Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-215/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-02-24
Bylos Nr.: 2A-215/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas: V. J.
Ieškovas: J. M.

Civilinė byla Nr. 2A-215-2014Procesinio sprendimo kategorija: 63

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-1202-253/2012 pagal ieškovo J. M. ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui V. J..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. sprendimu už akių ieškovo J. M. ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo V. J. 280000 Lt skolą, 4718,28 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą (284718,28 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1000 Lt žyminio mokesčio, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 5694 Lt žyminio mokesčio. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą ir procesą byloje atnaujino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (1 t., 100–102 l.).

Šalies argumentai

Ieškovas patikslino ieškinį ir prašė priteisti 280000 Lt paskolą, 4564,38 Lt palūkanas, skaičiuojamas nuo 2011 m. liepos 1 d. iki bylos iškėlimo teisme, t. y. iki 2011 m. spalio 28 d., taip pat procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. gegužės 4 d. atsakovas pagal paskolos raštelį pasiskolino iš ieškovo 280000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. liepos 1 d. Paskolos raštelyje atsakovas nurodė, kad paskolos sumą gavo grynaisiais.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas pinigų iš ieškovo nesiskolino. Laikė paskolos raštelį suklastotu arba ieškovo išgautu apgaulės būdu. Nurodė, jog šalys kartu dirbo nuo 2000 metų, ieškovas buvo UAB „ALOVĖ“ akcininkas ir darbuotojas, kuris atsakovo atostogų metu pavaduodavo pastarąjį. Taip pat nurodė, jog atsakovas su kitais dokumentais galimai perdavė ieškovui tuščią popieriaus lapą, kuriame galėjo būti atsakovo parašas ir UAB „ALOVĖ“ antspaudas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą už akių: priteisė iš atsakovo ieškovui 280000 Lt skolą, 4564,38 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (284564,38 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1000 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2012 m. spalio 9 d. specialisto išvadą, nustatė, jog 2004 m. gegužės 4 d. paskolos raštelyje pasirašė atsakovas (1 t., 132–134 l.), todėl darė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas suklastojo parašą paskolos dokumente. Nors specialistas negalėjo nustatyti, ar parašas, esantis paskolos raštelyje, buvo pasirašytas anksčiau nei išspausdintas tekstas (1 t., 135–138 l.), tačiau tai nepaneigė atsakovo parašo autentiškumo ir nepatvirtino atsakovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovas ant tuščių lapų su jo parašu išspausdino paskolos raštelį. Kadangi specialisto išvadose nebuvo konstatuoti byloje įrodinėtini teisiškai reikšmingi faktai, pirmosios instancijos teismas taip pat vertino kitus su įrodinėtomis aplinkybėmis susijusius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovas civilinėse bylose Nr. 2-18-47/2008 ir 2-1503-622/2009 nekėlė klausimo dėl ginčijamos skolos grąžinimo ar tarpusavio skolų užskaitymo, kadangi nebuvo suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šalių finansinius bei kitus dokumentus, nustatė, jog šalis siejo dažni piniginiai santykiai, kuriuos šalys fiksavo raštu, todėl konstatavo, jog paskolos raštelį surašė ieškovas. Taip pat nurodė, jog pats atsakovas pripažino, jog skolos raštelyje, pagal kurį jis skolinosi pinigus iš kitų asmenų, pavyzdžiui iš G. B., taip pat dėjo UAB „ALOVĖ“ antspaudą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, išspręsdamas bylą ir tenkindamas ieškinį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su bylos nagrinėjimo sustabdymu.

2. Šalys kartu dirbo nuo 2000 metų, ieškovas buvo UAB „ALOVĖ“ akcininkas ir darbuotojas, kuris atsakovo atostogų metu pavaduodavo pastarąjį. Atsakovas su kitais dokumentais perdavė ieškovui tuščią popieriaus lapą, kuriame galėjo būti atsakovo parašas ir UAB „ALOVĖ“ antspaudas. Ieškovas neneigė, kad dirbo kartu su atsakovu, pavirtino, kad pavaduodavo ieškovą jo atostogų metu, kad dirbant kartu su atsakovu UAB „ALOVĖ“ turėjo tuščių lapų su atsakovo parašais. Tačiau teismas priimdamas sprendimą visiškai nepasisakė, kodėl bylos nagrinėjimo metu patvirtintos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skolos dokumento tekstas buvo atspausdintas vėliau nei jame pasirašė atsakovas. Tai, kad 2012 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje konstatuota, jog nėra galimybės nustatyti, ar parašas, esantis 2004 m. gegužės 4 d. paskolos raštelyje, yra pasirašytas anksčiau nei išspausdintas tekstas, visiškai nepatvirtina fakto, kad skolos dokumente esančiu parašu patvirtinama prievolė pagal paskolos sutartį. Be to, visas skolos dokumento tekstas yra atspausdintas ir tik atsakovo parašas yra autentiškas.

3. Teismas pažeidė atsakovo teisę teikti byloje įrodymus, apribojo galimybę nustatyti visas byloje reikšmingas aplinkybes, nes atmetė atsakovo prašymą įpareigoti ieškovą pateikti jo turto deklaraciją už 2004 metus. Minėti duomenys būtų patvirtinę, ar ieškovas paskolos dokumento sudarymo metu buvo finansiškai pajėgus suteikti 280000 Lt dydžio paskolą.

4. Civilinėse bylose Nr. 2-18-47/2008, 2-1503-622/2009, kuriose bylos šalis taip pat siejo prievoliniai santykiai išduotų vykdomųjų dokumentų pagrindu, buvo realiai nukreiptas išieškojimas vykdymo procese iš ieškovo atsakovui. Todėl yra visiškai nerealu, jog bylos šalis siejant priešpriešiniams prievoliniams santykiams, nebūtų buvęs sprendžiamas klausimas dėl kitokių nepriverstinių prievolės įvykdymo būdų (įskaitymas, novacija ir pan.), kurių taikymas yra galimas ir nesant suėjusiam prievolės vykdymo terminui. Kiekvienas vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo yra suinteresuotas kuo ekonomiškesniu ir operatyvesniu prievolės įvykdymu, tačiau minėtose bylose nėra jokių duomenų, kad buvo imtasi kokių nors priemonių neigiamiems padariniams atsirasti. Tuo tarpu, teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog prievolės pagal paskolos dokumentą termino nesuėjimas lemia tai, jog šalys nebūtų ėmusios protingų priemonių nuostoliams sumažinti. Todėl minėtos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas paskolos dokumento nepasirašė, paskolos dalyko negavo.

5. Teismas nepriėmė ir neanalizavo 2004 m. rugsėjo 15 d. atsakovo pasiūlymo ieškovui per 14 d. patvirtinti arba paneigti piniginių pretenzijų atsakovui egzistavimą. Ieškovas per pasiūlyme nustatytą terminą nepateikė atsakovui jokių duomenų apie turtinių pretenzijų atsiradusių iki 2004 m. rugsėjo 15 d. egzistavimą. Tai patvirtina faktą, kad paskolos sutartis tarp atsakovo ir ieškovo sudaryta nebuvo, todėl atsakovas negalėjo patvirtinti paskolos raštelyje apie paskolos dalyko gavimą. Be to, 2004 m. rugsėjo 15 d., paskolos lapelio sudarymo metu, atsakovo turtinė padėtis buvo gera ir nebuvo jokio pagrindo imti 280000 Lt dydžio paskolą iš ieškovo. 2005 m. gegužės 26 d. atsakovas suteikė ieškovui trumpalaikį 30000 Lt kreditą, tačiau teismas į bylą pateikto įrodymų taip pat nepriėmė ir visiškai neanalizavo.

6. Teismas be pagrindo konstatavo, kad atsakovas pats patvirtino, jog asmeniniuose dokumentuose taip pat naudodavo UAB „ALOVĖ“ antspaudą.

7. Teismas rėmėsi tik 2004 m. gegužės 4 d. skolos rašteliu, kurio tikrumo vienareikšmiškai nepatvirtino ir ikiteisminiame tyrime pateiktos specialistų išvados. Teismas nevertino kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat ir byloje pateiktų atsakovo ir ieškovo finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų, šalių tarpusavio susirašinėjimo dokumentų, kuriuose sprendžiamas prievolių tarp šalių egzistavimo klausimas, šalių turtinių ginčų kitose civilinėse bylose sprendimo aplinkybių, paskolos dalyko perdavimo aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu pateiktų specialistų išvadų pagrįstumo ir naudotų metodų tinkamumo ir kt.

8. Ikiteisminio tyrimo byloje sprendžiamas klausimas dėl 2004 m. gegužės 4 d. paskolos raštelio tikrumo ir jo sudarymo aplinkybių. Teismas sustabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą pripažino, kad negali pats nustatyti pateikto paskolos raštelio ir jo sudarymo aplinkybių, kurios yra nagrinėjimo dalykas civilinėje byloje. Minėtame ikiteisminiame tyrime sprendimas dėl tolimesnio tyrimo eigos, pateiktų specialisto išvadų vertinimo bei ekspertizės skyrimo nėra priimtas, todėl nepriimant sprendimo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo yra suvaržytos atsakovo procesinės teisės, pažeistas rungtyniškumo principas. Sprendimas priimtas remiantis specialisto išvada, kurios išsamumas, pakankamumas, pagrįstumas ir naudotų metodų patikimumas ikiteisminio tyrimo metu nėra patikrinti ir įgalioto asmens įvertinti. Todėl yra padaryti procesinių teisės normų pažeidimai, turintys įtakos teismo priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Kadangi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas ir byla išnagrinėta, kol nėra priimtas sprendimas dėl šiai bylai svarbių aplinkybių, byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprenidmą palikti nepakeistą (2 t.,3-10 l.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą už akių: priteisė iš atsakovo ieškovui 280000 Lt skolą, 4564,38 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (284564,38 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1000 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas nesutikdamas su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą.

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2013). Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas prezumpcijas, t.y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantas 2004 m. gegužės 4 d. pasirašė paskolos raštelį, kuriuo pasiskolino iš ieškovo 280000 Lt ir įsipareigojo minėtą sumą grąžinti iki 2011 m. liepos 1 d. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodamas tuo, jog minėtas paskolos raštelis buvo suklastotas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011).

Nagrinėjamu atveju 2012 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje konstatuota, jog 2004 m. gegužės 4 d. paskolos raštelyje, pagal kurį V. J. pasiskolina iš J. M. 280000 Lt ir įsipareigoja grąžinti iki 2011 m. liepos 1 d., esantį parašą V. J. vardu pasirašė V. J. (1 t., 132-134 l.). 2012 m. spalio 12 d. specialisto išvadoje konstatuota, jog tikėtina, kad tirti pateiktame paskolos raštelyje tekstas ir po juo esanti data bei įrašas „V. J.“ yra išspausdinti tuo pačiu spausdintuvu, vienu spausdinimo veiksmu, t.y. tuo pačiu metu (1 t., 135-138 l.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog nebuvo nustatyta, ar parašas, esantis minėtame paskolos raštelyje, yra pasirašytas anksčiau nei išspausdintas tekstas, tačiau nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo paneigtas apelianto parašo autentiškumas ir nepatvirtintos apelianto nurodytos aplinkybės, jog ieškovas ant tuščių lapų su apelianto parašu išspausdino paskolos raštelį.

Teisėjų kolegija apelianto argumentus, jog šalis siejant darbiniams santykiams, apeliantas galėjo su kitais dokumentais perduoti ieškovui tuščią popieriaus lapą, kuriame galėjo būti atsakovo parašas ir UAB „ALOVĖ“ antspaudas, laiko nepagrįstomis prielaidomis, siekiant išvengti atsakomybės, prisiimtos pagal paskolos raštelį. Be to, apeliantas, būdamas įmonės direktoriumi bei prisiimdamas atsakomybę už savo veiksmus, privalėjo elgtis apdairiai, rūpestingai bei atidžiai ir nepasirašinėti ant tuščių lapų ir tokiu būdu nesukelti sau neigiamų padarinių.

Pažymėtina, jog iš paskolos raštelio turinio matyti, jog apeliantas pasirašydamas minėtą paskolos raštelį patvirtino apie visos paskolos sumos gavimą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskolos raštelio turinys aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuoja pinigų perdavimo ir gavimo faktą, o apelianto argumentai, paskolos raštelis nepatvirtina paskolos dalyko perdavimo apeliantui bei paskolos sutarties sudarymo fakto, laikomi nepagrįstais.

Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-18-47/2008, 2-1503-622/2009, kuriose ginčo šalis taip pat siejo prievoliniai santykiai. Palangos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 13 d. sprendimu netenkino apelianto ieškinio dėl pripažinimo negaliojančiu 2007 m. vasario 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), pareikštą J. M.. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paliko nepakeistą minėtą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2-18-47/2008). Tuo tarpu, civilinėje byloje Nr. 2-1503-622/2009 Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu patenkino apelianto ieškinį ir priteisė iš J. M.123600 Lt skolą, 24040,60 Lt palūkanas, 5 procentų metines palūkanas. Nors ginčo šalis sieja priešpriešiniai prievoliniai santykiai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas įrodymų sąsajumo taisyklės atmetė apelianto argumentus dėl tarpusavio skolų užskaitymo kaip nepagrįstus. Vien tai, jog ieškovas nekėlė klausimo dėl tarpusavio skolų užskaitymo nesudaro pagrindo pripažinti paskolos raštelį suklastotu, nepaneigia pinigų perdavimo fakto.

Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su bylos nagrinėjimo sustabdymu. CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Kasacinis teismas kategoriškai ir nuosekliai laikosi pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginė prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008). Ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniai įrodymai civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-10/2007). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą iki ikiteisminiame tyrime bus gauta specialisto išvada arba atlikta rašysenos ekspertizė (1 t., 124-125 l.). Gavęs specialisto išvadas, pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 22 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą (1 t., 141 l.) ir remdamasis jomis bei kitais byloje esančiais įrodymais priėmė ginčijamą sprendimą. Todėl apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą remdamasis specialisto išvada, kurios išsamumas, pakankamumas, pagrįstumas ir naudotų metodų patikimumas ikiteisminio tyrimo metu nėra patikrinti ir įgalioto asmens įvertinti, laikytini nepagrįstais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos rašytinių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų įrodinėjimo taisyklių (CPK 176–179 str., 185 str., 189 str.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino atsakovų pateiktų teisinių argumentų. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.) bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas neįrodė jog 2004 m. gegužės 4 d. paskolos raštelis buvo suklastotas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai priteisė iš apelianto ieškovui 280000 Lt skolą, 4564,38 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (284564,38 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1000 Lt žyminio mokesčio.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi apelianto apeliacinis skundas netenkintinas, pastarojo prašymas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atmestinas CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijamu sprendimu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jam naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėMarytė MitkuvienėEgidija Tamošiūnienė