Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transmuralis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo antstolis G. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio G. S. vykdomojoje byloje Nr. 0182/19/00849. Pareiškėja nurodo, kad antstoliui G. S. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja skundu prašo panaikinti antstolio 2021 m. gruodžio 28 d. patvarkymą „Dėl turto pardavimo iš varžytynių“ vykdomojoje byloje Nr. 0182/19/00849. Skolininkės nuomone, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kadangi turtas gali būti parduotas iš varžytynių už žymiai mažesnę kainą negu yra realiai vertas turtas ir tokiu būdu tiek išieškotojas, tiek kreditoriai, tiek skolininkas gali patirti nuostolių dėl per mažo turto įvertinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vienas iš šios priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų – CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui vykdomojo dokumento realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. vykdomojo dokumento įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

Pareiškėja, pateikusi skundą dėl antstolio veiksmų, CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio G. S. vykdomojoje byloje Nr. 0182/19/00849.

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus, įvardijama aplinkybė, kad pareiškėjai priklausantis turtas gali būti parduotas iš varžytynių už žymiai mažesnę kainą negu yra realiai vertas turtas, todėl tiek išieškotojas, kreditoriai, tiek skolininkas gali patirti nuostolių dėl per mažo turto įvertinimo.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad išieškojimo vykdymo procese stabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2020).

Iš pateikto pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų turinio bei priedų prie jo nustatyta, kad antstolis G. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0182/19/00849 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Transmuralis“ pagal Vilniaus m. 26-ojo notaro biuro išduotą 2019-04-10 vykdomąjį įrašą Nr. 2-3764. Antstolis 2021 m. gruodžio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S21-22309 „Dėl turto pardavimo iš varžytynių“, kuriuo paskelbė skolininkei UAB „Transmuralis“ priklausančio įkeisto turto – pastato-betono mazgo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes, nustatė pradinę parduodamo turto kainą – 44096 Eur (parduodamo turto kaina sudaro 80 proc. nuo nustatytos turto rinkos vertės).

Pareiškėja nurodo, kad areštuoto ir iš varžytynių parduodamo turto nustatyta pradinė kaina yra ženkliai mažesnė negu turtas yra realiai vertas. Teismas akivaizdžios grėsmės pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams nenustatė, bei sprendžia, kad šis pareiškėjos argumentas yra deklaratyvus ir nesudaro pakankamo pagrindo stabdyti antstolio atliekamus vykdymo veiksmus. Taip pat, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad neįmanomas išieškojimo nukreipimas į turtą, kurio vertė nenustatyta, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdymo veiksmus šioje vykdymo proceso stadijoje nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 147 straipsnio 1 dalimi, 152 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 151, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transmuralis“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.