Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja 2018 m. gegužės 14 d. su patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydama panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (2018-569-SPR)-7 (9.10) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį patvarkymą, priimti atskirąją nutartį dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų ir dėl Registrų centro 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (8.6.16) ŠS-450 ikiteisminio tyrimo pradėjimo šiame skunde išdėstytų aplinkybių pagrindais, priteisti pareiškėjai iš Šiaulių rajono savivaldybės, kuriai atstovauja Šiaulių rajono savivaldybės administracija, 83402 Eur turtinę ir neturtinę žalą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos patikslintame skunde (I t., b. l. 118-131) nurodoma, kad 2018 m. sausio 19 d. paštu gavo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos 2018 m. sausio 15 d. Pranešimą Nr. S(22)-7(9.10) apie teisę dalyvauti administracinėje procedūroje dėl trijų pareiškėjos šeimos asmenų deklaravimo duomenų panaikinimo iš jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Buvo įpareigota per 10 dienų pateikti atsakymą dėl dalyvavimo administracinėje procedūroje ir pateikti dokumentus. Tai padarė per nurodytą terminą ir 2018 m. sausio 22 d. teikė prašymą „Dėl administracinės procedūros atidėjimo“ Kužių seniūnijai, kuriame nurodė priežastis ir teisinį pagrindą, kuriuo prašė šios procedūros atidėjimo. 2018 m. vasario 6 d. iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (Kužių seniūnijos) registruotu laišku gavo atsakymą – 2018 m. sausio 31 d. raštą Nr. S(22)-16(9.10) „Dėl administracinės procedūros atidėjimo“, kuriuo minėta procedūra nebuvo atidėta. Tai reiškia, kad jos 2018 m. sausio 22 d. prašyme iškeltas reikalavimas nebuvo išspręstas ne teismine tvarka (kaip numato LR viešojo administravimo įstatymas). Iš vėlesnio Kužių seniūnijos 2018 m. vasario 12 d. rašto Nr. S(22)-23(9.10) sužinojo, kad priimtas 2018 m. vasario 9 d. sprendimas ir apie tai registruotu laišku seniūnės J. R. buvo informuota, kad šiuo sprendimu pareiškėjos ir jos šeimos narių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu (duomenys neskelbtini) jau yra panaikinti. Pirmuoju 2018 m. sausio 15 d. raštu viešojo administratoriaus buvo informuota, kad nurodytu adresu ji neva negyvena. Kužių seniūnija nepateikė įrodymų, kad jie ten negyvena, tik konstatavo tokią sąvoką, tačiau nepasidomėjo, kad pirkėjas I. B. yra sudaręs elektros sutartį su ESO savo vardu ir pareiškėja nebeturi teisės ja naudotis, o tai reiškia, kad pareiškėjos ir jos šeimos narių gyvenimo sąlygos yra suspenduotos kito asmens neteisėtai, kol pareiškėjai dar iš pastato nėra teismo sprendimu iškeldinti. Kokiu teisiniu dokumentu dėl pareiškėjos ir jos šeimos narių negyvenimo nurodomu adresu administratorius rėmėsi, nenurodyta, tai reiškia, kad duomenų panaikinimo pagrindo argumentai gali būti žodiniai ir dar melagingi. Rašte tik nurodė sąlygas, jei pareiškėja pareikš norą dalyvauti administracinėje procedūroje, ar jo atsisakys, procedūra vis viena bus tęsiama, tad turėjo į šį raštą atsakyti. Tai padarė 2018 m. sausio 22 d. raštu. Antruoju 2018 m. sausio 31 d. raštu administratoriaus buvo įspėta, kad (nurodant atitinkamą dokumentą), iš pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) bus panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys pareiškėjai, jos sutuoktiniui A. B. ir jos dukrai O. B.. Pranešime nurodyta, kad turto įgijėjas I. B. seniūnijai pateikė prašymą dėl šiuo adresu esančių asmenų, neva pateiktų neteisingų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, nors niekas niekada jam jokių duomenų apie tai nėra teikęs. Be to, atkreipia dėmesį, jog I. B. yra tiktai idealiojo, o ne realiojo turto savininkas, todėl jis neturėjo teisės keisti pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos duomenų. Kokiu dokumentu I. B. įrodė, kad pareiškėjos deklaravimo duomenys yra klaidingi, rašte nenurodyta. Taip pat rašte konstatuojama, kad pareiškėjai nežinomu ir neinformuotu VĮ Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-24, pareiškėjai nežinomas bendraturtis pateikė prašymą deklaruoti gyvenamosios vietos duomenis tuo pačiu adresu. Kodėl pareiškėjos deklaruojama gyvenamoji vieta kliudo jo norui deklaruoti jam savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, niekas tokio klausimo teisme iki šiol irgi dar nėra sprendęs. Taip pat nurodyta, kad varžytynėse įgyto pareiškėjos turto įgijėjas I. B. prašė Kužių seniūnijos panaikinti pareiškėjos ir pareiškėjos šeimos narių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, kur jai nežinomu dokumentu 2018 m. sausio 15 d. jis nurodytas VĮ Registrų centro duomenų bazėje kaip savininkas. Su tokiu 2018 m. sausio 15 d. registratoriaus dokumentu pareiškėja nebuvo supažindinta, negalėjo jo apskųsti iki šios administracinės procedūros vykdymo ne teismine tvarka. Toliau rašoma, jog pareiškėja pati yra nurodžiusi, kad ten negyvena, tačiau ši informacija išgalvota ir klaidinanti, kadangi ten gyvena, gyvena ir kiti jos šeimos nariai; ten yra pareiškėjos asmeniniai daiktai, buities priemonės, kitoks turtas bei žemės ūkio darbo priemonės, likę tėvų paveldėti daiktai. Galėjo būti atvejis, kad neperspėto patikrinimo metu pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nebuvo namie, kadangi išgyventi pagal I. B. sukurtas sąlygas nuo 2016 metų yra neįmanoma; jo vienašališkai yra sudaryta su ESO elektros sutartis. Jis nežino, kokį turtą nusipirko varžytynėse, per du metus visiškai netvarkė sodybos, nežino, ar pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenimo sąlygos yra galimos be elektros energijos ar šildymo, todėl žiemą, ypatingo šalčio atvejais turi priverstinai glaustis kitur, bet tai nereiškia, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys negyvena. Nors šis administratoriaus 2018 m. sausio 31 d. raštas vadinasi „Dėl administracinės procedūros atidėjimo“, toliau jame rašoma, kad vadovaudamasi atitinkamais dokumentais, yra sprendžiama, jog Kužių seniūnija negalinti tenkinti pareiškėjos prašymo dėl procedūros atidėjimo ir tam nėra pagrindo. Atidėjimo pagrindus, kaip jau buvo minėta, pareiškėja yra nurodžiusi Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio reikalavimus. Trečiuoju 2018 m. vasario 12 d. raštu buvo informuota, kad Kužių seniūnija išnagrinėjo I. B. prašymą, jį tenkino, todėl paraiškėjai ir jos šeimos nariams 2018 m. vasario 9 d. sprendimu gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys buvo panaikinti. Ši administratoriaus 2018 m. vasario 12 d. rašte pateikta informacija nebuvo patvirtinta jokia priimto 2018 m. vasario 9 d. sprendimo kopija, todėl nebuvo įrodyta, kad toks veiksmas atliktas. Pagal 2018 m. sausio 15 d. rašte nurodytą 10 dienų terminą, pareiškėja 2018 m. sausio 22 d. raštu atsakė Kužių seniūnijai „Dėl administracinės procedūros atidėjimo“ ir nurodė svarbias aplinkybes, kuriomis rėmėsi ir pagrindė tai įrodymais. Nurodė civilines bylas, kuriose minimas turto įgijėjas I. B. buvo patrauktas šalimi ir atsakovu. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis tęsia civilinį procesą (civilinė byla Nr. 2YT-07-1003/2017 Šiaulių apylinkės teisme), susijusį su kitu realizuotu turtu, kur buvo sprendžiamas juridinio fakto klausimas, susietas su piniginėmis lėšomis. Tuo metu dar vyko byla ir apeliacine tvarka (c. b. Nr. 2S-202-372/2018) Šiaulių apygardos teisme (nutartis buvo priimta tik 2018 m. vasario 19 d., jau po priverstinio išdeklaravimo), todėl perspėjo, kad skubotas gyvenamosios vietos duomenų panaikinimas gali ateityje apsunkinti procesą ir pakenkti proceso dalyviams ar pakenkti jų statusui. Trečiajame savo rašto punkte atsakovui smulkiai išdėstė aplinkybes dėl administracinės procedūros atidėjimo ir prašymo pabaigoje Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies nuostatų pagrindais pareiškė tinkamai suformuluotą prašymą dėl administracinės procedūros atidėjimo. Be to nurodė, jog svarbi detalė yra ta, kad prašytojas I. B. nėra suformavęs žemės kadastro duomenų (nėra atidalijęs žemės ploto tarp bendrasavininkių, jei jis tokią teisę ir būtų įgavęs). Varžytynėse jis yra gavęs ir įsiregistravęs Registrų centre tiktai idealųjį (virtualųjį) 1 ha dydžio žemės plotą (1/3-ąją sklypo, kurio ribų jis iki šios dienos dar nežino). Seniūnijai savo prašyme pasiūlė, kol nėra gautos visų teismų išvados ir kol nėra nustatytas žemės sklypo statusas bei atlikti kadastriniai matavimai ir žemės sklypo valdymo tvarka, tol išdeklaravimo procedūrą būtų privalu atidėti iki šių minėtų visų veiksmų pabaigos. Kokiu pagrindu I. B. valdo idealųjį turtą, iš kurio išdeklaravo pareiškėjos gyvenamosios vietos duomenis, iki šiol nėra pateikęs. Vadovaudamasi minėto Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies pagrindais, administratorių aiškiai informavo dėl tinkamų ir vykdytinų veiksmų, esant neaiškumams, - kreiptis įstatymo nustatyta tvarka į prokuratūrą, dėl ikiteisminio tyrimo proceso pradėjimo, tinkamo situacijos įvertinimo ir įgyto turto savininko I. B. prašomo išdeklaravimo veiksmų įvertinimo, pagal aiškiai reglamentuotą procesą įstatymų nustatyta tvarka. Įstatyme yra aiškiai nurodyta, jog, jeigu turinyje yra nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymių, administracinė procedūra turi būti sustabdoma. Pridėjo įrodymus - VĮ Registrų centro 2017 m. balandžio 18 d. išrašų kopijas, kuriose aiškiai matyti turto įregistravimo galimo sukčiavimo ir duomenų klastojimo atvejis registrų centro įstaigoje, prieštaraujantis LR įstatymams, kai I. B. įgytas turtas 2016 m. balandžio 18 d. (dar būdamas arešto stadijoje) buvo Registrų centre įregistruotas be turto perdavimo akto; šis aktas buvo antstolio išduotas vėliau, tik 2016 m. balandžio 25 d. Nurodė, kad po to paties registrų centro priimto „ypatingojo“ (2017 m. balandžio 18 d.) sprendimo Nr. (8.6.16.)ŠS-450 (nežinia dėl ko) sukurtu pagrindu, vėliau civiliniame procese šis sprendimas buvo taip pat sąmoningai slepiamas ir nebuvo paviešintas, kodėl jis buvo slepiamas nuo teismo ir proceso dalyvių, yra nuspėjama; jis yra atskleistas vėliau bylose tik 2017 m. liepos mėnesį, kad susidarytų patogi galimybė teisėtai atimti turtą suėjus senačiai „legalizuoti“. Mano, kad ir be teismo įsikišimo, pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes, viešasis administratorius privalėjo kreiptis įstatymo nustatyta tvarka dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir išsiaiškinti pareiškėjos prašyme pateiktą informaciją teisiniu keliu, o administracinę procedūrą (kaip reikalauja įstatymas) privalėjo sustabdyti. Šios aplinkybės ir šie procesai nėra iki šiol įvertinti nei prokuratūros, nei teismo, todėl yra tikėtina, kad visas turto atėmimo klausimas yra tikslingai stumiamas buldozeriu iki senaties terminų galimai korupcinių susitarimų pagrindais tam, kad paskui būtų galima ne įstatymo nustatyta tvarka pripažinti klastojimo būdu įgytą žemės sklypą ir statinius kaip legaliai įgytą turtą, suėjus dirbtinai sukurtiems senaties terminams, o teismai galėtų atmesti pareiškėjos ieškinius, kaip neturinčius tisinių pagrindų arba kaip praleidus terminą. Šiaulių rajono savivaldybės administracija (Kužių seniūnija) pagal galiojančią tvarką ir pareiškėjos 2018 m. sausio 22 d. rašte nurodytas aplinkybes bei priežastis dėl administracinės procedūros atidėjimo, privalėjo, vadovaudamasi jau minėta LR viešojo administravimo įstatymo nuostata, kreiptis dėl išsiaiškinimo, kokiame žemės plote ir kokiame turte I. B. nori atlikti administracinę procedūrą ir kokiais pagrindais šis jo nuosavybės teise neva įformintas turtas turto registre yra tikrai atitekęs jam teisėtai? Viešasis administratorius nevertino prašytojo I. B. tikrųjų turto įgijimo aplinkybių, nereikalavo žemės sklypo kadastro, sklypo ribų ir pan. Pareiškėja savo 2018 m. sausio 22 d. rašte administratoriui nurodė visas aplinkybes, pagal kurias minėtais Viešojo administravimo įsakymo pagrindais turėjo būti vykdytini veiksmai nustatyta tvarka: (Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalis: jeigu paaiškėja, kad skundo ir(ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymių, administracinė procedūra sustabdoma ir tokio skundo kopija ir prie pridedamų dokumentų kopijos persiunčiamos institucijai, kompetentingai tirti šiuos teisės pažeidimus. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimų ar administracinių nusižengimų teiseną, administracinė procedūra atnaujinama.). Tiek pareiškėjos 2018 m. sausio 22 d. rašte, tiek pareiškėjos pridėtame dokumente (Registrų centro išrašas, 7 lapai) buvo tinkamai paaiškinta, jog pateiktos informacijos turinyje buvo nusikalstamos veikos požymių ir įrodymų, kurie atitiko nusikalstamą veiką ar administracinių nusižengimų požymius, atitinkančių 27 straipsnio 2 dalies pagrindus dėl VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 18 d. ir 2016 m. birželio 9 d. turto įregistravimo procedūrų be 2016 m. balandžio 25 d. turto perdavimo akto Nr. S-5298-16, proceso klastojimo, manipuliuojant datomis ir veiksmais bei įforminant turtą turto registre anksčiau nei buvo gautas turto perdavimo aktas, - kas aiškiai stabdė procedūros vykdymą. Buvo nurodyta ir jau minėta priežastis, dėl kadastrinio žemės neįforminimo, todėl buvo svarus ir neabejotinas pagrindas atsakovui administracinę procedūrą stabdyti, o pareiškėjos suteiktą informaciją perduoti institucijai, kuri kompetentinga įvertinti pareiškėjos nurodytus teisės pažeidimus. Pažymėtina, kad turto įgijėjas I. B. su šiuo pareiškėjos raštu taip pat nebuvo supažindintas, todėl ir jo nuomonė (ar atsiliepimas) į pareiškėjos 2018 m. sausio 22 d. rašte iškeltus klausimus nebuvo gautas. Kitokios informacijos apie I. B. turto įregistravimą Registrų centre 2016 m. balandžio 18 d. ir 2016 m. birželio 9 d. taip pat negalėjo administratoriui pateikti, kadangi net civilinio proceso metu I. B. teismo posėdyje nedalyvavo ir to fakto, kam Registrų centras „taisė“ turto įregistravimo datą, nėra niekam atskleidęs ar paaiškinęs. Tai rodo, kad savivaldybės administratorius turėjo tiktai vienintelį kelią, minėto įstatymo 27 straipsnio 2 dalies pagrindu kreiptis į atitinkamą instituciją dėl pareiškėjos rašte išdėstyto fakto ir aplinkybių nustatymo, tačiau tai nebuvo padaryta. Ši aplinkybė reikšminga dėl žalos pagrindo susidarymo. Pagal kitą to paties įstatymo 27 straipsnio 5 dalies išdėstytą nuostatą, administratorius susidomėjo apie pareiškėjos teiktą informaciją, jog pareiškėja nurodė aplinkybę, kad Šiaulių apygardos teisme yra apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. 2S-202-372/2018. Turint informaciją, pareigūnai (prokurorai, tyrėjai, teismas ir kt.), gavę iš administratoriaus informaciją, būtų turėję galimybę išsiaiškinti apie vykstančius teisminius procesus. Akivaizdu, kad, susidarius tokiai realiai kliūčiai administracinės procedūros vykdyme, šią procedūrą būtų reikėję sustabdyti. Deja, net ir po pareiškėjos pateikto 2018 m. sausio 22 d. rašto ši procedūra buvo vykdoma ir 2018 m. vasario 9 d. priimtas sprendimas, pilnai neįsitikinus apie jo priėmimo galimumą. Kitas pažeidimas yra tas, kad viešasis administratorius 2018 m. sausio 31 d. rašte, atsakydamas pareiškėjai, nepaaiškino ir nekonstatavo jokių išvadų ar duomenų, kokiais pagrindais negali sustabdyti ar nutraukti administracinės procedūros. Rašto gale nurodė tik sąlygas, pagal kurias pareiškėja per 30 dienų laikotarpį gali skųsti šiuos administratoriaus veiksmus įstatymo nustatyta tvarka į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, Regiono apygardos administracinį teismą ar į LR Seimo kontrolierių įstaigą. I. B. nėra įforminęs žemės kadastro ir nenustatęs žemės sklypo ribų ir valdymo tvarkos, jei jis tokį turtą ir įgijo. Varžytynėse jis laimėjo tik 1/3-ąją dalį sklypo, bet antstolis nepateikė jam jokių kitokių dokumentų, kokia ir kur ta 1/3-oji dalis yra? Kužių seniūnė iš to paties Registrų centro bazės duomenų neišsiaiškino kitų aplinkybių, jog kitas pareiškėjos šeimos narys - A. B. tuo pačiu nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) turi turtą, tinkamai įformintą Registrų centre (registro Nr. 91/12647, unikalus Nr. 9173-0004-0020, registracija 2016 m. kovo 29 d.), t. y. teisėtai įformintą prieš I. B. dalyvavimą varžytynėse. Tad pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo adresas gali išlikti lygiai tas pats, - (duomenys neskelbtini). Kitoks adresas šiam žemės sklypui nėra suteiktas. Kol I. B. nėra nustatęs konkretaus žemės valdymo ploto ir jam suteikęs kito adreso, pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamoji vieta yra ir bus ta pati, kadangi teismo žiniai yra pateiktas teisėtos šeimininkės A. B. 2018 m. sausio 30 d. sutikimas, kur pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų deklaruojamoji gyvenamoji vieta kitokiu adresu nepažymėta. Administratorius neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog minėtu adresu, kurį nurodo tiek pareiškėja, tiek ir I. B., žemės sklypai nėra įvardinti skirtingais adresais, todėl nebuvo jokio pagrindo iš esamo adreso (duomenys neskelbtini) naikinti deklaravimo duomenų; juolab, kad A. B. (kaip šeimos narys) buvo informuota apie seniūnijos 2018 m. sausio 15 d. raštą, kurio pasėkoje ji 2018 m. sausio 30 d. raštu sutiko, kad pareiškėjos šeimos narių duomenys gali būti paliekami buvusiu adresu, fiksuojant ta pačia (duomenys neskelbtini) vieta. Tad iš esmės niekas nepasikeitė. Kaip matyti iš pateiktos situacijos, seniūnijos darbuotojai neišsiaiškino, o I. B. aiškiai nežinojo apie neva įgyto žemės ploto statusą, tad akivaizdu, kad žemės sklypo valdymas I. B. dar nėra įformintas ir visi jo padaryti veiksmai yra antiįstatymiški. Pagal jo teiktą (2018 m. sausio 15 d.) prašymą, seniūnija savo raštuose nenurodė pareiškėjai, kokį žemės sklypą I. B. yra įsigijęs ir kokiame sklype (bei jo priklausiniuose) jis nori panaikinti pareiškėjos šeimos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, - jis, matomai, nurodė tik adresą, (duomenys neskelbtini), sutampantį tiek su pareiškėjos, tiek pareiškėjos šeimos narių adresu. Todėl visiškai nebuvo jokios realios būtinybės ir teisinės galimybės vykdyti administracinę procedūrą: pirma – teisinių institucijų pagalba administratorius turėjo tinkamai išsiaiškinti tikrąsias žemės įgijimo ir jos valdymo aplinkybes (ištiriant galimai nusikalstamas veikas), antra – sustabdyti procedūrą, ir tik tada, gavus aiškius ir konkrečius atsakymus, ją tęsti. 2018 m. vasario 9 d. sprendimas dėl duomenų panaikinimo yra priimtas visiškai neteisėtai, pažeidžiant ne tik LR įstatymus, LR viešojo administravimo įstatymą, bet ir dirbtinai sukeliant didžiules neigiamas teisines pasekmes pareiškėjai ir jos šeimos nariams. Deklaravimo duomenys negali būti naikinami ir dėl to, kadangi I. B. tiesiogiai įgyto turto nevaldo ir jokia ūkinė veikla ten nevykdoma; tam taip pat turi įrodančių aplinkybių 2018 m. sausio 20 d. pareiškėjai ir jos sutuoktiniui grįžus iš miesto į minėtu adresu esančią sodybą, joje rado pašalinį asmenį, kuris prie namo tvirtino pašto dėžutę. Tai nebuvo teisėtas įgyto turto savininkas I. B.. Minėtas asmuo, paklaustas ką jis čia savavališkai veikia, atsakė, kad bandys nusistatyti žemės valdymo tvarką, tačiau jokio dokumento, kad jis atstovauja I. B., nepateikė. Patikino tik tai, kad imsis čia vykdyti veiklą, tačiau kokiu teisiniu pagrindu tai darys - nepaaiškino ir paprašė tik pareiškėjos sutuoktinio telefono numerio. Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi (a.b. Nr. AS-138-822/2017), jog turtinė ir neturtinė žala yra skirtingos savo pobūdžiu, toliau, formuluodama skundo pagrindus, nurodo atskirai, kaip pasireiškė žalų padarymo faktai. Žemiau pateikia turtinės ir neturtinės žalų dydžių apskaičiavimus, susidarymo pagrindus ir reikalavimus. Pareiškėjos sutuoktiniui teismo sprendimas dėl skolos mokėjimo buvo priteistas 2011 m. sausio 24 d. teismo sprendimu. Vykdomasis raštas buvo išduotas ne įstatymo įstatyta tvarka be teismo sprendimo, žymiai anksčiau 2010 m. spalio 14 d., todėl išieškojimas buvo vykdomas neteisėtai. 2013 m. kovo 4 d. buvo areštuotas pareiškėjos asmeninis paveldėtas turtas, adresu (duomenys neskelbtini) Šis turtas nepriklausė jos sutuoktiniui, jis taip pat nebuvo ir šeimos bendroji jungtinė nuosavybė. Toliau, įtinkamai pritaikius įstatymą dėl solidariosios prievolės prigimties (2012 m. liepos 12 d. nutartis), pareiškėjos turtas buvo neteisėtai pateiktas į varžytynes, kaip ne skolininkui priklausantis turtas. Vėliau antstolis, nevykdė įstatymo, kadangi 2016 m. gegužės 6 d. teismo nutartimi antstolio 2016 m. kovo 2 d. patvarkymas dėl varžytynių skelbimo buvo naikintinas, tačiau antstolis varžytynes įvykdė ir turtą realizavo neteisėtu būdu. Turtas 2016 m. balandžio 18 d. Registrų centre buvo įregistruotas arešto stadijoje be turto pardavimo akto. Pareiškėja 2016 metais kėlė civilinį ieškinį, bet šios veikos ieškinyje nebuvo gvildenamos, o vėliau, įvairių taisymų dėka, buvo pripažintos legaliomis ir teisėtomis (pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugsėjo 22 d., 2016 m. gruodžio 6 d. civiliniai ieškiniai su išsamiais išaiškinimais; civilinė byla Nr. 2-8947-949/2016). Tai sudaro aiškų turtinės žalos atsiradimo pagrindą ir visame bylinėjimosi procese egzistuoja nenuginčijami rašytiniai faktai turtinei žalai prisiteisti. Patirta turtinė žala susidaro naujausio Registrų centro išduoto ir į bylą pateikto 2018 m. balandžio 27 d. dokumento pagrindu – tai 2018 m. balandžio 5 d. turto išrašas. Jame nurodyta, jog atimtas 1 ha žemės sklypas (Nr. 91/12646), kurio indeksuota vertė yra 2397 Eur. Kitą turtą sudaro pastatai ir statiniai: statiniai yra visiškai atimti, todėl, norint pareiškėjai juos atkurti kitoje vietoje, bus priversta šių dienų rinkos kainomis investuoti lėšas, kurios aiškiai skirsis nuo išraše fiksuojamų 1999-aisiais metais sudarytų verčių ir kainų, t. y. atstatyti pastatus teks brangesnėmis atstatomosiomis sąnaudomis, kas žymiai skiriasi nuo turto vertinimo datos 1999 m. kovo 23 d. ir šios dienos - 2018 m. gegužės 14 d. Pastatų netekimo žala, reikalaujanti visiško atstatymo, yra turto registro išraše nurodyta atkūrimo sąnaudomis – statybos vertėmis, kurias sudaro: gyvenamasis namas Nr. 9195-6013-0010 - 12247 Eur, ūkinis pastatas - Nr. 9195-6013-0032 - 1381 Eur, malkinė - Nr. 9195-6013-0043 - 526 Eur, kiemo rūsys - Nr. 9195-6013-0054 - 940 Eur, viralinė - Nr. 9195-6013-0065 - 675 Eur, pirtis - Nr. 9195-6013-0076 - 441 Eur, tvartas - Nr. 9195-6013-0021 - 4275 Eur, šulinys, tvora, tualetas - Nr. 9195-6013-0087 - 3153 Eur. Viso sumoje pastatų statybos vertė - 23638 Eur ir taip pat žemės sklypas už 2397 Eur. Viso netekto turto yra už 26095 Eur 1999-ųjų metų fiksuotomis vertėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog turto registro išraše neegzistuoja jokia kita kaina, kaip 1998 m. balandžio 6 d. (žemės) ir 1999 m. kovo 23 d. (statinių), o tai reiškia, kad prarasto turto atkuriamąsias sąnaudas laiko atžvilgiu (pagal šios dienos įkainius) reikėtų indeksuoti pagal nustatytas normas, kadangi turtas nėra jokiu dokumentu iki šio momento įvardintas susidėvėjusiu ar įvertintas kitomis atkuriamosiomis vertėmis iki šio skundo padavimo momento, todėl kitokių įrodymų ar pagrindų į bylą pateikta nėra. Remiantis „OBER-HAUS“ viešinama statistika, skaičiuota nuo 1994 iki 2007 metų, Lietuvoje nekilnojamojo turto kainos vidutiniškai pakilo 3 kartus, todėl pareiškėjos turtas, įvertintas 1999 m. atkuriamosiomis vertėmis, po 16-os metų (jo realizavimo momentu) negalėjo būti lygus ar pigesnis, nei nurodyta „OBER-HAUS" turto kainų tyrimo rezultatuose. Todėl reali 2016 m. balandžio 1 d. atimto turto kaina, skaičiuojant 1999 m. atkuriamosiomis sąnaudomis ir taikant pabrangimo / indeksavimo koeficientą 3, jo realias atkuriamąsias sąnaudas sudaro: 23638 x 3 = 70914 Eur ir + žemės kaina 2397 Eur, viso turtui atkurti 73311 eurai. Nurodo, kad yra neteisėtai praradusi labai didelį kiekį paveldėto turto, kurio atkūrimo suminėms sąnaudoms prašo priteisti 73311 Eur (septyniasdešimt tris tūkstančius tris šimtus vienuolika eurų) turtinę žalą, arba šį visą atimtą turtą pareiškėjai grąžinti natūra restitucijos būdu. 2013 m. kovo 4 d. buvo areštuotas pareiškėjai priklausantis paveldėtas turtas, turto arešto akte Nr. S-83-13 (2013 m. kovo 4 d.) buvo nurodytas pareiškėjos areštuotas asmeninis turtas, o skolininku buvo įvardintas pareiškėjos sutuoktinis, tai sukėlė pareiškėjai pasipiktinimą, įžeidimą ir šoką. Asmeniškai pareiškėjai nebuvo pareikštas joks ieškinys, o iš pareiškėjos turto buvo išieškoma pagal atgaline data 2010 m. spalio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. S-3775 jos sutuoktiniui, kur vėlesniame teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendime teismo pareiškėja dar nebuvo įvardinta kaip atsakovė ar prievolininkė. 2013 metais viso areštuoto turto vertė buvo įvardinta tik 17462,43 Lt (5057,50 Eur). Tai reiškė, kad pareiškėjos turtą buvo ruošiamasi realizuoti pusvelčiui rinkos pokyčiams nepritaikytomis kainomis, dėl ko pareiškėja antrą kartą patyrė šoką ir gilius dvasinius pergyvenimus, nes tai yra pareiškėjos tėvų sodyba, kurioje augo. Medicininės išvados rodo, kad pareiškėjos sveikata yra pašlijusi ir dėl to jai buvo skirti medikamentai, kuriuos periodiškai tebevartoja ir šiuo metu (pridedamos įvairios receptų kopijos). Pareiškėją morališkai paveikė I. B. įtvirtinta neteisėta lentelė „privati valda“. Valdos ribos dar nėra atmatuotos, todėl jo neteisėti veiksmai kelia nepasitenkinimą, neigiamas emocijas ir rodo, kad turtas iš pareiškėjos yra išplėštas prievartos būdu ir lėtai daromas spaudimas. Kitas psichologinis sukrėtimas - prievartinis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu, kurio pagrindu aš esu toliau sistemingai morališkai ir fiziškai žlugdoma. Pagal byloje esantį 2018 m. gegužės 4 d. SODROS dokumentą, pareiškėja negauna senatvės pensijos ir yra prievarta šalinama iš fizinio gyvenimo, pažeidžiant LR Konstitucijos II skyriaus 19 straipsnį - garantuojantį teisę į gyvybę. Tai reiškia, kad yra vykdomas išankstiniu susitarimu grindžiamas tiesioginis susidorojimas su pareiškėjos asmeniu, net panaudojant teisines priemones; pareiškėja nebeturi jokių lėšų tolesniam egzistavimui, nėra kuo susimokėti privalomas komunalines paslaugas, nustatytas LR įstatymuose, yra palikta likimo valiai „tarp kūjo ir priekalo“, be galimybės įsigyti maisto, vaistų ir t. t. SODRA nėra atsižvelgusi į tai, jog vyksta teisminis procesas gyvenamosios vietos duomenų deklaravimo klausimu, todėl jaučia didžiulį spaudimą ir pasityčiojimą iš valstybės pusės. Visi šie pareiškėją veikiantys veiksniai yra ilgalaikiai ir kasdien trikdantys pareiškėjos sąmonę, keliantys neigiamas emocijas, pergyvenimus, iššaukiantys nemigą ir vis bloginantys sveikatą. Nuvykusi į sodybą pareiškėja mato, kaip nuo 2016-ųjų nyksta jos turtas. Galiausiai yra sužlugdyta I. B. veiksmais; minėtu 2018 m. sausio 20 d. įvykiu, kai prie namo buvo pareiškėjos akivaizdoje pritvirtinta pašto dėžutė, pažymėta teritorija „privati valda“, ir kai jis raštu įformino savo 2018 m. gegužės 2 d. raginime pasikėsinimą prieš pareiškėjos kilnojamąjį turtą; raginime praneša, jog pareiškėjos turtas nuo 2018 m. gegužės 25 d. bus griaunamas ir gali būti sunaikinti pareiškėjos buities ir asmeniniai bei ten esantys ūkio daiktai ir priemonės. Tai yra paskutinis lašas, kenčiant šį pasityčiojimą šioje teisinėje valstybėje, todėl visuma šių negatyvių veiksnių, ženkliai pabloginusių pareiškėjos sveikatą ir socialinę padėtį, sudaro tinkamą pagrindą kreiptis į teismą su prašymu, dėl neturtinės žalos priteisimo; praktiškai pareiškėja yra grubiai ir prievarta beveik išstumta iš sociumo, iš jos tyčiojamasi per valstybines institucijas, o įstatymai, kuriais pareiškėja šiame procese vadovaujasi, yra ignoruojami. Varžytynių vykdymo periodu pareiškėją buvo ištikęs ūkinis depresijos priepuolis, po kurio ilgą laiką jautė didelį pažeminimą ir nuolatinį sveikatos stygių, organinę depresiją, - teikia rašytinį įrodymą – 2017 m. vasario 2 d. medicinos dokumento išrašo kopiją (Forma Nr. 027/a). Pareiškėjos orumas yra pažemintas, todėl teigia, kad yra pažeistas ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (Generalinės Asamblėjos priimtos ir paskelbtos 1948 m. gruodžio 10 d. rezoliucijos 217 A (III) 5 straipsnis), yra nepagrįstai baudžiama ir žeminama, negaudama užtarnautos savo pensijos, kurią LR Konstitucijos 52 straipsnio pagrindu laiduoja net Lietuvos valstybė be išvestinių įstatymų. Vadovaujantis LR CK 6.250 straipsnio nuostatomis, bei iš aukščiau pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėja yra patyrusi dvasinius išgenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, - visa tai sudaro žymias sveikatos pablogėjimo pasekmes. 2017 m. kovo 6 d. SODROS pažymoje Nr. KA-PZ1-2185 atsispindi (2 eilutė iš viršaus) 2016 m. balandžio 1 d. data fiksuotas pareiškėjos senatvės pensijos dydis turto realizavimo momentu, - tai buvo 162,79 Eur. Savo ilgamečius dvasinius pergyvenimus ir dvasinį skausmą, šoką, depresiją, patirtą pažeminimo pojūtį ir psichologinį spaudimą bei šių veiksnių įtaką savo sveikatos pablogėjimui pareiškėja vertina savo gyvybės palaikymo verte – pareiškėjos pensijos pinigine išraiška per visą šį teisminį laikotarpį - nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. - viso 62 mėnesių suminiu, jai įskaičiuotos pensijos dydžiu - 10091 Eurų suma. Viso išvadoje pateikia, jog bendrą reikalaujamos turtinės ir neturtinės žalos sumą sudaro (73311 Eur + 10091 Eur) 83402 Eurai. Pagrindai - I. B. 2018 m. gegužės 2 d. raginimas, medicininės 2017 m. vasario 2 d. išvados, receptų kopijos (3 lapai), SODROS 2017 m. kovo 6 d. pažyma, registrų centro 2017 m. balandžio 18 d. sprendimas, 2018 m. balandžio 5 d. turto registro išrašai prijungtoje byloje egzistuojantys dokumentai – 2013 m. kovo 4 d. turto arešto aktas, neteisėtas varžytynių vykdymo antstolio 2016 m. kovo 2 d. patvarkymas ir kt. Pagal pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus, realias gyvenimo situacijas ir remiantis LR įstatymų išaiškinimais, tokie pareigūnų veiksmai yra negalimi, todėl pareiškėja turi būti pripažinta nukentėjusiąja ir pareiškėjai tiesiogiai yra padaryta penktame skyriuje išdėstyta žala: po tokių (skundžiamų) sprendimų priėmimo pareiškėja nebegali naudotis savo gyvenamąja patalpa ir joje esančiais daiktais. Sprendimas turi būti naikintinas, o pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų (A. B. ir O. B.) gyvenamosios vietos duomenys viešojo administratoriaus turi būti atstatyti ir paliekami tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini).