Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

ieškovei A. L., jos atstovui advokato padėjėjui Virginijui Savickui (prisijungusiems prie teismo posėdžio Zoom vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma ),

institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei Vilmai Ribakovienei (prisijungusiai prie teismo posėdžio Zoom vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma ),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. (ieškinio pateikimo metu ieškovės pavardė buvo -L.) ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovas A. M., institucija teikianti išvadą byloje: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

8. Jei A. M. nustatytu laiku negali bendrauti su E. dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių, jis informuoja apie tai A. L., išsiųsdamas pranešimą el. paštu ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatyto bendravimo pradžios.

Ieškinys tenkintinas.

Iš Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) išvados, pateiktos 2024-03-06 matyti, jog Tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas 2024-02-29 apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Ieškovė su vaikais gyvena sugyventiniui A. L. nuosavybės teise priklausančiame mūriniame name su mansarda. Namo pirmame aukšte yra trys kambariai ir virtuvė, mansardoje įrengti dar du kambariai, kurie šiuo metu yra remontuojami. Gyvenamasis plotas apie 80 m². Būstas be patogumų - kūrenama krosnimi, tualetas lauke, vandentiekis centralizuotas. Pažymėjo, jog sanitarinis mazgas įrenginėjamas namo viduje, vyksta remonto darbai. Gyvenamosios patalpos švarios ir tvarkingos, kambariai šilti. Daiktai sudėti tam skirtuose vietose. Name vykdomi remonto darbai, gerinamos buities sąlygos. Ieškovės ir atsakovo sūnus E. M. auga namuose, kadangi vietos darželyje negavo (posėdžio metu paaiškėjo, kad ieškovės ir atsakovo sūnus jau lanko ugdymo įstaigą- (duomenys neskelbtini) miestelyje esantį darželį). Vaikas miega viename kambaryje su broliu, turi atskirą lovą, drabužių spintą. Mergaitės gyvena atskirame kambaryje, kur yra visi namų apyvokos daiktai, rašomas stalas, kompiuteris, televizorius, kuriais naudojasi visi vaikai. Tiek E. M., tiek kiti šeimoje gyvenantys vaikai turi tinkamas sąlygas gyvenimui, ugdymui ir poilsiui. Šeima turi reikalingus namų apyvokos daiktus. Apsilankymo šeimoje metu, ieškovė paaiškino, jog šiuo adresu, (duomenys neskelbtini) kaime gyvena apie pusę metų, kai užmezgė santykius su A.L. Yra padavę pareiškimus ir (duomenys neskelbtini) registruos santuoką (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena A. L. nuosavame name, kur sąlygos yra geros. Ji pati turi nuosavybės teise priklausantį butą tačiau (duomenys neskelbtini) ten nuvažiuoja tik nusimaudyti, kol nėra įrengti vonia ir tualetas dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu vykdo remonto darbus, įrenginėja papildomas gyvenamąsias patalpas (Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas 2024-02-29 Nr. 7ŠTA-60).

Skyrius teikdamas išvadą pateikė duomenis apie atsakovo šeimą .Iš TS prieinamų duomenų bazių žinoma, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus t.y. sūnų E. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukrą U. M., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) (SODRA - duomenų bazės išrašas 2024-03-04).Atsakovo šeima TS yra žinoma. SPIS duomenimis, nuo(duomenys neskelbtini) taikyta atvejo vadyba (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai vaiko U. M. atžvilgiu. Vaikas buvo paliktas be įstatyminio atstovo, nes tėvas buvo išvykęs į užsienį, o pamotė nesutarė su vaiku. SPIS duomenimis, atsakovo dukrai nuo nustatyta laikina priežiūra tėvo prašymu. Nurodyta priežastis, dėl kurios nustatyta laikina priežiūra - tėvo laikinas išvykimas iš Lietuvos Respublikos. Vaiką prižiūrinčiu asmeniu paskirta atsakovo motina S. M.

Dėl pareikšto ieškinio ieškovė Tarnybai nurodė, jog sūnaus E. M. tėvas A. M. su ja konfliktuoja dėl nutrūkusių santykių. Vaikas yra tapęs įrankiu jo nepasitenkinimui išreikšti, nors negalima sakyti kad vaiku tėvas nesirūpina. Tėvas dirba (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą grįžta maždaug kas pusę metų. Jis kartais bendrauja su sūnumi telefonu, tačiau grįžęs į Lietuvą jis ima statyti savo sąlygas. Ieškovė nurodė, jog nedraudžia bendrauti tėvui su sūnumi, leidžia jam pasiimti vaiką į jo gyvenamą vietą, buvo kad vaikas su tėvu gyveno ir daugiau kaip savaitę. Tačiau jos manymu atsakovas siekia ją erzinti, nes pavyzdžiui jis pasiėmęs vaiką už tas dienas nemoka priteisto išlaikymo, todėl dabar jau yra susidaręs įsiskolinimas, dėl kurio ji perdavė vaiko tėvą antstoliui. Tai vėl paaštrino konfliktą. Vaiko tėvui grįžus į Lietuvą jis ir jo mama (t.y. vaiko močiutė) nuolat skundžia ją Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl pačių įvairiausių priežasčių. Ieškovė supranta, jog dėl jos nesutarimų su atsakovu kenčia vaikas, tačiau jos teigimu, ji konfliktų neprovokuoja. Siekdama išvengti, kaip ji pati įvardijo „manipuliavimo" siekia jog E. M. ir A. M. bendravimo tvarka būtų aiškiai apibrėžta ir nustatyta teismo, kad „tėvas turėtų ne tik teises bet ir pareigas". Motinos teigimu ji skyrybų metu nenustatinėjo bendravimo tvarkos nes leidžia bendrauti tėvui su sūnumi kiek tik jis nori, bet pastarasis ėmė šia teise piktnaudžiauti ir pasinaudodamas vaiku jai kenkia (Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas 2024-02-29 Nr. (duomenys neskelbtini).Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas daug laiko praleidžia (duomenys neskelbtini). Būdamas ten, bendrauja su vaiku telefonu, Messenger programėle (su vaizdu). Atvykęs į Lietuvą, pasiima sūnų pas save adresu (duomenys neskelbtini). Vaikas būdamas pas tėvą bendrauja ir su seneliais, kurie gyvena kartu. TS pažymi, jog nėra gavęs duomenų, kad vaikui esant pas tėvą, būtų galimai pažeidžiamos vaiko teisės. Tokių duomenų nepateikia ir ieškovė, o tik teigia, kad neapibrėžtas atsakovo bendravimas su vaiku sukelia sutrikimą vaiko ir motinos įprastame gyvenimo ritme.

TS neprieštaravo ieškovės siūlymui nustatyti detalią bendravimo su vaiku tvarką, nes tarp šalių kyla ginčai ir nesutarimai. Pažymėjo, jog, aptariamu atveju, labai svarbi yra atsakovo nuomonė, jo darbo grafikas, nes pagal tai galima bus įvertinti tėvo realias galimybes bendrauti su vaiku. Aptariamu atveju, tokių duomenų byloje nėra.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė posėdžio metu nurodė, jog palaiko aplinkybes, jog pas ieškovę yra tinkamos sąlygos augti vaikui. Atsakovo nuomonės jie negalėjo sužinoti. Mano, kad detali sūnaus ir tėvo bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta, kad vaikas turėtų teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Pritarė pasiūlytai tvarkai dėl bendravimo nuotoliu, kai atsakovas gyvena ir dirba užsienio valstybėje, o dėl bendravimo Lietuvoje, nors ir iš pradžių išvadoje buvo pateikta nuomonė, kad ieškovės siūloma nustatyti atsakovo su vaiku bendravimo tvarka, vaiko interesų požiūriu, tik iš dalies atitinka vaiko interesus. TS vertinimu, 1, 2, 8, 9, 10 punktai vaiko interesams neprieštarauja, o 3, 4, 5, 6, 7 punktai turėtų būti koreguotini. Pažymėjo, jog nėra atsižvelgta į tai, kad atstumas tarp ieškovės gyvenamosios vietos ir atsakovo yra virš 150 km ir užtrunka apie 2 val. važiuojant automobiliu. Taigi, jei atsakovas vaiką grąžina tą pačią dieną tai reikštų, kad vaikas tą dieną automobilyje praleidžia apie 4 val. (4, 5, 6 punktai). Neatsižvelgta ir į tai, kad atsakovas Lietuvoje būna trumpą laiką. Pagal 2 punktą, atsakovas, būdamas Lietuvoje trumpą laiką bendrauti su vaiku galėtų tik vieną savaitgalį, t.y. nuo šeštadienio 9.30 - 10.00 iki sekmadienio 19.00 val. (įskaitant ir 4 val. kelionės laiką).

Bylos nagrinėjimo metu aiškinantis aplinkybes , ieškovės atstovas paaiškino, jog ieškovės sūnus lanko darželį, todėl norėtų, kad jis pailsėjęs, išsimiegojęs kitą dieną, t.y. šeštadienį išvyktų bendrauti su tėčiu, o sekmadienį 19 val. būtų sugrąžintas mamai, kad dar turėtų laiko pasiruošti kitai dienai. Bendravimas su tėvu galėtų vykti nebūtinai jo namuose, jie galėtų vykti į artimiausius miestelius, lankyti ten esančias pramogas, o jeigu trūktų laiko tam ir yra siūlomas 10 punktas, kai vaiko bendravimo tvarka tėvų susitarimu, atsižvelgiantį vaiko interesus raštišku susitarimu gali būti keičiama. Jei bendravimo tvarka būtų bloga, ar nevykdoma, ar neatitiktų tėvų galimybių, vaiko poreikių ir interesų, ją būtų galima pakeisti.

Bylos nagrinėjimo metu institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė sutiko su ieškovės siūloma nustatyta sūnaus ir jo tėvo bendravimo tvarka, atsižvelgiant į tai, kad esant bendram šalių susitarimui ji gali būti koreguojama, užtikrinant nepilnamečio šalių vaiko teisės į ugdymą, poilsio laiką, sveikatos priežiūrą .

Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktą).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovės siūlytina bendravimo tvarka, teismo nuomone, atitinka šalių nepilnamečio vaiko E. M. interesus, ji užtikrina tai, kad nepaisant atsakovo darbo ir gyvenimo užsienyje, sūnaus ir tėvo bendravimas išliktų, jų ryšys nenutrūktų, o grįžus į Lietuvą suteikiama teisė jų bendravimui kartu, aptartas bendravimas švenčių, specialių progų, tokių kaip tėvo ar motinos diena bendravimas su vaiku, gimtadienio šventimas, vasaros atostogos. Be to pasikeitus aplinkybėms, ar vaiko poreikiams, tėvų galimybėms ,bendravimo tvarka galėtų būti keičiama abiejų tėvų raštišku susitarimu .Tuo labiau įvertintina ir tai, kad atsakovas ieškinį yra gavęs, žinojo apie byloje skirtus teismo posėdžius, tačiau savo nuomonės byloje sprendžiamu klausimu neišsakė nei ieškovei, ar jos atstovui , nei institucijos teikiančios išvadą atstovams, ar teismui .Atsakovas nepateikė savo siūlomo varianto kaip jis planuoja bendrauti su sūnumi, nenurodė, ar siūloma ieškovės bendravimo su sūnumi tvarka (visa ar jos dalis) jį tenkina.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas, nustatomoje bendravimo tvarkoje tikslinant ieškovės pavardę iš „ L.“ į „L“.

Kartu pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė byloje patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas advokato padėjėjo paslaugas ir yra sumokėjusi 109 Eur žyminio mokesčio , todėl ieškinį patenkinus visiškai jos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 80 str.1 d.6 p.,7 d., 93 str.1 d. ).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 23,79 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija 8,00 Eur, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270 str. teismas

nusprendžia:

ieškovės A. L. ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo patenkinti.

Nustatyti atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečio sūnaus E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), auklėjime tvarką:

1. Kai A. M. gyvena užsienyje, jis bendrauja su E. naudojant „Skype“, „Viber“, „WhatsApp“ ir pan., antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį nuo 19 iki 20 val., dalyvaujant A. L.

2. A. M. privalo informuoti A. L. el. paštu ne vėliau kaip prieš 7 dienas apie savo grįžimą į Lietuvą.

3. Kai A. M. gyvena Lietuvoje, kas antrą savaitgalį pasiima E. šeštadienį iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 9.30 iki 10.00 val. ir grąžina E. į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.

4. Neporinių metų šv. Velykų pirmąją dieną, gruodžio 24 d. (šv. Kūčios) ir gruodžio 31 d. (Naujieji Metai), A. M. pasiima E. 10 val. ryte iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Porinių metų gruodžio 25 d. (Kalėdos), A. M. pasiima E. 10 val. ryte iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val.

5. Tėvas turi teisę bendrauti su E. pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas E. 10 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Motinos dieną E. praleidžia su motina A. L.

6. E. vienais metais (poriniais) švenčia su motina, kitais metais (neporiniais) su tėvu. A. M. gimtadienio dieną pasiima E. pagal jo mokymosi ar ugdymo grafikus, bet ne vėliau kaip 15 val. ir ne anksčiau kaip 10 val., ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.

7. A. M. bendrauja su E. 14 dienų per vasaros atostogas, iš kurių 7 dienos yra nepertraukiamos. A. paima E. iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 9.30 iki 10.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Derinti vasaros atostogų laiką pirmumo teisę poriniais metais turi motina A. L., neporiniais - A. M.

8. Jei A. M. nustatytu laiku negali bendrauti su E. dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių, jis informuoja apie tai A. L., išsiųsdamas pranešimą el. paštu ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatyto bendravimo pradžios.

9. Bendravimo metu A. M. privalo užtikrinti E. saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, maisto, poilsio režimą, vaistų savalaikį teikimą (jei reikia), laikytis gydytojų rekomendacijų ir užtikrinti telefoninį ryšį su A. L., ypač informuojant apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimus.

10. Abu tėvai, raštišku susitarimu, gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdami į aplinkybes, vaiko poreikius ir savo galimybes. Bet kokie pasikeitimai dėl telefono numerių ar gyvenamosios vietos turi būti nedelsiant pranešami kitam tėvui.

Priteisti iš atsakovo A. M. , a.k(duomenys neskelbtini) ieškovės A. L. naudai 1009,00 Eur (vieną tūkstantį devynis eurus 00 euro ct) bylinėjimosi išlaidų .

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct ) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ( gavėjo kodas 188659752) sąskaitą (pasirinktinai esančią įvairiuose bankuose),įmokos kodas-5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.