Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. T. ir J. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2628-199/2012 pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovams G. T., J. N., valstybės institucija išvadai duoti Kauno miesto savivaldybės administracija, valstybės institucija išvadai duoti valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė: atstatyti pažeistas teises ir įkeldinti ją į gyvenamąjį namą, esantį Bivylių g. 32, Kaune; atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, įpareigojant atsakovą G. T. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą pertvarą pirmojo aukšto hole bei išimti joje įstatytas duris ir netrukdyti ieškovei naudotis visomis gyvenamojo namo patalpomis, atsakovui neįvykdžius šio reikalavimo, pripažinti ieškovei teisę atlikti šiuos darbus ir išieškoti iš atsakovo su tuo susijusias išlaidas; iškeldinti atsakovę J. N. iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Kaune; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra ieškovės sutuoktinis, santuoka nenutraukta. Santuokoje su atsakovu įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , Kaune, kuriame buvo pastatytas gyvenamasis namas, kuris yra ieškovės ir atsakovo G. T. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Gyvenamasis namas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes statybos užbaigimas nebuvo įformintas statybos užbaigimo aktu, tačiau gyvenamasis namas yra naudojamas. Šiuo metu name gyvena atsakovas ir jo sugyventinė J. N., o ieškovė, atsakovo sutuoktinė ir nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) savininkė, negali patekti į gyvenamąjį namą ir juo naudotis. Ieškovė siekia naudotis visu namu, nes name yra tik vienas sanitarinis mazgas pirmame aukšte.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra sutuoktiniai, santuoka sudaryta 1982-04-10, kuri nėra nutraukta, gyvenamasis namas pagal išduotą ieškovės vardu statybos leidimą, ieškovės vardu nuosavybės teise įregistruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) Kaune yra pastatytas, baigtumas nurodytas 89 procentai, iš jų įrengtas pirmas aukštas, pastogės patalpos nėra įrengtos. Pagal byloje esančius įrodymus sprendė, kad namo pirmajame aukšte atsakovo yra savavališkai pastatyta medinė pertvara su rakinamomis durimis, kuri skiria pirmojo aukšto kambarį pažymėtą plane indeksu Nr. 6, tambūrą, pažymėtą plane indeksu Nr. 1, dalį patalpos, pažymėtos plane indeksu Nr. 2, nuo kitų pirmojo aukšto patalpų, t.y. plane pažymėtų indeksais Nr. 3,4,5,7,8,9, kuriomis naudojasi tik atsakovai (1 t. b. l. 21, 2 t. b. l. 26, 27, 31). Taip pat nurodė, kad ieškovės bei atsakovo santuokoje įgytas turtas, t.y. žemės sklypas bei nebaigtas statyti namas nėra padalinti, nėra nustatyta ir naudojimosi namu bei žemės sklypu tvarka, o atsakovas yra leidęs be ieškovės, kaip sutuoktinės bei bendraturtės sutikimo gyventi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje visiškai pašaliniam asmeniui - atsakovei, Dėl ieškinio reikalavimo dėl atstatymo pažeistų teisių bei įkeldinimo. Nurodė, kad atsakovas vienašališkai nustatė kokia dalimi namo bei kokiomis patalpomis naudosis jis su savo sugyventine atsakove, o kokiomis leidžia naudotis ieškovei, kurios yra nevienodos: atsakovas siūlo ieškovei naudotis žymiai blogesnėmis patalpomis bei nelygiomis dalimis, t.y. vienu kambariu, be virtuvės bei be sanitarinio mazgo bei be dušo patalpos, o mansardoje patalpos nėra įrengtos bei netinkamos naudojimui pagal jų paskirtį, be to, atsakovas savavališkai įrengė pertvarą tam, kad ieškovė negalėtų patekti į visas namo patalpas. Teismas darė išvadą, kad atsakovas akivaizdžiai pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas bei teisės normose, reglamentuojančiose santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto naudojimosi, disponavimo tvarką. Tokiu būdu ieškovės įstatymų saugoma teisė naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise gyvenamuoju namu turi būti ginama bei pašalintinos kliūtis juo naudotis, todėl ieškovės ieškinio reikalavimą tenkino. Dėl pertvaros nugriovimo. Teismas sprendė, kad savavališkai pastatyta pertvara gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Kaune pirmame aukšte, kaip prieštaraujanti namo projektui, pastatyta be statybos leidžiančio dokumento bei be ieškovės kaip bendrosios jungtinės nuosavybės bendraturtės sutikimo, kaip prieštaraujanti įstatymų nustatytoms imperatyvioms teisės normoms, atsakovo sąskaita turi būti nugriauta bei iš jos išimtos joje įdėtos durys, priešingu atveju, ieškovei pripažįstama teisė atlikti pertvaros griovimo bei durų iš jos išėmimo darbus, išieškant iš atsakovo su šiais darbais susijusias išlaidas. Dėl atsakovės iškeldinimo. Nurodė, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, suteikiančių atsakovei teisę gyventi ieškovei bei atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovė sutikimo, kad atsakovė apsigyventų jų su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name bei darytų pertvarkymus, nedavė, apie jokią panaudos sutartį su ieškove nebuvo derinta. Be to, nei civilinėje byloje, nei 2011-07-18 kadastrinių matavimų byloje nėra jokių įrodymų apie neva atliktus atsakovės lėšomis namo pagerinimus, apie sumokėtus mokesčius. Sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovė suteikė atsakovei namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, gyvenamąsias patalpas naudojimuisi. Taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovė gyvena su ieškovės sutuoktiniu kaip sugyventinė bei naudojasi ieškovei bei atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nepadalintu turtu, nesudaro atsakovei teisinio pagrindo ir toliau naudotis be mokesčių šiuo turtu, o vien tik tai atsakovo sutikimo tam, nepakanka, nes turtas, kaip jau minėta, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovę iš ieškovės bei atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo teismas laikė pagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai G. T. ir J. N. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, sprendimą priėmė neįvertinęs visų reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių, dėl ko pažeidė materialines ir procesines teisės normas, įtakojusias neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, todėl jis, kaip nepagrįstas, neteisėtas, turi būti panaikintas. Dėl teismo sprendimo įkeldinti ieškovę į ginčo gyvenamąjį namą. Mano, kad nė vienas iš teismo nurodytų motyvų nebuvo pagrindu tenkinti ieškovės reikalavimą ją įkeldinti į namą, kadangi šį ieškovės teisė nebuvo pažeista. Nurodo, kad šalys kaip šeima negyvena kartu apie penkis metus, o atsakovai yra sugyventiniai, šiuo metu gyvenantys dalyje namo, bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame ieškovei ir atsakovui. Ieškovei nėra kliudoma naudotis kita (pagal apimti netgi didesne) dalimi namo, t.y. dalimi pirmojo aukšto ir visu antruoju aukštu, kas reiškia, kad ieškovės kaip bendraturtės teisė nėra pažeista, o jeigu ji nepažeista, tai negali būti ir ginama. Tai, kad antrasis namo aukštas nėra įrengtas, negali būti pagrindu ieškovei reikalauti leisti naudotis pirmuoju aukštu, prie kurio įrengimo ji nėra prisidėjusi. Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ginčo namo tinkamumo gyventi. Dėl teismo sprendimo pareigoti atsakovą nugriauti savavališkai pastatytą pertvarą pirmojo aukšto hole. Nurodo, kad pats namas nėra pabaigtas statyti, todėl statybos etape yra galimi įvairu nelaikančiųjų konstrukcijų pakeitimai, todėl šiai dienai toks ieškovės reikalavimas net negali būti tenkinamas. Be to, dalimi pirmojo namo aukšto, kurį įsirengė atsakovai savo lėšomis, gyvendami bendrai, naudojasi išskirtinai atsakovai, o pertvara buvo pastatyta siekiant įrengtas pirmojo aukšto patalpas apšiltinti, o grįžus ieškovei, ir nuo jos išpuolių apsiriboti. 2012-07-03 Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos prie AP Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius raštu pašalinti savavališkos statybos padarinius ieškovę įpareigojo iki 2012-12-27. Mano, kad negali būti patenkinamas ieškovės reikalavimas nugriauti pertvarą statinyje, kuris yra savavališka statyba. Dėl teismo sprendimo iškeldinti atsakovę J. N.. Nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad šis turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsižvelgiant į CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas, ½ dalis šio turto priklauso atsakovui, todėl atsakovas šiuo turtu naudojasi kaip bendrasavininkis. Būtent vieno iš bendrasavininkų - atsakovo - leidimu atsakovė J. N. ir apsigyveno šiame turte, be to, ji naudojasi tik mažesne dalimi turto, o ne visu turtu, todėl ieškovės teisė naudotis kita dalimi turto nėra apribota, kas reiškia, kad jokia ieškovės teisė nėra pažeista. Apeliantų nuomone, tai, kad atsakovai yra sugyventiniai nepašalina panaudos santykių (žodinė sutartis), susiklėsčiusių tarp atsakovų, todėl teismo išvada, kad šiuo atveju nėra panaudos teisinių santykių, nepagrįsta. Mano, jog buvo reikalinga ne tik išankstinė ikiteisminė panaudos santykių nutraukimo tvarka, bet ir būtina nustatyti ieškovės, kaip bendraturtės dalį turte, nustatyti ar būtent toje dalyje gyvena atsakovė, ir tik tuomet būtų pagrindas teigti, kad atsakovė naudojasi ieškovei priklausančia turto dalimi. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas sprendimo motyvus grindė prieštaringais teiginiais, šališkai vertino įrodymus, neteisingai interpretavo liudytojų nurodytas aplinkybes, sprendimo motyvus grindė aplinkybėmis, kurios bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirtos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. T. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų išlaidas už teisinė pagalbą. Nurodo, kad įvertinęs visus įrodymus ir nustatęs faktines aplinkybes, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, be to, apeliaciniame skunde atsakovai išeina už ieškinio ribų, o apeliacinio skundo argumentai prieštarauja įstatymo normoms bei byloje esantiems įrodymams. Teigia, kad šiuo metu savavališkos statybos nėra, ką patvirtina prie atsiliepimo pateikiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2012-07-23 potvarkis Nr. P3-1532 „Dėl 2012-06-27 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120627-00047 panaikinimo". Šią aplinkybę taip pat patvirtina vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , Kaune statybos užbaigimo, pasibaigus leidimo galiojimui, projektas bei pagal jį 2012-07-17 ieškovei D. T. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas statyti naują statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą Nr. LNS-21-120717-00402. Pats gyvenamasis namas kaip nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina pastato kadastro duomenys.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog ieškovė ir atsakovas susituokė 1982-04-10, jų santuoka nėra nutraukta, santuokos metu šalys įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, kuriame statybos leidimo, išduoto 1999-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pradėjo gyvenamojo namo statybą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateikti duomenys patvirtina, kad pagal 2011-07-18 kadastrinius duomenis užfiksuota 82 procentų statybos baigtumas (b. l. 16, t. 1). Susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi abi bylos šalys, t.y. ieškovė ir atsakovas, kaip žemės sklypo ir statomo gyvenamojo namo savininkai, yra ginčo turto bendraturčiai ir turi teisę naudotis ginčo patalpomis. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas CK 4.92 straipsnio, 3.92 straipsnio nuostatas, pagrįstai nurodė, kad abu sutuoktiniai turi lygias teises naudotis santuokos metu įgytu turtu, atsakovo veiksmai, kuriais atsakovas, sutuoktiniams nepasidalinus turto, nenustačius juo naudojimosi tvarkos, vienašališkai, be kito sutuoktinio sutikimo įsirengė pertvaras, trukdančias naudotis ginčo turto patalpomis ieškovei, patalpų užėmimas su sugyventine, pažeidžia ieškovės teises naudotis bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ieškovės reikalavimas, dėl jos įkeldinimo į ginčo turtą, kaip vienas iš teisių gynimo būdų (CK 1.138 straipsnis), yra pareikštas tinkamai.

Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas pripažino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad jis, nenutraukus santuokos ir nepasidalijus turto ar nenustačius naudojimosi ginčo turtu tvarkos, užėmė su sugyventine santuokoje įgyto pirmojo namo aukštą, pertvarą jame įrengė turėdamas tikslą apšiltinti bei apriboti ieškovės patekimą į jo naudojamas patalpas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tokiais šalių paaiškinimais (CPK 186 straipsnis) ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegijos vertinimu, pagrįstai pripažino ieškovės teisių naudotis ginčo turtu pažeidimo faktą ir atstatė jos pažeistas teises (CK 1.138 straipsnis). Teismas, tirdamas byloje esančius įrodymus ir darydamas išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ir jų teisinę kvalifikaciją, atsižvelgė į CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir jų pakankamumą išvadai pagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, būtų pažeidęs nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, todėl šis apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo teismo sprendimui naikinti. Byloje nurodomos aplinkybės dėl namo dalies įrengimo atsakovo lėšomis, turto pagerinimo, nagrinėjamos bylos atveju nėra reikšmingos, kadangi byloje nėra sprendžiami bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai (CK 3.116 straipsnis).

Apeliantai skunde nurodo argumentus dėl teisėjos šališkumo: jokios byloje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai neturėjo reikšmės, nes teismas iš anksto buvo susidaręs savo nuomonę – 2012-05-15 priėmė nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis visomis gyvenamojo namo patalpomis, t.y. teismas šia nutartimi iš esmės pasisakė dėl būsimo teismo sprendimo. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantų argumentus, nes jie teisiškai nepagrįsti. Tam tikrų duomenų įrašymas ar neįrašymas į teismo nutartį, atitinkamų įrodymų įvertinimas ar neįvertinimas teismo nutartyje negali būti pagrindas daryti išvadai, kad teisėjas buvo šališkas. Teisėjų kolegija pažymi, kad praktiką šiuo klausimu yra suformavęs kasacinis teismas. Kai teisėjas daro išvadas apie bylos faktinių aplinkybių įrodytumą ar neįrodytumą pagal prieštaringus įrodomuosius duomenis, netiesioginius įrodymus, esant sudėtingoms bylos aplinkybėms, tai, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo darytos išvados vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1082/2002). Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo prielaidai apie pirmosios instancijos teisėjos šališkumą daryti bei kad nagrinėjant bylą neužtikrino rungimosi principo laikymąsi (CPK 13 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad pagal LITEKO duomenis pirmosios instancijos teismo 2012-05-15 nutartį atsakovui apskundus apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs argumentus dėl jos pagrįstumo ir teisėtumo, 2012-08-21 nutartimi paliko ją galioti dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, jos vyro sugyventinė, naudojasi savininkės gyvenamosiomis patalpomis be teisinio pagrindo, nes šalys nebuvo sudariusios jokių naudojimosi patalpomis sutarčių. Šiuo atveju ieškovė, nebūdama sutartinių teisinių santykių dalyvė, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakove, kuri naudojasi ieškovės turtu be jos sutikimo ar leidimo. Tokiu atveju ieškovės teisė yra ginama Civiliniame kodekse nustatytais būdais, ir vienas iš jų yra tas, kad pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovės iškeldinimas iš ieškovei (savininkei) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Sprendimą priėmęs teismas, tenkindamas ieškinį pagal byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai taikė CK 4.93 ir 4.98 straipsnių nuostatas, jų nepažeidė ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. R. K., G. K., T. K., Nr. 3K-3-949/2001, bylos kategorijos: 25.8.2; 126; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. A. S., Nr. 3K-3-163/2005, bylos kategorijos: 29.4; 49). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovų G. T. ir J. N. priteistinos ieškovei D. T. turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti 2 000 Lt už teisinę pagalbą - atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, pateikė šias turėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, priteistina ieškovei iš atsakovų 1 275 Lt, t. y. po 637,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. N. ( a. k. (duomenys neskelbtini) po 637,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.