Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-520 taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. R. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 302 straipsnio 1 dalį (trys veikos), BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas – 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pakeistas 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendis – paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas – 2 (dviem) metams 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams.

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

4. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir 2014 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pakeista bausme, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė – 3 (trims) metams.

5. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 3 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 3 d. Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 1 (vieni) metai 4 (keturi) mėnesiai 11 (vienuolika) dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 26 d.)

7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas nurodė, jog nors nuteistasis V. R. ir yra atlikęs laisvės atėmimo bausmės dalį numatytą įstatymuose, atliekantis bausmę paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, tris kartus skatintas, ir kad jam nuo 2019 m. vasario 7 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo suvirintojo specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, kad savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Apylinkės teismo nuomone, V. R. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėjo, jog V. R. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką (2019 m. balandžio 12 d.) ir nors nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Pagal „OASys“ metodiką V. R. nustatyta artima vidutinei – 35 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; mąstymas ir elgesys. Teismas įvertino ir tai, kad V. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų nesunkių ir šešių apysunkių nusikaltimų padarymą, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas suponuoja išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors ši aplinkybė (nuteistojo nusikalstamas elgesys) ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, nes ji iš tiesų jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę už padarytus neteisėtus veiksmus, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis anksčiau vartodavo narkotines medžiagas, padidintus kiekius alkoholio, be to, nuteistasis nusikaltimus, už kurių padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas nurodė, kad nuteistasis yra teistas už plėšimą, kurio metu yra grasinęs smurtu, taip pat yra naudojęs smurtą siekdamas savo tikslų, t. y. norėdamas apiplėšti žmogų, tačiau pats nuteistasis neigia, kad plėšė ir grasino smurtu, nurodo, jog viską darė bendrininkas, kas, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistasis iki šiol pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Socialinio tyrimo išvada taip pat nustatyta, kad nuteistasis teigia, jog savitvardos problemų neturi, tačiau išlieka tikimybė, kad pavartojus alkoholio gali prarasti savitvardą. Jis, elgdamasis nusikalstamai, negalvojo apie savo elgesio pasekmes aplinkai ir aplinkiniams, šiuo metu yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Pažymėjo, kad nuteistajam, nuteistam 3 metų laisvės atėmimo bausme už trijų nesunkių ir šešių apysunkių nusikaltimų padarymą, likusi neatlikta bausmės dalis dar gana didelė – 1 metai 4 mėnesiai 11 dienų. Įvertino visas aptartas aplinkybes ir konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog nors nuteistasis V. R. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistajam V. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-520.

Motyvuojamoji dalis

9. Nuteistojo V. R. skundas atmetamas.

10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

11. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. R. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog V. R. priklauso žemos rizikos grupei – 35 balai, tačiau ji yra artima vidutinei, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas - 35 balų, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma -20 balų, t. y. rizika gali būti mažinama priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir balai gali būti sumažinti iki minimumo, ir taip įrodyti, kad yra pasitaisęs, lygtinio paleidimo metu ir vėliau laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

13. Įvertinus V. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegija nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšius su šeima, 3 kartus buvo paskatintas, dirba, galimo lygtinio paleidimo metu būtų įdarbintas UAB „G“ pagalbiniu darbininku, turėtų gyvenamąją vietą, drausmine tvarka nebaustas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos įstaigoje sėkmingai mokėsi ir įgijo suvirintojo specialybę. Nuo 2019 m. vasario 7 d. jam yra suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V. R. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

14. Nors analizuojamu atveju, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą V. R. buvo paskatintas 3 (tris) kartus, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 41 balų iki 35 balų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo bausmės atlikimo trukmę (nuo 2018 m. sausio 3 d.), vienareikšmiškai teigti, kad tokia jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, teisinio pagrindo nėra, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vieną kartą pažeidė nustatytą įstaigoje tvarką (2019 m. balandžio 12 d.), nors ir nuobauda nebuvo skirta, apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Juo labiau, kad nuteistam asmeniui skiriami paskatinimai tik parodo, jog nuteistasis pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie itin teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, sudarančius pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

15. Pritariant apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli V. R. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisęs pažeidimus, mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asmuo spręsdamas problemas, pažeidinėjo taisykles (spręsdamas finansines problemas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu išvažiavo į užsienį, nors jam buvo uždrausta išvažiuoti), taipogi savo nusikalstamą elgesį yra linkęs aiškinti alkoholio poveikiu, pažįstamo neigiama įtaka. Atsižvelgiant į tai, kad V. R. nuteistas už tris nesunkius ir 6 apysunkius nusikaltimus, už kuriuos atlieka paskirtą bausmę, nuteistasis taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymams. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis neneigia, kad yra vartojęs narkotinių medžiagų, vartodavo didelį kiekį alkoholio, nors ir pataisos įstaigoje nebuvo pastebėta apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio, tačiau, šios aplinkybės nesudaro pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, jis padarė neapgalvodamas savo elgesio pasekmių aplinkai ir aplinkiniams, elgėsi impulsyviai. Apylinkės teismas pagrįstai vertino tą aplinkybę, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, taip teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo.

16. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

17. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog V. R. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

18. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo V. R. skundas netenkinamas ir paliekama galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutartis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.