- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2YT-21693-936/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15902-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kreditorius
- akcinė bendrovė „Swedbank“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuotas asmuo išieškotoja akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – pareiškėjas skolininkas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 str. 2 d. nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01297 paskelbtas pirmąsias varžytynes dėl turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pateikė antstoliui 2019-05-24 skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01297 2019-05-09 priimtą patvarkymą Nr. S-19-179-10809 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių paskelbimo. Skundą pareiškėjas motyvuoja tuo, jog parduodamo turto kaina yra per maža, neatitinka realios turto rinkos vertės. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas motyvuoja tuo, jog egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nes skundas yra prima facie pagrįstas ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas arba jis pasidarytų nebeįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.
CPK 510 str. 2 d. numatyta, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka, t. y. vadovaudamasis CPK 144-152 str. nuostatomis.
CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą (CPK 510 str. 3 d.). Vykdymo veiksmų sustabdymas yra susijęs su tam tikrų apribojimų išieškotojui taikymu, todėl nagrinėdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, o būtų užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra išimtinai procesinio pobūdžio, skirta būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti. Vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja skundo pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti CPK 144 str. nustatytų sąlygų, būtinų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą (CPK 178 str.).
Iš pareiškėjo kartu su prašymu pateiktų dokumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad antstolis R. V. vykdomosiose bylose Nr. 0179/18/01296, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/0130, Nr. 0179/18/0131 vykdo išieškojimą iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01297 antstolis 2019-02-21 priėmė patvarkymą, kuriuo paskyrė ekspertizę areštuoto turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2019-02-21 patvarkymą ir nušalinti ekspertą, nurodydamas, kad nebuvo būtinybės skirti ekspertizę. Antstoliui šio skundo netenkinus, jis buvo persiųstas teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-18 nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir turi res judicata galią, skolininko skundo netenkino, konstatavo, kad skolininko skundas yra nepagrįstas, o antstolio priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo pagrįstas, taip pat atmetė skolininko prašymą dėl eksperto nušalinimo (civilinė byla Nr. 2YT-14298-734/2019). 2019-03-21 antstolis priėmė patvarkymą, kuriame įkainojo turtą vadovaudamasis ekspertizės aktu. Skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2019-03-21 patvarkymą, pakartotinai skundą motyvuodamas tuo, jog nebuvo būtinybės skirti ekspertizę, taip pat tuo, jog ekspertizės akte yra klaidų, o nustatyta turto vertė per maža, taip pat skolininkas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto vykdomosiose bylose Nr. 0179/18/01296, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/0130, Nr. 0179/18/01301. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-16772-592/2019, prašymą atmetė. Antstoliui netenkinus skundo dėl 2019-03-21 patvarkymo panaikinimo, skundas buvo persiųstas teismui, tačiau dar nėra išnagrinėtas (civilinė byla Nr. 2YT-18773-937/2019). Taigi 2019-05-24 skundu prašydamas panaikinti antstolio 2019-05-09 priimtą patvarkymą Nr. S-19-179-10809, skolininkas jau antrą kartą ginčija parduodamo turto vertę ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš skolininko skundo turinio ir pateiktų duomenų nenustatyta būtinybės šioje proceso stadijoje taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nenustatyta aplinkybių, kad antstolis būtų pažeidęs CPK 718 str. reikalavimus, nustatant turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 178 str.). Teikdamas teismui prašymą sustabdyti antstolio vykdomas varžytynes, pareiškėjas poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese motyvavo tuo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas arba jis pasidarytų nebeįmanomas. Tačiau vien pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro prielaidų manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiškėjo interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio vykdomas varžytynes, kad nesiėmus šių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ar kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pareiškėjo interesai, ar jiems padaryta nepataisoma žala (CPK 12 str., 144 str. 1 d., CPK 178 str.). Pažymėtina, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepagrįstas išieškojimo sustabdymas gali neproporcingai pažeisti išieškotojo teises ir teisėtus interesus. Taigi byloje aplinkybių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus, bei aplinkybių, kurios būtų pakankamu ir pagrįstu pagrindu pripažinti esant reikalingu šiuo konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenustatė, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 144 str., 185 str., 510 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.