Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. K. prašė patenkinti jos pareiškimą. Pareiškėjos teigimu, ji visą laiką gyveno name (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jos tėvams. Tėvai gyveno atskirai (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi name, mokėjo visus mokesčius susijusius su namu. Pareiškėjos teigimu, ji negyvena name nuo 2016 m., kadangi jis turi būti suremontuotas. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad J. M. yra netikra jos sesuo, su kuria nebendrauja ilgą laiką.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė D. V. prašė patenkinti pareiškimą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad pareiškėja po motinos ir tėvo mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarą, tačiau jų palikimą priėmė pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, t. y. liko gyventi tėvams priklausiančiame name, mokėjo mokesčius už žemę, elektrą.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. M. prašė patenkinti pareiškimą. Paaiškino, kad ji nepretenduoja į namą (duomenys neskelbtini), kad yra netikra J. K. dukra, kad buvo įsidukrinta J. K.. Patvirtino, kad pareiškėja po savo tėvų mirties priėmė jų palikimą, kadangi pareiškėja visada gyveno name (duomenys neskelbtini), mokėjo už jį mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad G. K., mirusi 1990 m. liepos 25 d., ir jos sutuoktinis J. K., miręs 1997 m. gegužės 14 d., buvo pareiškėjos tėvai (13-15, 25, 29, 154, 172 b. l.). Mirus pareiškėjos motinai G. K., nei pareiškėjai, nei kiti asmenys nesikreipė į notarų kontorą dėl G. K. palikimo priėmimo (27, 28 b. l.). Mirus pareiškėjos tėvui J. K., jo palikimą priėmė suinteresuotas asmuo J. M., kreipdamasi į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo. Suinteresuotam asmeniui 1998 m. sausio 21 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kurio duomenimis J. M. paveldėjo gyvenamąjį namą su priestatu, ūkinius pastatus ir kiemo įrengimus (duomenys neskelbtini)bei piniginį indėlį ir kompensaciją (30, 31 b. l.).

Po J. K. mirties jo vardu liko įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį kitų inžinerinių įrenginių (duomenys neskelbtini) (17, 18 b. l.). Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimais, šiame name ir iki tėvų, ir po jų mirties liko gyventi pareiškėja. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimais nustatyta, kad būtent pareiškėja po tėvų mirties likdama gyventi name (duomenys neskelbtini), mokėjo visus mokesčius, susijusiu su šio namo išlaikymu ir tvarkymu.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikėjų G. K. mirties dieną (1990 m. liepos 25 d.) ir J. K. mirties dieną (1997 m. gegužės 14 d.) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau –1964 m. CK), kurio 587 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja po motinos G. K. ir tėvo J. K. mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jiems priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), bei elgėsi kaip šio turto savininkė: gyveno namo dalyje, kuri priklausė jos tėvams (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis), tvarkė mirusiųjų priklausiusį turtą, asmeninius daiktus, mokėjo komunalinius mokesčius už nekilnojamąjį turtą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad R. K. po savo motinos G. K. ir tėvo J. K. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė jų palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą, nustatant, kad R. K. priėmė palikimą po motinos G. K., mirusios 1990 m. liepos 25 d., mirties, ir po tėvo J. K., mirusio 1997 m. gegužės 14 d., mirties, pradėjusi jų paliktą turtą faktiškai valdyti. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po G. K. ir J. K. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos G. K., gimusios (duomenys neskelbtini) mirusios 1990 m. liepos 25 d., mirties, ir po tėvo J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio 1997 m. gegužės 14 d., mirties, priėmė jų palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.