- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2S-1204-936/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03800-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Uosto vartai“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „LTG Cargo“
- Kategorijos
- 3.1.18.7Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas ir apskundimas
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
- 3.3.1.6Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
- 3.3.1.2Apeliacijos ribojimai
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
- 3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Uosto vartai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atmestas, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Uosto vartai“ prašymą atsakovei akcinei bendrovei „LTG Cargo“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo teismui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Uosto vartai“ kreipėsi į teismą su prašymu – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir uždrausti atsakovei AB ,,LTG Cargo“ nutraukti su pareiškėja 2022 m. lapkričio 7 d. Vežimų organizavimo sutartį Nr. SC4-75/2022 ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai bei laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Uosto vartai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atmetė.
2.1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
2.2. Pažymėjo tai, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė ketina reikšti ieškinį negali būti vienareikšmiu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja šiuo atveju nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog šiuo atveju tikrai egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Pareiškėja kliūtimi pateikti ieškinį nurodo tai, kad pareiškėjai reikėjo laiko susirasti atstovą, gauti teisinę konsultaciją, be to, pareiškėja pati nedelsiant kontaktavo su atsakove ir pateikė prašymą sutarties nenutraukti. Visgi šiuo atveju nėra vienos iš būtinos sąlygos – turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo ir tai, kad pareiškimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo teismui) teisme gautas 2023 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą. Vilniaus apygardos teismas tik 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį panaikino ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo teismui dienos priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki galimai galimo ieškinio padavimo praėjo beveik vienas mėnuo, tačiau pareiškėja ieškinio teismui taip ir nėra pateikusi.
2.3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ir šiuo atveju pareiškėja nepagrindė būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės realaus egzistavimo. Taip pat nėra įrodyta ir trečia sąlyga - kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
2.4. Pažymėjo ir tai, kad iš viešai visiems prieinamos informacijos, pateikiamos žiniasklaidoje, turinio matyti, jog pareiškėja galimai yra atlikusi neteisėtus veiksmus, siekiančius apeiti tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos nustatytas sankcijas Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai, ko pasėkoje atsakovė akcinė bendrovė „LTG Cargo“ galimai visiškai teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį su pareiškėja. Tokiai situacijai ir esant galimai galimiems pačios pareiškėjos padarytiems neteisėtiems veiksmams, laikinųjų apsaugos priemonių instituto iki ieškinio padavimo taikymas šiuo atveju iš esmės prieštarautų galiojančioms teisės normoms bei gerai moralei.
2.5. Šioje situacijoje toksai pareiškėjos procesinis elgesys (t. y. kai yra paduodamas teismui tik prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepaduodant pačio ieškinio) suponuoja vieną esminę prielaidą, jog pareiškėjai galimai ateityje ir nereikia / nereikės paduoti to ieškinio teismui, kadangi šioje situacijoje pareiškėjai yra labai svarbios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios turi būti vykdomos skubiai. Ir tai reiškia, kad šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus uždrausta atsakovei AB ,,LTG Cargo“ nutraukti su pareiškėja 2022 m. lapkričio 7 d. Vežimų organizavimo sutartį Nr. SC4-75/2022, o tai reškia, jog pareiškėja visgi galimai gali (apeinant visas sankcijas / draudimus) išvežti / išsivežti sulaikytas ginčo trąšas, ko pasėkoje praranda prasmę visos teisėtos ir pritaikytos sankcijos / draudimai / sulaikymai. Pareiškėja šiuo atveju, reikšdama šį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
3. Pareiškėja UAB „Uosto vartai“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, pašalinant iš nutarties šias išvadas bei motyvus: 1) „pareiškėjas šiuo atveju nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog šiuo atveju tikrai egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu“; 2) „šiuo atveju nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki galimai galimo ieškinio padavimo praėjo beveik vienas mėnuo, tačiau pareiškėjas ieškinio teismui taip ir nėra pateikęs“; 3) „pareiškėjas nepagrindė būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės realaus egzistavimo“; 4) „iš viešai visiems prieinamos informacijos pateikiamos žiniasklaidoje turinio matyti, jog pareiškėjas galimai yra atlikęs neteisėtus veiksmus, siekiančius apeiti tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos nustatytas sankcijas Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai, ko pasėkoje atsakovas akcinė bendrovė „LTG Cargo“ galimai visiškai teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį su pareiškėju. <...> esant galimai galimiems pačio pareiškėjo padarytiems neteisėtiems veiksmams, laikinųjų apsaugos priemonių instituto iki ieškinio padavimo taikymas šiuo atveju iš esmės prieštarautų galiojančioms teisės normoms bei gerai moralei“; 5) „toksai pareiškėjo procesinis elgesys (t. y. kai yra paduodamas teismui tik prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepaduodant pačio ieškinio) suponuoja vieną esminę prielaidą, jog pareiškėjui galimai ateityje ir nereikia / nereikės paduoti to ieškinio teismui, kadangi šioje situacijoje pareiškėjui yra labai svarbios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios turi būti vykdomos skubiai. Ir tai reiškia, kad šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus uždrausta atsakovui AB ,,LTG Cargo“ nutraukti su pareiškėju 2022-11-07 Vežimų organizavimo sutartį Nr. SC4-75/2022, o tai reškia, jog pareiškėjas visgi galimai gali (apeinant visas sankcijas / draudimus) išvežti / išsivežti sulaikytas ginčo trąšas, ko pasėkoje praranda prasmę visos teisėtos ir pritaikytos sankcijos / draudimai / sulaikymai“; 6) „pareiškėjas šiuo atveju, reikšdamas šį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.“
3.1. Pareiškėja nurodė, kad su nutarties rezoliucine dalimi, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos yra atmestas, sutinka tik todėl, kad šiai dienai sutartis jau yra nutraukta, todėl pareiškėjos prašymas yra nebeaktualus ir atitinkamai jį tenkinti nebėra objektyvios galimybės. Tačiau teismas nutartyje padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjos tariamo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, dėl ieškinio nepateikimo teismui priežasties, dėl pareiškėjos tariamų neteisėtų veiksmų bei dėl sutarties nutraukimo tariamo teisėtumo. Pareiškėjos nuomone, nutartyje padarytos aukščiau nurodytos absoliučiai nepagrįstos teismo išvados ir motyvai turės įtakos vertinant pareiškėjos veiksmus / neveikimą byloje dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismas atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartyje remiasi žiniasklaidoje atsakovės viešai pateikta informacija, kuri neatitinka tikrovės ir dėl kurios paneigimo pareiškėja yra pateikusi reikalavimus atsakovei.
3.2. Pažymėjo, kad pareiškėja teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė konkrečias ir objektyvias aplinkybes, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu. Ieškinys teismui nebuvo pateiktas dėl paties teismo veiksmų, t. y. dėl to, kad teismas šioje byloje 2023 m. kovo 16 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjos prašymą atsisakė priimti tariamai kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Teismas nutartyje pareiškėjos nurodytų aplinkybių nevertino ir padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja tariamai nepagrindė būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės realaus egzistavimo. Byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjos tariamus bandymus apeiti sankcijas, tačiau teismas pasirėmė žiniasklaidoje publikuota tikrovės neatitinkančia informacija ir jau šioje proceso stadijoje padarė absoliučiai nepagrįstas išvadas apie veiksmų tariamą neteisėtumą ir sutarties nutraukimo tariamą teisėtumą. Teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi jau iš karto vertino atsakovės ketinimo nutraukti sutartį pagrįstumą – remiantis savo iniciatyva surastomis publikacijų žiniasklaidoje nuorodomis. Teismas visiškai neanalizavo pareiškėjos prašymo bei su juo pateiktų įrodymų, tame tarpe ir sutarties, kurią buvo prašoma uždrausti nutraukti, todėl galimai nesuprato, jog pareiškėja yra tik ekspeditorė, kuri pati neturi jokių galimybių nei trąšų, nei jokių kitų krovinių nei vežti, nei sulaikyti.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tuo atveju, kai tokia nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), arba tuo atveju, kai apskundimo apeliacine tvarka galimybę numato Civilinio proceso kodekso teisės normos (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
5. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nurodytą aukščiau, sprendžiant klausimą, ar konkreti pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti apeliacijos objektu, iš pradžių tikrinama, ar CPK normos nenumato tokios nutarties apskundimo galimybės. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas nėra konkrečiai įvardinęs tokios nutarties apskundimo galimybės, vertinama, ar nutartimi yra pabaigiamas bylos nagrinėjimas arba išsprendžiamas iš esmės tam tikras procesinis klausimas, kuris nebegalės būti keliamas tolimesniame bylos nagrinėjime ir turės reikšmę bylos baigčiai.
6. Pagal bendrą taisyklę apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (įsakymai, nutartys), išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 301 straipsnio 1 dalis). CPK nenumatytas apeliacijos ribojimas dėl teismo sprendimo motyvų skundimo (CPK 303 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę apeliacine tvarka skųsti ne tik pirmosios instancijos teismo sprendimą (baigiamąjį aktą), prašydamas panaikinti (pakeisti) jo rezoliucinę dalį, bet ir gali paduoti apeliacinį skundą, reikalaujant pakeisti sprendime išdėstytus motyvus, nekeičiant rezoliucinės dalies (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695/2009, 2020 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-164-585/2020 ir kt.). Tokia procesinė galimybė grindžiama tuo, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata galią (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad gali būti skundžiami sprendimų (nutarčių) motyvai, neskundžiant rezoliucinės dalies, išdėstyti sprendimuose (nutartyse), kurie turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią.
7. Teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, keitimo, naikinimo išsprendžiamas tik proceso teisės klausimas, todėl nutartis neįgyja nei res judicata, nei prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-331-117/2015). Šalių materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus ginčą iš esmės. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, keitimo, naikinimo (CPK 144, 146, 150 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo atskiruoju skundu prašo pakeisti teismo procesinio sprendimo, kuris neįgyja res judicata ir prejudicinės galios, motyvus, teismas turėtų atsisakyti priimti skundą, kadangi jo išsprendimas neturi teisinės reikmės tolesniam civilinės bylos nagrinėjimui ir jos teisingam išsprendimui, o apeliantas neturi teisinio intereso skųsdamas nutartį, nes neprašo keisti nutarties rezoliucinę dalį ar ją naikinti. Dėl šių priežasčių tokia nutartis negali būti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalie 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2370/2011).
8. Kadangi apeliantė neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies, o tik jos tam tikrus motyvus, taip pat nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo neturi res judicata ir prejudicinės galios, bei teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti teismų praktika paneigia procesinę galimybę apskųsti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, keitimo, naikinimo motyvus, prašant juos pašalinti, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjos UAB „Uosto vartai“ atskirąjį skundą nutraukiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Uosto vartai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutarties.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.