- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- A-1047-662/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01985-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui, ,,Registrų centras"
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjos R. B. (toliau – ir pareiškėja) skundo reikalavimą panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. cspr1-132 (toliau – ir centrinio registratoriaus sprendimas).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams 2018 m. vasario 20 d. pateikė skundą (administracinė byla Nr. I-2694-289/2018) dėl Šiaulių rajono savivaldybės, Kužių seniūnijos ir teritorinio registratoriaus (Šiaulių filialo) ginčytinų procesinių veiksmų įvertinimo nuo 2016 metų bei žalų priteisimo. Vienas iš skunde keliamų reikalavimų yra glaudžiai susijęs su antstolio R. K. ir VĮ Registrų centro Šiaulių filialo veikomis 2016–2017 metais, kurios gali būti susaistytos korupciniais ryšiais su minėtu antstoliu, Šiaulių apylinkės teismo teisėjais, Šiaulių rajono savivaldybe, Kužių seniūnija, bei kitais subjektais. Minėtame skunde (įskaitant patikslinimus) buvo keliamas klausimas dėl teritorinio registratoriaus (VĮ Registrų centro Šiaulių filialo) 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (8.6.16.) ŠS-450 (toliau – ir 2017 m. balandžio 18 d. sprendimas). Minėtas sprendimas buvo gautas ir į administracinę bylą pateiktas 2018 m. balandžio 27 d. Šio dokumento nagrinėjimas buvo būtinas nustatant kitų bylos subjektų veiksmais padarytus įstatymų pažeidimus.
3. Pareiškėja 2018 m. gegužės 3 d. skundu (prašymu) kreipėsi į VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją (toliau – ir Komisija), kurios prašė atstatyti terminą 2017 m. balandžio 18 d. sprendimui apskųsti ir skundą dėl tokio sprendimo atsiradimo perduoti tirti kitoms teisėsaugos institucijoms. Gautas atsakymas turėjo suteikti teisines galimybes tolesnei administracinės bylos nagrinėjimo eigai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose. Centrinio registratoriaus atsakymo pagrindu būtų nagrinėjamos kitos veikos, padarytos Šiaulių rajono savivaldybės, Kužių seniūnijos, teritorinio registratoriaus ir kitų bylos subjektų, dėl kurių, pareiškėjos vertinimu, ji yra nukentėjusi, iš jos atimtas paveldėtas turtas ir panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys, dėl kurių buvo sustabdyta senatvės pensija.
4. Teikdama skundą centriniam registratoriui pareiškėja buvo nurodžiusi priežastis dėl kurių yra būtina atnaujinti skundo padavimo terminą dėl 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo apskundimo, nurodė veikas, sprendimus, nutartis, kurios buvo priimtos civilinėse bylose ir vykdomojoje byloje Nr. 98-1064/2011, aprašė antstolio R. K. atliktus neteisėtus veiksmus, pirkėjo J. B. ir teritorinio registratoriaus (Šiaulių filialo) veiksmus, nurodė dokumentų iš VĮ Registrų centro gavimo aplinkybes, būdus ir terminus. Minėtame skunde pareiškėja buvo išdėsčiusi skundžiamo dokumento tikslus ir motyvus, apibūdino trumpą priešistorę iki 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo priėmimo, aprašė vykdytų varžytynių trumpas aplinkybes bei pateikė įrodymus, nurodė pirkėjo I. B. turto įregistravimo VĮ Registrų centre aplinkybes, išdėstė sprendimo 2017 m. balandžio 18 d. sudarymo aplinkybes, dėl ko jis buvo „būtinas“ ir kuriuo buvo neva „ištaisytos“ ankstesnės registratoriaus klaidos, išvardino, tikėtina, procesines klastotes ir terminų vilkinimo faktus iki senaties terminų.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjos skunde Komisijai nurodyti veiksmai galėjo būti atlikti dėl korupcijos, kadangi jų seka aiškiai prieštarauja įstatymui, procesas buvo fabrikuojamas, todėl jo vėlesniame etape, vėliau sekę kiti turto atėmimo, jo įforminimo veiksmai, susiję su pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimu bei jos turto atėmimu ir jos šeimos narių iškeldinimo iš patalpų ne teismo tvarka, sudaro teisinius pagrindus, kurie gali būti nagrinėjami jau pagal baudžiamąjį įstatymą.
6. Pareiškėjos teigimu atsakovas, nagrinėdamas jos 2018 m. gegužės 3 d. skundą, apsiribojo tik skundžiamuoju objektu ir data. Pareiškėja teigė savo skunde nurodžiusi, jog teritorinio registratoriaus 2017 m. balandžio 18 d. sprendimas yra biurokratinių manipuliacijų, maskuotės ir teisės pažeidimų pasekmė. Jo ištakos siekia neteisėtas varžytynes. Pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį varžytynės įvykti negalėjo, kadangi antstolio R. K. 2016 m. kovo 2 d. patvarkymas buvo pripažintas naikintinu.
7. Skundžiamame sprendime atsakovas teigia apie I. B. nuosavybės teisės atsiradimą ir tai yra ne tiesa – iš neįvykusių varžytynių nuosavybė atsirasti negalėjo ir negalėjo būti įforminta. Centrinis registratorius pritarė neteisėtus veiksmus vykdžiusiam antstoliui R. K. ir I. B. nuosavybę kildino iš negalėjusių įvykti varžytynių.
8. Pareiškėja nurodė tokią jos vertinimu neaiškaus proceso eigą: 1) 2016 m. gegužės 6 d. teismo nutartimi varžytynių skelbimo 2016 m. kovo 2 d. patvarkymas buvo naikintinas, tačiau varžytynės antstolio vis viena buvo vykdomos; 2) po varžytynių baigties (2016 m. balandžio 1 d. pirkėjas I. B. turtą VĮ Registrų centre įregistravo 2016 m. balandžio 18 d.; 3) I. B. 2016 m. kovo 20 d. atsiliepime yra rašoma, kad jis pinigus už įgytą daiktą susimokėjo 2016 m. balandžio 19 d.; 4) įgytam turtui įregistruoti antstolis turto pardavimo aktą Nr. S-5298-16 surašė tik 2016 m. balandžio 25 d., kas yra vienintelis teisinis dokumentas, kurio pagrindu I. B. tik po 2016 m. balandžio 25 d. galėjo kreiptis į registratorių įforminti savo turtą.
9. Atsakovas neįsigilino į skundo esmę ir neišnagrinėjo 2018 m. gegužės 3 d. skundo iš esmės. Atsakovo teiginys apie I. B. nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus yra niekinis ir nepagrįstas jokiais dokumentais. Registravimo ar turto realizavimo veiksmai laikytini atvira vagyste ir turto uzurpavimu teisinėmis priemonėmis ne įstatymo nustatyta tvarka, o atsakovas atsisakė priimti 2018 m. gegužės 3 d. skundą formaliais pagrindais.
Atsiliepimas
10. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
11. Atsakovas paaiškino, kad skundžiamas centrinio registratoriaus 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo priėmimo teisiniai argumentai išdėstyti sprendime ir pagrįsti galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl naikinti sprendimą nėra pagrindo. Atsakovas pažymėjo, kad priimdamas procesinį sprendimą, nenagrinėjo pareiškėjos skundo esmės (faktinių / teisinių aplinkybių), todėl ir atsiliepime dėl jų nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
12. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 3 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-473-856/2017, kurioje išnagrinėjo pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-218-949/2017 pagal pareiškėjos ieškinį dėl vykdomojo rašto Nr. S-3775(2010-10-14) panaikinimo, 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-5298-16 panaikinimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
14. Teismas nustatė, kad antstolis R. K. 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-5298-16 2016 m. balandžio 1 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 118051 I. B. pardavė R. B. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini); šio pardavimo iš varžytynių akto pagrindu I. B. nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre; teismas nustatė, jog duomenų, jog šis aktas būtų nuginčytas teismine tvarka, nėra.
15. Byloje buvo nustatyta, kad teritorinis registratorius 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu informavo I. B., kad nustatė, jog Nekilnojamojo turto registre klaidingai nurodytas I. B. nuosavybės teisių įsigijimo pagrindas – 2016 m. balandžio 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-5298-16; teritorinis registratorius ištaisė klaidingus duomenis nurodant I. B. nuosavybės tesiės atsiradimą įregistravimo pagrindą – 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-5298-16; išnagrinėjęs pareiškėjos 2018 m. gegužės 3 d. skundą dėl termino apskųsti teritorinio registratoriaus 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą atnaujinimo, ginčijamu sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl minėto Šiaulių filialo priimto sprendimo nurodydamas, kad jis yra priimtas dėl I. B., o ne dėl pareiškėjos, taip pat pažymėjo, kad R. B. nėra ginčo nekilnojamojo turto savininkė.
16. Teismas nurodė, kad skundžiamas sprendimas pagrįstas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostata, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu.
17. Išanalizavęs pareiškėjos skundo centriniam registratoriui turinį, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja nėra tinkamas subjektas skųsti dėl I. B. priimtą teritorinio registratoriaus sprendimą, kuris niekaip neįtakoja pareiškėjos teisių ir pareigų. Pareiškėja nei skundu centriniam registratoriui, nei teismui neatskleidė, kokios jos teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjai galėjo sukelti ir/ar sukėlė teritorinio registratoriaus 2017-04-18 sprendimas. Teismas pastebėjo, kad net ir panaikinus šį teritorinio registratorius sprendimą, pareiškėjos nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą apimtis nepasikeistų, nes I. B. nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį daiktą yra įregistruotos ne šio sprendimo, o 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, kuris nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčytas.
18. Teismas vertino, kad pareiškėja siekė nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo, tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėjo, kad pareiškėja dėl to į teritorinį registratorių nesikreipė, tokie duomenys teismui nepateikti. Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, išaiškino pareiškėjai, kad ji, siekdama nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo/patikslinimo, pirmiausia turi kreiptis su tokiu prašymu į teritorinį registratorių, teritorinio registratoriaus sprendimą dėl registro duomenų taisymo/tikslinimo pareiškėja gali skųsti centriniam registratoriui, o pastarojo sprendimą – teismui.
III.
19. Pareiškėja R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir panaikinti: 1) 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-5298-16; 2) teritorinio registratoriaus 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (8.6.16.) ŠS-450; 3) grąžinti I. B. nuosavybės teise įregistruotą turtą teisėtam šeimininkui. Pareiškėja prašo sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-9668-291/2018 bei pateikti prokuratūrai ir specialiųjų tyrimų tarnybai medžiagą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo šiame išieškojimo procese.
20. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su išieškojimo ir varžytynių vykdymu, nesutinka, kad teritorinis registratorius informavo I. B., jog yra nustatęs, kad turto registre yra klaidingai nurodytas jo nuosavybės teisių įsigijimo pagrindas. Pareiškėja civilinėje byloje kėlė klausimą dėl teisių įregistravimo pagrindo – 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių akto – panaikinimo. Pareiškėja tinkamai kreipėsi į teisėsaugos instituciją, kad toks faktas būtų tinkamai išaiškintas ir įvertintas. Jokie duomenys VĮ Registrų centre iki 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo priėmimo nebuvo klaidingi, tačiau teismas šio klausimo visiškai nesprendė.
Šalies argumentai
21. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas legalizavo turto iš pareiškėjos atėmimą, kaltina atsakovą korupcija ir tvirtina, kad ji yra tinkamas subjektas skundui dėl teritorinio registratoriaus 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo pareikšti.
22. Nors teismas pripažino, kad jis buvo įpareigotas išnagrinėti ir pripažinti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, ar nepažeisti kiti teisės aktai, tačiau to iki galo ir vėl neatliko. Pareiškėja neskundė VĮ Registrų centro konkrečios, įstatymui neatitinkančios veikos, o kėlė klausimą ir teisėtomis priemonėmis kreipėsi per teisines institucijas, kad jos imtųsi priemonių išaiškinti turto grobimo atvejį. Tačiau nė viena teisinė institucija to iš principo nepadarė ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių I. B. turtas turto registre atsirado be turto pardavimo akto. Jei antstolio veiksmai ir teismų sprendimai būtų vykę įstatymo nustatyta tvarka, tuomet iš viso nebūtų kilusios jokios sąlygos tokiems dokumentams net atsirasti.
23. Nelogiška teismo išvada, kad pareiškėjai jokių pasekmių nesukelia 2017 m. balandžio 18 d. sprendimas – toks turtas, įregistruotas be turto pardavimo akto, yra neteisėtai gautas varžytynėse (kurios pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį negalėjo įvykti 2016 m. balandžio 1 d.) ir turtas negalėjo I. B. būti nei nupirktas, nei įregistruotas turto registre, todėl to turto nuosavybės teisė turėjo išlikti pareiškėjos vardu.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas netinkamai aiškino pareiškėjos siekį pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis. Toks duomenų keitimas gali būti atliekamas tiktai teisėtais būdais ir teisėtu keliu, tačiau atsakovas ir teismas pareiškėjai užkerta kelia tai atlikti. Teismo pasiūlymas iš naujo kreiptis į registratorių dėl I. B. turto duomenų pakeitimo yra beprasmiškas, teisme apginti pažeistų teisių neįmanoma, niekas nenori gilintis į visą procesą kompleksiškai.
Šalies argumentai
25. Pareiškėja prašo sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-9668-291/2018, pateikti prokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai medžiagą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo šiame išieškojimo procese.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas – atsakovo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. cspr1-132, kuriuo atsisakyta priimti R. B. skundą dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (8.6.16.) ŠS-450 panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas Nr. cspr1-132 atsisakyti priimti pareiškėjos skundą dėl VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. balandžio 18 sprendimo Nr. (8.6.16.) ŠS-450, yra teisėtas ir pagrįstas. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teismas nenustatė ir kitų ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų.
28. R. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas padarė visiškai tikrovės neatitinkančias išvadas.
29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą.
31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nekilnojamojo turto savininkas yra I. B., 2016 m. balandžio 25 d. turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-5298-16 nėra nuginčytas. Atsižvelgiant į tai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėja nėra tinkamas subjektas skųsti I. B. atžvilgiu priimtą teritorinio registratoriaus sprendimą, kuris niekaip neįtakoja nei pareiškėjos teisių, nei pareigų, atsakovo sprendimo panaikinimas neturėtų jokios įtakos pareiškėjos nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą apimčiai. Centrinis registratorius, vadovaudamasis anksčiau minėta nuostata ir šio įstatymo 30-32 straipsniais, padarė teisingą išvadą, kad skundą dėl daiktinių teisių įregistravimo turi teisę paduoti pats nekilnojamųjų daiktų savininkas ar jo įgaliotas asmuo.
32. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės nesusiję su ginčo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisakys (nuosavybės teisių įgijimo/netekimo klausimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, be to, šioje byloje ginčas dėl to bendrosios kompetencijos teismų išnagrinėtas).
33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.