Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-11497-512/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau ir AB) „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-11497-512/2018 pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-08 sprendimu už akių buvo priteista ieškovei AB ,,Klaipėdos energija“ iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 764,60 Eur skola, 10,73 Eur delspinigiai, 5 procentų metinės palūkanas nuo priteistos 775,33 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-08-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018-10-30.

2018-12-10 teisme gautas pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-11497-512/2018. Pareiškėja nurodo, kad apie priimtą teismo sprendimą sužinojo 2018-11-09, kuomet iš buvusios atsakovo būstinės ((duomenys neskelbtini)) pašto dėžutės buvo perduotas paštu siųstas teismo sprendimas. Apie iškeltą bylą pareiškėja nebuvo informuota, nežinojo apie priimtą sprendimą, todėl negalėjo ginti savo teisių, pateikti savo argumentus, atsikirtimus ir įrodymus, dėl ko teismo sprendimas yra iš esmės nepagrįstas. Pareiškėja nurodo, kad ji nėra atsakinga už suteiktų paslaugų apmokėjimą, nes ji butu (duomenys neskelbtini) niekada nesinaudojo. Tarp V. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) 2013-02-05 buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. IN20130205/2 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Sutartis). Minėtos sutarties pagrindu, tą pačią dieną tarp šalių buvo sudaryta buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) pirkimo - pardavimo sutartis. Minėti sandoriai sudaryti, V. K. pageidavus gauti finansavimą. Remiantis Sutartimi, ieškovui įsigijus Turtą ir perdavus jį valdyti ir naudotis, atsakovas privalėjo mokėti grafike nurodytas įmokas kas mėnesį, komunalinius mokesčius, o sumokėjus visą Turto kainą, palūkanas ir kitus sutartyje nustatytus mokėjimus, Turtas būtų perduotas V. K. nuosavybėn. Skolininkas tinkamai Sutarties neįvykdė, t. y. tinkamai nemokėjo numatytų įmokų, komunalinių pataranavimų, todėl tokie veiksmai buvo vertintini kaip esminis Sutarties pažeidimas. Dėl minėtų aplinkybių sutartis buvo nutraukta 2016-03-20. 2016-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių kuriuo ieškinį tenkino – iškeldino atsakovą V. K. su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (civ. b. Nr. 2-13446-512/2016). Minėtam atsakovui kitoje byloje pareiškus ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, šalys 2016-12-13 sudarė taikos sutartį (civ. b. Nr. e2-47679-465/2016) pagal kurią Sutarties galiojimas atstatytas, t. y. buvo sudaryta pakartotinė galimybė tinkamai įvykdyti Sutartį. Sutarties sąlygas minėtas atsakovas ir toliau pažeidinėjo, tinkamai nemokėjo numatytų įmokų, komunalinių patarnavimų, todėl tokie veiksmai vėlgi buvo vertintini kaip esminis Sutarties pažeidimas, todėl Sutartis buvo pakartotinai nutraukta 2017-09-07. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-12-07 priėmė sprendimą iškeldinti V. K. iš buto, o antstolis ėmėsi vykdymo veiksmų. Šio pareiškimo pateikimo metu, atsakovas V. K. yra jau iškraustytas priverstinai. Pareiškėja nurodo, kad išnagrinėtoje byloje, UAB (duomenys neskelbtini) yra netinkama atsakovė ir jokiais veiksmais ar neveikimu nesąlygojo ieškovo nuostolių atsiradimo, tuo pačiu teisės pažeidimo, todėl ieškinys šios atsakovės atžvilgiu turėtų būti atmestas. Nurodo, kad teismui netinkamai išnagrinėjus bylą, neišsiaiškinus tikrojo atsakingo asmens prieš ieškovą (dėl skolų sumokėjimo) ieškovė gali nepagrįstai praturtėti atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita, t. y. įgyti teisę iš neteisės. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatyme neatskleidžiama, ši sąvoka yra vertinamoji, todėl atsakovo įsitikinimu, teismas įvertinęs atsakovo pateiktus argumentus, išklausęs jo paaiškinimų atnaujinus bylą, piniginių sumų (tariamos skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir t.t.) nepriteistų apskritai. Pareiškėja nurodo, kad apie atsakovo adreso pasikeitimą viešai buvo pranešta (VĮ Registrų centras) dar iki bylos išnagrinėjimo (registruotas adreso pasikeitimas 2018-10-02), be to pasikeitęs atsakovo adresas buvo viešai prieinamas interneto svetainėje (https://www.firstfinance.lt/). Ši aplinkybė nurodo, atsakovui teismo sprendimo už akių kopija įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įteikta, todėl tai lėmė pareiškėjo prarastą galimybę savo interesus veiksmingai ginti teisme, ir tuo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą teismo procesą. Teismo procesinio dokumento įteikimo pareiškėjui tvarkos pažeidimas turėtų būti pripažintas esminiu ir kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kaip papildomas pagrindas procesui atnaujinti, t. y. kaip aiški teisės normos (šiuo atveju – proceso) taikymo klaida.

Teisme gautas AB „Klaipėdos energija“ atsiliepimas į pareiškėjo prašymą. Nurodo, jog pagal su ieškiniu pateiktą 2015-12-04 Nekilnojamojo turto registro išrašą, 2013-02-05 išperkamosios nuomos sutartis nebuvo išviešinta viešame registre, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.531 straipsnio 2 dalis, todėl atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) CK 1.75 straipsnio 2 dalies pagrindu neturi teisės šios sutarties fakto naudoti ir įrodinėti savo teisių prieš ieškovą AB „Klaipėdos energija“. Taip pat, prieš AB „Klaipėdos energija“ negali būti taikoma sąlyga dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, nes ši sąlyga nebuvo suderinta su ieškovu. Taigi nei AB „Klaipėdos energija“, nei teismui, negalėjo būti žinoma apie 2013-02-05 išperkamosios nuomos sutartį, ir ja atsakovas negali naudotis šioje byloje, todėl teismas priimdamas 2018-10-08 sprendimą nepadarė jokios teisės normos taikymo klaidos. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) pripažįsta, kad įgijusi nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini) ji savo valia sudarė 2013-02-05 išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią šį butą perdavė valdyti ir naudoti V. K.. Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini) savininku tapo 2013-02-05, todėl jam kaip savininkui kilo pareiga mokėti už jo butui patiektą šilumos energiją nuo 2013-02-05. Todėl net jei 2013-02-05 išperkamosios nuomos sutartis būtų išviešinta viešame registre, atsakovo pareiga mokėti už šilumą išliktų UAB (duomenys neskelbtini). Tokios pozicijos laikosi ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2018-07-27 pranešime, nurodydama, kad galimybė naudotis įsigytu turtu nebuvo suvaržyta priverstinai, kadangi sprendimą ankstesniam savininkui leisti gyventi bute naujasis savininkas priėmė laisva valia. Taigi ieškovas AB „Klaipėdos energija“ šioje byloje pasirinko tinkamą atsakovą – buto savininką UAB (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog pagal CK 6.389 straipsnio 2 dalį šilumos energiją, šaltą bei karštą vandenį, dujas abonentas gali perduoti kitam asmeniui (subabonentui) tik tuo atveju, kai energijos tiekimo įmonė sutinka. Tačiau pagal CK 6.389 straipsnio 3 dalį atsakingas pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonei vis tiek lieka abonentas. Abonentas yra turto savininkas (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Lingvistiškai aiškinant CK 6.389 straipsnį konstatuotina, kad abonentas gali šilumą perduoti kitam asmeniui, t.y. turi teisę tai daryti, tačiau neprivalo, o pasinaudoti šia teise gali tik su tiekėjo sutikimu. Tačiau perpardavimo (subtiekimo) santykiai reiškia, kad buto savininko su buto valdytojo santykiai yra jų vidiniai santykiai, ir savininkas UAB (duomenys neskelbtini) gali reikalauti iš valdytojo nuostolių atlyginimo, tačiau neturi teisės panaudoti šių santykių prieš šilumos tiekėją, kuris nėra savininko ir valdytojo teisnių santykių dalyviu. Remdamasis aukščiau išdėstytu prašo teismo UAB (duomenys neskelbtini) 2018-12-09 prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „ Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.).

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018-10-08 sprendimu už akių priteisė ieškovei AB ,,Klaipėdos energija“ iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 764,60 Eur skolos, 10,73 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 775,33 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-08-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad ji nėra atsakinga už suteiktų paslaugų apmokėjimą, nes ji butu (duomenys neskelbtini) niekada nesinaudojo. Tarp V. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) 2013-02-05 buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. IN20130205/2 (su vėlesniais pakeitimais). Minėtos sutarties pagrindu, tą pačią dieną tarp šalių buvo sudaryta buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis. Minėti sandoriai sudaryti, V. K. pageidavus gauti finansavimą. Remiantis Sutartimi, ieškovui įsigijus Turtą ir perdavus jį valdyti ir naudotis, atsakovas privalėjo mokėti grafike nurodytas įmokas kas mėnesį, komunalinius mokesčius, o sumokėjus visą Turto kainą, palūkanas ir kitus sutartyje nustatytus mokėjimus, Turtas būtų perduotas V. K. nuosavybėn. Skolininkas tinkamai Sutarties neįvykdė, t. y. tinkamai nemokėjo numatytų įmokų, komunalinių pataranavimų, todėl tokie veiksmai buvo vertintini kaip esminis Sutarties pažeidimas. Dėl minėtų aplinkybių sutartis buvo nutraukta 2016-03-20. 2016-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių kuriuo ieškinį tenkino – iškeldino atsakovą V. K. su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (civ. b. Nr. 2-13446-512/2016). Minėtam atsakovui kitoje byloje pareiškus ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, šalys 2016-12-13 sudarė taikos sutartį (civ. b. Nr. e2-47679-465/2016) pagal kurią Sutarties galiojimas atstatytas, t. y. buvo sudaryta pakartotinė galimybė tinkamai įvykdyti Sutartį. Sutarties sąlygas minėtas atsakovas ir toliau pažeidinėjo, tinkamai nemokėjo numatytų įmokų, komunalinių patarnavimų, todėl tokie veiksmai vėlgi buvo vertintini kaip esminis Sutarties pažeidimas, todėl Sutartis buvo pakartotinai nutraukta 2017-09-07. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-12-07 priėmė sprendimą iškeldinti V. K. iš buto, o antstolis ėmėsi vykdymo veiksmų. Šio pareiškimo pateikimo metu, atsakovas V. K. yra jau iškraustytas priverstinai. Pareiškėja nurodo, kad išnagrinėtoje byloje, UAB (duomenys neskelbtini) yra netinkama atsakovė ir jokiais veiksmais ar neveikimu nesąlygojo ieškovo nuostolių atsiradimo, tuo pačiu teisės pažeidimo, todėl ieškinys šios atsakovės atžvilgiu turėtų būti atmestas. Nurodo, kad teismui netinkamai išnagrinėjus bylą, neišsiaiškinus tikrojo atsakingo asmens prieš ieškovą (dėl skolų sumokėjimo) ieškovė gali nepagrįstai praturtėti atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita, t. y. įgyti teisę iš neteisės.

AB „Klaipėdos energija“ atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad pagal su ieškiniu pateiktą 2015-12-04 Nekilnojamojo turto registro išrašą, 2013-02-05 išperkamosios nuomos sutartis nebuvo išviešinta viešame registre, kaip to reikalauja CK 6.531 straipsnio 2 dalis, todėl atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) CK 1.75 straipsnio 2 dalies pagrindu neturi teisės šios sutarties fakto naudoti ir įrodinėti savo teisių prieš ieškovą AB „Klaipėdos energija“. Taip pat, prieš AB „Klaipėdos energija“ negali būti taikoma sąlyga dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, nes ši sąlyga nebuvo suderinta su ieškovu. Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini) savininku tapo 2013-02-05, todėl jam kaip savininkui kilo pareiga mokėti už jo butui patiektą šilumos energiją nuo 2013-02-05. Todėl net jei 2013-02-05 išperkamosios nuomos sutartis būtų išviešinta viešame registre, atsakovo pareiga mokėti už šilumą išliktų UAB (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovas AB „Klaipėdos energija“ šioje byloje pasirinko tinkamą atsakovą – buto savininką UAB (duomenys neskelbtini).

Kasacinis teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas; nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas; šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas; šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, tačiau jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2013-02-05 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. 2015-12-04 Nekilnojamojo turto registro išraše nėra duomenų apie 2013-02-05 sudarytą išperkamosios nuomos sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir V. K.. Byloje taip pat nenustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų informavusi AB „Klaipėdos energija“ apie 2013-02-05 sudarytą išperkamosios nuomos sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir V. K.. Kaip matyti iš aukščiau nurodytos teismų praktikos, trečiasis asmuo gali tapti šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalimi, jeigu yra susitarimas dėl to, kad trečiasis asmuo taps šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi. Šiuo atveju, pareiškėja (atsakovė) UAB (duomenys neskelbtini) nesikreipė į ieškovę AB „Klaipėdos energija“ dėl pareigos mokėti už šilumos energiją perdavimo faktiniam naudotojui – V. K., V. K. nebuvo šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis, jam nebuvo išrašomos sąskaitos už šilumos energijos tiekimą, todėl UAB (duomenys neskelbtini), kaip būsto savininkui, kilo pareiga sumokėti už ieškovės AB „Klaipėdos energija“ tiektą šilumos energiją. Pažymėtina ir tai, kad 2013-02-05 išperkamosios nuomos sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir V. K. nebuvo išviešinta viešame registre, todėl negalėjo būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju prieš ieškovę AB „Klaipėdos energija“.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvadą, kad teismas priimdamas 2018-10-08 sprendimą už akių tinkamai taikė materialines teisės normas, teisingai konstatavo faktą, kad atsakovas buvo šilumos energijos vartotojas, sutarties ar kitokio šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties perdavimo fakto trečiajam asmeniui V. K. nebuvo, todėl atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) savo prievolę atsiskaityti už tiektą šilumos energiją turėjo vykdyti tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindo teigti, kad netinkamai yra taikytos materialinės teisės normos (Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 9 punktas, 12 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.38 straipsnis, ex injuria jus non oritur), bei atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra.

Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) taip pat nurodo, kad apie priimtą teismo sprendimą sužinojo 2018-11-09, kuomet iš buvusios atsakovo būstinės ((duomenys neskelbtini)) pašto dėžutės buvo perduotas paštu siųstas teismo sprendimas. Apie iškeltą bylą pareiškėja nebuvo informuota, nežinojo apie priimtą sprendimą, todėl negalėjo ginti savo teisių, pateikti savo argumentus, atsikirtimus ir įrodymus, dėl ko teismo sprendimas yra iš esmės nepagrįstas.

Procesinių dokumentų ir teismo pranešimų bei šaukimų į posėdį įteikimo tvarka reguliuojama CPK XI skyriaus antrojo skirsnio (CPK 117–132 straipsniai) normomis. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Pirmiau minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir teismo pranešimas) pareiškėjai (atsakovei) UAB (duomenys neskelbtini) buvo įteikti 2018-09-19 UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkui G. J.. Taigi, konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad teismo pranešimas, kuriuo nustatytas terminas atsakovei atsiliepimui pateikti, bei kiti procesiniai dokumentai (ieškinio kopija) atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) buvo įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji nebuvo informuota apie iškeltą bylą, nežinojo apie priimtą sprendimą, todėl negalėjo ginti savo teisių, pateikti savo argumentus, atsikirtimus ir įrodymus, negali būti vertinami kaip proceso teisės normos taikymo klaidos ir pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra.

Apibendrinant tai, kas paminėta, teismas nenustatė jokių materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidų priimant 2018-10-08 sprendimą už akių, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 370 straipsnio 3 dalis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pareiškėjai UAB (duomenys neskelbtini) išaiškintina, kad ji gali kreiptis į teismą dėl nuostolių (žalos) atlyginimo iš V. K., tokiu būdu išieškant ne tik priteistą skolą AB „Klaipėdos energija“, bet ir kitas proceso išlaidas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019-01-03 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo ir byloje įsiteisės teismo procesinis sprendimas. CPK 150 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismui atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Netenkinus pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, 2019-01-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymo dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-11497-512/2018 netenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdyti antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.