m. balandžio 9 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. 96 ir ginčo statinių nekilnojamojo turto registro išraše, su projekte nurodytais statinių plotais yra akivaizdu, kad realiai pastatytų statinių plotai ženkliai viršija projekte numatytus plotus. Apelianto nuomone, yra pagrindas ginčijamą 2001 m. spalio 19 d. suderinimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti, kadangi juo buvo suderintas mažojo namo projektas, neatitikęs esminių reikalavimų, keliamų mažiesiems statiniams. 2008 m. balandžio 9 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. 96 teigiama, kad „nuokrypos nuo suderinto projekto leistinose ribose“ neatitinka tikrovės, tačiau teismas sprendime dėl nurodytų projekto ir faktiškai pastatytų statinių plotų neatitikimo apskritai nepasisakė. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nepasisakė ir dėl ieškovo motyvų, kad ginčo statiniai neatitinka ne tik projekto, bet ir Mažųjų statinių tvarkoje tokiems statiniams įtvirtintų reikalavimų.

2) Pirmosios instancijos teismo nuostata, kad G. V., kaip žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtė, yra davusi tinkamą sutikimą dėl ginčo statinių statybos, laikytina neteisėta. Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad vadovaujantis CK 1.74 straipsniu žemės sklypo bendraturčio sutikimui dėl ginčo statinių statybos nebuvo reikalinga notarinė forma. Bendraturtis, duodamas sutikimą statyti statinius bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, sutinka, kad jo nuosavybės teisė į atitinkamą žemės sklypo dalį, jo teisė valdyti, naudotis bei disponuoti šia dalimi bus apribota ir kad konkrečia sklypo dalimi naudosis kitas bendraturtis ten pasistatydamas statinius. Tokiu būdu sutikimą suteikiantis bendraturtis itin suvaržo savo teises į atitinkamą žemės sklypo dalį, todėl toks sandoris laikytinas daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriu CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Tuo tarpu teismas, konstatuodamas, kad tokiam sutikimui notarinė forma nereikalinga, CK 1.74 str. 1 punktą taikė netinkamai. Teismo akcentuojamos aplinkybės, kad G. V. pretenzijų dėl ginčo statinių statybos niekam nereiškė, neįrodinėjo savo teisių pažeidimo, nepasinaudojo teise kreiptis į teismą, pareikšdama reikalavimus dėl pripažinimo tinkamu naudoti derinimo panaikinimo, nepaneigia fakto, kad ginčo statinių statybai privalėjo būti gautas notarinis G. V., kaip žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtės, sutikimas ir kad jis nebuvo gautas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš visų kitų, jaunesnių už G. V., bendraturčių paimti notariniai sutikimai, notarui patvirtinus, kad sutikimai jiems perskaityti, suprasti ir atitinkantys jų valią. Be to, visi notarinius sutikimus davę žemės sklypo bendraturčiai nuosavybės teises į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įgiję jau po ginčijamo 2001 m. spalio 19 d. suderinimo. Nei G. V., nei jos, kaip žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtės, teises perėmęs ieškovas nėra davę sutikimo ginčo statinių projektavimui ar statybai.

Žemesnės instancijos teismas

3) Skundžiamame sprendime netinkamai taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) nuostatos. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ginčo statinių statyba atitiko Nutarimo nuostatas. Nutarimu patvirtinto reglamento 1 punktas numatė, kad žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas galėjo statyti tik vieną ūkininko sodybą. Žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jau nuo XX a. pradžios buvo sodyba su išlikusiais statiniais. Taigi žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo statinių statyba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. Nutarimo nuostatas nebuvo galima, kadangi šiame sklype viena sodyba jau buvo. V. M. ginčijamo 2001 m. spalio 19 d. suderinimo metu net nebuvo ūkininku, tačiau teismo sprendime taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. Nutarimą nurodytos aplinkybės nebuvo vertinamos.

Šalies argumentai

4) Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad į bylą pateiktas 1996 m. žemės sklypo ribų planas patvirtina, kad V. M. numatomų statyti statinių vieta buvo aptarta tarp žemės sklypo bendraturčių G. V., O. P. ir V. M.. Ant šio žemės sklypo ribų plano nėra bendraturčių parašų, iš kurių būtų galima spręsti, kad planas buvo su jais suderintas ir kad jie sutiko su tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka.

5) Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovas neįrodė aplinkybių dėl sklypui, kuriame pastatyti ginčo statiniai, taikomų apribojimų bei draudimų, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų. Iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime išdėstytų aplinkybių neaišku, nuo kada žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), netaikomi apribojimai „hidrografiniai draustiniai“ ir „gamtos paminklų apsaugos zonos“. Kaip matyti iš trečiojo asmens R. K. į bylą pateikto Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. sausio 4 d. rašto, 2011 metais šis žemės sklypas dar pateko į hidrografinio draustinio teritoriją. Nuo 1993 m. gruodžio 6 d. šiam žemės sklypui yra įregistruotos specialios naudojimo sąlygos: „gamtos paminklų apsaugos zonos“ ir „hidrografiniai draustiniai“, o nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

6) Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo atstovės ir trečiojo asmens R. K. paaiškinimus, kad projekto derinimo metu, t. y. 2001 m., su projekto dokumentais buvo teikiami žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentai, nors patys statiniai projektuoti ir realiai pastatyti ne šiame sklype, o sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime nepaaiškina, kodėl tiek ginčo statinių kadastro ir registro dokumentų byloje, tiek kalbant apie ginčo statinius, yra minimas būtent žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ne tas žemės sklypas, kuriame faktiškai stovi ginčo statiniai. Byloje pateikti įrodymai leidžia manyti, kad ginčo statinių projekto derinimo metu, t. y. 2001 m., su projekto dokumentais buvo teikiami būtent žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentai, tačiau patys statiniai projektuoti ne šiame sklype, o sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pačios atsakovės į bylą pateikto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. versijos pažymėjimo jau tuo metu šiam sklypui buvo nustatyti apribojimai, dėl kurių ginčo statinių statybos nebuvo galimos: vandens telkinių apsaugos zonos, hidrografiniai draustiniai, gamtos paminklų apsaugos zonos. Tuo tarpu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokių apribojimų neturėjo ir tuo metu jis buvo įvardijamas kaip žemės ūkio paskirties žemė. Atsakovės tėvui teikiant derinti ginčo statinių projektą buvo naudinga teikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimą, kadangi šiame sklype jokių statinių nebuvo, kai tuo tarpu žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nuo XX a. pradžios jau buvo sodyba su išlikusiais statiniais. Aplinkybę, kad realiai su projekto dokumentacija buvo teikiamas būtent žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas, patvirtina pačios atsakovės atsiliepimo motyvai, iš kurių matyti, kad ji, dėstydama su ginčo statinių statyba susijusias aplinkybes, remiasi būtent žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimo duomenimis, tačiau jo kopijos į bylą sąmoningai neteikia. Apelianto nuomone, 2001 m. spalio 19 d. ginčo statinių projektas suderintas statytojui pateikus neteisingus duomenis apie žemės sklypą, kuriame numatytos statybos, t. y. pateikus visai kito žemės sklypo duomenis. Šie neteisėti statytojo veiksmai sąlygojo situaciją, kad nors žemės sklypai yra suformuoti, tačiau ginčo statiniai nepriskirti nei prie vieno iš jų. Tačiau teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir tai įtakojo neteisingo teismo sprendimo priėmimą.

7) Skundžiamame sprendime nėra aiškiai nurodyta, kad teismas taiko ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmeta visus ar dalį ieškovo byloje keliamų reikalavimų, tačiau iš teismo sprendimo turinio galima manyti, kad, teismo įsitikinimu, ieškovas, reikšdamas reikalavimą panaikinti pripažinimo tinkamu naudoti aktą, praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminą. Apelianto nuomone, teismas darydamas išvadą, kad ieškovas 2008 m. balandžio 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimui praleido vieno mėnesio apskundimo terminą, turėjo nurodyti, nuo kada konkrečiai tas terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti. Tačiau teismo sprendime nurodoma daug įvairių aplinkybių, susijusių su šalių teisminiais ginčais, ginčo statinių teisine registracija, tačiau nėra įvardijamas joks atskaitos taškas, kuris laikytinas apskundimo termino eigos pradžia. Nors ginčo statiniai faktiškai stovi žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau namų valdos techninės apskaitos byloje, kurioje yra nurodyto žemės sklypo bei senosios sodybos statinių, kurių bendraturčiu yra ir ieškovas, dokumentai, nėra jokios informacijos apie atsakovei nuosavybės teise priklausančius ginčo statinius. Atsakovės statiniams dėl nesuprantamų priežasčių yra suformuota visai atskira kadastro ir registro dokumentų byla. Tai tik patvirtina, kad ieškovas, kaip sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtis, objektyviai negalėjo gauti jokių duomenų apie atsakovės statinius, jų statybos ir įregistravimo pagrindus. Apelianto įsitikinimu, ieškinys pareikštas nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo termino. Apie ginčo statinių įregistravimo faktą ieškovui tapo žinoma kitos civilinės bylos (civilinės bylos Nr. 2-284-805/2013), kurioje be kitų buvo keliamas ir reikalavimas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių dalių atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nagrinėjimo metu. Ieškovas, siekdamas išsiaiškinti ginčo statinių įregistravimo pagrindo turinį ir teisėtumą, 2012 m. birželio 28 d. ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. prašymais kreipėsi į Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl pripažinimo tinkamu naudoti akto nuorašo pateikimo. Prienų rajono savivaldybės administracija 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu pateikė informaciją apie Prienų rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto 2001 m. spalio 19 d. atliktą V. M. gyvenamojo namo projekto suderinimą. Būtent nuo šio momento ieškovui tapo žinoma, kad ginčo statinių statybos pagrindas – Prienų rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto 2001 m. spalio 19 d. atliktas V. M. gyvenamojo namo, kaip mažojo namo, projekto suderinimas ir kad pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti būtent šiuo pagrindu pastatyti statiniai. Atitinkamai, mano, kad būtent nuo šios datos – 2012 m. rugsėjo 19 d. ir turėjo būti skaičiuojamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio individualaus akto apskundimo terminas. Ieškinys paduotas jo nepraleidus (išsiųstas teismui paštu 2012 m. spalio 1 d.). Net ir laikant, kad ieškovas kreipėsi į teismą, praleidęs įstatymų nustatytus terminus, apeliantas mano, kad buvo pagrindas terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, atsižvelgiant į ieškovo teismui pateiktame 2014 m. sausio 23 d. prašyme išdėstytus motyvus.

Trečiasis asmuo R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies: 1) panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2001 m. spalio 19 d. atliktą V. M. gyvenamojo namo projekto suderinimą; 2) panaikinti 2008 m. balandžio 9 d. gyvenamojo namo 1A1m, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 96; 3) panaikinti teisinę registraciją statinių (i) pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 178,91 m²; (ii) pastato-tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 140,00 m²; (iii) pastato-daržinės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 418,00 m²; (iv) kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinio k1, lauko tualeto v), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti statytoją S. M. per dvylika mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ginčo statiniams ir juos įteisinti. Atsakovei S. M. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, įpareigoti atsakovę S. M. nugriauti savavališkai pastatytus statinius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1) Pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtas (tiesiogiai teisės aktams priešingas) išvadas. Tokiu būdu bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė ir neįvertino esminių ieškovo pateiktų argumentų, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, vadovaudamasis suinteresuotų atsakovų paaiškinimais, tačiau ne byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino byloje pateiktų žemės sklypo, miško sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais kadastrinių duomenų bylų. Būtent šiose byloje yra matyti akivaizdus mėginimas „sufalsifikuoti“ dokumentus, tokiu būdu nuslepiant neteisėtą statybą. Teismas ignoravo ieškovo ir apeliantės argumentus, kad statybos leidimas yra suteiktas vykdyti statybos darbus ne žemės sklype, kur pastatyti statiniai, tačiau miško sklype. Siekiant teisingai išspręsti ginčą, bylą nagrinėjęs teismas turėjo, visų pirma, nustatyti, kur (kokiame konkrečiame sklype) Prienų r. savivaldybės administracija leido vykdyti statybą ir atitinkamai, koks konkretus statybą leidžiantis dokumentas yra ginčijamas byloje. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kai nenustatė, kad Prienų r. savivaldybės administracija leido vykdyti statybos darbus miško sklype. Įrodymai, kuriais pagrįsta išvada, kad neva statybą leista vykdyti žemės sklype, yra nepatikimi, nepaneigia didesnę įrodomąją galią turinčių įrodymų, esančių byloje. Teismas pažeidė Miškų įstatymo imperatyvus, Konstitucinio teismo išaiškinimus, kai atmetė reikalavimą dėl Prienų r. savivaldybės administracijos gyvenamojo namo projekto suderinimo panaikinimo. Esminis argumentas, kuriuo ieškovas grindė reikalavimą dėl gyvenamojo namo projekto suderinimo yra tai, kad leidimas suteiktas statybai miško sklype, o statyba miške draudžiama, todėl toks suderinimas yra neteisėtas, tačiau teismas šio argumento apskritai netyrė, nevertino jo pagrįstumo, dėl jo nepasisakė. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kai ignoravo prima facie galią turinčias aplinkybes, nustatytas viešajame registre – būtent specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas.

2) Teismas taip pat netyrė ir nevertino, ar statinių plotai atitinka plotus, kokie gali būti pastatyti pagal tvarką, kurios pagrindu buvo atliktas statinių projekto suderinimas. Net ir tuo atveju, jeigu gyvenamojo namo ir priklausinių projektas būtų suderintas žemės sklype ((duomenys neskelbtini)), tai daryti buvo draudžiama, toks suderinimas turi būti pripažintas neteisėtu. Apeliantės nuomone, pastatų projektas prieštarauja Mažųjų namų tvarkos 11.1 punktui, 11.4 punktui, 14 punktui, t. y. projekte numatyti gyvenamojo namo priklausiniai neatitiko Mažųjų namų tvarkoje nustatytų mažojo namo priklausinių reikalavimų, todėl Prienų r. savivaldybės administracijos buvo neteisėtai suderintas.

3) Teismas neištyrė tos aplinkybės, kad nei ieškovas, nei apeliantė, nei iki jų žemės sklypo dalį valdžiusi G. V. niekada nesuteikė leidimo gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybai, nors toks sutikimas yra būtina sąlyga statybą leidžiančiam dokumentui išduoti. Bendraturčių sutikimo nebuvimas yra savarankiškas pagrindas panaikinti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Byloje pateiktas G. V. surašytas dokumentas nėra sutikimas statyti gyvenamąjį namą žemės sklype. G. V. sutiko, kad V. M. vykdytų statybos darbus jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kai tuo tarpu žemė sklypas (Nr. (duomenys neskelbtini)) jam niekada nepriklausė nuosavybės teise, jis buvo valdomas bendrąja daline nuosavybe. Teismas ignoravo, kad sutikimas dėl statybos bendrąja daline nuosavybės teise valdomame žemės sklype turi būti notarinės formos, o tokios formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. Tariamas G. V. sutikimas yra niekinis ir negaliojantis dėl imperatyvaus formos reikalavimo nesilaikymo. Apeliantės nuomone, kai nėra teisėto statybos leidimo, turi būti pripažintas negaliojančiu statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas, tačiau teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė šį ir su juo susijusius kitus reikalavimus.

4) Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu turėjo būti panaikintas Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. aktas. Kaip minėta, ginčo statiniai buvo pastatyti žemės sklype (Nr. (duomenys neskelbtini)), kai Prienų r. savivaldybės administracija statybas leido miško sklype (Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra pateikta teisėto statybą leidžiančio dokumento, kur būtų nurodyta, kad atsakovei S. M. būtų leista statyti ginčo dalyku esančius statinius žemės sklype (Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, gyvenamojo namo statybos projekto suderinimas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi pažeidžia imperatyvias miškų įstatymo nuostatas.

5) Atsakovė S. M. turėjo būti įpareigota pašalinti neteisėtą statybą. Apeliantė yra suinteresuota, kad žemės sklype statybos darbai būtų vykdomi teisėtai, atitinkamai tokiu būdu užtikrinant statinių atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Ginčo dalyku esantys statiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl atitinkamai S. M. turėtų būti leista parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir gauti teisėtą statybą leidžiantį dokumentą, kaip to reikalauja teisės aktai.

6) Skundžiamu sprendimu pažeistos ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos, nukrypta nuo teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, kad ieškinys pareikštas praleidus terminą jam pateikti, ir teismo padarytos išvados neturi jokio pagrindo. Nei ieškovui, nei apeliantei nebuvo žinoma, kad statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kad statyba yra atlikta su statybą leidžiančiu dokumentu ir tai, kad statiniai pripažinti tinkamais naudoti. Ieškinys teisme pareikštas nedelsiant, kai tik ieškovas sužinojo šią informaciją. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškinys pareikštas praėjus daugiausiai 12 dienų nuo sužinojimo apie Prienų r. savivaldybės administracijos projekto suderinimą. Tokiu būdu nėra jokio pagrindo prielaidai, kad terminas skundui dėl Prienų r. savivaldybės administracijos projekto suderinimo ir terminas ginčyti pripažinimo tinkamu naudoti aktą yra praleistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovė S. M. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tiek ieškovo L. V. ieškinys, tiek apeliacinis skundas negali būti patenkinti dėl to, kad ieškovas praleido senaties terminą ginti tariamai pažeistas savo teises. Be to, ieškovas neginčija atsakovės S. M. nuosavybės teisių įregistravimo į ginčijamus pastatus atsiradimo pagrindų. Atsakovės nuomone, šių dviejų aplinkybių pakanka, kad ieškinys būtų atmestas. 2001–2008 metais bendro sklypo, kuriame vyko ginčo statyba, bendraturtė buvo G. V.. Kadangi ieškovas L. V. 2001 metais nebuvo nei žemės sklypo, nei pastatų bendraturčiu, todėl jo sutikimas nebuvo reikalingas. Savininkų pasikeitimas nuosavybėje nesudaro pagrindo gauti naują sutikimą, jei toks sutikimas ankstesnio savininko jau yra išduotas. Ginčijamas 2008 m. balandžio 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. 96 viešajame Registre įregistruotas nuo 2008 m. birželio 11 d. Ieškovas sklypo bei kitų pastatų bendraturčiu tapo 2007 m. spalio 24 d. dovanojimo sutarties Nr. 10751 pagrindu, todėl jis turėjo visas galimybes sužinoti apie ginčijamą administracinį aktą, tačiau jis jokių pretenzijų beveik 5 metus niekam nereiškė, visus metus, būdamas bendraturčiu, matė vykdomas statybas. Reikalavimą panaikinti 2001 m. spalio 19 d. projekto suderinimą ir 2008 m. balandžio 9 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą ieškovas ieškiniu pateikė teismui 2012 m. spalio 3 d. Kaip numatyta ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Todėl teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas ieškinio terminą praleido be svarbių priežasčių, t. y. ėmėsi domėtis savo tariamų teisių gynyba, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui. Kadangi ieškovas praleido terminą ginčyti administracinius aktus, nenurodė jokių objektyvių ir svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti, todėl teismas pagrįstai ieškovo prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė. Termino praleidimas yra pakankamas pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovei S. M. nuosavybės teisės atsirado paveldėjimo būdu. Kol nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka nuosavybės atsiradimo pagrindas, tol nuosavybės teisės tam asmeniui negali būti išregistruotos. Kadangi ieškovas neginčijo S. M. nuosavybės teisių atsiradimo pagrindų, tai yra antras argumentas, kodėl ieškinys netenkintinas. Ieškovas ginčijo atsakovės S. M. tėvo V. M. prieš beveik 14 m. vykdytą statybą, kas apsunkina galimybes tiek atsakovei S. M., tiek Prienų rajono savivaldybės administracijai pateikti į bylą visus dokumentus, susijusius su šia statyba, nes dokumentai pastarosios įstaigos archyve taip pat neišlikę. Tačiau tai, kad ginčo sklype 2001 m. buvo galima gyvenamųjų namų statyba, patvirtina kiti dokumentai. Teismui atsakovė S. M. pateikė du planus. Nors juose nėra parašų, tačiau matyti, kad kaip ir numatyta LR Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Reglamento 1.2 punktu, tokia vieta ūkininko sodybai formuoti buvo numatyta ir ši vieta atitinka tą vietą natūroje, kur pastatyti buvo V. M. pastatai. G. V. sutiko dėl tokių statinių statybos, iki V. M., būdamas ūkininku, pasistatė savo gyvenamąjį namą su priklausiniais leido šiam gyventi pastarosios namuose, ūkininkauti bei tvarkytis, sutiko su ginčo statinių pastatymo vieta bendrame sklype, kurio pusė – ½ dalis priklauso atsakovei, o ieškovui ženkliai mažesnė, t. y. 1/12 žemės dalis, pati bendraturtė neįrodinėjo savo teisių pažeidimo, todėl darytina išvada, kad tuo metu G. V. pretenzijų niekam nereiškė. Aplinkybę, kad V. M. buvo paruošęs tinkamą projektą, atitinkantį to meto įstatymo reikalavimus, patvirtina jo suderinimas su atitinkamų institucijų atstovais, kurių išvada – projektą derinti bei suderinimas su vyr. architektu, kurio derinimas prilyginamas statybos leidimui. Šio protokolo ieškovas taip pat neginčija, nors šis dokumentas buvo pagrindu vyr. architektui išduoti leidimą. Nepagrįsti apelianto motyvai dėl jo motinos G. V. sutikimo davimo. Apeliantas vadovaujasi Civilinio kodekso 1.74 straipsniu, kurio l dalies 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. Su tokiais apelianto argumentais atsakovė nesutinka. Bendraturčio sutikimas kitam bendraturčiui bendrame žemės sklype, kuris priklauso abiems nuosavybės teise, statytis gyvenamąjį namą negali būti prilyginamas nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui CK 1.74 straipsnio prasme. Bendraturčio sutikimo davimą numato kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai, kuriuose nėra nurodyta privaloma notarinė forma. G. V. 2007 m. gegužės 10 d. sutikimas yra teisėtas, nenuginčytas, todėl yra galiojantis. Apelianto teiginius, kad sutikimų statybai nedavė ir kiti bendraturčiai, paneigė patys bendraturčiai – V. L., R. P., D. F. bei O. P.. Apeliantui iš bylos medžiagos neaišku, nuo kada žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi du gyvenamieji namai, netaikomi apribojimai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kaip saugomų teritorijų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, patikrinusi ginčo žemės sklypo duomenis nustatė, kad ginčo sklypas nėra valstybės saugomoje teritorijoje – hidrografiniame draustinyje, o taip pat šiame žemės sklype nėra gamtos paminklų ar apsaugos zonų ir nurodė, kad ši tarnyba kreipsis dėl klaidingos informacijos iš registro duomenų pašalinimo. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad leidimas ginčo pastatams statyti buvo išduotas ne tame žemės sklype, kad su projekto dokumentais buvo teikiami būtent žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentai, tačiau patys statiniai projektuoti ne šiame sklype, o sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jokių įrodymų, išskyrus tai, kad registro išrašas buvo pateiktas ne į tą kadastrinę bylą, nepateikė ir apie tai išsamiai pasisakė teismas, įvertinęs bylos metu teismui pateiktą VĮ Registrų centro kadastrinę bylą. Ginčo pastatai pastatyti būtent toje vietoje, kuri ir buvo pažymėta, kaip ūkininko pastatų statymo vieta planuose. Nėra ginčo, kad minėtuose planuose nurodytas žemės sklypas viešajame registre yra įregistruotas būtent unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad ieškovas klaidina teismą ir teikia išgalvotus bei nepagrįstus argumentus.

Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimu į ieškovo L. V. apeliacinį skundą prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą ir tenkinti jį iš dalies. Trečiasis asmuo nurodė, kad palaiko argumentus išdėstytus savo apeliaciniame skunde, o taip pat palaiko ir ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Atsakovė S. M. atsiliepimu į trečiojo asmens R. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, kadangi apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės yra neteisingos. Apeliantė nurodo esant suklastotus registro duomenis, tačiau teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi VĮ Registrų centro ginčo statinių kadastro duomenų byla. Ieškovo atstovės ir trečiojo asmens R. K. argumentai dėl buvusio statytojo sąmoningai prie statybą leidžiančių teiktų klaidinančių (melagingų) 16 sklypo duomenų pateikimo (pagal pareikalautą kadastro bylą) nepagrįsti. VĮ Registrų centras raštu patvirtino, kad neteisingai buvęs parinktas registro tipas ištaisytas. Šis klaidos ištaisymas jokios reikšmės apeliantės teiginiams apie dokumentų suklastojimą neturi ir nepatvirtina jos nepagrįstų teiginių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei šiuo metu priklausantys ginčo pastatai stovi 19,800 ha žemės sklype, kurio pagrindė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o 1993 m. gruodžio 9 d. formuojant šį žemės sklypą, jo ūkinės veiklos pobūdis įregistruotas viešajame registre – ūkininko ūkiui. Sutikimus ginčo pastatų statybai davė visi tuo metu buvę žemės sklypo bendrasavininkiai. Tiek ieškovo, tiek apeliantės R. K. sutikimo V. M. statyti ginčo pastatus nereikėjo, nes statybos leidimo išdavimo metu jie dar nebuvo įsigiję jokių nuosavybės teisių į dalį žemės, ant kurios pastatyti ginčo pastatai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad nagrinėjami ginčo objektai yra žemės sklype, nepatenkančiame į valstybinį draustinį. Ginčo pastatų statyba prieš 13–14 metų buvo suderinta ir su Prienų rajono agentūros vyriausiąja rajono valstybinės aplinkos apsaugos inspektore G. A.. Nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl statybos leidimo nebuvimo. 2008 m. balandžio 9 d. gyvenamojo namo lAlm, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 96 komisija nurodė, kad projektą 2001 m. parengė M. M., projektas 2001 m. spalio 19 d. buvo suderintas su vyr. architektu, minėtame akte valstybinės statybos priežiūrą vykdančioms institucijoms pažymint, kad nukrypimai nuo suderinto projekto yra leistinose ribose, o išvardinti statiniai ir jų priklausiniai atitinka institucijų nustatytus reikalavimus ir yra tinkami naudoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir kitus ieškovo reikalavimus (dėl teisinės registracijos panaikinimo, įpareigojimo statytojos S. M. pašalinti savavališkos statybos padarinius). Ieškovui neginčijus S. M. nuosavybės teisių atsiradimo pagrindų, nėra teisinio pagrindo naikinti teisinę registraciją. Be to, S. M. nėra ginčo pastatų statytoja. Nei statybos įstatymo 23 straipsnis, nei kiti statybas reglamentuojantys teisės aktai nenumato bendraturčiams pareigos sutikimus statybai duoti privaloma notarine forma, kaip tai nurodo apeliantė. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad ieškovas praleido terminą ginti savo tariamai pažeistas teises. Teismų praktikoje terminas pateikti ieškinį sietinas net ne tik su sužinojimu apie ginčijamą administracinį aktą, bet su momentu, kada asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas 2008 m. balandžio 9 d. Nr. 96 viešajame registre įregistruotas nuo 2008 m. birželio 11 d. Ieškovas L. V. žemės, ant kurio stovi šioje byloje ginčijamas gyvenamasis namas bei kiti statiniai, sklypo bei kitų pastatų bendraturčiu tapo 2007 m. spalio 24 d., tad jis turėjo visas galimybes sužinoti apie ginčijamą administracinį aktą, tačiau jis jokių pretenzijų beveik 5 metus nereiškė, nors taip pat matė vykdomas statybas (statybos baigtos 2008 m.). Atmestini visi apeliantės teiginiai, kad teismas netyrė įrodymų dėl ginčo pastatų statybos miško sklype. Ginčo byloje nėra ir visos šalys bei tretieji asmenys pripažįsta, kad ginčo pastatai stovi tame pačiame sklype kaip ir 1920 metų statybos kitas gyvenamasis namas su trimis ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, kurie priklauso apeliantei R. K. (1/4 dalis), L. V. (1/4 dalis), O. P. (1/2 dalis). V. M. projektuojamo gyvenamojo namo bei dviejų ūkio pastatų su pakeitimais, vandentiekio bei kanalizacijos tinklų vieta buvo suderinta 2001 m. rugsėjo–spalio mėn. su atitinkamomis institucijomis. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas 1993 m. liepos 20 d. V. M. 2002 m. sausio 11 d. įregistravo ūkininko ūkį. 1996 m. žemės sklypo ribų plane, padalijimo plane nurodyta konkreti V. M. projektuojamos sodybos vieta, pažymėta X-67800, Y-11500, ir ši vieta atitinka faktinę padėtį. Kadangi ginčo pastatus leista buvo statyti žemės ūkio paskirties žemėje, todėl jokių pažeidimų nėra. Apeliantės ir kitų bendraturčių nuosavybės teise priklausančios dalies žemės sklypo registre yra įrašyta informacija, kad S. M. nuosavybės teise priklausantys statiniai faktiškai yra žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose ir terminas ginčyti pripažinimo tinkamu naudoti aktą nėra praleistas. Teismas pagrįstai pripažino, kad terminas ginčyti 2001 m. spalio 19 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos atliktą V. M. gyvenamojo namo projekto suderinimą bei panaikinti 2008 m. balandžio 9 d. gyvenamojo namo lAlm (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą yra praleistas. Apeliantė bei ieškovas L. V. žemės sklypo bendraturčiais tapo nuo 2007 m. spalio 24 d., viešajame registre jų nuosavybė įregistruota nuo 2007 m. lapkričio 8 d., statyba baigta 2008 metais. Ieškovas ginčija individualius administracinius aktus atitinkamai po 11 bei 4 metų. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pažeisti įstatymai, kuriais vadovaujantis privalėjo būti vykdoma statyba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai ginčija statybą, kuri prasidėjo 2001 m., o po šitiek metų pateikti į bylą dokumentų nėra galimybės nei atsakovei S. M. (ji yra paveldėtoja), nei Prienų rajono savivaldybės administracijai, kuri nurodė, kad statybos leidimo ir projektinės dokumentacijos skyriaus archyve dokumentai neišlikę, todėl šalys į bylą pateikė tik išlikusius, tačiau suprantama, kad ne visus dokumentus. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad G. V., o vėliau apeliantė bei ieškovas niekada nedavė sutikimo gyvenamojo namo su priklausiniais statybai žemės sklype, o bendraturčių sutikimo nebuvimas yra savarankiškas pagrindas panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, kadangi G. V. 2007 m. gegužės 10 d. sutikime nurodė, kad neprieštarauja, jog V. M. pasistatytų jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatus. Kadangi G. V. sutikimas yra teisėtas, jis nėra nuginčytas, todėl visi kiti apeliantės argumentai dėl notarinio sutikimo nebuvimo, t. y. kad sutikimas netinkamas, kad tai sutikimas dėl statybos kitame žemės sklype, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, jokie įstatymai nenumato, kad tokiam bendraturčio sutikimui yra būtina notarinė forma. Ginčo pastatų statyba nėra savavališka ir tai pagrįstai konstatavo teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė nėra ieškovė, ji byloje yra trečiasis asmuo, todėl negali reikšti savarankiškų reikalavimų įteisinti savavališką statybą. Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi CK 1.127 straipsnio 3 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis prievolės vykdymo terminą. Šioje byloje terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo apie pažeistą savo teisę momento ir visiškai nesusiję su prievolių vykdymo terminais.

Ieškovas atsiliepimu į trečiojo asmens R. K. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti iš dalies – panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškovas su trečiojo asmens apeliaciniu skundu iš esmės sutinka, tik nesutinka su apeliantės nuostata, kad ieškinys turi būti tenkinamas iš dalies.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškovo L. V. ir trečiojo asmens R. K. apeliacinius skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, o Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad inspekcija nesutinka su ieškovo argumentu, kad skundžiamame sprendime nėra aiškiai nurodyta, jog teismas taiko ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmeta visus ar dalį ieškovo reikalavimų bei tai, jog sprendime nėra įvardijamas joks atskaitos taškas, laikytinas apskundimo termino eigos pradžia. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą panaikinti pripažinimo aktą, praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminą, nes teismo aptartos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2008 m. birželio 11 d. galioja įrašas apie tai, kad statiniai pripažinimo akto pagrindu buvo pripažinti tinkamais naudoti. Inspekcija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo sužinojimo apie skundžiamą pripažinimo aktą momentas turėtų būti laikomas 2008 m. birželio 11 d., t. y. nuo pripažinimo akto išviešinimo – jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Inspekcijos nuomone, teismo išvada, kad ieškovas, pateikdamas reikalavimą panaikinti pripažinimo aktą teismui (2012 m. spalio 3 d.), praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui skųsti, nes būdamas sklypo bendraturčiu nuo 2007 m. spalio 24 d., kaip apdairus, rūpestingas ir išsimokslinęs asmuo, turėjo jau tuo metu suvokti galimą savo teisių pažeidimą ir ginti galimai pažeistas teises, kadangi statiniai pradėti statyti 2001 m., statybos tęsėsi apie 7 m. Teismas taip pat pagrįstai nusprendė netenkinti ieškovo prašymo atnaujinti terminą pripažinimo aktui užginčyti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino administraciniam aktui apskųsti praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių įvertino ir momentą, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą, ir konstatavo, kad ieškovas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui skųsti be svarbių priežasčių, t. y. pradėjo domėtis savo teisių gynyba dėl pripažinimo tinkamais naudoti akto panaikinimo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui. Inspekcijos nuomone, tokia teismo išvada yra pagrįsta, priimta nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos dėl ieškinio senaties instituto taikymo, nes ieškovo nurodyta priežastis, t. y. jo nežinojimas apie priimtą administracinį aktą vertintinas kaip subjektyvus veiksnys, priklausantis nuo paties ieškovo valios. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis reglamentuoja administracinio akto panaikinimo pagrindus. Apeliantai apeliaciniuose skunduose nenurodo nei vieno ABTĮ 89 straipsnyje įtvirtinto administracinio akto panaikinimo pagrindo, sprendimo neteisėtumą dėl akto panaikinimo laiko išvestiniu iš reikalavimo dėl projekto derinimo panaikinimo, todėl esant teisėtam ir nenuginčytam projekto derinimui, nėra teisinio pagrindo naikinti pripažinimo aktą. Inspekcijos nuomone, sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl akto panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Apeliantė R. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikia savo ir ieškovo motinos G. V. parodymus dėl 2007 m. gegužės 10 d. duoto sutikimo atsakovės S. M. tėvui V. M. statybos darbams atlikti. Tačiau apeliantė nepateikia motyvų, pagrindžiančių naujų įrodymų pateikimo būtinybę, nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių jų negalėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atmestini apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu pažeidė procesinės teisės normas, netinkamai vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir nepasisakydamas dėl visų argumentų, nurodytų ieškovo ir trečiojo asmens R. K. procesiniuose dokumentuose. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė procesinės teisės normų ir nenukrypo nuo LAT išaiškinimų dėl CPK 185 straipsnio normų taikymo, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti sprendimą dalyje dėl akto panaikinimo.

Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo

Byloje kilo ginčas tarp žemės sklypo, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui, atsakovei S. M. ir tretiesiems asmenims R. K., D. F., V. L., R. P., O. P., užstatymo atsakovei S. M. priklausančiais (anksčiau priklausiusiais jos tėvui V. M.) statiniais, ieškovui prašant įpareigoti atsakovę S. M. juos nugriauti. Ieškovo teigimu, ginčo statinių statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir neturint nustatytos formos žemės sklypo buvusios bendraturtės G. V. bei paties ieškovo sutikimo. Ieškovas teigia, kad ginčo statiniai pastatyti žemės ūkio paskirties žemės sklype, kai statyba pagal STR 1.07.03:1999 „Mažųjų statinių projektų rengimo ir derinimo tvarkos ypatumai ir šių statinių įteisinimo tvarka“ (toliau Mažųjų statinių tvarka) 11.1 punkto reikalavimus buvo galima žemės sklype, skirtame namų valdai, be to, projektas prieštaravo Mažųjų statinių tvarkos 11.4 p. ir 14 p. reikalavimams, numačiusiems, kad mažojo namo bendras plotas turi būti ne didesnis kaip 140 m² (pastatyto namo plotas 178,91 m²), o mažojo namo priklausinio ploto horizontali projekcija turi būti ne didesnė kaip 30 m² (pastatyto tvarto plotas – 140 m², o daržinės – 418 m²). Taip pat ieškovas tvirtino, kad yra pažeidžiamos LR Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1608 patvirtinto „Statybų privačioje žemėje reglamento“ (toliau Nutarimo) nuostatos, kad žemės ūkio paskirties žemėje buvo galima statyti tik vieną ūkininko sodybą, o žemės sklype jau buvo sodyba su išlikusiais statiniais. Tokiu būdu ieškovo pareikštas ieškinys, kaip nurodė ir pats ieškovas, buvo grindžiamas dviem pagrindais: 1) gyvenamojo namo ir jo priklausinių projektas prieštarauja nurodytai Mažųjų statinių tvarkai ir nurodyto Nutarimo nuostatoms ir 2) gyvenamasis namas ir priklausiniai pastatyti pažeidžiant imperatyvias statybą ir bei bendrosios dalinės nuosavybės naudojimą, valdymą ir disponavimą reguliuojančias nuostatas, t. y. be privalomo žemės sklypo bendraturčio – ieškovo – sutikimo. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Mažųjų statinių tvarkos ir nurodyto Vyriausybės nutarimo reikalavimų ir jų pažeidimo, taip pat nevertino tai, kad ginčo statiniai buvo pastatyti nepaisant žemės sklypui nustatytų apribojimų ir draudimų, susijusių su hidrografiniam draustiniui ir gamtos paminklų apsaugos zonai nustatytais reikalavimais, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas atsakovams reiškė iš daiktinės teisės – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo ir naudojimo teisės atsirandančius reikalavimus. Pagal įstatymu nustatytą reglamentavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. R. K., bylos Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad bendraturčio teisės ginamos, jei jos yra pažeistos. Todėl ieškovas reikšdamas ieškinį privalėjo nurodyti savo, kaip bendraturčio, teisių pažeidimą, tačiau grįsdamas ieškinį jis tik nurodė, kad projekto derinimas atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir kad nebuvo gautas jo sutikimas. Ieškovo nurodyti Mažųjų statinių tvarkos, LR Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1608 pažeidimai, žemės sklypo apribojimų nesilaikymas nėra grindžiami jo, kaip bendraturčio, teisių pažeidimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nesvarstė. Kadangi tai yra susiję su viešosios teisės normų, reglamentuojančių statinių statybos tvarką, pažeidimais, ieškinį galėtų reikšti tik institucijos, turinčios įgalinimus ginti viešą interesą, o ieškovas gali reikalauti tik savo pažeistų teisių gynimo.

Dėl nurodytų argumentų ieškinio pagrįstumas svarstytinas tik ieškovo, kaip bendraturčio, teisių pažeidimų aspektu ir tai pagal ieškinį pagrindžiančias ieškovo nurodytas aplinkybes yra ginčo statinių statybos vykdymas be jo (ar jo teisių pirmtako) sutikimo.

Dėl ieškovo ir ankstesnės žemės sklypo bendraturtės G. V. sutikimo statyti ginčo statinius

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Vienas tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Ieškovas teigia, kad ginčo statiniai ant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo buvo pastatyti, neturint jo sutikimo. Tačiau, kaip pagrįstai byloje nustatyta, ieškovas nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo 2007-10-24 dovanojimo sutarties pagrindu, jo nuosavybės teisės įregistruotos nuo 2007-11-08. Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas atlikus projekto suderinimą 2001-10-19 (t. 1, b. l. 78). Todėl statybos buvo vykdomos ieškovui dar nesant bendraturčiu, pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo surašytas 2008-04-09 (t. 1, b. l. 17–18). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo sutikimas nebuvo reikalingas, kadangi jis tuo metu dar nebuvo žemės sklypo bendrasavininkis. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ankstesnės žemės sklypo bendraturtės G. V. sutikimas buvo gautas, ką patvirtina byloje pateiktas G. V. rašytinis sutikimas (t. 1, b. l. 79). Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šis sutikimas įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas negaliojančiu, pagrįstai vertino ir tai, kad G. V., jai dar būnant bendraturte, jokių pretenzijų ir reikalavimų dėl ginčo statinių statybos nereiškė, t. y. nelaikė, kad jos teisės yra pažeidžiamos. Kadangi nenustatyta, kad V. M. būtų vykdęs statybas kitame jam ar kartu su nurodytais bendraturčiais priklausiusiuose gretimuose žemės sklypuose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo paaiškinimus, kad G. V. sutikimas buvo duotas ne dėl ginčo sklype vykdytų statybų.

Apeliantų teigimu, G. V. sutikimas turėjo būti gautas projekto suderinimo metu ir turėjo būti notarinės formos, todėl tik rašytine forma pateiktas sutikimas yra niekinis. Projekto suderinimo metu galiojusios redakcijos STR 1.07.01:1999 20.1. punkte buvo numatyta, kad inspekcijos tarnyba turi patikrinti, ar projekte yra notariškai patvirtintas bendrasavininkių sutikimas, jei statinys (valda, patalpos) priklauso dviem ar daugiau savininkų. 2001-11-15 įsakymu Nr. 555 nuo 2001-11-29 pakeitus šio punkto redakciją buvo numatyta, kad inspekcijos tarnyba turi patikrinti, ar projekte yra bendraturčių sutikimas, jei statinys (išskyrus daugiabučius namus) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem ar keliems bendraturčiams, t. y. nebenumatė notarinės sutikimo formos (tokia nurodyto punkto redakcija galioja ir šiuo metu). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame teisės akte nustatytas statinio (o ne žemės sklypo) bendraturčio sutikimo davimas. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla ne dėl statinio bendraturčių sutikimo, bet dėl žemės sklypo bendraturčių sutikimo leisti kitam bendraturčiui statyti statinius bendros dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Tik 2001 m. lapkričio 8 d. LR statybos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-583 pakeitus LR statybos įstatymo redakciją (įsigaliojusi nuo 2002-07-01) 23 straipsnio 6 dalies 2 punkte buvo numatyta, jog tam, kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės administracijos tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose. LR statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir tarp kitų dokumentų žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Atsižvelgiant į nurodytą projekto derinimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą spręstina, jog tuo metu (projekto derinimo metu) nebuvo teisės normų, nustačiusių notarinę žemės sklypo bendraturčio sutikimo formą, kaip teigia apeliantai, ir net apskritai nenumatė sutikimo, kuris įstatyme įtvirtintas tik 2002-07-01. Todėl pasikeitus įstatymo nuostatoms prieš pripažįstant statinius tinkamais naudoti ir buvo gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimai.

Atmestini ir apeliantų argumentai, kad pripažįstant esant būtina bendraturčio sutikimo notarinę formą reiktų remtis CK 1.74 straipsniu, kurio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. Bendraturčio sutikimas yra reikalingas įgyvendinant bendrosios nuosavybės teisę, kurios įgyvendinimui yra būtinas bendraturčių sutarimas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tačiau tokiam sutarimui nenumatyta notarinė forma. Todėl toks sutikimas nepripažintinas daiktinių teisių bei nekilnojamo daikto suvaržymo sandoriu CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme ir viso CK kontekste. Vėlesni specialieji teisės aktai (LR statybos įstatymas ir STR) taip pat nenumatė sutikimo notarinės formos. Todėl nagrinėjamu atveju netaikytinas CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir G. V. rašytinis sutikimas nepripažintinas niekiniu.

Dėl apeliantų apeliacinio skundo argumentų, jog projekto derinimo metu buvo teikiami kito žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentai

Apeliantai tvirtina, kad 2001 m. derinant projektą buvo teikiami žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentai, nors patys statiniai buvo projektuoti ir realiai pastatyti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ką, jų nuomone, patvirtina byloje pateikti įrodymai, t. y. projektas buvo suderintas statytojui pateikus neteisingus duomenis apie žemės sklypą, faktiškai pateikus kito žemės sklypo duomenis. Ieškinys šiomis aplinkybėmis nebuvo grindžiamas ir šios aplinkybės niekaip nesusijusios su ieškovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teisių pažeidimu, kadangi nustatyta, jog G. V. sutikimas buvo gautas, o kiti ieškovo nurodyti teisės normų pažeidimai nėra pagrįsti konkrečiu ieškovo teisių pažeidimu. Apeliantų nurodytos aplinkybės, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, neteikia pagrindo byloje neginčijamai konstatuoti esant nustatytus neteisėtus (nusikalstamus) veiksmus, tai galėtų būti atskiro tyrimo dalykas. Tarp šalių nėra ginčo, kad statiniai nuo pat pradžių buvo statomi ir yra pastatyti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovo teisių pažeidimas gali būti vertinamas tik nuosavybės teisų į šį žemės sklypą požiūriu, o nurodytos aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su ieškovo teisių pažeidimu.

Dėl termino ginčyti pripažinimo tinkamu naudoti aktą taikymo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-428/2011). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS5–550/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146–335/2008). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS5–8/2006; 2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146–335/2008).

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą panaikinti pripažinimo tinkamu naudoti aktą, yra praleidęs LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminą. Pirmosios instancijos teismas nors sprendime nėra labai aiškiai nurodęs, nuo kada prasidėjo šio termino eiga, tačiau iš sprendimo argumentų akivaizdu, kad termino pradžia teismas laikė Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie yra vieši ir iš kurių matyti, kad nuo 2008-06-11 galioja įrašas, patvirtinantis, jog ginčo statiniai buvo įregistruoti ginčijamo pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Su tokia teismo išvada nesutinka apeliantai, teigdami, jog namų valdos techninės apskaitos byloje, kurioje yra nurodyto žemės sklypo bei senosios sodybos statinių duomenys, nėra jokios informacijos apie atsakovei nuosavybės teise priklausančius ginčo statinius, o atsakovės statiniams dėl nesuprantamų priežasčių yra suformuota visai atskira kadastro ir registro dokumentų byla (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl ieškovas, kaip sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturtis, objektyviai negalėjo gauti jokių duomenų apie atsakovės statinius, jų statybos ir įregistravimo pagrindus. Kolegija atmeta tokius apeliantų argumentus, nes iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, kad ieškovas pateikdamas ieškinį jau turėjo 2012-06-11 Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą apie statinius, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14–15), ir jame yra nurodyta apie statinių įregistravimą 2008-04-09 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 96 pagrindu, todėl ieškovas nuo 2012-06-11 turėjo informaciją apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus ir nuo šio momento turėjo galimybę pareikšti reikalavimą, tačiau ieškinį pareiškė tik 2012-10-03.

Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą. Šiame kontekste vertintina tai, kad ieškovas, atstovaujamas advokato, nuo 2012-06-11 turėdamas informaciją apie ginčijamą aktą, netrukus 2012-06-28 ir 2012-08-13 prašymais kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl informacijos pateikimo ir tik pastarosios 2012-08-30 raštu ieškovui buvo pateikta 2008 m. balandžio 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 96 kopija (t. 1, b. l. 16). Tik gavęs šio akto nuorašą ieškovas įgijo realią galimybę ginčyti šį aktą, todėl atsižvelgiant į nurodytus ieškovo veiksmus, kreipiantis į valstybės instituciją, ir jo pastangas siekiant apginti savo teises, pripažintina, kad ieškovas terminą kreiptis į teismą dėl nurodyto akto panaikinimo praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl valstybinės institucijos pavėluoto akto kopijos pateikimo. Todėl spręstina, kad būtų pagrindas atnaujinti ieškovo praleistą terminą, tačiau, kaip jau nustatyta, ieškinys vis tiek nebūtų tenkintinas dėl ieškinio nepagrįstumo, dėl ko ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo sprendimą panaikinti ar jį pakeisti.

Dėl trečiojo asmens apeliaciniame skunde suformuluoto reikalavimo įpareigoti atsakovę parengti projektinę dokumentaciją ir statinius įteisinti

Kadangi trečiasis asmuo R. K. šioje byloje nebuvo pareiškusi savarankiškų reikalavimų, o bylos nagrinėjimo metu faktiškai tik palaikė ieškovo poziciją, todėl teikdama apeliacinį skundą jį gali grįsti tik aplinkybėmis ir argumentais, susijusiais su ieškovo pareikštais reikalavimais ir tik dėl ieškinyje nurodyto pagrindo. Dėl šios priežasties nesvarstytini trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, išeinantys už nurodytų ribų, tame tarpe ir trečiojo asmens suformuluotas naujas ieškinio reikalavimas, juolab, kad nenustatytas pareikšto ieškinio pagrįstumas, dėl ko ieškovo ieškinys pagrįstai buvo atmestas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovė S. M. pateikdama atsiliepimus į ieškovo ir trečiojo asmens R. K. apeliacinius skundus patyrė 4 500 Lt (1 303,29 Eur) atstovavimo išlaidas (t. 5, b. l. 65–67), kurias prašo priteisti. Kadangi atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parašymo) viršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 1,5 minimalios mėnesinės algos (Rekomendacijų 8.11 punktas ), todėl iš apeliantų atsakovei S. M. priteistinos šį dydį atitinkančios išlaidos, t. y. iš kiekvieno apelianto po 450 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų – ieškovo L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 450 Eur atstovavimo išlaidų iš kiekvieno apelianto.

Teisėjai Aušra BaubienėNijolia IndreikienėNerijus Meilutis