Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9707-1003/2017 pagal pareiškėjo A. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V., N. V., R. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. B. pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų patvirtinimo. Teismo prašė patvirtinti juridinį faktą, kad N. ir V. V. žemės sklypą (esantį (duomenys neskelbtini)) atsiėmė iš jo natūra 2012 m. lapkričio 12 d. antstolio turto perdavimo aktu ir įregistravo savo nuosavybės teises.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo išnagrinėta civilinė byla, kurioje teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė, jog ieškovės R. B. kai kuriems klausimams spręsti nėra kai kurių anksčiau teismo pripažintų juridinių faktų. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje nagrinėjamoje byloje yra tikslinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklypas, atimtas iš pareiškėjo, buvo natūra grąžintas atgal išieškotojams V. V. ir N. V. 2012 m. lapkričio 12 d. antstolio turto perdavimo aktu. Pareiškėjas nurodė, kad tik teismo pagalba ir atskiru teisiniu dokumentu galima nustatyti ir patvirtinti, jog išieškotojas V. V. gautą žemės sklypą valdo nuosavybės teise, kadangi grąžinant žemės sklypą natūra V. V., nėra priimtas joks teismo dokumentas, todėl yra reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjo manymu, iš turimų duomenų neaišku, kada ir kokiu pagrindu V. V. gavo ginčo žemės sklypą, todėl tikslinga nustatyti tikrojo turto ir tikrojo perdavimo faktą.

Atsiliepdami į pareiškimą, suinteresuoti asmenys N. V. ir V. V. nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kadangi jie neatitinka tikrovės.

Atsiliepdama į pareiškimą, suinteresuotas asmuo R. B. nurodė, kad sutinka su visais pareiškėjo pareiškime pateiktais argumentais ir įrodymais bei pritaria pareiškėjo pareiškimo turiniui visa apimtimi, todėl prašė jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V., N. V., R. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė.

Teismas nurodė, kad žemės sklypo nuosavybės perėjimo iš skolininko išieškotojui pagrindas, aplinkybės, teisinio reglamentavimo pagrindimas pareiškėjui buvo žinomi; su išieškojimu, nuosavybės perleidimu susiję dokumentai, kaip vykdymo proceso dalyviui, buvo prieinami ir žinomi, nes, bendradarbiaudamas su antstoliu, skolininkas turi teisę juos gauti. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. ir N. V. žemės sklypą atsiėmė iš pareiškėjo natūra 2012 m. lapkričio 12 d. antstolio turto perdavimo aktu ir įregistravo savo nuosavybės teisę, kadangi šios aplinkybės, faktai yra patvirtinti oficialiais dokumentais, kurie pareiškėjui žinomi, o informacija apie nuosavybės perleidimą išieškotojui ir nuosavybės įregistravimą yra išviešinta Nekilnojamojo turto registre.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) A. B. prašo: 1) skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų patvirtinimo išspręsti iš esmės; 2) sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliantas (pareiškėjas) nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, jog byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad į teismą su pareiškimu buvo kreiptasi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-218-949/2017 pagrindu, kuriame nustatyta būtinybė dėl juridinio fakto apie aplinkybes dėl V. V. ir N. V. sklypo atsiėmimo natūra nustatymo. Apeliantas (pareiškėjas) tokių dokumentų savarankiškai gauti neturi galimybės, todėl prašo teismo pripažinti atskiru juridiniu dokumentu natūra atsiimto ir Registrų centre įregistruoto sklypo egzistavimo bei jo faktinės priklausomybės aiškiai byloje įvardinto piliečio (-ių) vardu ir pavarde. Apeliantas (pareiškėjas) akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje klaidingai nurodė bylos duomenis – teismo teiginiai, kad V. V. vykdomasis raštas buvo išduotas 2011 m. spalio 14 d. neatitinka tikrovės; nepagrįstai sprendė, kad visos aplinkybės, susijusios su sklypo grąžinimo procedūromis, apeliantui (pareiškėjui) buvo žinomos. Apeliantas (pareiškėjas) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pateikto pareiškimo išsamiai neišnagrinėjo, teismas bylą nutraukė spontaniškai, todėl toks jo procesinis sprendimas yra neteisėtas. Iš tokio paviršutiniško bylos nagrinėjimo galima spręsti, kad teismas šalinasi anksčiau įvykusių faktų įvertinimo, veikia išskirtinai tik laimėjusios pusės naudai bei siekia pateisinti galimai neteisėtus antstolio veiksmus.

Atsiliepdama į atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo R. B. nurodė, kad visiškai sutinka su atskirajame skunde išdėstytais teiginiais bei išdėstytais motyvais, todėl prašė apelianto (pareiškėjo) skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (pareiškėjo) A. B. atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas (pareiškėjas) A. B. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. ir N. V. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsiėmė iš pareiškėjo natūra 2012 m. lapkričio 12 d. antstolio turto perdavimo aktu ir įregistravo savo nuosavybės teise.

Pagal vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis nustatyta, jog antstolio R. K. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo pagrindu civilinėje byloje pagal V. V. ir N. V. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto 5-ajam notarų biurui dėl skolos priteisimo. Antstolis 2011 m. spalio 20 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. B. vykdyti (v. b. 1 t., b. l. 2). 2011 m. lapkričio 3 d. buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas, taip pat ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. 1 t., b. l. 20–21). 2012 m. rugsėjo 6 d. turėjusios įvykti I varžytinės dėl apeliantui (pareiškėjui) priklausančio minėto žemės sklypo neįvyko, kadangi nedalyvavo nė vienas pirkėjas, antstolis 2012 m. rugsėjo 6 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis (v. b. 1 t., b. l. 93). Antstolis išieškotojui V. V. 2012 m. rugsėjo 6 d. pasiūlymu dėl turto pasiėmimo Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškino, kad jis turi teisę pasiimti A. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 20800 Lt (v. b. 1 t., b. l. 96). Atsakydamas į minėtą pasiūlymą, V. V. nurodė, kad atsisako paimti pirmosiose varžytinėse neparduotą turtą ir prašo skelbti antrąsias varžytines (v. b. 1 t., b. l. 97). 2012 m. spalio 15 d. turėjusios įvykti II varžytinės taip pat neįvyko, antstolis 2012 m. spalio 15 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis (v. b. 1 t., b. l. 104). Antstolis išieškotojui V. V. 2012 m. spalio 16 d. pasiūlymu dėl turto pasiėmimo Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškino, kad jis turi teisę pasiimti A. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 15600 Lt (v. b. 1 t., b. l. 105). 2012 m. lapkričio 12 d. turto perdavimo išieškotojui akte nurodyta, jog antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 702 straipsniu, 2012 m. spalio 22 d. perdavė A. B. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,0601 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) išeiškotojui V. V. už 15600 Lt (v. b. 1 t., b. l. 114). V. V. 2012 m. spalio 22 d. į antstolio sąskaitą įmokėjo 2445 Lt vykdymo išlaidas už perduodamą turtą (v. b. 1 t., b. l. 106). 2012 m. spalio 26 d. antstolio kontoroje buvo gautas A. B. prašymas, kuriame prašoma pateikti išsamią informaciją apie varžytines, įvykusias 2012 m. spalio 15 d. dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); taip pat prašoma nurodyti kainą, už kurią buvo parduotas žemės sklypas ir suteikti informaciją apie padengtos skolos dydį V. V. ir N. V. bei padengti likusios sumos dydį (v. b. 1 t., b. l. 108). 2012 m. spalio 31 d. raštu antstolis nurodė: jog nekilnojamojo turto 2012 m. spalio 15 d. varžytinės neįvyko; 2012 m. spalio 16 d. V. V. buvo išsiųstas pranešimas dėl turto pasiėmimo, perduodamo turto vertė 15600 Lt; išieškotojui V. V. sutikus pasiimti nekilnojamąjį turtą, skolos likutis 2012 m. spalio 31 d. yra 14968,48 Lt (v. b. 1 t., b. l. 109).

Pagal civilinės bylos duomenis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. V. (b. l. 8–9).

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs vykdomosios bylos bei civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. ir N. V. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsiėmė iš pareiškėjo natūra 2012 m. lapkričio 12 d. antstolio turto perdavimo aktu ir įregistravo savo nuosavybės teise. Šie faktai yra patvirtinti oficialiais dokumentais: 2012 m. lapkričio 12 d. turto perdavimo išieškotojui aktas liudija, jog antstolis perdavė V. V. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 15600 Lt (v. b. 1 t., b. l. 114). Šio žemės sklypo nuosavybės perėjimas buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre; iš civilinėje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso V. V., nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2012 m. lapkričio 12 d. turto perdavimo išieškotojui aktas (įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2012 m. lapkričio 26 d.) (b. l. 8–9). Minėta informacija apeliantui (pareiškėjui) buvo prieinama ir žinoma, todėl nagrinėjamu atveju nesant visų minėtų aplinkybių, būtinų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisme nenagrinėtinas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, įvertinęs rašytinius civilinės bei vykdomosios bylos dokumentus, kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė galiojančias materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį – pagrįstai sprendė civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Apeliantas (pareiškėjas) atskirajame skunde prašo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį, o šiuo atveju, apeliantas (pareiškėjas) savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jokiais argumentais nepagrindė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti atskirajame skunde nurodytą prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl atskirojo skundo aplinkybių patikslinimo

2018 m. vasario 15 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas apelianto (pareiškėjo) atskirojo skundo aplinkybių patikslinimas. CPK 323 straipsnyje numatyta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo aplinkybių papildymo nepriima ir dokumentą grąžina apeliantui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti apeliantui A. B. nepriimto nagrinėti atskirojo skundo aplinkybių papildymą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.