- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 2-284-805/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00847-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- V. L., R. P., O. P., D. F.
- Atsakovas
- R. K., L. V., S. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. V., J. V.
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, Linai Mažeikaitei, dalyvaujant ieškovėms V. L., R. P., jų atstovei advokatei R. G., atsakovei R. K., jos atstovei advokatei V. L., atsakovui L. V., jo atstovui advokatui G. G., atsakovei S. M., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. L., O. P., R. P., D. F. ieškinį atsakovams R. K., L. V., S. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. V. ir J. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypo ribų ir servituto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės ieškiniu prašo (t.1, b.l.2-10):
1. pripažinti ieškovėms V. L., a/k (duomenys neskelbtini) O. P., a/k (duomenys neskelbtini) R. P., a/k (duomenys neskelbtini) D. F., a/k (duomenys neskelbtini) teisę įregistruoti nekilnojamojo turto registre 20,2374 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal parengtą J. J. individualios įmonės žemės sklypo planą be atsakovų R. K., a/k (duomenys neskelbtini) ir L. V., a/k (duomenys neskelbtini) sutikimo.
2. Atidalinti 20,2374 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal J. J. individualios įmonės parengtą žemės sklypo planą:
dėl 14,0113 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo iš 19,8000 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies atidalijimo:
ieškovėms O. P., a/k (duomenys neskelbtini) R. P., a/k (duomenys neskelbtini) V. L., a/k (duomenys neskelbtini) D. F., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 4,6906 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „C” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
atsakovams R. K., a/k (duomenys neskelbtini) L. V., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 2,2136 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „B” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
atsakovei S. M., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 7,1071 ha žemės sklypo dalį, pažymėtą žemės sklypo projekte indeksu „A” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Dėl 3,2094 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo:
ieškovėms O. P., a/k (duomenys neskelbtini) R. P., a/k (duomenys neskelbtini) V. L., a/k (duomenys neskelbtini) D. F., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 1,0698 ha žemės sklypo dalį, pažymėtą žemės sklypo projekte indeksu „A” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
atsakovams R. K., a/k (duomenys neskelbtini) L. V., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 0,5349 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „C” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
atsakovei S. M., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 1,6047 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „B” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Dėl 3,0167 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. 6901/0003:32, esančio Pašventupio k, Prienų r., atidalijimo:
ieškovėms O. P., a/k (duomenys neskelbtini) R. P., a/k (duomenys neskelbtini) V. L., a/k (duomenys neskelbtini) D. F., a/(duomenys neskelbtini) priteisti 0,9854 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „C” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. 6901/0003:32,esančio (duomenys neskelbtini);
atsakovams R. K., a/k (duomenys neskelbtini) L. V., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 0,6144 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „B” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. 6901/0003:32, esančio Pašventupio k.,Prienų r.,
atsakovei S. M., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 1,4069 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „A” iš 20,2374 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. 6901/0003:32, esančio (duomenys neskelbtini).
3. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 20,2374 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., esančius statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. 4400-0134-2327, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (stoginę, šulinį, lauko tualetą, tvorą, vartus, vartelius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip:
ieškovei O. P., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais: 2-3/9,63; 2-4/1,88; 2-5/19,44; 2-6/11,81; 2-7/21,40,
atsakovei R. K., a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovui L. V., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1/6,67; 1-2/13,76; 1-3/14,32; 1-4/20,30; 1-5/16,99; 1-6/14,03;1-7/15,92.
4. Po 20,2374 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., atidalijimo nustatyti tarnaujančio daikto dalyje - atsakovams R. K., a/k (duomenys neskelbtini) L. V., a/k (duomenys neskelbtini) tenkančioje (priteistoje) žemės sklypo dalyje, J. J. individualios įmonės parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „B” neatlygintinį servitutą naudotis ieškovei O. P., a/k (duomenys neskelbtini) priklausančiomis statinių dalimis - 43 kv.m. statinių servitutą prie ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu Sl; 28 kv.m. statinių servitutą, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu S3 prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu Sl; 28 kv.m. statinių servitutą, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu S3 prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 306 kv.m. kelio servitutą - teisė važiuoti transporto priemone, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu S2.
5. Atidalinti 4,5019 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., pagal J. J. individualios jmonės žemės sklypo kadastrinis (duomenys neskelbtini) bendraturčių pasidalijimo projektą:
ieškovėms O. P., a/k (duomenys neskelbtini) R. P., a/k (duomenys neskelbtini) V. L., a/k (duomenys neskelbtini) D. F., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 1,5006 ha žemės sklypo dalį, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „A” iš 4,5019 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).,
atsakovams R. K., a/k (duomenys neskelbtini) L. V., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 0,7503 ha žemės sklypo dalj, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „C” iš 4,5019 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).,
atsakovei S. M., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 2,2510 ha žemės sklypo dalj, žemės sklypo projekte pažymėtą indeksu „B” iš 4,5019 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
6. Pripažinti ieškovėms V. L., a/k (duomenys neskelbtini) O. P., a/k (duomenys neskelbtini) R. P., a/k (duomenys neskelbtini) D. F., a/k (duomenys neskelbtini) teisę įregistruoti nekilnojamojo turto registre 3,1500 ha miškų ūkio žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., pagal J. J. individualios jmonės žemės sklypo planą, be atsakovų R. K. a/k (duomenys neskelbtini) ir L. V., a/k (duomenys neskelbtini) sutikimo.
7. Priteisti iš atsakovų R. K. a/k (duomenys neskelbtini) ir L. V., a/k (duomenys neskelbtini) visas bylinėjimosi išlaidas ieškovių O. P., a/k (duomenys neskelbtini) R. P., a/k (duomenys neskelbtini) V. L., a/k (duomenys neskelbtini) D. F., a/k (duomenys neskelbtini) naudai.
Atsiliepimas
Atsakovai L. V. (t.1, b.l.63-65) ir R. K. (t.1, b.l.55-57) pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu iš esmės nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovė S. M. su ieškiniu sutinka, mano, kad atsakovams priklausantis turtas yra dalus, faktinė naudojimosi tvarka tarp šalių yra nusitovėjusi (t.1, b.l.39-42).
Trečiasis asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su ieškiniu nesutinka (t.1, b.l.47-49), nes nesutampa žemės sklypo plotas, kuris yra ne 20,2374 ha, o 19,8000 ha, keičiasi paženklintos privačios žemės skypo ribos, kas prieštarauja teisės aktų nuostatoms, nepateiktas visų bendraturčių sutikimas, ieškovių pateiktos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos buvo sugrąžintos kadastrinius matavimus atlikusiai įmonei, kaip neatitinkančios įstatymų reikalavimų, tačiau pakartotiniam suderinimui pateiktos nebuvo.
Tretieji asmenys R. ir J. V. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytais terminais nepateikė, jie teismo posėdyje nedalyvauja. Byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovės ir jų atstovė prašo ieškinį tenkinti. Teismo posėdyje V. L. nurodė, kad visos ribos nubraižytos licenzijuotos įmonės, kuri tai atliko pagal preliminarias ribas. Sutinka, kad permatavus žemės sklypus atsirado nežymus neatitikimas, tačiau grąžintinas sklypas gavosi padalintinas į penkias dalis, kas netrukdo tarpusavyje šalims išsispręsti klausimą. Nurodė, kad vienoje vietoje yra įsiterpęs V. pastatas, tai yra vienintelė nesutampanti riba. Teigia, kad V. su tokiais matavimais sutinka, nes supranta, kad savo pastatu įsiterpė į svetimas ribas. Servitutas reikalingas tam, kad, nepavykus mediacijai, ieškovėms tektų važinėti per atsakovų kiemą.
Ieškovė R. P. parodė, kad gyvenamojo namo tvarka yra eilę metų nusistovėjusi. Dėl žemės sklypų, kuriuose yra statiniai, siūloma nustatyti tvarka atitinka faktiškai situacijai. Paaiškino, kad yra neatitikimas toje dalyje, kurioje įsiterpia V. pastatas ant svetimos žemės. Tenai V. tenkantis žemės galiukas apie 1,6 ha pasislinktų arčiau M. ribos. Toji dalis kur yra pievos - 45019 ha, ja niekas nesinaudoja. Dėl žemės prie upelio - 32094 ha, joje jokia veikla nėra vykdoma, nes tenai prasta žemė. Miško dalies neįreigistravo, kadangi yra mažas plotas, o atsakovai nenori jo įregistruoti kaip atskiro objekto, todėl prašo be jų sutikimo leisti tai padaryti.
Šalies argumentai
Atsakovė R. K. su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovės prašo priteisti daugiau žemės nei, kad turi nuosavybės. Sutinka, kad trijų atskirų žemės sklypų, kuriuos atriboja kelias ir upelis, plotas yra 19,80 ha, tačiau matematiškai su tokiu atidalijimu nesutinka, nes ieškovių nurodytas plotas yra 20,23 ha. Taip yra dėl linijos, kuri ėjo per pastatą. Pagal ieškovių projektą jų žemė būtų viename gabale, o pastatai - kitame, todėl tokia situacija neparanki ir neatitinka faktiniam naudojimuisi. Planų ji nepasirašė ne todė, kad jie nepatinka, o dėl to, kad jie blogai padaryti ir klaidos neištaisytos, juose trūksta vieno sklypo - kelio (30167 ha), kuris yra jų nuosavybė, nes, jeigu platina kelią ir didina jo plotą, tuomet visi žemės sklypai turi matemaitškai mažėti ir paklaida negali būti didesnė. Dėl miško registracijos visų vardu neprieštarautų, kadangi jis nedalus. Dėl 45019 ha pievų ploto ginčo nėra, miškų žemė turėtų būti įregistruota ne tik ieškovių, bet jų visų vardu. Pažymėjo, kad statiniai, kurie įgyti testamento pagrindu ir naudojami jos, yra įteisinti, tuo tarpu Paurienė turi neįteisintų patalpų, kuriomis ji naudojasi. Todėl mano, kad negalima nustatyti naudojimosi tvarką esant neįteisintiems statiniams ir, juolab, atsidalinti žemės sklypus. Nežino ar V. sutiktų dėl koreguotos ribos nustatymo, nes jie nesireipė į atsakovę ir neprašė keisti ribos ties jo pastatais. Pastatai yra įregistruoti V. žemėje ir jo riba tiesi, V. nėra reikalo keisti ribą, ji turėtų likti tiesi. Atsakovė nenori, kad jos naudojamame sklype būtų svetimi pastatai. Servitutas netinka, nes ji sutiktų nupirkti tuos statinius, tuo tarpu ieškovai tais statiniais praktiškai nesinaudoja. Be to, mano, kad norint atsidalinti ir nusistatyti naudojimosi tvarką reikalinga padaryti tinkamus geodezinius matavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas L. V. su ieškiniu nesutinka. Teismo posėdyje paaiškino, kad mediacija rezultato nedavė, mano, kad ieškovių pateikti dokumentai nepagrįsti, nes juose yra daug neatitikimų ir netikslumų. Dėl 6-ojo ieškinio punkto, kad nuosavybė būtų įregistruota keturių asmenų vardu nesutinka. Dėl 5-ojo reikalvimo - pievų yra techinnė problema. Melioracijos grioviai yra valstybinė žemė, o riboženklis negali eiti per valstybinę žemę. Dėl 19,80 ha įregistravimo atskirais trmis žemės sklypais būtų logiška, tačiau keičiant ribą keičiasi ir atsakovams tenkančios žemės ribos, kas prieštarauja įstatymui. Nesupranta kodėl riba turėtų kisti, jeigu to neprašo V.. Dėl 30167 ha esančio prie statinių, jo manymu, lieka bendrybių, ten yra ieškovams priklausantys pastatai ir nesusidaro atskiras vienetas, tenkantis atsakovui.
Šalies argumentai
Atsakovė S. M. su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad jai svarbu, jog kiekine išraiška nesikeistų priklausanti nekilnojamjo turto - žemės dalis, o dėl pastatų jokių pageidavimų ji nereiškia.
Trečiojo asmens Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė A. M. teismo posėdyje su ieškiniu nesutinka. Ji kategoriška, jog tikslinant kadastro duomenis ribos gali būti keičiamos, nurodė, kad jos turi likti tokios, kokios įregistruotos VĮ “Registrų centras” ir pažymėtos žemės reformos žemėtvarkos projekte. Nurodė, kad atidalinti žemės sklypų pagal tokį ieškovių pateiktą planą nėra galimybės, nes teritorijų planavimo ir žemės įstatymai imperatyviai nurodo, kad žemės sklypai gali būti atidalijami tik rengiant sklypo formavimo - pertvarkymo projektą, o šiuo atveju pateikti planai iš esmės neatitinka atidalijimo klausimui spręsti keliamų reikalavimų. Paaiškino, kad tokiais planais būtų galima remtis tik sprendžiant naudojimosi tvarkos tarp šalių nustatymo klausimą. Nurodė, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys tikslinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, t.y. ne tik planas parengiamas, bet ir suformuojama byla. Tokia byla nustatyta tvarka teikiama Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui, kuris, vadovaudamasis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis, išnagrinėja bylą ir priima sprendimą tvirtinti ar ne kadastro duomenų tikslinimą, ar grąžinti medžiagą rengėjui. Kadangi nepriimti sprendimai dėl 19,80 ha ir 3,15 ha žemės sklypų kadastro duomenų tikslinimo, teigia, jog teismui priėmus ieškovėms palankų sprendimą, Nacionalinė žemės tarnyba tikrintų kadastro duomenų bylą ir, radus neatitikimų teritorijų planavimo dokumentuose, ieškinio patenkinimas šioje dalyje neturėtų prasmės. Atstovė nurodė, jog asmenys, kurie nori rengti projektą, turi rašyti prašymą dėl leidimo rengti projektą sąlygų gavimo. Jei tarp šalių iškiltų ginčas dėl parašų, tokiu atveju reikėtų kreiptis į teismą dėl leidimo daryti formavimo pertvarkymo projektą be kitų šalių parašų. Dėl 19,80 ha žemės sklypo parodė, kad yra Nacionalinės žemės tarnybos parengtas raštas, kuriame išreikšta J. J. ĮI pozicija, kad buvo neatitikimas teritorijų planavimo dokumentams, t.y. keitėsi žemės sklypo riba. Tuo metu Kauno apskrities viršininko administracijos vyriausiasis specialistas G. K., tikrindamas bylą, nustatė trūkumus, kuriuos reikėjo pašalinti. Vienas iš jų ir bendraturčių sutikimas, tačiau atstovė iš esmės nesutinka su pačiu atidalijimo projektu ginčo byloje. Dėl sklypo, kur yra keičiama riba, paaiškino, kad visų pirma, bendraturčiai turi kreiptis pas juos dėl kadastro duomenų bylos tikrinimo. Turi būti išreikšta bendraturičių valia, ką jie nori daryti. Nurodė, kad kadastro duomenų tikslinimas ir formavimo pertvarkymo projektas yra du skirtingi dalykai. Kadastro duomenų byloje yra tikslinami kadastro duomenys nekeičiant aplinkinės ribos. Ta aplinkybė, kad skiria kelias, nėra atidalijimas. Rengiant kadastro duomenų bylą į sklypo ribas negali patekti kelias, tai būtų tik duomenų tikslinimas išimant kelią, o ne atidalijimas. Byloje nėra pateikta kelio plano, o kelio planas reikalingas. Tie duomenys, kuriuos pateikė ieškovės, yra kadastro duomenų tikslinimas, o ne žemės sklypų atidalijimas. Dėl sklypo ribos su R. ir J. V., ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė, kad minėtose formavimo pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse numatyta supaprastinta tvarka kaip yra rengiamas perdalijimo planas, bet jam vėlgi yra nustatyti atitinkami reikalavimai. Sutinka, kad sklypo riba eina per pastatą, tačiau pagal teisės aktus riba negali kirsti pastato. Sklypo riba šiuo atveju kerta pastatą. Tai sprendžiama teritorijų planavimo dokumentuose. Paprastais kadastrinių matavimų planais žemės sklypo ribos keisti negalima. Turėtų būti rengiamas supaprastintas amalgamacijos projektas, nekeičiant aplinkinės ribos. Prašo ieškinį pilnumoje atmesti, nes netenkinus pirmesnių reikalavimų, netenka prasmės paskesni ieškinio reikalavimai, susiję pastatų su naudojimosi tvarka, servituto nustatymu bei įteisinimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Šis reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypas padalijamas ar atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar atidalijimu bei suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Tuo tarpu kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Tai reiškia, kad statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies negalimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo nekilnojamieji daiktai šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (t.1, b.l.14-21) matyti, kad ieškovės ir atsakovai yra 19,8000 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 3,1500 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 4,5019 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 19,8000 ha žemės sklype yra pastatai, kurių savininkais yra - ½ O. P. ir po ¼ R. K. bei L. V. (t.1, b.l.14-17). Pastato dalių apskaičiavimo projektas, namo planas, pastatų išsidėstymo sklype planas (t.1, b.l.22-25) nurodo ieškovių siūlomą ieškinio 3-ojo reikalavimo atidalijimo tvarką. Ieškinio 2 ir 4 reikalavimais ieškovės prašo atidalinti dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 20,2374 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tris sklypus pagal pateiktus brėžinius: 32094 ha (t.1, b.l.23), 30167 ha (t.1, b.l.27-28), 140113 ha (t.1, b.l.29), nustatyti šiame žemės sklype servitutus. 45019 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo atidalijimo tarp bendraturčių projektas pavaizduotas plane (t.1, b.l.3032). Bylos duomenimis akivaizdu, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas yra 19,8000 ha, o ne 20,2374 ha. Nors ieškovės ieškinyje nurodo, kad atlikus 19,8000 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus koregavosi sklypo riba, ribojanti šį žemės sklypą su gretimu žemės sklypu, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje” (Žin., 1998, Nr. 33-882; 2005, Nr. 66-2359; 2011, Nr. 105-4924) patvirtinto Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, kad vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, t.y. atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos. Taigi, atliekant 19,8000 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos negalėjo būti keičiamos. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 41-1539) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Nuostatų) 65 punktu, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla pateikiama žemėtvarkos skyriui, kuris patikrina ar: 1) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64 punkte; 2) dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64.1 - 64.5 ir 64.9 punktuose, parengti pagal teisės aktų reikalavimus; 3) žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Pažymėtina ir tai, kad atlikus 19,8000 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3,1500 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius pateiktas tikrinimui šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kaip neatitinkančias anksčiau minėtų Nuostatų reikalavimų, sugrąžino kadastrinius matavimus atlikusiai įmonei. Šių žemės sklypų kadastro duomenų bylos žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti pateiktos nebuvo (t.1, b.l.33). Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Ši imperatyvi teisės norma taip pat įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje, 2.11 punkte. Taigi, atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad atliekant 19,8000 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos negalėjo būti keičiamos, jos turi būti nustatytos tokios, kokios yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir žemės reformos žemėtvarkos projekte. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirtus nekilnojamuosius daiktus. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte reglamentuota, kad žemės sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Vienok, pagal byloje pateiktus planus žemės sklypų atskirais nekilnojamo turto objektais suformuoti galimybių nėra. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje yra apibrėžta, kad žemės sklypo atidalijimas - tai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės pažymėta, kad kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme aiškiai reglamentuota, kad norint atidalinti sklypą ir bendrosios nuosavybės, reikalinga parengti žemės sklypo formavimo - pertvarkymo projektą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad norint atidalinti sklypą, tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Kadangi nagrinėjamoje byloje tokio projekto pateikta nebuvo, todėl įregistruoti atskirus žemės sklypus nekilnojamojo turto registregalimybių nėra. Be to, bylos duomenimis matyti, kad kad 19,8000 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra statiniai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neišsprendus pastato padalijimo ar jo dalies atidalijimo klausimo ir nesuformavus atskirų nekilnojamojo turto objektų, reikalavimas atidalyti dalį žemės iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra pirmalaikis, nes pirmiausia reikėtų išspręsti klausimą dėl pastatų suformavimo atskirais nekilnojamo turto objektais, o tuomet turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl tų pastatų eksploatacijai reikalingų žemės sklypų suformavimo. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Dėl ieškovų reikalavimų pakeisti jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir trečiųjų asmenų Jono ir R. V. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas teismas nesutinka, nes žemės sklypo ribos iš esmės negali būti keičiamos neatlikus formavimo ir pertvarkymo projekto. Žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje numatyta, kad bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų yra žemės sklypų perdalijamas (amalgamacija), kuri daroma įstatymų nustatyta tvarka. Formavimo pertvarkymo projektų rengimą, tvirtinimą reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos apsaugos ministrų 2004-11-04 įsakymu 3D-452/D1-513. Todėl ieškinio dalis, kurioje prašoma pakeisti suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo ribą, pagal bylos duomenis tenkinama būti negali.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pagrįsta manyti, kad vykstant sklypų atidalijimui, turėtų būti teikiamas siūlymas, kad žemė tarp savininkų būtų padalijama tokiu būdu, kur nėra reikalingas servitutas tolimesniam naudojimuisi po statinais. Beje, sprendžiant dėl servituto būtinumo, pasak atsakovės R. K., leidžiama svarstyti ir visiškai kitoks susidarusios situacijos sprendimas, išperkant turtą ir pan., nes priešingai būtų suteikiamas prioritetas ieškovių interesams atsakovų R. K. ir L. V. atžvilgiu. Dėl neatlygintinio servituto, kas iš viso prieštarauja teisminei praktikai, galiausiai teismo posėžio metu ieškovėms nurodžius 700 Lt sumą, nustatymo, manytina, kad toks ieškinio reikalavimas betarpiškai susijęs su pirmesniais reikalavimais (nepadalijus sklypo, esant nesutvarkytai statinių registracijai) servitutas netenka prasmės. Todėl reikalavimas dėl padalijimo pagal siūlymą, kuris negali būti tvirtinamas, nesudaro pagrindo ieškinio šioje dalyje tenkinimui, todėl ieškinys atmestinas. Dėl 4,5019 ha žemės sklypo atidalijimo tarp bendraturčių pažymėtina, kad atidalinti žemės sklypą galima tik rengiant formavimo pertvarkymo projektą. Nors neatitikimų 4,5019 ha žemės sklypo plane nenustatyta, tačiau toks ieškovių pateiktas planas nėra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį atidalijami žemės sklypai. Dėl šio sklypo viešojo administravimo subjekto sprendimas tikrinti kadastro duomenis priimtas nebuvo. Kaip jau minėta tik įstatymų nustatyta tvarka patvirtinus formavimo pertvarkymo projektą rengiami atskirų objektų kadastriniai matavimai. Byloje duomenų, kad toks projektas būtų parengtas, nėra. Dėl 6-ojo ieškinio reikalavimo, atsakovai neprieštarautų dėl teisinės registracijos, tačiau ne tik ieškovių, bet visų jų vardu, jeigu žemės sklypo duomenys faktiškai atitiktų pagal kadastro duomenų bylą. Todėl, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas pilnoje apimtyje.
Teismui pateikti įrodymai, kad už teisines paslaugas ieškovė V. L. sumokėjo advokatei R. G. 3000 Lt (t.4, b.l.68), atsakovė R. K. advokatei V. L. sumokėjo 1770 Lt (t.4., b.l. 3-6), atsakovas L. V. pateikė įrodymus dėl 2800 Lt atstovavimo paslaugų apmokėjimo advokatui G. G. (t.4, b.l.9-11). Nors 2800 Lt suma ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų maksimalių išlaidų už advokato teisinę pagalbą (teisines konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiiaga, dalyvavimą teismo posėdžiuose), tačiau teismas vertina tai, jog advokatas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įstojo jau įpusėjus bylos eigai, todėl ši suma laikytina per didele ir atsižvelgiant į proporcingumo, teisingumo bei protingumo principus, Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius bei susiklosčiusią teismų praktiką, mažintina iki 2000 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atmetus ieškovių ieškinį, atsakovai jų turėtų išlaidų neatlygina (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Iš ieškovių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 94 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-265, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. L., O. P., R. P., D. F. po 442,50 Lt išlaidų iš kiekvienos jų advokato pagalbai R. K. apmokėti.
Priteisti iš V. L., O. P., R. P., D. F. po 500 Lt išlaidų iš kiekvienos jų advokato pagalbai L. V. apmokėti.
Priteisti iš V. L., O. P., R. P., D. F. iš kiekvienos jų po 78,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.