- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-1027-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11242-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-16772-592/2019 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (e. b. l. 1–5) – sustabdyti „Swedbank“, AB inicijuotą išieškojimą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto antstolio R. V. vykdomoje vykdomosiose bylose Nr. 0179/18/01296, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/01300, Nr. 0179/18/01301.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad 2019-04-12 antstoliui R. V. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo: panaikinti antstolio R. V. 2019-03-21 patvarkymą Nr. S-19-179-6358 (toliau – ir Patvarkymas); taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti „Swedbank“, AB inicijuotą išieškojimą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto antstolio R. V. vykdomoje vykdomosiose bylose Nr. 0179/18/01296, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/01300, Nr. 0179/18/01301. Pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo būtinybės skirti turto ekspertizę. Taip pat pažymėjo, kad ekspertizės akte egzistuoja klaidos ir neatitikimai. Pareiškėjos vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turtas gali būti perleistas varžytinėse. Patenkinus pareiškėjos skundą, tokiu atveju pareiškėjai tektų inicijuoti naują teisminį ginčą dėl turto išreikalavimo iš jo pirkėjo. Be to, pareiškėja objektyviai negalėtų rasti turto pirkėjo per antstolio nustatytą dvidešimties dienų laikotarpį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-16 nutartimi (e. b. l. 54–55) pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas bylos duomenimis nustatė, jog skolininkė (pareiškėja) nesutinka su antstolio R. V. 2019-03-21 Patvarkymu. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės vykdymo procese yra taikomos tik išimtiniais atvejis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (skolininkė) prašo sustabdyti atsakovės „Swedbank“, AB inicijuotą išieškojimą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto antstolio R. V. vykdomoje vykdomosiose bylose, tačiau iš pareiškėjos skundo turinio nustatyta, kad skundžiamas yra tik ekspertizės paskyrimas ir ekspertizės išvada, todėl išieškojimo sustabdymas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prašomos laikinosios pasaugos priemonės yra susijusios su vykdomosiomis bylomis Nr. 0179/18/01296, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/0130, Nr. 0179/18/01301, kai tuo tarpu Patvarkymas yra susijęs tik su viena byla (0179/18/01297).
5. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nenustatė teisinių ir faktinių pagrindų taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, be to, teismas vertino, kad byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nesant tam realaus pagrindo, būtų pažeistas vykdymo proceso šalių teisių ir jų teisėtų interesų proporcingumas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantė (pareiškėja) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu (e. b. l. 62–65) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-16 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti pareiškėjos prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Atskirajame skunde nurodo, kad nutarties priėmimo metu egzistavo visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teigia, jog tikėtinas reikalavimų pagrįstumas neabejotinai buvo įrodytas. Antstolio patvarkyme nurodyta turto kaina yra ženkliai per žema. Antstolis patvarkyme tuo pačiu nurodė, kad pirmąsias turto varžytines skelbs po 20 dienų nuo informacijos apie turto įkainojimą išsiuntimo dienos. Nėra abejonių, kad pasibaigus nustatytam terminui antstolis paskelbs turto varžytines ir tokiu būdu turtas bus perleistas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Todėl net jei antstoliui atsisakius tenkinti skolininkės skundą ir jo nagrinėjimą perdavus teismui galiausiai būtų priimtas skolininkui palankus teismo sprendimas, turtas vis tiek jau būtų perleistas tretiesiems asmenims ir skolininkė nebegalėtų jo atgauti. Teismas nutartyje visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad skolininkė taip pat privalėtų inicijuoti naują teisminį ginčą dėl turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo. Nesustabdžius išieškojimo veiksmų, galimai palankaus skolininkei teismo sprendimo įvykdymas taptų aiškiai negalimas, kadangi net panaikinus patvarkymą skolininkė negalėtų būti grąžinta į tą padėtį, kuri buvo iki patvarkymo priėmimo.
8. Teismas nutartyje taip pat neįvertino aplinkybės, kad skolininkė negalėtų objektyviai rasti pirkėjo turtui per tokį trumpą 20 dienų laikotarpį. Turto kaina yra didelė, todėl, tikėtina, bet kuris pirkėjas jį įsigytų iš banko skolintomis lėšomis. Dėl šios priežasties turto pardavimo sandoris neabejotinai užtruktų kur kas ilgiau nei 20 dienų.
9. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad tokios priemonės nepagrįstai ir neproporcingai ribotų kreditorių teises, kadangi jos prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės atitiktų tiek ekonomiškumo, tiek ir proporcingumo principus. Kreditorius, net ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, negalėtų patirti jokių teismo nutartyje aptariamų nepatogumų, kadangi skolininkė kreditoriui turi mokėti netesybas.
10. Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą teismui nepateikė.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime į atskirąjį skundą (e. b. l. 68–68) su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nebuvo nustatyti teisiniai ir faktiniai pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o išieškojimo iš apeliantės turto sustabdymas neturint tam akivaizdaus teisinio pagrindo pažeistų vykdymo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą. Apeliantė nenurodė skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
12. Atskirasis skundas atmestinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
17. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų siekia, jog jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas nebūtų išieškotas, kadangi, pareiškėjos nuomone, parduodamo turto kaina yra per maža. Pareiškėja per Patvarkyme nustatytą terminą nespėtų surasti areštuoto turto pirkėjo, be to, pareiškėja nesutinka su ekspertizės paskyrimu ir ekspertizės išvada. Todėl pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio veiksmus vykdomosiose byloje.
18. Iš pareiškėjo kartu su prašymu pateiktų dokumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad antstolis R. V. vykdomosiose bylose Nr. 0179/18/01296, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/01300, Nr. 0179/18/01301 vykdo išieškojimą iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01297 antstolis 2019-02-21 priėmė patvarkymą, kuriuo paskyrė ekspertizę areštuoto turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), rinkos vertei nustatyti. Antstolis 2019-03-21 priėmė Patvarkymą, kuriame, vadovaudamasis ekspertizės aktu, įkainojo Turtą. Iš civilinės bylos Nr. e2YT-21693-936/2019 duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad antstolis R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01297 2019-05-09 patvarkymu Nr. S-19-179-10809 paskelbė pirmąsias varžytynes dėl Turto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21693-936/2019 pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo, kuriame pareiškėja jau antrą kartą ginčijo parduodamo turto vertę ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netenkino. Teismo nutartis nurodytoje civilinėje byloje šiuo metu nėra įsiteisėjusi.
19. Pabrėžtina, jog pareiškėja pirmosios instancijos teismui grėsmės faktą iš esmės grindė abstrakčiais teiginiais, kadangi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės motyvavo tik tikėtina turto pardavimo varžytinėse aplinkybe. Nustatyta, kad po pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo antstolis priėmė kitą patvarkymą - dėl varžytynių paskelbimo, todėl pareiškėjos prašyme teismui nurodyti argumentai laikytini neturintys tiesioginio ryšio su pareiškėjos pateikto skundo pagrindu ir dalyku (patvarkymu dėl informavimo apie nustatytą areštuoto turto rinkos vertę).
20. Pareiškėjos teiginiai, kad įmonė gali nespėti rasti ir pasiūlyti antstoliui turto pirkėją, taip pat nėra pakankamai susiję su klausimu, ar yra pagrindas stabdyti išieškojimo veiksmus šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių forma. Antra vertus, pareiškėja pateikto skundo negrindžia tuo, kad antstolis ribotų įmonės procesines teises nurodytu aspektu.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien tik aplinkybė, jog pareiškėja nesutinka su antstolio nustatyta Turto verte, pati savaime nereiškia, jog dėl to turėtų būti stabdomi visi priverstinio išieškojimo veiksmai tiek vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01297, tiek ir kitose vykdomosiose bylose Nr. 0179/18/01296, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/01300, Nr. 0179/18/01301.
22. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes ir pareiškėjos atskirajame skunde nurodomus argumentus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamojoje nutartyje konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjos skundo pagrindą sudarančios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, kad egzistuoja objektyvi ir skubi būtinybė stabdyti išieškojimo veiksmus, tuo labiau, kad pradinės pardavimo kainos nustatymas (kurią ir ginčija pareiškėjas) nereiškia, kad būtent už šią, o ne už didesnę pasiūlytą kainą, turtas bus parduotas varžytinėse. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas negali būti siejamas vien su poreikiu užkirsti kelią kilti naujiems teisminiams ginčams. Ši aplinkybė vertintina atsižvelgiant į tai, ar prašomų taikyti priemonių sukeliamos pasekmės būtų proporcingos pasekmėms, kurios atsirastų, jeigu apsauginės priemonės nebūtų pritaikytos. Išieškojimo iš turto vykdymo veiksmų stabdymas, atsižvelgiant į vykdymo proceso stadiją ir nurodytas aplinkybes, iš esmės neapibrėžtam laikui, manytina, kad būtų neproporcinga priemonė.
23. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
24. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.