Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei A. M. L dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atsakovės A. M. L. priešieškinį ieškovei R. K. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. kovo 3 d. teisme gauta šalių taikos sutartis, 2020 m. kovo 12 d. atsakovės prašymas patvirtinti taikos sutartį rašytinio proceso tvarka.

Teismas išsprendžia byloje pateiktos taikos sutarties tvirtinimo klausimą rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalis.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

taikos sutartis tvirtinama, byla nutraukiama.

Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Šalių pateiktoje taikos sutartyje nurodyta, kad joms žinomos CPK numatytos taikos sutarties sudarymo procesinės pasekmės (Taikos sutarties 5 punktas). Vadovaujantis CPK 293 straipsnio 5 punktu ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį. Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.985 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Šalių 2020 m. kovo 3 d. pateiktos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ar kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų, todėl yra pagrindas taikos sutartį patvirtinti ir bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Šalys taikos sutartimi susitarė, kad bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos nereikalauja (Taikos sutarties 4 punktas), todėl jų turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

Valstybė šioje byloje turėjo 11,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 94 straipsnio 2 dalimi, Taikos sutarties 3 punktu, šių išlaidų atlyginimas turi būti priteistas iš šalių lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos po 5,73 Eur. Atsakovė buvo atleista nuo 50 proc. valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu. Todėl laikytina, kad iš atsakovės turi būti priteista 2,86 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.

Šalims sudarius taikos sutartį, atsakovei turi būti grąžinta 75 procentai byloje sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 11,25 Eur (15 Eur x 75/100) (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo netenkinamas, kadangi jos sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis įskaitytas kaip žyminis mokestis už pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Ieškovė buvo atleista nuo 151 Eur dydžio žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinio pareiškimą, 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo grąžinti ieškovei šioje byloje sumokėto žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi sumokėti 2,86 Eur proceso dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, o jai turi būti grąžinta 11,25 Eur žyminio mokesčio, teismas nutaria įskaityti atsakovės mokėtiną valstybei išlaidų atlyginimą į jai grąžintiną žyminį mokestį. Todėl nustatoma, kad ieškovei grąžinama 8,39 Eur žyminio mokesčio.

Bylos duomenimis atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleista nuo 50 proc. dydžio žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir proceso išlaidų mokėjimu. VGTPT pateiktos 2019 m. gruodžio 30 d. pažymos Nr. NTP-7-7249 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei šioje byloje išlaidos sudaro 78 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartimi iš esmės patenkinti ir ieškinio, ir priešieškinio reikalavimai, sprendžia, kad ½ dalis valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidų atlyginimo turi būti priteista ir iš ieškovės R. K., ir iš atsakovės A. M. L. (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 3, 5 punktai). Todėl iš šalių valstybės naudai priteisiama po 39 Eur valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Byloje patvirtinus taikos sutartį bei tuo pagrindu nutraukus civilinę bylą, 2020 m. balandžio 7 d. 10:00 teismo posėdis atšaukiamas.

Patvirtinus šalių taikos sutartį ir dėl to nutraukus bylą, šioje byloje 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 149 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294 ir 295 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. e2-790-1070/2020 sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria nustatyti pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką:

1.1. A. M. L, asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudojasi pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1/2,77 kv. m., 1-2/3,66 kv. m., 1-3/8,16 kv. m., 1-4/8,05 kv. m., 1- 5/14,57 kv. m., 1-6/9,45 kv. m. ir 1-7/8,74 kv. m.;

1.2. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-1/5,98 kv. m., 2-2/5,89 kv. m., 2-3/24,41 kv. m., 2-4/9,76 kv. m., 2-4A/l,00 kv. m. ir 2-5/11,07 kv. m.;

1.3. A. M. L, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kitais inžineriniais statiniais-kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi bendrai.

2. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už jai tenkančią naudotis didesnę dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigoja A. M. L, asmens kodas (duomenys neskelbtini), sumokėti 300 Eur (trijų šimtų Eur) dydžio vienkartinę piniginę kompensaciją, sumokėdama ją per 10 (dešimt) dienų nuo Taikos sutarties pasirašymo dienos.

3. Teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų šioje civilinėje byloje siuntimu bei įteikimu, įsipareigoja apmokėti abi šalys lygiomis dalimis.

4. Šalys pareiškia, kad bylinėjimosi išlaidų padengimo vieni iš kitų nereikalauja.

5. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, t. y. šalims yra žinoma, kad Teismui patvirtinus Taikos sutartį bei nutraukus bylą, šalys nebegalės pakartotinai kreiptis į Teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu ir kad Teismo patvirtinta Taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

6. Šalys pareiškia, kad Taikos sutartis atitinka šalių interesus, sudaryta gera valia ir neprieštarauja geros moralės principams.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-790-1070/2020.

Grąžinti atsakovei A. M. L, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,39 Eur (aštuonis Eur 39 ct) žyminio mokesčio (mokėjimas atliktas 2020 m. sausio 5 d., iš viso sumokėta 15 Eur).

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi teismo nutartimi.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39 (trisdešimt devynių) Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidų atlyginimą ir 5,73 Eur (penkių Eur 73 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39 (trisdešimt devynių) Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą.

Valstybės naudai priteistas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybei priteistas procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Mokėjimų valstybei įrodymus reikia pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.

Atšaukti teismo posėdį, paskirtą 2020 m. balandžio 7 d. 10:00 val.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei A. M. L griauti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Įsiteisėjusios teismo nutarties kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.