Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-48-896/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-07
Bylos Nr.: e2A-48-896/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15961-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas: J. K.
Atsakovas: O. P.
Advokatai: Ramūnas Širvys

Kategorijos

2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
2.6.8.7Sutarčių forma ir galia
2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-48-896/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15961-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 2.6.8.7; 2.6.37; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Kriaučiūnaitės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei O. P. dėl jungtinės veiklos ir bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, turto dalių nustatymo arba kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė veikdami jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2/3 atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas pateikė alternatyvų reikalavimą, jeigu teismas spręstų, kad ieškovas neįrodė buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos ir jo asmeninio indėlio sukuriant turtą, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 28 847,13 Eur kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise sukurtą turtą. Ieškovo teigimu, atsakovės dukra (buvusi jo sutuoktinė) pasiūlė jam verslo planą – nusipirkti du žemės sklypus: viename ieškovas galėtų pasistatyti vasarnamį, o gretimame nuomai įrengti kaimo turizmo sodybą – pirtį su tvenkiniu ir juos nuomoti. Ieškovas 2010 m. pavasarį surado parduodamą (duomenys neskelbtini) su senais pastatais ūkininko sodybą, padalintą į du žemės sklypus. Pasak ieškovo, 2010 m. gegužės 28 d. buvo sudarytos dvi pirkimo – pardavimo sutartys, pagal kurias ieškovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 1 Sklypas) su jame esančiais statiniais, o atsakovė žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2 Sklypas). Minėtame atsakovei priklausančiame žemės sklype šalys susitarė pastatyti statinius ir juos nuomoti, todėl 2010 m. sudarė jungtinės veiklos sutartį ir susitarė veikti bendrai konkrečiam nekilnojamam turtui (kaimo turizmo sodybai) įgyti ateityje bei vėliau su šiuo turtu atlikti atitinkamus teisiškai reikšmingus veiksmus. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovą ir atsakovės dukrą siejo artimi santykiai, tarp šalių buvo abipusis pasitikėjimas. Ieškovo teigimu, jis atliko ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kreipėsi į AB „Lesto“ dėl elektros galios padidinimo ir elektros energijos apskaitos perkėlimo ties sklypo riba ir už šią paslaugą 2011 m. rugpjūčio 10 d. už atsakovę sumokėjo 3 076,42 Lt, taip pat jo iniciatyva 2011 m. buvo pradėtas kasti tvenkinys ir statyti pirtis, jis rūpinosi pirties statybos darbais, už juos mokėjo. Nurodė ir tai, kad 2014 metais buvo vykdomos ūkinio pastato statybos, 2016 m. buvo pastatyta pavėsinė. Pasak ieškovo, jis apmokėjo tvenkinio iškasimo ir visas kitas statybų išlaidas, tačiau dalis dokumentų neišsaugota, nes statybos buvo vykdomos ūkio būdu. Ieškovo teigimu, šalys buvo susitarusios, kad pastačius statinius atitinkama nuosavybės dalis, atsižvelgiant į ieškovo investuotas lėšas, bus įregistruota jo vardu. Į atsakovės žemės sklypą ir statinių statybą ieškovo investuota suma, kurią ieškovas gali pagrįsti išsaugotomis sąskaitomis bei apmokėjimo dokumentais, sudaro 28 847,13 Eur. Ieškovo teigimu, nuo 2017 m. lapkričio mėn. šalių santykiai pašlijo, 2019 m. gruodžio 19 d. atsakovė pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įsiregistravo savo asmeninę nuosavybę į statinius, nors ji savo asmeninėmis lėšomis prie statinių statybos neprisidėjo.

2. Atsakovė O. P. (toliau – ir atsakovė) su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ieškovas ir atsakovės dukra R. P. susipažino 2008 m. ir pradėjo kartu gyventi atsakovei priklausančiame name. Ieškovas gyveno nepasiturinčiai, o atsakovė turėjo pakankamai turto (gyvenamąjį namą, du butus, transporto priemonę, dėl daug metų vykdytos individualios veiklos buvo sukaupusi santaupų, gaudavo pensiją), dėl to atsakovė neturėjo finansinių sunkumų savo žemės sklype įrengti tvenkinį ir pastatyti ginčo statinius. Atsakovės teigimu, ji turėjo tikslą įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą už miesto ir įsteigti ūkį, o atsakovas su jos dukra turėjo tikslą nusipirkti žemės sklypą, kuriame galėtų pasistatyti gyvenamą namą. Būtent tokiais tikslais 2010 m. gegužės 28 d. buvo sudarytos dvi pirkimo–pardavimo sutartys. Pasak atsakovės, ji su atsakovu neturėjo tikslo sukurti bendrą turtą, ieškovas savo įsigytame žemės sklype, kartu su atsakovės dukra, 2011–2014 metų laikotarpiu vykdė gyvenamojo namo statybas, atliko kadastrinius matavimus. Atsakovė pati rūpinosi ir finansavo jai priklausančiame žemės sklype esančių statinių statybą, ieškovas jokiomis piniginėmis lėšomis neprisidėjo, jų nesiejo bendri finansai ar susitarimas vykdyti bendrą veiklą, priešingai, atsakovė padėjo ieškovui ir savo dukrai statyti gyvenamąjį namą šalia esančiame žemės sklype.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė atsakovei O. P. iš ieškovo J. K. (P.) 6 691,28 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisė valstybei iš ieškovo 19,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad 2010 m. gegužės 28 d. pirkimo pardavimo–sutartimi Nr. 1927 ieškovas įsigijo 0,2240 ha žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė 2010 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1923 įsigijo 1,4784 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė ir tai, kad 2011–2019 metais tiek ieškovo, tiek atsakovės įsigytuose žemės sklypuose buvo vykdomi žemės tvarkymo, statybų darbai, o ieškovas siekia įrodyti, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype šalys sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę (bendrai pastatė ūkio pastatą, pirtį ir pavėsinę).

5. Teismas, spręsdamas dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo, pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis, taip pat nėra pakankamo pagrindo pripažinti tarp šalių buvus žodinį susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, nes bylos šalys nebuvo giminaičiai, sugyventiniai, įrodymų, kad būtų nuolat kartu gyvenę, nuolat kartu tvarkę ūkį byloje nėra. Teismo vertinimu, jeigu šalys, kaip teigia ieškovas, susitarė kurti verslą, veikti bendrai konkrečiam nekilnojamam turtui (kaimo turizmo sodybai) įgyti ateityje bei vėliau su šiuo turtu atlikti atitinkamus teisiškai reikšmingus veiksmus, t. y. įregistruoti dalį nuosavybės ieškovui, tarp šalių turėjo būti sudaryta rašytinė sutartis. Be to, CK 6.969 straipsnio 4 dalis numato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais – notarinės formos, t. y. tarp šalių privalėjo būti sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis. Vadinasi, bet kokie galimi žodiniai ieškovo ir atsakovės susitarimai dėl jungtinės veiklos, net jeigu ir būtų egzistavę, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis).

6. Teismas nenustatė aplinkybių, kad šalims objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu, ieškovas ir atsakovė nebuvo kraujo giminaičiai ar sugyventiniai, kurie vestų bendrą ūkį. Teismas sprendė, kad byloje nenustatyta sąlygų, dėl kurių turi būti taikomos draudimui panaudoti liudytojų parodymus išimtys, todėl šiuo atveju taikytina CK 1.93 straipsnio 2 dalis ir šalių iniciatyva teismo apklaustų liudytojų parodymai teismo nevertinami, nes jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktas negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais.

7. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareigą įrodyti, jog tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, taip pat įnašo į bendrą veiklą (ar atsakovės turtą) faktą, taip pat įnašo dydį turėjo įrodyti ieškovas. Teismas, vertindamas visus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, nustatė, kad atsakovės paaiškinimai vieni kitiems neprieštarauja. O ieškovo paaiškinimai nenuoseklūs, pvz., ieškovas nurodo, kad sąmata dėl pirties stogo sudaryta 2013 m. gruodžio 9 d., darbai atlikti pavasarį ir už juos atsiskaityta 2014 m. balandžio 19 d. ir 2014 m. balandžio 24 d. pavedimais. Tačiau taip pat nurodo, kad dėl ieškovo ir atsakovės sveikatos problemų, ieškovas dideles pinigų sumas išleido atitinkamoms procedūroms, todėl piniginių lėšų statyboms ieškovas 2014 m. nebeturėjo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo paaiškinimai prieštarauja atsakovės pozicijai dėl jų bendros jungtinės veiklos vykdymo, padarė išvadą, jog vien jais remtis, nesant kitų objektyvių duomenų, būtų nepagrįsta. Į bylą nebuvo pateikta kitų įrodymų (tiesioginių / netiesioginių), kurie patvirtintų ar bent jau keltų teismui pagrįstų abejonių dėl to, kad ieškovą ir atsakovę siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

8. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai (sąskaitų, mokėjimo dokumentų, sąskaitos išrašo kopijos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, nuotraukos, projektai, ortofotonuotraukos, NTR išrašai ir kt.) bei bylos šalių paaiškinimai leidžia spręsti, kad minėtuose žemės sklypuose 2011-2019 metais vyko statybos, žemės tvarkymo, kiti darbai. Be to, atsakovė pripažįsta, kad ieškovas jai priklausančiame žemės sklype atliko tam tikrą vaidmenį (užsakė projektą, kreipėsi į AB „Lesto“ dėl elektros galios padidinimo ir elektros energijos apskaitos perkėlimo ties sklypo riba, padėjo išlieti pirtelės pamatus 2012 metais), į bylą yra pateiktas ieškovo 2012 m. rugpjūčio 30 d. susirašinėjimas su architektu A. S. dėl pirtelės projektavimo darbų. Dalyvaujantys asmenys neneigė aplinkybės, kad ginčo sklype buvo vykdomos statybos, ieškovas kaip atsakovės žentas bendradarbiavo, kartu su atsakovės dukterimi padėjo atsakovei, atsakovė paaiškino, kad ieškovo pagalbą, išliejant pirtelės pamatus vertino kaip geranorišką pagalbą, nes jis buvo dukros vyras, jam ir jo giminaičiui už darbą gamino pietus, jie pas ją tuo metu buvo apsistoję ir pan. Tačiau, teismo įsitikinimu, tai nėra pakankami duomenys išvadai, jog ieškovas ir atsakovė buvo įsipareigoję, kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes, užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo.

9. Teismas, konstatavęs, kad tarp šalių nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kaip tai numatyta CK 6.969 straipsnio 1 dalyje, padarė išvadą, jog nebuvo galimybės jai ir pasibaigti, o tai reiškia, kad reikalavimas ieškovui CK 6.978 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyti 2/3 atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto negali būti tenkinamas.

10. Teismas, pasisakydamas dėl viešo registro duomenų, kuriuose užfiksuota ginčo statinių statybos pradžios ir pabaigos data, pažymėjo, kad yra pagrindas abejoti, ar duomenys įrašyti į viešą registrą yra teisingi ir atspindi faktinę situaciją. Dėl to teismas nevertino jų kaip turinčių didesnę įrodomąją reikšmę nei su atsiliepimu teikiamos ortofotografinio žemėlapio nuotraukos ar antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Ieškovas teismui nurodė, kad 2011 m. atsakovės žemės sklype buvo pradėtas kasti tvenkinys, pirties statybos buvo pradėtos 2012 m., užbaigtos 2016 m., 2014 m. buvo vykdomos ūkinio pastato statybos, pavėsinė pastatyta 2016 m. Nors teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad duomenys, įrašyti į viešą registrą, pripažįstami teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau, teismas laikė, kad nagrinėjamoje byloje 2009 m. ortofotografinis žemėlapis patvirtina, jog 2009 m. ginčo sklype pastatų nėra; iš 2013 m. ortofotografinio žemėlapio matosi, kad 2013 m. minėtame sklype iškastas tvenkinys, įrengti pirties pamatai, ką patvirtina ir į bylą 2022 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovės pateikta fotonuotrauka, iš 2015-2017 m. ortofotografinio žemėlapio matyti, jog ginčo sklype įrengti pirties pamatai ir ūkinis pastatas.

11. Teismas, spręsdamas dėl alternatyvaus ieškovo reikalavimo priteisti kompensaciją, pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog statybos darbai atlikti laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2014 m. gruodžio 17 d., darbus ir medžiagų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus pridėjo kaip ieškinio priedą Nr. 12., tačiau pateikė tik nurodytų dokumentų kopijas. Nors ieškovas teigė, kad sąskaitų originalų neturi, nes jos iš jo yra pavogtos, tačiau duomenų, jog dėl vagystės kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą byloje nepateikta. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-456-955/2022, kurioje bylos šalimis taip pat yra ieškovas J. K. (P.) (kaip vienas atsakovų) bei atsakovės duktė R. P. (kaip ieškovė) ir tiek šioje, tiek nurodytoje byloje yra pateikti tie patys įrodymai. Atsakovas minėtoje civilinėje byloje pateiktame atsiliepime yra nurodęs, kad dalis už prekių įsigijimą išrašytų PVM sąskaitų faktūrų yra iš atsakovės namo, esančio (duomenys neskelbtini), vykdytos rekonstrukcijos, taip pat nurodęs, kad neturėjo pakankamai piniginių lėšų namo statybai, trūko pinigų bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

12. Teismo vertinimu, tai, kad PVM sąskaita faktūra yra išrašyta ieškovo vardu savaime nepatvirtina, kad jis ir atsiskaitė už prekes ar paslaugas būtent iš savo asmeninių lėšų. Teismas, vertindamas kasos kvitus pažymėjo, kad kasos kvitai negali būti įrodymu, patvirtinančiu, kas ir kieno pinigais mokėjo už įsigyjamą prekę, nes tokia informacija juose nefiksuojama, taip pat neįrodo, kad nupirktos prekės buvo panaudotos būtent ginčo statinių statybai. Ieškinio 12 priede pateikti įrodymai patvirtina, kad 2010-2014 metais buvo įgytos nurodytos statybinės medžiagos, paslaugos, tačiau, teismo nuomone, negali pagrįsti aplinkybių, kad pirktos prekės buvo pristatytos ir panaudotos būtent ginčo statinių statybai, nes aktualiu ginčo nagrinėjimui laikotarpiu ieškovas vykdė statybos darbus kitame objekte. Ieškovo pateiktame sąskaitos išraše atsispindi tam tikri mokėjimai, kaip pvz., 2012 m. lapkričio 14 d. pavedimas 4 399,80 Lt, 2012 m. gruodžio 11 d. pavedimas 107,79 Lt, 2013 m. gegužės 30 d. 315,96 Lt Senukų prekybos centrui, tačiau, teismo vertinimu, šie mokėjimai taip pat neįrodo, kad ieškovas apmokėjo už prekes iš savo asmeninių lėšų. Teismas pažymėjo, kad ieškovo į bylą yra pateiktos 2012 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopija, patvirtina, jog ieškovas pirko medžiagas, tačiau neįrodo, kad tos medžiagos panaudotos būtent minėtų statinių statybai, o 2013 m. rugsėjo 3 d. rangos sutarties kopija, iš kurios matyti, kad ieškovas susitarė dėl rangos darbų (duomenys neskelbtini), taip pat neįrodo, kad būtų susitarta dėl atsakovei priklausančiame žemės sklype vykdomų rangos darbų, atvirkščiai, atsakovės į bylą pateikta 2013 m. rugsėjo 10 d. rangos sutarties kopija patvirtina, kad rangovas sulygo su UAB „Danstemos statyba“ dėl rangos darbų ieškovui priklausančiame žemės sklype. Nors ieškovas pateikė jam priklausančiam žemės sklypui užsakytą 2013 m. techninį elektros įrenginių projektą ir 2010 m. inžinerinių geologinių tyrimų techninį projektą, tačiau nepateikė įrodymų, kad būtent ieškovas susitarė ir apmokėjo už šias paslaugas, taip pat nepateikė įrodymų, jog sumokėjo už ginčo žemės sklype įrengto vandens telkinio statybą.

13. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog išlaidos, pagal pateiktus su ieškiniu išlaidas pagrindžiančius dokumentus, buvo patirtos būtent už statybas 2010–2014 metais atsakovės žemės sklype, taip pat tai, kad visas nurodytas išlaidas apmokėjo ieškovas ir būtent iš savo asmeninių lėšų. Dėl to teismas ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 28 847,13 Eur kompensaciją už jai sukurtą turtą atmetė.

14. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija rekomenduojamų, išlaidos yra pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais, atitinka atsakovės atstovų darbo ir laiko sąnaudas bei byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą. Dėl to priteisė atsakovei iš ieškovo 6 691,28 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovas J. K., atstovaujamas advokatės E. Nevulienės, (toliau – ir apeliantas, ieškovas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismo sprendimo motyvai yra nenuoseklūs, nustatyti faktai prieštarauja vieni kitiems. Nors teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti tarp šalių buvus žodinį susitarimą dėl bendros veiklos, tačiau kartu nurodė, jog bet kokie galimi žodiniai ieškovo ir atsakovės susitarimai dėl jungtinės veiklos, net jeigu ir būtų egzistavę, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra niekiniai ir negaliojantys. Dėl to, ieškovo vertinimu, lieka neaišku, ar teismas nenustatė, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl ginčo turto sukūrimo, ar teismas sprendė, kad toks susitarimas, neįforminus jo raštu, buvo niekinis ir negaliojantis.

15.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių ieškovo paaiškinimus, nes pats teismas nurodė, jog atsakovė pripažįsta, kad ieškovas jos sklype atliko tam tikrą vaidmenį (užsakė projektą, kreipėsi į AB „Lesto“ dėl elektros galios padidinimo ir elektros energijos apskaitos perkėlimo ties sklypo riba, padėjo išlieti pirtelės pamatus 2012 m.), į bylą yra pateiktas ieškovo 2012 m. rugpjūčio 30 d. susirašinėjimas su architektu A. S. dėl pirtelės projektavimo darbų. Ieškovo teigimu, aplinkybę, kad jis padėjo atsakovei kaip žentas paneigė byloje apklausti liudytojai, pavyzdžiui, architektas A. S. nurodė, kad visus projektavimo darbus dėl statinių statybos atsakovės žemės sklype jis derino tik su ieškovu ir su juo už atliktus darbus atsiskaitė būtent ieškovas. Šio liudytojo parodymus patvirtinti ir pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovo ir architekto dėl atsakovės statinių projektų. Tvenkinį kasęs liudytojas L. J. nurodė, kad dėl tvenkinio kasimo su juo bendravo ir tarėsi tik ieškovas, kuris ir atsiskaitė už atliktus darbus. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kad tvenkinio kasimo darbus atliko E. N. ir jam atsakovė sumokėjo 38 000 Lt, paneigė liudytojas E. N., nurodydamas, kad jis atlieka tik tvenkinių projektavimo darbus, jis teigė, jog atsakovei jis tvenkinio nekasė ir iš jos pinigų negavo. Teismas neįvertino, kad atsakovė davė melagingus parodymus. Taip pat neįvertino, kad nors atsakovė teigė, kad ji 2017 m. sausio 31 d. grynais pinigais atsiskaitė su UAB „Danstema“ už pirties stogo įrengimą, tačiau UAB „Danstema“ nurodė, kad iš O. P. jokių mokėjimų 2017 m. nebuvo gauta.

Žemesnės instancijos teismas

15.3. Teismas neįvertino, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti apie savo vykdytus statybos darbus, taip pat negalėjo paaiškinti, kur užsakė darbus, iš kur pirko statybines medžiagas, kiek už jas sumokėjo, taip pat nepateikė duomenų, kad turėjo piniginių lėšų ginčo statinių statyboms. Nors teismas nurodė, kad ieškovas piniginių lėšų statyboms 2014 m. neturėjo, tačiau ieškovas dublike, pasisakydamas dėl 2014 m. liepos 1 d. įvykdyto jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo pardavimo, aiškiai nurodė, kad sklypą pardavė dėl to, jog nebeturėjo piniginių lėšų savo gyvenamojo namo statyboms, nes visas turėtas santaupas investavo į atsakovės sklype esančių statinių statybą. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-576-848/2020 ieškovo pateiktu atsiliepimu, t. y. dokumentu, kuris nėra pateiktas į nagrinėjamą bylą ir taip pažeidė CPK 263 straipsnio 2 punktą.

Šalies argumentai

15.4. Teismas nenurodė aiškaus teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis atmetė ieškinį. Šiuo aspektu pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nurodė faktinį ieškinio pagrindą – ieškovas kartu su atsakove pastatė ginčo statinius, iškasė tvenkinį, sutvarkė atsakovės žemės sklypą, jį aptvėrė. Teismas nustatė, kad ieškinyje nurodyti statybos darbai vyko, ginčo objektai buvo sukurti, jų statyboje dalyvavo ieškovas, tačiau ieškinį atmetė remdamasis CK 6.969 straipsnio 4 dalies nuostata. Jeigu teismas laikė, kad bet kokie galimi žodiniai ieškovo ir atsakovės susitarimai dėl jungtinės veiklos net jeigu ir būtų egzistavę, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra niekiniai ir negaliojantys, tokiu atveju teismas turėjo spręsti restitucijos taikymo klausimą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Be to, kyla klausimas, kodėl tarp žento ir uošvienės, kurių santykiai buvo pagrįsti pasitikėjimu kaip ir giminystės ryšiais siejamų asmenų, sudarytas susitarimas nepripažįstamas vien dėl rašytinės sutarties formos nesilaikymo. Pasak ieškovo, neaišku, ar teismas laikė, kad jungtinės veiklos sutarties apskritai nebuvo ir atsakovė visus ginčo statinius pasistatė viena ir tik savo lėšomis, ar laikė, kad susitarimas dėl turto sukūrimo buvo, tačiau neįforminus raštu šio susitarimo jį teismas laikė niekiniu ir negaliojančiu, ar iš viso teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio, nes tas susitarimas nėra pasibaigęs.

15.5. Teismas nepagrįstai suabejojo į viešą registrą įrašytų duomenų teisingumu ir išsamumu. Šiuo aspektu pažymėjo, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 16 d. pateikė VĮ Registrų centras deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šiame dokumente atsakovė nurodė jos sklype pastatytų statinių statybos pradžią ir pabaigą, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė versiją, kad jos viešam registrui pateikti duomenys yra neteisingi. Ieškovo įsitikinimu, teismas neturėjo teisės pasisakyti dėl viešo registro duomenų teisingumo/neteisingumo, nes byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl jų nuginčijimo, dėl to teismas išėjo už ieškinio ribų. Be to, teismas taip pat neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti dėl VĮ Registrų centras įregistruotų duomenų apie ieškovo žemės sklype vykdytas gyvenamojo namo statybas.

15.6. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo alternatyvų ieškinio reikalavimą ir nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis nusprendė, kad ieškovas neturi teisės į kompensaciją. Pasak ieškovo, jo pateikti banko sąskaitos išrašai, PVM sąskaitos faktūros bei liudytojų A. S., L. J. parodymai patvirtina, kad jis prisidėjo prie atsakovės turto sukūrimo. Nepagrįstas teismo argumentas, kad PVM sąskaitos faktūros, išrašytos ieškovo vardu ir jų apmokėjimą pagrindžiantys kasos kvitai negali būti įrodymu patvirtinančiu, kas ir kieno pinigais mokėjo už įsigyjamą prekę, nes tokia informacija kasos kvituose nefiksuojama. Pasak ieškovo, PVM sąskaita faktūra yra išrašoma nedelsiant pateikus prekes ar paslaugas ir to asmens vardu, kuriam suteikiamos prekės ar paslaugos ir objektyviai neįmanoma įrodyti, kad ieškovo vardu išrašytas sąskaitas apmokėjo būtent jis.

15.7. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, jog visas statybas organizavo ir finansavo ji viena iš savo asmeninių lėšų. Teismas turėjo ištirti ne tik ieškovo finansines galimybes pastatyti ginčo statinius ir jo pateiktus įrodymus apie atliktas investicijas, bet ir atsakovės teiginį, kad visas statybas ji atliko viena. Taip pat nesuvokiamas teismo argumentas, kad iš ieškovo banko sąskaitos atlikti mokėjimai neįrodo, kad jis apmokėjo už prekes iš savo asmeninių lėšų, nes akivaizdu, jog ieškovo sąskaitoje buvusios lėšos priklausė jam. Be to, byloje nebuvo keliami klausimai, kad atsakovės statiniai pastatyti iš bendrų sutuoktinių lėšų.

15.8. Teismas neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad jis turėjo asmeninių piniginių lėšų statyboms. Pasak ieškovo, jis 2010 m. rugpjūčio 3 d. buvo įsigijęs krovininį automobilį Scania transporter, kurį nuomojo ir gavo stabilias pajamas. Per visą nuomos laikotarpį ieškovas gavo 19 360 Lt pajamų iš nuomos, taip pat kas mėnesį gaudavo 324 Lt šalpos pensiją. Ieškovas 2010 m. liepos 27 d. pardavė minėtą krovininį automobilį už 43 000 Lt. Be to, ieškovas nuolat važiuodavo į Angliją, kur papildomai užsidirbdavo ir dalį pinigų pervesdavo į savo banko sąskaitą, o dalį pasilikdavo grynais tam, kad būtų galima atsiskaityti su statybos darbus atliekančiais statybininkais. Be to, ieškovas 2014 m. liepos 1 d. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą už 8 060 Lt. Teismas sprendime padarydamas išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog pagal pateiktas sąskaitas nupirktos prekės buvo panaudos ginčo statinių statybai nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui. Būtent atsakovė, atsikirsdama į pareikštą ieškinį, iškėlė versiją, kad pateiktos sąskaitos yra panaudotos kitų statinių statybai, todėl turėjo šią aplinkybę įrodyti.

15.9. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė fakto, jog atsakovės sklype tvenkinio statyba buvo finansuojama jo lėšomis. Byloje apklausiamas liudytojas L. J. nurodė, kad ieškovas iš jo užsakė tvenkinio kasimo darbus atsakovės sklype ir už juos atsiskaitė. Teismas neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti liudytojų parodymais, kadangi jais buvo įrodinėjamas ne jungtinės veiklos sutarties sudarymo ar jos vykdymo faktas, o atsakovės žemės sklype atliktų statybos darbų užsakymo ir apmokėjimo faktas.

15.10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2013 m. rugsėjo 3 d. rangos sutarties kopija nepatvirtina, jog ieškovas susitarė dėl rangos darbų būtent atsakovei priklausančiame žemės sklype, nes pasak teismo, atsakovės į bylą pateikta 2013 m. rugsėjo 10 d. rangos sutarties kopija patvirtina, kad rangovas sulygo su UAB „Danstemos statyba“ dėl rangos darbų ieškovui priklausančiame žemės sklype. Ieškovo teigimu, tiek 2013 m. rugsėjo 3 d. rangos sutarties kopiją, tiek 2013 m. rugsėjo 10 d. rangos sutarties kopiją į bylą pateikė atsakovė. Šiais rašytiniais įrodymais ieškovas jokių faktinių aplinkybių neįrodinėjo, be to, 2013 m. rugsėjo 3 d. rangos sutartis yra nepasirašyta. Be to, ieškovas savo ieškinio reikalavimą grindė 2013 m. gruodžio 9 d. sudaryta sąmata (darbų kaina 20 564,02 Lt), kurioje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Minėta sąmata sudaryta būtent dėl atsakovės žemės sklypo, kadangi atsakovės žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties ir iki kol jame nebuvo pastatyti statiniai neturėjo adreso, šios sąmatos teismas visiškai neįvertino.

15.11. Teismas neįvertino atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų faktinio pagrįstumo. Ieškovo teigimu, teismo priteista 6 691,28 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti suma yra išimtinai susijusi tik su atstovavimu teismo posėdžiuose. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirti 6 teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė – 7 val. 37 min. Pasak ieškovo, atsakovės pateiktoje teisinių paslaugų specifikacijoje matyti, kad jos atstovai bylos nagrinėjimo metu iš viso dirbo 55 val. 18 min. Išminusavus teismo posėdžiuose atstovautą laiką, atstovai prie bylos, kurioje jokių procesinių dokumentų nerengė (atsakovė keitė savo atstovus byloje), dirbo 47 val. 18 min., tai atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, ieškovo vertinimu, neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Be to, kai kurios prašomos priteisti išlaidos dubliuojasi, pvz. 2021 m. liepos 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad 2021 m. liepos 20 d. atstovai vėl atliko byloje esančių dokumentų analizę, o 2021 m. liepos 30 d. buvo įtrauktos išlaidos už komunikaciją su statybos ekspertais, tačiau civilinėje byloje atsakovė prašymo dėl ekspertizės skyrimo atsisakė. Į bylą pateiktoje 2022 m. sausio 28 d. PVM sąskaitos faktūroje Nr. 00042 nurodyta, kad vyko pasiruošimas civilinės bylos nagrinėjimui 2022 m. vasario 4 d. teismo posėdžiui, kuris truko 8 val. 30 min, tačiau minėtu laikotarpiu teismo posėdis nevyko dėl teisėjos ligos, apie kurią proceso dalyviams buvo žinoma. 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad 2022 m. vasario 2 d. vyko susitikimas su atsakove ir bylos strategijos aptarimas, kuris truko 3 val., 2022 m. vasario 3 d. vyko dar vienas 1 val. susitikimas su atsakove, tačiau minėtu laikotarpiu teismo posėdžiai nevyko dėl teisėjos ligos. 2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad buvo suteiktos teisinės paslaugos teikiant 2022 m. gegužės 9 d. prašymą Kauno apskrities VPK dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kas, ieškovo teigimu, visiškai nesusiję su nagrinėjama civiline byla.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė O. P., atstovaujama advokato Ramūno Širvio, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Teismo motyvai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems. Teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių turėjo būti sudaryta rašytinė sutartis. Tai, kad atsakovė pripažino, jog ieškovas atliko tam tikrą vaidmenį jos žemės sklype yra natūralu, nes ieškovas buvo atsakovės dukters vyras (žentas) ir jis kartu su atsakovės dukra kažkiek padėjo pasirūpinti jos statybomis, tačiau niekada nebuvo jokių susitarimų su ieškovu, kad bus vykdoma bendra veikla. Atsakovė pati spręsdavo dėl planuojamų pastatų statymo ir kitų klausimų, investavo savo lėšas. Natūralu, kad dėl tam tikrų klausimų atsakovė tardavosi su savo dukterimi bei jos tuometiniu sutuoktiniu (ieškovu), norėdama išgirsti jų nuomonę, bet visus sprendimus priimdavo pati.

16.2. Teismas pagrįstai nesirėmė ieškovo nurodytų liudytojų A. S. ir L. J. parodymais. Liudytojas A. S. 2022 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio metu keitė savo paaiškinimus, buvo nenuoseklus bei nurodė aplinkybes, kurios prieštaravo faktinei situacijai, todėl tokio liudytojo paaiškinimais negalima remtis arba juos reikia vertinti itin kritiškai. Liudytojas L. J. apklaustas 2022 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu teigė, kad kasė kūdrą, tačiau išsamiau paaiškinti apie atliktus darbus negalėjo, nors nurodė, kad darbus atlikdavo kiti asmenys, parodžius foto nuotraukas iš kūdros kasimo darbų, savo darbuotojų ar kitų asmenų, su kuriais dirbo, neatpažino, taip pat neatpažino technikos, nors gautą pinigų sumą labai gerai atsimena. Pasak atsakovės, kūdros kasimo darbus atliko kitas vyras, su kuriuo pati atsakovė derino visus kūdros kasimo klausimus. Be to, teismas turėtų nevertinti ieškovo pakviestų liudytojų parodymų, nes nebuvo laikomasi jungtinės veiklos sutarties formos (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

16.3. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ieškovo parodymai buvo nenuoseklūs. Pasak atsakovės atstovo, ieškovas teismo posėdžių metu neatsiminė konkrečių metų, kada buvo statyti statiniai, kada jie buvo baigti statyti ir pan. Dėl to, tai, kad ieškovas neprisimena tokių svarbių aplinkybių, leidžia teigti, jog tarp šalių nebuvo sudaryta nei jungtinės veiklos sutartis, nei joks kitas susitarimas, ieškovas nesirūpino atsakovės statinių statyba, jose nedalyvavo. Atsakovės pozicija byloje buvo nuosekli, ji papasakojo visas aplinkybes, susijusias su jos vykdytais statybos darbais.

16.4. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad ieškinys atmetamas konstatavus, jog nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kaip tai numatyta CK 6.969 straipsnyje. Byloje neįrodytas nei vienas jungtinės veiklos sudarymo požymis: nebuvo šalių darbinių išteklių (įnašų) kooperavimo, įsipareigojimo bendrai veikti, nei bendro jų tikslo ir interesų. Ieškovas investuotas lėšas siekė pagrįsti su ieškiniu pateiktais dokumentais (ieškinio priedas Nr. 12), tačiau minėtu priedu yra pateiktos dokumentų kopijos, o dokumentų originalai priklauso R. P.. Be to, kaip pagrįstai sprendė teismas, visi ieškovo pateikti dokumentai (sutartys, sąskaitos, kvitai) yra susiję su ieškovo ir jo sutuoktinės vykdytomis gyvenamojo namo statybomis, dėl kurių vyksta ginčas Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-456-955/2022. Minėtoje civilinėje byloje ieškovė R. P. (atsakovės dukra) yra pareiškusi patikslintą ieškinį J. K. (P.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, jungtinės veiklos pripažinimo, kuriuo prašoma pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąją daline R. P. ir J. K. (P.) nuosavybe. Dalis nurodytoje byloje esančių dokumentų kopijų ieškovo yra pateikta į šią bylą kaip ieškinio priedas Nr. 12.

16.5. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl VĮ Registrų centro duomenų netinkamo vertinimo. Šiuo aspektu nurodė, kad į bylą pateikti ortofografiniai žemėlapiai, kurie taip pat yra VĮ Registrų centro duomenys, patvirtina, kada faktiškai buvo statyti atsakovės statiniai. Iš pateikto 2009 m. ortofotografinio žemėlapio matyti, kad ieškovo žemės sklype stovi seni pastatai, atsakovės žemės sklype pastatų nėra, 2013 m. ortofotografiniame žemėlapyje matyti, jog ieškovo žemės sklype yra įrengti gyvenamojo namo pamatai, atsakovės žemės sklype yra iškasta kūdra ir įrengti tik pirties pamatai, 2015-2017 m. ortoftografiniame žemėlapyje matyti, kad ieškovo žemės sklype pastatytas gyvenamasis namas, o atsakovės žemės sklype stovi tik pirties pamatai ir ūkinis pastatas. Atsakovės teigimu, ieškinio laikotarpis apima nuo 2010 metų iki 2014 m. gruodžio 17 d., tačiau šiuo laikotarpiu buvo įrengti tik pirties pamatai, pavėsinė pastatyta tik po 2016 metų. Nors ūkinis pastatas buvo pastatytas anksčiau nei pavėsinė ir pirtis, tačiau jis pastatytas visiškai iš kitokių medžiagų nei yra pateikti dokumentai prie ieškinio. Pasak atsakovės, VĮ Registrų centre esantys duomenys apie statybos pradžios metus tėra formali statinio registracija, tačiau neįrodo, kada faktiškai buvo statomi statiniai, kokiais etapais vyko statyba. Kadangi byloje yra VĮ Registrų centro ortofotografiniai žemėlapiai, todėl būtent jais reikėtų remtis vertinant ir sprendžiant, kada buvo statomi statiniai, kadangi juose užfiksuota reali situacija pagal metus.

16.6. Teismas pagrįstai atmetė alternatyvų ieškinio reikalavimą. Ieškovas neįrodė, kad jis yra investavęs 28 847,13 Eur į atsakovės statinius jos žemės sklype, jo pateikta lentelė nepatvirtina neva patirtų išlaidų. Be to, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad jis finansavo atsakovei priklausančių pastatų statybą jos žemės sklype, o atsakovė neprivalėjo teikti įrodymų ir pagrįsti, kad jos vardu registruoti pastatai, kurie stovi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, yra pastatyti iš jos lėšų, kiek lėšų ji skyrė pastatų statybai ir pan.

16.7. Teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Šiuo aspektu nurodė, kad siekiant tinkamai atstovauti klientą reikia pasiruošti kiekvienam teismo posėdžiui, įsigilinti į bylos medžiagą, ši byla yra didelės apimties, sudėtinga. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad nereikėjo ruoštis 2022 m. vasario 4 d. teismo posėdžiui, nes neva buvo žinoma, kad jis nevyks, tačiau ši informacija buvo sužinota tik atvykus į teismą. Be to, bylos aptarimas su atsakove yra viena iš bylos nagrinėjimo pasiruošimui sudedamųjų dalių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

18. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl bendros dalinės nuosavybės pripažinimo, turto dalių nustatymo ir kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

19. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. K. 2010 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 0,2240 ha žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (šis žemės sklypas 2014 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas E. K.). Atsakovė O. P. šalia ieškovo įsigyto žemės sklypo 2010 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 1,4784 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovui priklausiusiame žemės sklype buvo pastatytas gyvenamasis namas, o atsakovės žemės sklype buvo iškastas tvenkinys, pastatytas ūkinis pastatas, pirtis ir pavėsinė.

20. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad jie su atsakove jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, t. y., bendrai atsakovės žemės sklype pastatė ūkinį pastatą, pirtį bei pavėsinę ir nustatyti, jog ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys šių statinių, taip pat pareiškė alternatyvų reikalavimą – priteisti 28 847,13 Eur kompensaciją už atsakovei asmeninės nuosavybės teise sukurtą turtą. Atsakovė byloje teigė, kad niekada neturėjo bendro tikslo su ieškovu vykdyti bendrą jungtinę veiklą ir sukurti bendrą dalinę nuosavybę, visus ginčo statinius ji statė savo asmeninėmis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad tarp šalių nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir ieškovas byloje neįrodė, jog prisidėjo prie atsakovei asmenine nuosavybės teise priklausančio turto sukūrimo. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, taip pat teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, o pats teismo sprendimas yra nenuoseklus ir prieštaringas.

Dėl jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių ir tokių santykių įrodinėjimo

21. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtra ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 26 punktas). Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo civiliniame procese, ne kartą yra nurodęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, kad šalys buvo sudarę žodinę jungtinės veiklos sutartį, kuriuos tikslas – atsakovei priklausančiame žemės sklype sukurti kaimo turizmo sodybą ir ją vėliau nuomoti. Taigi, būtent ieškovui teko procesinė pareiga įrodyti, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai jungtinės veiklos teisiniai santykiai, t. y. jog šalis siejo bendras interesas ir tikslas vykdyti kaimo turizmo veiklą, sukuriant ginčo statinius ir šiam tikslui buvo kooperuojami šalių ištekliai (CPK 178 straipsnis).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, šalių paaiškinimų netinkamo įvertinimo, nepaneigia teismo išvados, kad byloje nėra pagrindo pripažinti tarp šalių buvus sudarytą žodinį susitarimą dėl jungtinės veiklos vykdymo. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus ieškovo paaiškinimus, kurie patvirtintų buvus bendrą šalių susitarimą pastatyti ginčo statinius ir bendrai vykdyti kaimo turizmo veiklą atsakovei priklausančiame žemės sklype. Be to, visų byloje esančių įrodymų kontekste, paties ieškovo paaiškinimai, jų nenuoseklumas sudaro pagrindą abejoti jų patikimumu. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovė leido jam ant jos žemės sklypo statyti namelį (pirtį) ir jis susitarė su atsakove vėliau jį nuomoti ir gauti pajamas (2022 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 47–48 min.). Tačiau ieškovas taip pat pripažino, kad nesusitarė su atsakove, kam ir kokia dalis priklausys bendrai planuojamo sukurti nekilnojamojo turto, taip pat neskaičiavo, koks pelnas galėtų būti ir kaip jis būtų pasidalinamas, nesitarė dėl įnašų (2022 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 52 min. 57 sek., 1 val. 30 min. – 1 val. 34 min.). Ieškovas taip pat negalėjo atsakyti į teismo klausimus, kada buvo pradėta ir baigta ginčo statinių statyba (2022 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 45 min. 26 s., 1 val., 20 min.). Ieškovo ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovės dukra R. P. pasiūlė jam verslo planą – nusipirkti du žemės sklypus: viename pastatyti šeimos vasarnamį, o gretimame įrengti nuomai kaimo turizmo sodybą (pirtį su tvenkiniu), tačiau R. P. negalėjo savo vardu įsigyti žemės sklypo, todėl pasiūlė nupirkti savo motinos (atsakovės) vardu, taip pat kelia pagrįstų abejonių buvus ieškovo susitarimui su atsakove dėl jungtinės veiklos vykdymo (2020 m. spalio 8 d. ieškinio 2–5 punktai).

26. Atsakovė byloje nuosekliai teigė, kad niekada neturėjo tikslo bendrai su ieškovu pastatyti ginčo statinius ir vykdyti kaimo turizmo veiklą, o žemės sklypą ji įsigijo norėdama turėti ūkį. Vien tai, kad atsakovė apklausiama teismo posėdžio metu neatsiminė tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo statinių statyba, medžiagų pirkimu, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu. Juolab, kad atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė 2014 m. gegužės 13 d. įregistravo žemės ūkio valdą, 2014 m. gegužės 14 d., 2015 m. birželio 22 d., 2016 m. birželio 7 d., 2017 m. gegužės 23 d., 2018 m. gegužės 8 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškas (popierinės bylos 2 t., b. l. 162–167). Taip pat byloje yra pateiktas atsakovės ūkinių gyvūnų registre įregistruotų ūkinių gyvūnų (avių, bičių) sąrašas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (popierinės bylos 3 t., b. l. 50). Aplinkybę, kad atsakovė jai priklausančiame žemės sklype augino kalakutus, avis, pripažino ir pats ieškovas (2022 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 43 min.). Akcentuotina ir tai, kad kaimo turizmo veikla atsakovės žemės sklype niekada nebuvo pradėta vykdyti. Be to, byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad būtų atlikti bent parengiamieji darbai planuojant vykdyti kaimo turizmo veiklą, t. y., buvo kreiptasi į atsakingas institucijas dėl reikiamų leidimų, verslo liudijimo gavimo ir pan. Vien tai, kad ieškovas, būdamas atsakovės dukters sutuoktiniu, padėjo atsakovei vykdant tam tikrus darbus jos žemės sklype (pavyzdžiui, susirašinėjo su architektu dėl pirties statybos, padėjo išlieti pirties pamatus ir pan.), nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovas ir atsakovė būtų susitarę dėl bendros veiklos vykdymo, o tai atitinka įprastą šeimos narių tarpusavio paramą bei pagalbą.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas byloje neįrodė, jog šalys tarėsi ir susitarė bendrai pastatyti ginčo statinius ir vykdyti kaimo turizmo veiklą (CPK 178 straipsnis). Taigi, byloje nenustačius, kad šalis siejo bendras interesas ir tikslas sukurti konkretų turtą ir vykdyti bendrą veiklą, ieškovo su ieškiniu pateikti įrodymai (mokėjimo kvitai, PVM sąskaitos faktūros) neleidžia ieškovo patirtų išlaidų vertinti kaip įnašo į jungtinę veiklą, sukuriant atsakovei priklausančius statinius. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, net jeigu ir būtų egzistavęs šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos, šiuo atveju jis privalėjo būti sudarytas raštu (CK 9.696 straipsnio 4 dalis). CK 6.969 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Nuostata dėl sutarties negaliojimo sutarties formos reikalavimų nesilaikymo atveju yra imperatyvi. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovas jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo fakto negalėjo įrodinėti liudytojų parodymais, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šioje byloje liudytojų parodymais, ieškovo teigimu, patvirtinančiais susitarimą dėl jungtinės veiklos vykdymo (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad tarp šalių nebuvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai ir šalys nesukūrė bendros dalinės nuosavybės, restitucijos klausimas byloje nespręstinas.

Dėl kompensacijos priteisimo

28. Ieškovas byloje buvo pareiškęs alternatyvųjį reikalavimą – teismui nusprendus, kad tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl jungtinės veiklos – priteisti iš atsakovės 28 847,13 Eur kompensaciją, t. y. priteisti pinigines lėšas, kurias, ieškovo teigimu, jis investavo į atsakovei priklausančio turto sukūrimą. Ieškovo įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius jo turėtas išlaidas ginčo statinių statybai. Pasak apelianto, į bylą pateiktas jo banko sąskaitos išrašas, PVM sąskaitos faktūros ir apklausti liudytojai A. S., L. J. patvirtina, kad ieškovas prisidėjo prie atsakovės statinių sukūrimo. Be to, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes byloje atsakovė turėjo įrodyti, kad pagal byloje esančias sąskaitas įsigytos prekės buvo panaudotos kitų statinių statybai.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovui teko procesinė pareiga pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jo teiginius, jog ieškovas prie atsakovei priklausančio turto sukūrimo prisidėjo prašoma priteisti suma (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip matyti iš ieškinio, ieškovo prašomą priteisti 28 847,13 Eur sumą sudaro nuo 2010 m. iki 2014 m. jo patirtos išlaidos žemės sklypo tvarkymui, tvenkinio kasimui (1 lentelės dalis), tvoros įrengimui (2 lentelės dalis), pirties ir ūkinio pastato statyboms bei įrengimui (3 lentelės dalis, ieškinio 14 punktas). Toliau teisėjų kolegija įvertins ieškovo prašymų priteisti išlaidų faktinį pagrįstumą.

30. Įvertinant ieškovo prašomas priteisti išlaidas žemės sklypo tvarkymo ir tvenkinio kasimo darbams (19 326,42 Lt, 1 lentelės dalis), pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas 2010 m. už kadastrinių matavimų atlikimą sumokėjo 250 Lt, už inžinerinių geologinių tyrimų atlikimą – 1 000 Lt. Nors ieškovas teigia, kad už ieškovei priklausančio tvenkinio projektavimą, kasimą sumokėjo 15 000 Lt, tačiau apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų byloje taip pat nėra pateikta. Priešingai, atsakovė byloje teigė, kad už tvenkinio kasimą sumokėjo grynais (38 000 Lt už kasimą ir 1 000 Lt už projektavimą), pinigus padavė dukrai (2022 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. ). Be to, byloje yra pateiktas E. N. firmos „Edmeta“ parengtas Dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio (kūdros) supaprastintas statybos projektas, kuriame užsakovas (statytojas) nurodytas atsakovė O. P. (popierinės bylos 1 t., b. l. 44). Liudytojas E. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad užsakovas buvo to sklypo savininkas, tačiau neatsiminė, kas atsiskaitė už tvenkinio projektavimą (2022 m. birželio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 8 min., 11 min.). Nors liudytojas L. J., kuris, ieškovo teigimu, atliko ginčo tvenkinio kasimo darbus, nurodė, kad su juo už tvenkinio iškasimą grynais pinigais atsiskaitė ieškovas, tačiau nenurodė, kokią pinigų sumą gavo iš ieškovo. Liudytojui parodžius foto nuotraukas, kuriose užfiksuoti tvenkinio kasimo darbai, jis negalėjo paaiškinti, ar kasimo darbus atliko jo darbuotojai, su kokia technika darbai buvo atliekami (2022 m. birželio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 28 min.). Ieškovo teigimu, jis taip pat patyrė 3 076,42 Lt išlaidų dėl elektros galios padidinimo ir elektros perkėlimo ties sklypo riba. Šias išlaidas ieškovas grindžia AB LESTO 2011 m. rugpjūčio 10 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita ir banko sąskaitos išrašu. Iš byloje esančios ieškovo užpildytos 2011 m. balandžio 1 d. Buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraiškos matyti, kad objekto pavadinimas ir adresas nurodytas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), t. y. būtent ieškovui priklausantis žemės sklypas (popierinės bylos 1 t., b. l. 15, 40). Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog faktiškai patyrė prašomas priteisti žemės sklypo tvarkymo ir tvenkinio kasimo išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat neturi pagrindo spręsti, kad ieškovas patyrė 5 823,31 Lt išlaidų, susijusių su tvoros įrengimu (ieškinio 14 punkte pateiktos lentelės 2 dalis). Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų dėl išlaidų, susijusių su tvoros įrengimu.

31. Įvertindama ieškovo prašomas priteisti išlaidas, susijusias su pirties statyba bei įrengimu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė, jog 2012 m. – 2014 m. patyrė išlaidas būtent šio statinio statybai ir įrengimui (ieškinio 14 punkte pateiktos lentelės 3 dalis). Kaip matyti iš byloje esančio 2013 m. ortofotografinio žemėlapio, tiek ieškovo, tiek atsakovės žemės sklypuose 2013 m. jau yra išlieti pamatai, o pagal 2015 m.–2017 m. ortofotografinio žemėlapio duomenis, ieškovui priklausančiame žemės sklype stovi gyvenamasis namas, o atsakovės žemės sklype: ūkinis pastatas ir pirties pamatai (popierinės bylos 2 t., b. l. 38, 89). Iš atsakovės 2022 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu pateiktos foto nuotraukos matyti, kad minėtuose žemės sklypuose stovi gyvenamasis namas ir pamatai (nuotraukos kitoje pusėje užfiksuota data 2015.08.04, popierinės bylos 3 t., paskutinis vokas). Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. iš pradžių teigė, jog pirmiausia buvo pastatyta pirtis, o paskui gyvenamasis namas, tačiau pamatęs minėtą foto nuotrauką pripažino, kad nuotraukoje užfiksuota gyvenamasis namas, o pirties tik pamatai (2022 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 32 min.–35 min.). Atsakovo akcentuojamame VĮ Registrų centro išraše ginčo pirties statybos pradžios data nurodyta 2012 m., o statybų pabaiga – 2016 m. (popierinės bylos 1 t., b. l. 26). Taigi, VĮ Registro duomenys taip pat neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad 2014 m. atsakovei priklausanti pirtis jau buvo pastatyta. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog iki 2014 m. atsakovei priklausančiame žemės sklype buvo išlieti tik pirties pamatai, t. y. pirtis nebuvo pastatyta, todėl ieškovas negalėjo patirti ieškinyje nurodomų išlaidų šios pirties statybai ir įrengimui.

32. Nors byloje nėra ginčo, kad 2014 m. atsakovei priklausančiame žemės sklype ūkinis pastatas jau buvo pastatytas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog ieškovo su ieškiniu pateiktos PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitai (ieškinio priedas Nr. 12) nepatvirtina, kad šios išlaidos patirtos statant šį pastatą. Kaip matyti iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 11 d. antstolio faktinio aplinkybių konstatavimo protokolo, nuo 2012 m. iki 2014 m. vyko ieškovui priklausančiame žemės sklype gyvenamojo namo statybos darbai, 2015 m. gyvenamas namas jau buvo baigtas ir jame buvo gyvenama (popierinės bylos 2 t., b. l. 90–102). Taip pat į bylą yra pateikta ieškovo su UAB „Sveo grupė“ 2014 m. balandžio 24 d. sudaryta rangos (prekės ar paslaugos pardavimo) sutartis, kuria buvo susitarta dėl namo šildymo lauko kolektoriaus įrengimo, šilumos siurblio pagaminimo ir sumontavimo (popierinės bylos 2 t. b. l. 87–87). Taigi, aukščiau minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tuo pačiu laikotarpiu, kuriuo ieškovas teigia patyręs išlaidas atsakovės statinių statybai, vyko ieškovo gyvenamojo namo statybos ir įrengimo darbai. Dėl to, ieškovui teko pareiga įrodyti, kad ieškinio 14 punkte pateiktos lentelės 3 dalyje nurodytos išlaidos buvo skirtos būtent atsakovės statinių statybai, o ne tuo pat metu vykusiai minėto gyvenamojo namo statybai. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad ieškovas nurodo, kad 2014 m. patyrė išlaidas santechnikos prekėms, tačiau iš VĮ Registro centro išrašo matyti, jog atsakovei priklausančiame ūkiniame pastate nėra kanalizacijos, šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos (popierinės bylos 1 t., b. l. 26). O kaip minėta aukščiau, 2014 m. buvo tik pirties pamatai, dėl to ieškovas negalėjo pirkti santechnikos prekių ir pirties įrengimui. Vien aplinkybė, kad ieškovas galimai turėjo piniginių lėšų statyboms, nėra pakankama spręsti, jog šias lėšas jis ir panaudojo ginčo statinių statyboms. Priešingai nei teigia ieškovas, nagrinėjamu atveju atsakovei, kuriai ginčo statiniai priklauso asmeninės nuosavybės teise, nekilo pareiga pateikti įrodymus, kad šie statiniai statyti iš jos asmeninių lėšų, ar, juo labiau, įrodyti, kad ji turėjo piniginių lėšų ginčo statiniams pastatyti ir įrengti.

33. Apelianto teigimu, teismas neįvertino į bylą pateiktos 2013 m. gruodžio 9 d. UAB „Danstemos statyba“ sudarytos sąmatos, kuri, kaip ieškovas nurodė ieškinio 14 punkte pateiktoje lentelėje, buvo skirta pirties stogui (popierinės b. l. 1 t., b. l. 84). Kaip teisingai pažymėta skundžiamame sprendime, į bylą yra pateikta ieškovo su UAB „Danstemos statyba“ sudaryta 2013 m. rugsėjo 3 d. rangos sutartis kartu su sąmata, kurioje nurodyti planuojami atlikti darbai ir medžiagos, objekto adresas (duomenys neskelbtini), darbų vertė 121 823,69 Lt (popierinės b. l. 2 t., b. l. 39–44). Nors minėta rangos sutartis nėra šalių pasirašyta, tačiau byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas atliko mokėjimus UAB „Danstemos statyba“ ir sumokėta suma viršija 2013 m. gruodžio 9 d. sąmatoje nurodytą sumą (popierinės b. l. 2 t., b. l. 44–46). Iš minėtos 2013 m. gruodžio 9 d. sąmatos matyti, kad joje nurodyti papildomi darbai ir medžiagos, užsakovas J. P., objekto adresas (duomenys neskelbtini). Dėl to labiau tikėtina, kad 2013 m. gruodžio 9 d. sąmata yra parengta pagal minėtą rangos sutartį atsiradusiems papildomiems darbams atlikti. Be to, kaip nustatyta šios nutarties 31 punkte, 2013 m. buvo tik pirties pamatai.

34. Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas sprendime negalėjo remtis kitoje civilinėje byloje Nr. e2-456-955/2022 (dabartinis bylos Nr. e2-270-955/2023) pateiktais dokumentais, t. y., ieškovo atsiliepimu minėtoje civilinėje byloje. Visų pirma, CPK 179 straipsnio 3 dalis numato teismui teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos. Antra, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike, tiek apklausiama teismo posėdžio metu atsakovė rėmėsi minėtoje civilinėje byloje ieškovo pateiktu atsiliepimu į ieškinį. Vadinasi, teismas priimdamas sprendimą rėmėsi aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje ir nėra pagrindo konstatuoti CPK 263 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Be kita ko, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės dukra R. P. į minėtą civilinę bylą yra pateikusi dalį ir šioje byloje ieškovo pateiktų įrodymų, t. y. tas pačias sąskaitas faktūras. Aplinkybė, kad į minėtą civilinę bylą pateiktame atsiliepime ieškovas teigė, jog pateiktos sąskaitos faktūros yra susiję su rekonstrukcijos darbais, atliktais kitame atsakovei priklausančiame gyvenamajame name, t. y. nurodo priešingas aplinkybes nei šioje byloje, tik sustiprina teisėjų kolegijos abejones dėl ieškovo paaiškinimų patikimumo.

35. Įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į nutarties 23 punkte komentuotas įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo nurodytos išlaidos buvo patirtos dėl atsakovei priklausančių statinių statybos ir įrengimo. O ieškovo pateikti dokumentai (banko sąskaitos išrašai, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitai) nėra pakankami pagrįsti ieškovo teiginius, kad prašomas priteisti išlaidas jis patyrė būtent ginčo statinių statyboms (CPK 178 straipsnis).

Dėl viešo registro duomenų

36. Apelianto teigimu, teismas paneigė į viešą registrą įrašytų duomenų teisingumą, nepagrįstai suabejojo VĮ Registrų centro duomenimis dėl ginčo statinių statybos pradžios ir pabaigos, o pasisakydamas dėl ieškovo žemės sklype vykdytų gyvenamojo namo statybos darbų peržengė ieškinio ribas.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią, turi būti vertinami su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Didesnė įrodomoji oficialiųjų rašytinių įrodymų galia nereiškia, jog šiuose užfiksuotos aplinkybės negali būti paneigiamos, t. y. tokių įrodymų pateikimas nepaneigia teismo pareigos vertinti įrodymų visumą ir neužkerta galimybės iš leistinų įrodymų visumos padaryti išvadą, jog oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).

38. Nagrinėjamu atveju teismas visų bylos aplinkybių kontekste įvertino ne tik byloje esantį VĮ Registrų centro išrašą, kuriame užfiksuota ginčo statinių statybos pradžios ir pabaigos datos, bet ir į bylą pateiktus ortofotografinius žemėlapius (kadastro žemėlapių ištraukas), kurie parodo faktinę ginčo žemės sklypuose buvusią situaciją konkrečiu laikotarpiu bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad minėti į bylą pateikti ortofotografiniai žemėlapiai (kadastro žemėlapio ištraukos) yra iš VĮ Registrų centro duomenų bazės, o VĮ Registrų centras yra nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ 6 punktas). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Taigi, tiek VĮ Registrų centro išrašai, tiek ortofotografinių žemėlapių ištraukos yra oficialūs įrodymai ir jie vertintini kompleksiškai visų įrodymų kontekste. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus viešo registro duomenis, o atsakovei byloje teigiant, kad ieškovo nurodomu laikotarpiu buvo vykdomi jo gyvenamojo namo statybos darbai, teismas pagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su ieškovui priklausiusio gyvenamojo namo statyba ir neperžengė bylos nagrinėjimo ribų (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

39. Apelianto teigimu, atsakovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos yra neproporcingai didelės, o teismas priteisdamas atsakovei 6 691,28 Eur bylinėjimosi išlaidų nepasisakė dėl šių išlaidų faktinio pagrįstumo.

40. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

41. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė 2021 m. balandžio 12 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija „JurisConsultus“ (DOK-46918). Atsakovės atstovas advokatas R. Širvys 2022 m. liepos 13 d. pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 6 691,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, kartu pateikė ir patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (DOK-90968). Kaip matyti iš suteiktų paslaugų ataskaitų, atsakovė advokatų profesinei bendrijai sumokėjo už šias advokato suteiktas teisines paslaugas: pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, susipažinimą su bylos medžiaga, jos analizę, komunikaciją ir strategijos aptarimą su kliente, prašymo dėl mediacijos byloje skyrimo parengimą, prašymo dėl bylos sustabdymo, ekspertizės paskyrimo ir nuotolinio posėdžio parengimą ir prašymo Kauno apskrities VPK parengimą.

43. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, viso byloje vyko 6 teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 7 val. 37 min. Pagal Rekomendacijų 7, 8.19 punktus maksimalus priteistinas užmokestis už vieną atstovavimo teisme valandą nagrinėjamu atveju būtų – 172,99 Eur. Dėl to pagrįstomis atsakovės išlaidomis, patirtomis už atstovavimą teismo posėdžiuose, pripažintina bendra 1 383,92 Eur (172,99 Eur x 8 val.) suma. Atsakovė taip pat prašo priteisti 427,53 Eur bylinėjimosi išlaidas už šių dokumentų parengimą: 1) už 2021 m. balandžio 30 d. prašymą dėl teisminės mediacijos byloje skyrimo (DOK-56263); 2) už 2022 m. kovo 28 d. prašymą dėl bylos sustabdymo arba ekspertizės skyrimo (DOK-39693); 3) už 2022 m. gegužės 9 d. prašymą Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui. Už minėtų dokumentų parengimą prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų 7, 8.16, 8.17 punktuose numatytų maksimalių dydžių, todėl prašomos priteisti išlaidos laikytinos pagrįstomis. Suteiktų paslaugų ataskaitose taip pat nurodyta, kad bendrai pasirengimui teismo posėdžiams ir atstovavimui teisme, bylos analizei, bylos aptarimui su atsakove buvo skirta 41 val., iš kurių atėmus bendrą teismo posėdžių trukmę, minėtoms paslaugoms buvo skirta 34 val. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjama byla nei savo esme, nei apimtimi iš esmės nebuvo sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės klausimai, taip pat į bendrą byloje vykusių teismo posėdžių trukmę, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pagrįsta manyti, jog pasirengti teismo posėdžiams, bylos analizei reikėjo dvigubai daugiau laiko, nei truko teismo posėdžiai, todėl pripažįsta pagrįstomis 2 767,84 Eur išlaidas minėtiems veiksmams atlikti (1 729,90 Eur x 0,1 x 16 val., Rekomendacijų 8.19. punktas). Taigi, šiuo individualiu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad bendras priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėtų būti mažinamas iki 4 579,29 Eur (1 383,92 Eur + 427,53 Eur + 2 767,84 Eur).

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos teisinius santykius ir pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo sukurta dalinė nuosavybė. Taip pat tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų leistinumą, tarpusavio ryšį, įrodomąją reikšmę, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas byloje neįrodė, jog investavo savo pinigines lėšas į atsakovei priklausančių statinių sukūrimą. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas teisingas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

45. Nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinis skundas dėl materialiųjų reikalavimų yra atmestas (patenkinta tik ieškovo apeliacinio skundo dalis dėl procesinio pobūdžio reikalavimo, t. y. atsakovei atlygintinų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų dydžio). Dėl to ieškovo išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, neatlygintinos, o atsakovė turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės atstovas advokatas R. Širvys 2023 m. sausio 10 d. pateikė prašymą priteisti atsakovei 1 028,50 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kartu pateikė ir patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl priteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dalį dėl atsakovei O. P. priteistinų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti atsakovei O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. K. (P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 579,29 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti atsakovei O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. K. (P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 028,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaLaima KriaučiūnaitėRasa Urbanavičiūtė